Ar sveiki produktai – vaisiai ir daržovės, nuo kurių gausos, atėjus derliaus metui, lūžta prekybos centrų lentynos ir turgaus prekystaliai, iš tiesų yra sveiki? Vieno atsakymo nėra – tiktai klausimų daugėja.

Atsakingos tarnybos džiaugiasi, kad mūsų karalystėje ramu: jau ne vienus metus atliekant vaisių ir daržovių tyrimus dėl pesticidų likučių, didžioji dalis tikrinamų produktų atitinka normas. Tos normos – tai Europos Sąjungos teisės aktais kiekvieno pesticido veikliajai medžiagai nustatyta didžiausia leidžiama koncentracija, kuri, kaip manoma, dar nesukelia pavojaus žmogaus organizmui. Nes pesticidai, kaip žinome, yra nuodai, skirti kovoti su kenkėjais, parazitais ir piktžolėmis.

Situaciją normų lygiu kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri kasmet numato maisto produktų ir pašarų stebėsenos programas ir kontrolės planus, o tyrimus ir rizikos vertinimą šalyje atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Tiriama šalies ūkininkų, bendrovių  išauginta produkcija, kitų ES bei trečiųjų šalių įvežti produktai įvairiausiose prekybos vietose, pradedant prekybos centrais ir baigiant gatvės prekyvietėmis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Drumstienė pripažįsta, kad nei tyrimų rezultatai, nei specialistų aiškinimai daugeliui į tarnybą skambinančių žmonių didelio įspūdžio nedaro. Jie nerimauja, piktinasi ir įtarinėja, kad Lietuvoje prekiaujama gausiai įvairia chemija apdorotais vaisiais ir daržovėmis, atgabenamais iš tokių šalių, kaip Olandija, Belgija,  Ispanija, Italija, iš kaimyninės Lenkijos, kurioje pesticidų naudoti leidžiama kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje. Pasak A.Drumstienės, žmonės tokiomis kalbomis gąsdina save ir kitus, o visuomenę tai veikia kur kas labiau nei specialistų aiškinimai.

Instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos Indrės Stoškuvienės pateiktais duomenimis, pernai buvo ištirti 396 vaisių mėginiai, atlikta 104 150 tyrimų pesticidų likučių kiekiui nustatyti. Normų neatitiko du mėginiai: lietuviškose braškėse pesticidų likučių kiekis viršijo didžiausią leistiną koncentraciją, o ekologiškose mėlynėse iš Baltarusijos nustatytas pesticidas, kurio ekologiškuose produktuose iš viso neturi būti. Ištyrus 176 daržovių mėginius ir atlikus 43 257 tyrimus pesticidų likučių kiekiui nustatyti normų pažeidimų nebuvo rasta.

Šiemet ridikėliuose iš Lietuvos, brokoliuose iš Lenkijos nustatytas didžiausias leistinas koncentraciją viršijantis pesticidų likučių kiekis, o ekologiškuose apelsinuose iš Graikijos bei ekologiškose mėlynėse iš Baltarusijos ir Lietuvos nustatyta neleistinų pesticidų. Tiriant vaisių ir daržovių mėginius (jų buvo ištirta 153) dėl metalų, šių nerasta.

Specialistai nesiliauja kartoti: jei norime mažiau sirgti ir ilgiau gyventi, privalome valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Bet ar daug naudos iš sandėlyje sunokusio banano arba chemikalais nupurkšto pomidoro?

„Kiekvieną pavasarį bent keliems mėnesiams dėl alergijos esu priverstas iškeisti Lietuvą į saulėtąją Kroatiją. Sugrįžęs iš šiltų kraštų su ilgesiu prisimenu ten augančių daržovių skonį, kvapą, traškumą. Saulėje sunokę vaisiai sukaupia gerokai mažiau nitratų, nei nokdami šiauresnėse klimato zonose. Todėl jei reikia rinktis – Olandijoje ar Ispanijoje užaugintą pomidorą, visada perku daugiau saulės prisodrintą daržovę“, – dėsto endokrinologas prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius.
Pašnekovas įsitikinęs – lietuviai valgo per mažai vaisių ir daržovių, o mėgstamiausia jų dažnam vis dar tebėra dešra. „Esame mėsėdžių tauta“, – konstatuoja kasmet Kroatijoje organizmo atsargas papildantis profesorius.
Tačiau kaip elgtis ir kur ieškoti kokybiškų vaisių bei daržovių nuolatos Lietuvoje gyvenantiems žmonėms?
Dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė besiskundžiantiems kokybiškų vaisių ir daržovių trūkumu šaltuoju metų laiku Lietuvoje primena, kad dabar jų pasirinkimas gerokai didesnis nei prieš šimtmetį. „Jei atsisakytumėte atvežtinių ir valgytumėte tik Lietuvoje auginamas, jų įvairovės visiškai pakaktų daugeliui naudingų medžiagų pasisavinti“, – apie tokias daržoves, kaip morkos, burokėliai, svogūnai, česnakai, kopūstai, moliūgai, bulvės, griežčiai, pupelės, žirniai ar rauginti kopūstai, kalba specialistė.
Šaltuoju metų laiku pašnekovė lietuviams siūlo rinktis konservuotas daržoves. Nors jose vitaminų ir mineralinių skaidulų mažiau nei žaliose, tačiau, pasak jos, geriau valgyti konservuotas ir importines daržoves, negu visai jų atsisakyti. Vis dėlto kaip elgtis, kai prekybos centruose atvežtinė produkcija neatitinka mūsų lūkesčių: juk kai kada vaisiai būna dar nespėję prinokti, o kartais jau pradėję pūti?
„Lietuvoje dar tikrai yra ką tobulinti, jei kalbame apie atvežtinių daržovių ir vaisių kokybę, bet nereikia būti pesimistais ir matyti aplink vien bloga. Dalies jų išvaizda nekokia ir pasirinkimas menkas, bet svarbiausia, kad į prekyvietes nepatektų nesaugios ir sveikatai kenkiančios produkcijos. O jei nerandame tinkamų daržovių prekybos centruose, galime dairytis ūkininkų turgeliuose“, – pataria Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė Aurelija Drumstienė sako, kad tikrintojai Lietuvoje labai griežti: „Jei prekybos vietose aptinkama nesaugių vaisių ar daržovių, uždraudžiama jų įvežti, o tiekėjo ir prekybininko reputacijai taip suduodamas nemenkas smūgis. Taigi tiekėjai suinteresuoti vengti neaiškių partnerių.“
Nors šalyje funkcionuojanti importinės produkcijos kontrolės sistema ir apibūdinama kaip patikima, vartotojams rekomenduojama rinktis savo šalies klimato zonai būdingus vaisius ir daržoves. Egzotinių vaisių, tokių kaip ličiai, batatai, datulės ir pan., VMVT specialistai pataria pirkti tik tuomet, kai toje šalyje yra derliaus rinkimo metas. Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad iš trečiųjų šalių Lietuvos vartotojus pasiekusios produkcijos maistinė vertė yra prastesnė – vaisiai ir daržovės ilgiau transportuojami ir sandėliuojami, todėl į Lietuvą atkeliauja dar žali ir noksta sandėliuose.
„Apžvelgus praėjusių metų ataskaitos rezultatus matyti, kad iš patikrintų į Lietuvą importuotų produktų, 150,48 tonos vaisių ir daržovių, didžiąją dalį kokybės ir ženklinimo reikalavimų neatitikimų sudarė braškės (34,53 proc.), bulvės (8,25 proc.), morkos (1,21 proc.)“, – teigia A.Drumstienė.
Tiesa, akivaizdu, kad dėl atvežtinės produkcijos saugumo negali jaustis užtikrintas šimtu procentų: VMVT tikrina tik maždaug 10 proc. į šalį importuojamų vaisių ir daržovių.

