Darželinukai nuo rudens atsisveikina su savo auklėtojais, kurie negali jų auklėti – neturi ikimokyklinio ugdymo auklėtojo kvalifikacijos. Tokių auklėtojų, kurių kvalifikacija neatitinka ugdymo srities reikalavimų, šalies darželiuose gali būti beveik trečdalis.

Gabija Sabaliauskaitė

Mokytojai, ir darželių auklėtojai, kurių išsilavinimas neatitinka jų kvalifikacijos reikalavimų atleidžiami automatiškai: šiemet jie nė neįtraukiami į pedagogų registrą. Prieš kelerius metus paaiškėjo, kad būtent ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai neturi reikiamos kvalifikacijos. Vis dėlto, dėl darbo vietų sunerimę ikimokyklinio ugdymo specialistai apie pokyčius, kurie gresia atleidimo lapeliais, sužinojo 2011 m., vadinasi, laiko įgyti reikiamą kvalifikaciją jie turėjo apsčiai.
Ikimokyklinio ugdymo darbuotojai naują tvarką pasitinka supratingai: natūralu, norima, kad visi valstybėje dirbtų savo darbą, vadinasi, ir vaikų darželio auklėtoja turi turėti atitinkamą išsilavinimą. Pagaliau, imama neigti mitą, kad darželiuose vaikus reikia tik prižiūrėti ir pamaitinti, todėl auklėtojomis neva gali dirbti „bet kas“. Maža to, atleistuosius galės pakeisti nauji ir jauni specialistai.
Būtent tokį kilnų siekį, į vaikų grupes atvesti naujas auklėtojas, bent laikinai pamynė atnaujinti reikalavimai. Pasirodo, jau dirbantys auklėtojai, vaikus ugdyti norintys „iš pašaukimo“ ir pasirinkę studijuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogiką, darželiuose dirbti negali.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šiuo metu Vilniaus darželiuose trūkstant maždaug pusantro tūkstančio vietų ir sostinės valdžiai net nebandant ieškoti racionalių sprendimų, iniciatyvos ėmėsi Balsių bendruomenė, nusprendusi parodyti, kad darželių trūkumo problema gali būti išsprendžiama bendradarbiaujant su privačiais investuotojais.
Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka sako, kad net kelios įmonės norėtų šiame sostinės rajone statyti darželį. „Dar 2006 m. buvo parengtas ir patvirtintas 260 vietų vaikų darželio Balsiuose projektas, tačiau laikas bėga, o statyba neprasideda. Tad patys ėmėmės iniciatyvos“, – dėsto R.Micka.
Dabar reikia tik sulaukti savivaldybės pritarimo, kad jai priklausančiame sklype duris galėtų atverti privačiomis lėšomis pastatytas darželis. Planuojama, kad jis iškiltų vos per tris mėnesius ir kainuotų apie 0,5 mln. Lt. Mat tai būtų modulinės (kilnojamosios) patalpos, kurias pasikeitus demografinei padėčiai būtų galima perkelti į kitą vietą. „Darželį sudarytų penki atskiri pastatai po maždaug 280 kv. m. Jau šį rudenį pirmajame pastate galėtų būti priimtos dvi grupės po 20 vaikų. Kadangi patalpų nuomotis nereikėtų, mokestis už darželio lankymą siektų 400–500 Lt“, – pirmą tokį Lietuvoje projektą pristato R.Micka.
Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Petronis pabrėžia, kad tokios iniciatyvos yra palaikomos ir stengiamasi kiek įmanoma padėti norintiems steigti privačius darželius: „Vienas naujausių pavyzdžių – savivaldybė suteikė patalpas integruotam darželiui, kurį steigs Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija. Taip pat tapome VšĮ „Mažasis Trinapolis“ dalininkais, tad Trinapolio gatvėje įsikūrė 165 vietų iš dalies privatus darželis.“