Vyrauja II klasės vaisiai
Virėjo ir konditerio diplomus auksiniu medaliu visame pasaulyje garsioje kulinarijos mokykloje „Le Cordon Bleu“ įgijęs Liutauras Čeprackas sako, kad Lietuvos prekybos centruose matomos daržovės nėra trečiarūšės, greičiau – antrarūšės. Tačiau kalbėdamas apie egzotinių vaisių tiekimo situaciją pašnekovas vadina ją nepalyginamai geresne nei prieš kelerius metus. „Ačiū Dievui, jau ir Lietuvoje yra galimybė nusipirkti salotų, kurių anksčiau atveždavo tik kartais, citrinžolių ir dar įvairiausių dalykų. Tereikia turėti fantazijos ir sugalvoti, kur jas panaudoti. Kokią rinką turime, tokia ir pasiūla. O ji išties pagerėjusi: prekybininkai stengiasi pranokti vieni kitus, taigi ne viskas jau taip blogai“, – sako dviejuose „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose Šiaurės Ispanijoje dirbęs L.Čeprackas.
O štai prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis į Lietuvą importuojamus vaisius ir daržoves vadina gyvais produktais, nuolat keičiančiais prekinę išvaizdą ir skonio savybes. „Kadangi transportavimo kelias iki Lietuvos netrumpas, gali būti, kad vaisiai pasiekia mūsų šalį mažiau ar daugiau sunokę, pažeisti puvimo ir pakeitę pirminę savo išvaizdą. Tačiau jei lyginsime Lietuvos ir Ispanijos ar Italijos prekybos centruose esančių vaisių ir daržovių kokybę, pastarieji nedaro gero įspūdžio, nors jų šalyje – visos galimybės parduoti ką tik nuskintus vaisius“, – tvirtina A.Petraitis.
Importinių vaisių saldumui, sultingumui ir kitiems skonio bei kokybės parametrams įtakos turi tiekėjų ir augintojų patikimumas, tinkamas produkcijos paruošimas, pasirinkta kokybės klasė.
„Maximos LT“ maisto prekių pirkimo departamento direktoriaus Tomo Marcinkevičiaus teigimu, iš viso pasaulio šalių (Egipto, Turkijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Maroko ir kt.) importuojami vaisiai į šio prekybos tinklo sandėlius atkeliauja skirtingai. „Kiek laiko truks jų transportavimas iš eksporto šalies, priklauso nuo tiekėjų grafikų ir atstumo, kurį teks įveikti. Pvz., atsivežti vaisių iš Lenkijos užtruks dieną, iš Vengrijos ir Olandijos – dvi, iš Italijos – tris, iš Graikijos – keturias, iš Ispanijos – penkias dienas. Tačiau kaskart ieškoma būdų, kaip užtikrinti maksimaliai trumpą vaisių ir daržovių kelią nuo augintojo iki vartotojo“, – teigia T.Marcinkevičius.
„Norfos mažmenos“ atstovas Darius Ryliškis nebando neigti, kad Lietuvos prekybos tinkluose importinių vaisių ir daržovių kokybė prastesnė nei Vakaruose. Jo teigimu, tai nulemta keleto priežasčių. „Atsižvelgdami į nedidelę Lietuvos vartotojų perkamąją galią prekybininkai perka ne pačios aukščiausios klasės vaisius ir daržoves (“premium” klasės prekės mūsų žmonėms sunkiai įkandamos), taigi jos yra pigesnės. Prastesnė asortimento kokybė Lietuvos prekybos centruose priklauso ir nuo to, iš kaip toli produkciją tenka atsivežti ar atsiplukdyti, kartkartėmis prie to prisideda ir nederlingi metai. Tačiau retas tiekėjas šiais laikais leidžia sau rizikuoti geru savo vardu ir išsiunčia puvenas. Kiekvienas importuotojas žino: netinkama produkcija bus grąžinta. Konkurencija didelė, taigi pasirinkimą visuomet turime“, – aiškina D.Ryliškis.
Kelintus metus Suomijoje gyvenantis lietuvis Vytautas Kraujalis, paprašytas palyginti vietiniuose prekybos centruose parduodamus vaisius ir daržoves su tuo, kas siūloma Lietuvoje, išskiria esminius skirtumus. Pašnekovo teigimu, jų nėra daug, bet importinių vaisių ir daržovių kokybė skiriasi Lietuvos prekybininkų nenaudai.
„Suomijoje dar neteko nusipirkti sudžiūvusių apelsinų, kokių dažnai pasitaikydavo Lietuvoje. Iš išorės vaisius atrodo sveikas ir sultingas, tačiau prapjovęs jo sulčių vargiai išsispausi. Žinoma, ir Suomijoje pasitaiko apgedusių vaisių, tačiau kad aplink vaisius skraidytų musės kaip Lietuvoje, matyti neteko“, – lygina V.Kraujalis.
Žvelgiant iš šalies susidaro įspūdis, kad Suomijos ir Lietuvos rinkai pateikiami skirtingų kategorijų vaisiai. „Pagrindiniuose Suomijos prekybos tinkluose nesu matęs arbūzų su sėklomis – ten jie visi besėkliai, o Lietuvoje tokių nerasi. Galbūt masinei prekybai Lietuvoje tokie vaisiai per brangūs, todėl prekybininkai jų tiesiog neveža?“ – svarsto kone kasdien šviežių vaisių ir daržovių Suomijos prekybos centruose ieškantis V.Kraujalis.
Priminsime, kad vaisiai ir daržovės segmentuojami pagal klases (pasaulinėse rinkose siūlomi ekstra, I ir II klasės vaisiai bei daržovės), įvertinus jų atitiktį Europoje galiojančiam standartui. Tarkime, prie ekstra klasės priskiriami vaisiai ir daržovės ant vartotojo stalo patenka tiesiai iš sodo, prie I klasės priskiriami tie, kurių išvaizda, dydis ir forma atitinka standartui keliamus reikalavimus. O II klasės daržovės ir vaisiai yra šiek tiek mažesni nei pirmosios, jie gali būti su augimo dėmėmis, smulkiais mechaniniais pažeidimais ir pan.
Pasidomėjus, kaip reikėtų vertinti „pašarinių“ vaisių pasiūlą didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė A.Drumstienė sako nematanti čia nieko blogo: „Vadinamuosius pašarinius bananus valgo visas pasaulis. Mažuosius augina Turkija, o didesni atkeliauja iš Afrikos. Tačiau net ir pašariniai vaisiai mums yra vertingi savo maistine verte.“
Populiariausiuose prekybos centruose apžvelgus importinę produkciją susidaro įspūdis, kad daugelyje jų vaisių ir daržovių pasiūla susiaurėjusi iki minimumo: apelsinus, mandarinus, bananus, kivius galima rinktis tik vienos rūšies, o vaisiai dažniausiai siūlomi II klasės. Aritmetika paprasta – prekybininkai irgi taupo. Jie žino, kad pigesnę prekę žmogus vis tiek nupirks, o brangi gali taip ir nesulaukti savo vartotojo. Smagu, kad didžiausiuose prekybos centruose padėtis šiek tiek kitokia: juose pasirinkimas gausesnis, todėl ir vieną kitą idėją (žiūrėdamas į dar neragautas prieskonines žoles) vakarienei gali parsinešti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kad ir koks geras Lietuvoje grūdų, daržovių ar obuolių derlius, kainos parduotuvėse dėl to šiek tiek sumažėja tik išimtiniais atvejais, o dažniausiai ne tik nesumažėja, bet netgi pakyla. Kodėl taip yra?

Šiemet Lietuvoje itin gerai užderėjo kviečiai – jų derlius rekordinis, bet miltai ir duona ne tik nepigs, bet dar ir pabrangs. Gerai užderėjo ir obuoliai, puikus turėtų būti ir daržovių derlius, bet ir tai nereiškia, kad parduotuvėje ims smarkiai kristi jų kainos. Mat sulaukę geresnių metų ūkininkai pasinaudoja proga atsigriebti už nuostolingus ankstesnius metus, o prekybininkai apskritai savo kainas reguliuoja kaip jiems patogu.

Kviečiai pigesni, miltai – brangiausi

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas stebisi: Vokietijoje maistiniai kviečiai šį rugpjūtį iš augintojų buvo superkami vidutiniškai už 860 Lt/t, Jungtinėje Karalystėje – už maždaug 1000 Lt/t, o Lietuvoje – kiek daugiau nei už 700 Lt už toną, bet duona pas mus vis tiek brangesnė. „Sąnaudos yra daugmaž tos pačios ir duonos gaminių kaina tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje ir Lietuvoje turėtų būti iš esmės tokia pat. Bet taip nėra. Lietuva – stebuklų šalis“, – ironizuoja R.Majauskas. Jis primena, kad 2008 m., kai grūdų kaina Lietuvoje buvo pakilusi iki 800-900 Lt/t, duonos kainos šovė į viršų ir visi dėl to kaltino žemdirbius, bet kai 2009-2010 m. kviečių kaina smuko iki 300-400 Lt/t, duona kažkodėl neatpigo. „Kepėjai piktnaudžiauja. Ir, aišku, prekybininkai“, – konstatuoja jis.
Nors kviečių kainos šiemet vėl kilo, Lietuvoje jos išlieka vienos mažesnių Europoje, bet už miltus mes mokame arba tiek pat, arba netgi brangiau nei šalių, kur kviečiai brangesni, gyventojai.
Dabar vėl girdime: kviečiai brango, vadinasi, netrukus apie 20 proc. brangs ir miltai, o sykiu šoktelės ir duonos gaminių kainos, nes miltų kaina sudaro maždaug trečdalį duonos savikainos. Taigi kas iš tiesų dėl to atsakingas ir ar normalu, kad puikus derlius nebegarantuoja mažesnių kainų vartotojams?
Ekspertai aiškina, kad Lietuva gali turėti patį didžiausią grūdų derlių, bet jų kainą vis tiek nulems pasaulinės tendencijos. Tie laikai, kai buvo priešingai, jau seniai praeitis, mat grūdų kainas reguliuoja pasaulinė birža, o dėl prasto derliaus JAV, Rusijoje, Australijoje ir kai kuriose ES šalyse šiemet visose svarbiausiose biržose kviečiai perkami gerokai brangiau. Kaip sako vienas stambiausių šalies ūkininkų Ramūnas Karbauskis, dėl to būsimas grūdų kainas žemdirbiai gali prognozuoti tik tuomet, kai pasidomi situacija pasaulyje.
„Jei eksportuotojas už grūdus siūlo 800 Lt, o perdirbėjas – 700 Lt už toną, savaime suprantama, kad augintojas parduos juos brangiau“, – dėsto ir Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentė Dalia Stasiūnienė. Ji patvirtina, kad liepą kiek pigę miltai tikrai brangs.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas priduria, jog tai visiškai logiška: jei ūkininkas gali grūdus parduoti brangiau (žemdirbiai grūdus parduoda per derlių superkančias įmones), tai ir parduoda brangiau. Kad Lietuvoje tie patys grūdai būtų parduodami pigiau, pasak S.Besagirsko, tikėtis beviltiška, nes mūsų šalis, palyginti su pasauliniu kiekiu, išaugina tiek nedaug kviečių, kad be vargo galėtų juos eksportuoti ir 100 proc. „Grūdų kaina globali ir nieko čia nepadarysi“, – apibendrina S.Besagirskas ir dar kartą patikina, kad mažesnių grūdų kainų skambant pranešimams apie puikų derlių tikėtis tikrai nebeverta. (…)

Pasipelno visi

Šiemet Rytų Lietuvoje, Dzūkijoje išties geresnis obuolių derlius, tačiau kainoms tai ne kažin kiek atsiliepė: tarkime, maksimali desertinių obuolių kaina prekiniuose ūkiuose rugpjūčio gale buvo tik maždaug 11 proc. mažesnė, nei tokiu metu pernai, ir siekė 1,6 Lt/kg. Reikia pripažinti, kad bent jau obuolių kaina panašiai pakito ir parduotuvėje: prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, pernai rugpjūčio 31 d. lietuviški obuoliai kainavo 2,99 Lt/kg, o šiemet – 2,69 Lt/kg.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys aiškino, kad tikėtis žymesnio obuolių kainų mažėjimo neverta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, obuolių Lietuvoje užauginama nepakankamai: patenkinama tik 25-35 proc. viso poreikio. „Jei derlius šimtu tonų ir padidės, nesvarbu, vis tiek bus lietuviškų obuolių trūkumas. Tad ir priežasčių kainoms kristi nelieka“, – teigia D.Kviklys. Taigi į Lietuvą plūsta lenkiški obuoliai, kurių kaina iš esmės ir nulemia lietuviškų obuolių kainą. O konkuruoti su lenkais, anot pašnekovo, sunku: jų sodai senesni, trąšos ir pesticidai ten pigesni, o PVM tesiekia 5 proc. Kita vertus, D.Kviklys pripažino, kad ir sodininkai padidėjusiomis pajamomis siekia kompensuoti ankstesnių metų praradimus. O jei latviai ar estai, kuriems vietinių obuolių stinga dar labiau, pasisiūlo mūsų obuolius nupirkti brangiau, dalis mūsų ir taip deficitinio derliaus iškeliauja tenai. Progą uždirbti išnaudoja kiekvienas.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė apibendrina, kad jei iki Lietuvos įstojimo į ES geresnis derlius lemdavo žymiai mažesnes kainas vartotojui, tai dabar, sienoms atsivėrus, daržovių kainos tiesiogiai priklausomos nuo derliaus kitose šalyse. Tiesa, pasak Z.Cironkienės, kainos vis dėl to šiek tiek nukrenta, tik žemdirbiai jas sumažina labiau nei prekybininkai. „Beveik visų daržovių kainos šiemet mažesnės, – sakė Z.Cironkienė, – bet kokios kainos bus parduotuvėje, sunku pasakyti. Ūkininkas už plautų morkų kilogramą gauna apie litą, o prekybos tinkluose, kiek girdėjau, jos kainuoja apie tris litus.“ Direktorė patikino, kad kalbos apie prekybininkų antkainius neišlaužtos iš piršto: tokias daržoves, kaip bulvės ar kopūstai, ūkininkai parduoda prekybos tinklams dvigubai, o svogūnų laiškus ar kitas lepesnes daržoves – beveik trigubai pigiau, nei po to jos kainuoja parduotuvėje. Daržoves prekybos tinklui pristato pats ūkininkas, taigi jam tenka ir kuro, ir nepigių europadėklų, kurių kai kurie tinklai pristatymo metu nurašo iki 30 proc., išlaidos. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-37) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vilnietė Ingrida Kavaliauskienė negali atsistebėti, kad lietuviško kapitalo prekybos tinklo “Norfa” sistemos parduotuvėse vidurvasarį dominuoja nelietuviškos daržovės.