Sostinės Perkūnkiemio mikrorajone šį rudenį planuojama pastatyti naują darželį. Tai bus antras per dvidešimt dvejus metus Vilniuje pastatytas darželis.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus Vytauto Griniaus, jau yra patvirtintas darželio projektas, išduoti leidimai statybai, liko suderinti tik formalumus.
„Jau išlygintas sklypas, įrengtos komunikacijos, laukiame galutinio savivaldybės tarybos sprendimo ir iškart pradėsime darbus. Jeigu statybos darbams bus palankios oro sąlygos, tiekėjai laiku pristatys medžiagas, gali būti, kad darželis duris atvers jau rugsėjį“, – žada bendrovės „Ranga IV investicijos plius“ pardavimo direktorius Mantas Skipitis. Jis sako, kad tai bus moderni, kompaktiškai ir komfortiškai įrengta ikimokyklinio ugdymo įstaiga.
Beje, darželis Perkūnkiemyje turėjo iškilti dar 2008 m., tačiau užklupus sunkmečiui savivaldybė nutarė sustabdyti jo statybas ir tik šiemet sutartis tarp miesto ir bendrovės „Ranga IV investicijos plius“, kuri statys darželį, vėl buvo atnaujinta.
Savivaldybės atstovai tikisi, kad atvėrus duris naujajam darželiui, eilės laukiančiųjų vietos kitose ikimokyklinio ugdymo įstaigose sutrumpės. Vis dėlto, Perkūnkiemio darželis neišspręs darželių trūkumo ne tik sostinėje, bet ir šiame rajone. Mat į naująjį darželį bus priimta vos du šimtai vaikų. „Kad būtų patenkintas poreikis vien tik Perkūnkiemyje reikia mažiausiai dviejų darželių ir mokyklos“, – sako V.Grinius.
Tiesa, savivaldybė darželių trūkumo problemą bandys spręsti kurdama naujas grupes jau veikiančiuose darželiuose. Iki rugsėjo žadama įsteigti 15 naujų ikimokyklinio ugdymo grupių, kad sostinės darželiai galėtų priimti 300 daugiau vaikų.

Brangiai mokesčių mokėtojams kainuojantis vaikų darželis – taip šiandien atrodo mūsų šalies Vyriausybė ir ypač Ministro pirmininko tarnyba. Visą praėjusią savaitę premjeras, kancleris ir vicekancleris net suplukę aiškinosi ir teisinosi, kad Ministro pirmininko tarnybos klerkų išvyka į Naująją Zelandiją už 40 tūkst. Lt iš mokesčių mokėtojų kišenės visiškai nesikerta su moralumu ir taupiąja save vadinančios Vyriausybės principais. Esą pasaulyje tobulai valstybės institucijos dirba tik Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje, todėl pasimokyti buvo nuspręsta skristi į pastarąją.
Į Seimo nario Jurgio Razmos pastabas, kad gerokai daugiau informacijos apie Naujosios Zelandijos institucijų darbą galima rasti internete ir visai nebūtina kur nors vykti už 40 tūkst. Lt, kacleris atsakė, kad ši komandiruotė bus apmokėta iš ES lėšų. Tarsi tai keičia reikalo esmę – juk Europos Sąjungoje pinigai ant medžių neauga, tai ES mokesčių mokėtojų pinigai. Juolab po graikų, portugalų nusikalstamo pasitaškymo ne savo pinigais Vakarų Europos mokesčių mokėtojai į bet kokį išlaidavimą žvelgia labai nervingai ir piktai. Nebūtų jie sužavėti ir mūsų kanclerio Deivido Matulionio išvedžiojimais.
Deja, tai ne vienintelė šios Ministro pirmininko tarnybos yda. Kol visi praėjusią savaitę dūzgė apie komandiruotę į Naująją Zelandiją, pro viešumo filtrą kažkaip prasprūdo dar vienas skandalas. Visi puikiai pamename, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė ir paskelbė, kad Ministro pirmininko tarnyba pažeidė įstatymą ir kad jos sutartis su kelionių agentūra “Vestekspress” yra niekinė. Pati Ministro pirmininko tarnyba ir kancleris D.Matulionis į šią Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą pažvelgė labai arogantiškai, tarsi jiems įstatymai negaliotų. Jei į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas taip pažvelgtų kokia privati bendrovė, ji mikliai būtų sumalta į miltus. O klerkams viskas galima.
Negana to, D.Matulionis pranešė, kad jokios sutartys nutrauktos nebus, o jei Viešųjų pirkimų tarnybai kas nepatinka, ši galinti kreiptis į teismą. Jos vadovas Žydrūnas Plytnikas žadėjo kaip tik taip ir pasielgti. Taigi, kaip ten sako patarlė – kas moka du kartus? Šykštuolis ir kvailys. Bet čia dar reikėtų pridėti: ir Lietuvos mokesčių mokėtojas. Nes jis taip pat moka du, tris ir daugiau kartų. Ir moka už nesąmones. Vienas klerkas nusižengia įstatymui (o tai išlaidos mokesčių mokėtojams), bet nemano, kad nusižengė, taigi prasidės teismai: viena ir kita valstybės institucijos samdysis advokatus, mėnesius darbuosis teisėjai, įvairios kitos valstybinės žinybos rinks dokumentus. Ir visa tai, žinoma, bus daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.
Beje, tai nėra kokia vienetinė istorija. Tarpusavyje besibylinėjančių, advokatus samdančių valstybės institucijų yra šimtai, ir milijonus kainuojančius jų teisinius ginčus ar tiesiog išsidirbinėjimus apmoka mokesčių mokėtojai. Tai cinizmo viršūnė, kuri šiai Vyriausybei atima bet kokią teisę kalbėti, kad ji esanti moralesnė už ankstesnes nomenklatūrines Vyriausybes.