“Štai jau liepa įpusėjo, o jie prekiauja tik lenkiškais ir ispaniškais agurkais bei pomidorais”, – gūžčiojo pečiais nusivylusi vilnietė. Moteris netgi atliko socialinį eksperimentą – specialiai išnagrinėjo, kokios kilmės sezoninėmis daržovėmis prekiauja visi didieji prekybos tinklai.
“Mums čia jokia naujiena, tai jau sena tendencija”, – paprašyta pakomentuoti pirkėjos pastebėjimus konstatuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė. Jos vertinimu, kadangi “Norfos” tinklas orientuojasi į mažiausių pajamų vartotojus, ten sunku tikėtis aukštesnės kokybės, bet brangesnių lietuviškų vaisių ir daržovių. “Kas nori, tas gali su manimi ginčytis, bet faktas lieka faktu – lietuviškos daržovės yra mažiau tręšiamos nei atvežtinės, tad jos yra kur kas kokybiškesnės, taigi ir brangesnės. Lenkiškos, ispaniškos daržovės yra gerokai pigesnės, ypač tos, kurių tų šalių augintojai neparduoda į Vakarų šalių rinkas ir eksportuoja į Rytų šalis”, – paaiškina Z.Cironkienė.
“Norfos” tinklo atstovas Darius Ryliškis sako, kad: “Jei Lietuvoje yra geras daržovių ir vaisių derlius (kitaip sakant, kainos yra priimtinos pirkėjui), tai „Norfa“ prekiauja lietuviškomis daržovėmis ir vaisiais. Įsivežti užsienietišką produkciją tuomet nėra jokios prasmės.” Bet, jo žodžiais, kol kas lietuviškų daržovių ir vaisių derliaus ir pardavimo pikas esą dar neprasidėjo.
Pasak D.Ryliškio, šiuo metu Lietuvos ūkininkai siūlo „Norfai“ pirkti pomidorus po 4,85 Lt, įskaitant PVM, už kilogramą, bet tai yra gerokai brangiau nei siūlo užsienio tiekėjai, tad tinklas renkasi pastarųjų produkciją.
Vis dėlto, anot Z.Cironkienės, kituose prekybos tinkluose jau dabar gerokai didesnis pasirinkimas lietuviškų sezoninių vaisių ir daržovių.

Vaisiai ir daržovės – viena pagrindinių žmogaus maisto raciono dalių. Visais metų laikais, o, ypač, atėjus vasarai, vaisių ir daržovių pasiūla vartotojui – smarkiai išauga. Ką ir kaip rinktis ?

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI ) direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė teigia, kad ji dažniausiai renkasi Lietuvoje užaugintas daržoves ar vaisius.

Anot specialistės, jau vien tai, kad vaisiai ir daržovės transportuojami ilgą laiką, be abejo, jie bus apruošti augalų apsaugos priemonėmis, kad išsilaikytų švieži visą transportavimo periodą.

Augalų apsaugos priemonių pagrindinę dalį sudaro pesticidai (lot. Pestis-maras, liga+caedo-žudau)- medžiagos, skirtos kovai su nepageidaijamais organizmais. Pesticidai gali būti tiek biloginės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos.

Pagal paskirtį pesticidai skirstomi į: herbicidus – skirtus kovai su piktžolėmis, fungicidus – kovai su grybeliais ir pelėsiais, insekticidus – kovai su vabzdžiais, rodenticidus – kovai su graužikais ir kt.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Institute viename produkte atliekant tyrimą, nustatoma iki 300 įvairių pesticidų. Įvertinama, ar dėl augalų apsaugos produktų naudojimo atsirandantys pesticidų likučiai neviršija didžiausių leistinų likučių kiekių (DLK), taip pat, ar nepanaudotos neleistinos priemonės.

Bet kurios medžiagos DLK viršijimas maisto produkte gali būti siejamas su įtaka žmonių sveikatai. Jei daržovės, pavasariniai žalumynai ir kt. užauginta savo sode, ar pas močiutę kaime – galima drąsiai teigti, kad tokiose daržovėse pesticidų nebus panaudota. Tačiau natūralios trąšos be abejo naudojamos. Iš šių trąšų patenka į augalus nitratai.

Vartotojams, be abejo, rekomenduojama naudoti vaisius ir daržoves, išaugintus savo ūkyje. Jei tokios galimybės nėra – patariama vadovautis šiomis nuostatomis: valgyti kuo įvairesnius vaisius ir daržoves, teikiant pirmenybę Lietuvoje užaugintiems.

Kaip aiškina S.Ščeponavičienė, vienas iš pagrindinių vaisių ir daržovių vartojimo tikslų – papildyti savo racioną mikroelementais, vitaminais, skaidulomis. Palyginus Lietuvoje užaugintas tradicines daržoves su egzotiškomis, galima teigti, kad vartojant mums įprastus burokėlius, bulves, kopūstus, morkas, pupeles, kt., nepamirštant ir vaisių, tikrai nenuskriausime savo organizmo.

Palyginimui:

Bulvės 100g : Vit .C- 16,0 mg, Mg- 23 mg, K- 390 mg

Burokėliai 100 g.: Vit. C- 11,4 mg , Mg – 17 mg, K – 197 mg.

Abrikosai 100 g.: Vit. C – 10,5 mg, Mg – 12 mg., K – 268 mg

Ananasai 100 g.: Vit. C 20,6 mg., Mg – 17 mg.,K – 190 mg.

Vaisiai ir uogos sveikos mitybos piramidėje užima vieną iš pagrindinių raciono dalių, uogų rekomenduojama suvalgyti iki 2 stiklinių per dieną.

1997-2007 m. Lietuvoje atliktų faktinės mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir uogų – jų suvartojimo kiekis sumažėjo nuo 173 iki 86,06 g per dieną.

Uogų maistinė vertė

Uogų pasirinkimas ir vartojimas
Geros kokybės uogos tokios, kurios yra sausos, geros formos (tvirtos), būdingos spalvos. Pernokusios uogos gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios uogos būna žalios arba geltonos spalvos (išskyrus geltonuosius serbentus), rūgštaus skonio, todėl perkant geriausiai tokių uogų nesirinkti, nes tai ženklas, kad jos neatitinka kokybės standartų reikalavimų.

Rekomenduojama uogas suvalgyti po pirkimo per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2-3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pasitaikė taip, kad nupirkote nelabai šviežias – suvalgykite jas per pirmąsias 24 valandas. Nupirktas uogas iš karto patikrinkite ar jos nesupelijusios, perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.

Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios jas reiktų laikyti vėsioje vietoje. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 oC, spanguolėms nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė 90 – 95 %.

Uogos, augdamos daržuose, miškuose, soduose gali būti paveiktos įvairiausių veiksnių, užterštos patogeniniais mikroorganizmais iš vandens, dirvos ar netgi pačių gyvūnų ar paukščių. Tokie mikroorganizmai kaip Bacillus, Clostridium, Listeria monocytogenes gali „ateiti“ iš dirvos. Parazitai, rotavirusai, hepatitas A, bakterijos Salmonella, E. coli ir kiti mikroorganizmai, kurie nuotekų pagalba patenka į dirvą, taip pat turi didelę įtaką uogų užterštumui. Todėl uogas plauti privalu. Plovimui naudoti geriausiai geriamąjį, tekantį vandenį.

Užšaldymas
Uogos – vasaros gėrybės, tačiau jomis galima mėgautis ir ištisus metus. Šaldytas uogas galime pirkti prekybos centruose, šaldyti savo namuose, nepamirštant jas suvalgyti per 12 mėnesių. Užšaldžius, pabrėžia A. Ščeponavičienė, išsaugoma greitai gendančių vaisių, uogų maistinė vertė ir kokybė, efektyviai slopinamas mikroorganizmų, cheminių ir biocheminių procesų, deguonies, šilumos ir šviesos poveikis. Kad uogos maksimaliai išsaugotų savo natūralią biocheminę sudėtį bei juslines savybes (spalvą, kvapą, skonį), užšaldyti reikia greitai, per keletą minučių, ilgiausiai per 20–30 min. Svarbu, kad užšaldomos uogos būtų geros kokybės.

Koks vaisių-daržovių kiekis suvartojamas?

Įvairius vaisius ir daržoves (geriau šviežius) rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną (bent 400 g).

2007 metais atlikus suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimą, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 86 g vaisių.

Moterys, lyginant su vyrais, daugiau suvartoja šių gėrybių. Nors Lietuvos rinkoje esantis platus vaisių asortimentas gali patenkinti kiekvieno iš mūsų skonį bei poreikį, atlikti tyrimai rodo, kad lietuviai vaisių vartoja nepakankamai.

Tai byloja ir kita atlikta studija, kuri parodė, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai vaisius valgė 22 kartus per mėnesį. Bent kartą per dieną vaisius valgė 39,7 proc. vyrų ir 44,5 proc. moterų, o populiariausi vaisiai buvo obuoliai, citrusiniai vaisiai, braškės ir bananai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atlikta anketinė apklausa internetu parodė, kad visi apklaustieji vartoja vaisius.

Dauguma (40 proc.) apklaustųjų žino sveikos mitybos piramidės principą, kad vaisius rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną. Kiek mažiau (29 proc.) respondentų nurodė, kad šias gėrybes rekomenduojama valgyti daugiau nei kelis kartus per dieną, o 5 proc. apklaustųjų nuomone – vieną kartą per dieną.

26 proc. respondentų nežinojo kiek rekomenduojama per dieną suvartoti vaisių. Paaiškėjo, kad apklaustieji labiausiai mėgsta obuolius, bananus, citrusinius vaisius (apelsinus, mandarinus, greipfrutus), persikus, nektarinus, slyvas, kivius, kriaušes. Į klausimą, kur dažniausiai perka vaisius, dauguma (61 proc.) respondentų nurodė prekybos centrą.

Turguje dažniausiai perka vaisius 23 proc., o kitose vietose – 16 proc. respondentų. 78 proc. apklaustųjų pirkdami vaisius kreipia dėmesį į kilmės šalį. Dauguma (97 proc.) respondentų žino apie vaisių naudą sveikatai.

Įtaka

Vaisių vartojimas turi didelės reikšmės mūsų sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 1,7 milijonai mirties atvejų (2,8 proc.) yra susiję su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu. Apskaičiuota, kad šis rizikos veiksnys sąlygoja 14 proc. mirčių nuo skrandžio bei žarnyno vėžio, 11 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos bei 9 proc. mirčių nuo insulto.

Vaisių savybės ir nauda
Vaisiuose yra daug vandens (74,5–89,0 g/100 g), mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų, daugiausia cukrų, skaidulinių medžiagų.

Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis žmogaus organizmui, o skaidulinės medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. Vaisiai taip pat yra puikus vitaminų (A, C, B grupės, folio r. ir kt.), mineralinių (kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.) ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis. Skaidulinių medžiagų ir kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose pateikti lentelėje.

Lentelė.Skaidulinių medžiagų irkai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai vaisiuose (*RPN – Rekomenduojama paros norma)

Lyginant su kitais vaisiais, kaip aiškina S. Ščeponavičienė, ypač daug skaidulinių medžiagų yra citrinose, kiviuose, vitamino A – abrikosuose, manguose, o vitamino C – citrusiniuose vaisiuose, kiviuose ir manguose. Vitaminas A užtikrina gerą regėjimą, sveiką odą, augimą. Jis didina organizmo atsparumą ligoms. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda išvengti įvairių ligų.

Daugiausia kalio yra bananuose, kiviuose, abrikosuose, o geležies – taip pat bananuose, abrikosuose bei citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, citrinose). Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, fermentiniuose procesuose ir kt., o geležis įeina į hemoglobino, kuris perneša deguonį, sudėtį.

Vaisiuose randama eterinių aliejų, suteikiančių skonines savybes, organinių rūgščių, kurios ne tik suteikia skonį, bet ir dalyvauja apykaitos ir virškinimo procesuose. Iš organinių rūgščių žinomos citrinų, obuolių, rūgštynių bei vyno rūgštys. Citrinų rūgšties daugiausia yra citrinose, apelsinuose, mandarinuose, obuolių rūgšties – abrikosuose, slyvose, obuoliuose, rūgštynių – abrikosuose, kriaušėse, persikuose ir kt., o vyno – obuoliuose.

Vaisiuose esančios rauginės medžiagos, veikiamos fermentų, jungiasi su oro deguonimi ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tamsiai rudus arba raudonus junginius. Dėl to perpjauti vaisiai tamsėja.

Vaisiams tam tikrą spalvą suteikia dažančios medžiagos. Chlorofilas šioms gėrybėms suteikia žalią spalvą, karotinoidai – geltoną bei oranžinę spalvą, o flavonoidai – raudoną, avietinę, rožinę, o taip pat geltoną spalvą.

Aromatinės medžiagos suteikia vaisiams kvapą. Ypač daug jų yra citrusiniuose vaisiuose.

Laikymo sąlygos (temperatūra), vartojimo ypatumai
Tinkamos laikymo sąlygos yra vienas iš svarbiausių maisto saugos ir kokybės rodiklių. Vaisius rekomenduojame laikyti sausoje, vėsioje vietoje.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 334 „Dėl šviežių vaisių, uogų, daržovių, grybų optimalių laikymo (sandėliavimo) sąlygų patvirtinimo“ nuostatas, slyvas bei kivius rekomenduojama laikyti –0,5-0°C, abrikosus, persikus, nejautrius šalčiui obuolius –1-0°C, kriaušes –1-0,5°C, apelsinus 1-5°C, mandarinus 4-8°C, ananasus 7-12°C, greipfrutus bei citrinas 10-15°C, o bananus 13-15°C temperatūrose.

Lietuvoje 1997–2007 metais buvo vykdomas „Elaba“ projektas, kurio metu buvo tirti trumpai laikomų vaisių ir uogų natūralūs masės nuostoliai. Nustatyta, kad didžiausia natūralia masės netektimi per parą išsiskiria bananų (1,0 proc.) ir ananasų (0,80 proc.) vaisiai. Trumpai laikant saugyklose, mažiausiai masės netenka obuoliai, jų natūrali masės netektis siekia vos 0,08 proc. per parą.

Specialistė S. Ščeponavičienė vartotojus perspėja, kad vaisius derėtų laikyti atskirai nuo daržovių. Iš nokstančių vaisių skiriasi etileno dujos, dėl to sutrumpėja daržovių laikymo laikas.

Neplauti vaisiai gali būti patogeninių mikroorganizmų šaltinis. Todėl prieš vartojimą nuplaukite vaisius tekančiu geriamuoju vandeniu, pašalinkite pažeistas vietas, nes jose gali kauptis mikroorganizmai. Tvarkant vaisius venkite kryžminės taršos: naudokite atskiras pjaustymo lenteles, įrankius žaliai mėsai, žuviai, vaisiams, po panaudojimo juos kruopščiai nuplaukite, termiškai neapdorotą maistą patariame laikyti atskirai nuo vaisių.

Prekybos tinklo MAXIMA parduotuvėse dauguma populiariausių daržovių ir vaisių šiemet yra pigesni nei pernai. Net kelis kartus pigiau šiemet klientams siūloma bulvių ir kopūstų, beveik dvigubai pigiau galima įsigyti burokėlių.

Mažesnes nei pernai vaisių ir daržovių kainas šiemet lėmė gausesni jų derliai ir vis gerėjančios logistikos bei sandėliavimo sąlygos.

Pernai kovą kilogramas Lietuvoje perkamiausių daržovių – bulvių – kainavo kone tris kartus brangiau negu šiemet (apie 2 litus). Šiemet už kilogramą bulvių klientai moka apie 70 centų. Baltagūžių kopūstų kaina palyginti su praėjusiais metais yra beveik penkis kartus mažesnė: šiuo metu 0,59 Lt kainuojantys kopūstai pernai kainavo 2,69 Lt.

Gerokai pigiau šiemet kainuojančių daržovių sąraše yra ir burokėliai: pernai kainavę 1,69 Lt už kilogramą šiemet jie parduodami po 0,99 Lt/kg. Trečdaliu pigiau nei pernai kainuoja ir svogūnai, beveik penktadaliu mažiau česnakai ir raudonieji ridikėliai. 20 centų pigiau šiemet galima įsigyti plautų morkų.

„Už vaisius mūsų klientai šiemet taip pat nemoka brangiau nei pernai. Vaisių kainos išlieka stabilios, kai kurie kainuoja netgi mažiau nei tokiu pat laikotarpiu pernai“, – sako MAXIMA LT, UAB, Pirkimų departamento direktorius Skirmantas Nevidomskis.

Beveik litu mažiau nei pernai prekybos tinklo parduotuvėse kainuoja kilogramas greipfrutų, penktadaliu pigesnės vynuogės, pigiau nei pernai galima įsigyti ir apelsinų, citrinų, obuolių.

S. Nevidomskio teigimu, mažesnes nei praėjusiais metais daržovių ir vaisių kainas lėmė keli faktoriai: derlius, kuris priklauso nuo palankių oro sąlygų, logistikos ir sandėliavimo galimybės, nemažiau svarbu ir tai, kas vyksta kaimyninėse šalyse bei visame pasaulyje.

„Pavyzdžiui, bulvių kainą Lietuvoje prieš pora metų pakėlė prastas derlius Rusijoje. Lietuvoje užaugintos bulvės buvo vežamas į Rusiją, o likusių mūsų šalyje kaina augo. Šiemet įtakos daržovių derliui turėjo netikėtai atšalęs oras Ispanijoje. Dėl to kurį laiką Lietuvoje paprikų ir agurkų kainos buvo kiek pakilusios“, – kainų pokyčių subtilybes aiškina S. Nevidomskis.

Kopūstų, burokėlių ir obuolių kainą pavasarį lemia ne tik sandėliavimo sąlygos (nuo jų priklauso, kiek daug gėrybių ir kaip ilgai bus galima išsaugoti), bet ir rinkos pasiūlos bei paklausos santykis: kuo daugiau derliaus buvo nupirkta žiemą, tuo mažiau jo lieka pavasariui. Pavasarį parduodamų daržovių ir vaisių kaina priklauso ir nuo klimatinių sąlygų: kuo jos palankesnės, tuo didesnis šviežio derliaus kiekis pateks į saugyklas.

BFL

Visos daržovės, net tręšiamos tik mėšlu, kaupia nitratus, kurie joms reikalingi, kad galėtų augti ir subręsti. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis paaiškina, kad tai normalus fiziologinis reiškinys. Mat maitindamasis augalas siurbia azotą iš dirvos nitratų forma, kurie vėliau, saulės šviesoje vykstant fotosintezei, dalyvauja baltymų gamyboje. Nedideli nitratų kiekiai žmogui nekenksmingi, tačiau didesnis jų kiekis tampa nuodais. “Pasaulinė sveikatos organizacija yra nustačiusi, kad 3,7 mlg nitratų, tenkantys vienam kilogramui daržovių per parą, žmogui nekenkia. Iš karto didesnio kiekio daržovių tikriausiai niekas nesuvalgo. Be to, nitratus neutralizuoja daržovėse esantis vitaminas C. Pavyzdžiui, nitratus labiausiai kaupia salotos, tačiau ir vitamino C jose daugiausia”, – dėsto P. Viškelis.

Kitos daržovės, kuriose randami didesni kiekiai nitratų, yra špinatai, burokėliai, kopūstai ir visos šiltnamyje augintos daržovės. “Kilograme pomidorų, augusių lauke, yra 150 mlg nitratų, o šiltnamyje – 300. Kopūstai jų sukaupia iki 900 mlg, burokėliai – iki 1500, o salotos – net 2000–3000 mlg”, – atskleidžia P. Viškelis.

Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas sako, kad daugiausiai nitratų daržovės sukaupia intensyvaus augimo metu, todėl jaunuose agurkuose, kopūstuose, burokėliuose jų būna daugiau nei visiškai subrendusiuose.

P. Viškelio nuomone, nėra tikslinga daržoves mirkyti karštame vandenyje ar ilgai virti, nes taip išplaunami ne tik nitratai, bet ir vitaminai, mineralinės medžiagos. Tad daržovė praranda maistinę vertę. Reikėtų tik nulupti odelę.

Beje, įdomu tai, kad vaisiuose nitratų yra šimtą kartų mažiau nei daržovėse. Tačiau obuoliuose, vyšniose, trešnėse gali likti pesticidų – pavojingų kancarogeninių medžiagų. “Sveikiausia valgyti aktinidijas, nes jų niekas nepuola, todėl nereikia purkšti, o ir vitamino C šios uogos turi daugiausiai iš visų vaisių”, – pataria P.Viškelis.

Tačiau ne visada jie būna laiku pastebėti kontroliuojančių institucijų ar pašalinti, todėl pirkėjus pasiekia pesticidais užkrėstos daržovės, mėsa su antibiotikais ar vanduo su mikrobais.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vien didžiuosiuose prekybos centruose Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi 1008 patikrinimus, tarp jų nustatė 31 proc. pažeidimų. Daugiausia nustatyta bendrų higienos ir maisto produktų ženklinimo pažeidimų. 2010 m. didieji prekybos centrai tikrinti 1788 kartus. Rasta 36 proc. pažeidimų.
Įvairių pažeidimų apstu ir turgavietėse, viešojo maitinimo įstaigose, maisto pramonės įmonėse. Kone kas savaitę VMVT specialistai nustato, kad maistas buvo gaminamas nesilaikant higienos reikalavimų, mėsoje yra normas viršijantys antibiotikų kiekiai, o daržovėse ir vaisiuose – pesticidų. Taip pat randama kirmėlių, įvairių vabalų, mikroorganizmų, sukeliančių infekcijas. Be to, kai kurie produktai iš parduotuvių lentynų nedingsta net pasibaigus jų galiojimo terminui.

Reikalavimų nepaiso sąmoningai

Beje, dažnai maisto saugos reikalavimų nepaisymas – ne atsitiktinis ir ne dėl neatidumo pasitaikantis pažeidimas. Kai kurios įmonės sąmoningai taip elgiasi, jų vadovai nereaguoja į VMVT specialistų sprendimus riboti produktų patekimą į rinką ar net sustabdyti veiklą. Štai Klaipėdos didmeninės prekybos įmonė “Baltijos bretlingis” ir po patikrinimo bei nustatytų pažeidimų tiekė į rinką konditerijos gaminius, kurių tinkamumo vartoti terminas buvo pasibaigęs, Palangoje įsikūrusioje parduotuvėje “Kaišiadorių paukštyno mažmena” buvo sąmoningai prekiaujama produktais, kurių galiojimo terminas taip pat jau pasibaigęs, UAB “Kazameta” žuvų konservus, pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, teikė labdarai, nors jau buvo nubausta už šį pažeidimą. Druskininkų įmonės “Elmera” pilstomame vandenyje padidėjusi mikrobiologinė tarša buvo užfiksuota net tris kartus. Du kartus užterštumas keliskart viršijo galimas normas stalo vandenyje “Optima linija”, o šį pavasarį negazuotame natūraliame mineraliniame vandenyje “Hermis” rasta žarninių enterokokų.
Laiku neužkirtus kelio tokiems ir panašiems pažeidimams, vartotojai gali patirti rimtų sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, mėsoje vis dažniau randami per dideli antibiotikų kiekiai. “Dažnai valgant tokią mėsą, organizmas pripranta prie antibiotikų, o žmogui susirgus ir gydytojui paskyrus šių vaistų, jie būna neveiksmingi”, – paaiškina Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros vedėja Daiva Leskauskaitė.
Kiaulienos, kurioje antibiotiko penicilino kiekis didžiausią leistiną normą viršijo daugiau kaip devynis kartus, šių metų vasario pabaigoje buvo rasta bendrovėje “Krekenavos mėsa”. Po kelių mėnesių daugiau, nei leidžiama, antibiotikų aptikta ir bendrovės “Pajūrio įmonė” perdirbamoje mėsoje.
D.Leskauskaitė sako, kad antibiotikų į mėsos produktus patenka su žaliava, jei nebuvo laikomasi gyvulių gydymo taisyklių. Mat kai susirgęs gyvulys gydomas antibiotikais ir paskerdžiamas praėjus per mažai laiko po gydymo, vaistų lieka net ir perdirbtoje mėsoje.
Šiurpina ir tai, kokiomis sąlygomis kai kurios įmonės ruošia mėsą parduoti. Neseniai buvo sustabdyta Vilniaus įmonės “Limeksas” veikla, nes kiauliena čia buvo išpjaustoma iš neaiškios kilmės paršavedžių skerdenų, blogai nukraujavusių, ne iki galo nusvilintais šeriais. Įmonės savininkai negalėjo pateikti galiojančių šios mėsos įsigijimo dokumentų. Be to, pjaustyta mėsa buvo apdėta sniegu, nes įmonėje nėra įrangos ledui gaminti.

Agurkai su pesticidais, kruopos su lervomis ir smėliu

Kita nuodinga cheminė medžiaga, kurios dideli kiekiai patekę į organizmą gali pažeisti kepenų, inkstų funkciją, – pesticidai. Vien šį pavasarį keliose apelsinų siuntose iš Egipto buvo aptikta pesticidų, dešimt kartų viršijančių leistiną normą. Taip pat į Lietuvą buvo atkeliavusios 24 tonos mandarinų, kuriuose pesticido malationo likučiai viršijo didžiausią leistiną normą. Laimė, parduotuvių lentynų šie vaisiai nepasiekė. Tačiau ispaniškų agurkų su didesne, nei leidžiama, pesticidų doze į prekybos centrus šį pavasarį buvo patekę. Netinkamų vartoti agurkų rasta Kupiškyje, prekybos centre “Maxima”. Siunta buvo surinkta iš rinkos, tačiau dalis jų vis dėlto pasiekė pirkėjų stalą.
“Dažniausiai viršijantys leistiną normą pesticidų kiekiai nustatomi, jeigu augintojai vaisius ar daržoves jais nupurškė prieš pat derliaus nuėmimą, kad sunaikintų kenkėjus, nors tai griežtai draudžiama”, – primena D.Leskauskaitė.
Ant mūsų pietų ar vakarienės stalo gali atkeliauti ir netinkamų valgyti grūdinių kultūrų. Beje, net iš ekologinio ūkio. Pernai rudenį po VMVT patikrinimo gamybą turėjo sustabdyti UAB “Ustukių malūnas”, gaminantis ekologiškas kruopas, miltus, grūdų trapučius. Mat manų kruopos ir kviečiai buvo užteršti aruodiniais kenkėjais, o ekologiškuose ryžių dribsniuose rasta grybelių gaminamo ochratoksino A.
Prieš porą mėnesių atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrovės “Galinta ir partneriai” grikių kruopos taip pat nesaugios. Jose buvo aptikta viršijančių didžiausią leistiną normą mineralinių priemaišų, tokių kaip smėlis, žemės grumsteliai, žvirgždas, dulkės, akmenukai, rūda. O sausio mėnesį tos pačios bendrovės iš Italijos importuojamuose ir pakuojamuose ryžiuose rasti 27 gyvi suaugę aruodiniai kenkėjai.
Dar labiau šokiruojantis radinys pernai rudenį buvo aptiktas S.Krivickio įmonėje “Fasma”. Žirniuose, paruoštuose tiekti į rinką, knibždėjo nesuskaičiuojama daugybė gyvų aruodinių kenkėjų lervų. O šios bendrovės pagaminti avižiniai dribsniai su gyvomis lervomis buvo pasiekę prekybos centro “Norfa” parduotuves.

Baudos negąsdina

VMVT Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus specialistė Jurgita Savickaitė sako, kad įmonės tikrinamos “šviesoforo” principu. “Mažos rizikos ūkio subjektai tikrinami vieną kartą per dvejus metus. Įmonės, kurių veikla susijusi su ryškia rizika vartotojams, tikrinamos kartą per metus, o subjektai, kurių veikla susijusi su didele rizika, pavyzdžiui, kūdikiams, sergantiems ar senyvo amžiaus asmenims, tikrinami du tris kartus per metus”, – paaiškina J.Savickaitė.
Tiesa, įmonės gali būti patikrintos ir neplaniškai, pavyzdžiui, gavus vartotojų skundą ar informacijos iš Europos Komisijos bei mūsų valstybės kontrolės institucijų. Jeigu buvo nustatyta pažeidimų, dar kartą tikrinama, ar jie pašalinti.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pažeidus higienos norminius aktus, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 500 Lt, neteisingai paženklinus prekes skiriama nuo 20 iki 1000 Lt bauda, o pažeidus Produktų saugos įstatymą – nuo 500 iki 5000 Lt bauda.
Palyginti su tuo, kokią žalą gali patirti vartotojas, valgydamas nesaugų maistą, tai akivaizdžiai per mažos baudos. Be to, ir pačių nesąžiningų maisto gamintojų ar tiekėjų jos negąsdina. Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė sako, kad tik pažeidimų pagarsinimas priverčia įmonių vadovus susimąstyti. Mat vartotojams siunčiama žinia kiekvienam gamintojui ir pardavėjui yra antireklama. “Sąžiningai dirbančios įmonės stengiasi, kad pažeidimai nesikartotų, tačiau klaidų išvengti niekam nepavyksta”, – teigia I.Pilipienė.
Be to, ir atsakingi pareigūnai ne visada laiku išaiškina pažeidimus. Tad kiekvienam pačiam belieka rūpintis, kad neprisivalgytų pesticidų ar kirmėlių. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Karpovienė pataria nepirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra suskilę, dėmėti, pajuodę, žemėti. Prieš valgant juos būtina gerai nuplauti, o vaisių ir daržovių dar nulupti ir odelę. Saugiau rinktis perdirbtus maisto produktus, pavyzdžiui, pasterizuotą pieną. Ir jokiu būdu nevartoti maisto produktų, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui.

Box
Mėsos įmonėse – daugiausia higienos reikalavimų pažeidimų
2010 m. Valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba 199 veikiančias mėsos įmones tikrino 603 kartus. Nustatyti 543 įvairūs pažeidimai. 25 proc. jų sudaro higienos reikalavimų pažeidimai, 14,7 proc. – produktų ženklinimo, 6,8 proc. atsekamumo, 5,9 proc. – temperatūros režimo, 6,3 proc. – instaliacijų (ventiliacijos, kanalizacijos, apšvietimo ir pan.) priežiūros, 6,4 proc. – valymo-dezinfekavimo reikalavimų ir kiti.
43 atvejais dėl nustatytų pažeidimų buvo taikytos piniginės baudos, 23 atvejais – įspėjimai, 20 kartų buvo uždrausta, laikinai sustabdyta (iki bus pašalinti trūkumai) veikla.

Box2
Prekybos centruose – daugiausia produktų ženklinimo pažeidimų
Maisto produktų ženklinimo pažeidimų (visų nustatytų pažeidimų proc.)
“Rimi Lietuva”    32
“Palink”    22
“Norfos mažmena”    21
“Maxima LT”    20

Maisto produktų kokybės pažeidimų
“Rimi Lietuva”    14
“Maxima LT”    13
“Norfos mažmena”    13
“Palink”    11

Bendrų higienos reikalavimų pažeidimų
“Palink”    22
“Maxima LT”    15
“Norfos mažmena”    15
“Rimi Lietuva”    11

Praėjusiais metais prekybos tinklų centrams skirta 24,2 tūkst. Lt baudų ir 65 įspėjimai.

Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

"Veido" archyvas

Mirtinai pavojingų maisto užkratų protrūkiai – neišvengiami stipriai chemizuotoje šiuolaikinėje maisto pramonėje. “Veidas” ieško atsakymų į klausimus, ką mes valgome, kas mūsų laukia ateityje ir kaip maitintis, kad maistas teiktų naudos, o ne žalotų.

Nori šviežių agurkų ir pomidorų salotų viduržiemį? Susitaikyk su tuo, kad drauge su vitaminų porcija (tik gerokai mažesne, nei įsivaizduoji) gausi ir atitinkamą cheminių priedų dozę – be jų ispaniškas pomidoras nei užauga, nei turi šansų pakenčiamos kokybės pasiekti tolimiausių užsienio šalių parduotuvių lentynas.

Tiesą sakant, nereikėtų baksnoti vien į visą pasaulį ilgai šviežutėlėmis atrodančiomis daržovėmis aprūpinančias Ispaniją ar Olandiją. Mūsų pramoniniuose žemės ūkiuose ir šiltnamiuose daržovės jau seniausiai taip pat auginamos naudojant vadinamąsias olandiškas technologijas – kai augalai stiebiasi iš mineralinės vatos ar driekiasi virš plastiko plėvelių. Mėgindami plėtoti verslą archajiškais būdais, tai yra sėdami sėklą į žemę ir tikėdamiesi vien gamtos malonės, Lietuvos žemdirbiai jau seniausiai būtų išnykę iš Europos žemdirbystės žemėlapio – mūsų žemės ūkio produktyvumas, net ir po milžiniškų ES investicijų į moderniausias technologijas bei pažangiausias chemines medžiagas vis dar gerokai atsilieka nuo Sąjungos senbuvių.

Tačiau ir Vakaruose, ir Lietuvoje atėjo metas sugalvoti naują, kur kas tikslesnį žodžio “žemdirbystė” pakaitalą, nes pirmojo šio termino komponento – žemės šioje pramonėje lieka vis mažiau, o, pavyzdžiui, pramoniniuose šiltnamiuose jos jau iš viso nebėra: naudojama arba kiekvienai daržovei reikalingų mineralų kiekiu praturtinta vata, arba taip pat praturtintas specialus skystis hidroponikas.

Ar taip užaugintos daržovės savo kokybe, maistingumu skiriasi nuo įprastų? Sveikas protas sako, jog taip – užtenka pauostyti ir paragauti skirtingais būdais užaugintų daržovių, kad pajustum jų skirtumą. Deja, argumentuotų, mokslinių įrodymų apie natūraliai ir dirbtiniu būdu užaugintų daržovių skirtumus Lietuvoje nėra – veikia kelios valstybės išlaikomos maistą tiriančios laboratorijos, bet nė vienai jų iki šiol neatėjo į galvą atlikti išsamių tyrimų, ką gi mums siūlo žemės ūkio ir maisto pramonė. Viso labo tiriama, ar maisto produktai nėra užteršti pernelyg didelėmis cheminių priedų dozėmis, ir tokių normas viršijančių teršalų aptinkama tik retkarčiais.

Vis dėlto tai tereiškia, kad dauguma pas mus parduodamų produktų atitinka bendrus ES normatyvus dėl maisto taršos ir yra pakankamai saugūs, – juos valgydamas nesusirgsi ar neapsinuodysi. Tačiau koks yra ilgalaikis chemizuotai auginamo ir apdirbamo maisto poveikis mūsų sveikatai, galime tik spėlioti, nes tokių mokslinių tyrimų nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kaip ištirti, ar vis daugiau kūdikių dabar jau gimsta alergiški, o vėžio ligų statistika skverbiasi į vis jaunesnių žmonių gretas dėl to, kad valgome užterštą maistą, ar dėl to, kad geriame užterštą vandenį, ar dėl to, kad kvėpuojame užterštu oru, ar dėl to, kad naudojame gausybę cheminės kosmetikos ir buities higienos priemonių?

Išeitis – nuosavas ūkis

Mutkūnų kaime Kupiškio rajone septintus metus gyvenanti ir ūkininkaujanti Danutė Petrušauskienė visiškai nesijaudina dėl sukrečiančių naujienų iš viso pasaulio apie vis pratrūkstančias chemines epidemijas žemės ūkyje ir maisto pramonėje. O šiurpių naujienų pažeriama nuolat – tai paukščius šienauja bet kokiam gydymui atsparus gripas, tai galvijai krinta nuo žmogui taip pat mirtinai pavojingos kempinligės, tai kiaušiniuose ir vyne randama vėžį sukeliančio dioksino, kurio maisto pramonėje turėtų nebūti nė pėdsako. Vien per praėjusias savaites – dvi blogos naujienos: Vokietijoje plinta žmonių aukų pareikalavusi neaiškios kilmės E.coli bakterija, o Lietuvos fermos tuštėja nuo nesustabdomo kiaulių maro.

“Pasiklausau ir pagalvoju: kaip gerai, kad manęs tai nepalies”, – džiaugiasi ūkininkė. Ji jau seniai savo ekologiniame ūkyje pati užsiaugina visų savo šeimai reikalingų daržovių ir vaisių, vasarą visiems metams miške prisirenka uogų ir grybų, valgo tik savo auginamų vištų ir kalakutų kiaušinius bei mėsą, o pieno ir jo produktų, jautienos ar kiaulienos nusiperka iš kaimynų.

“Su vyru nutarėme bent prieš “smertį” valgyti sveikai. Dabar pranešimus apie visokias baisybes maisto pramonėje skaitau kaip kokią fantastinę literatūrą”, – sako kaimo darbų nepabūgusi moteris, iki tol ilgai gyvenusi daugiabučiuose Kaune ir Kupiškyje.

Bepigu jai džiaugtis sveiku maistu, kai gyvena kaime ir visas būtinas gėrybes susirenka arba užsiaugina. O ką daryti miestiečiams? “Reikia tik netingėti ir viską tą patį gali turėti mieste. Neturi nuosavo žemės sklypelio ir net mamos ar močiutės kaime – susirask ekologiškai ūkininkaujančių žmonių kaime, jie bus tik laimingi, turėdami nuolatinių pirkėjų iš miesto”, – tikina moteris.

Ji vardija, kaip organizuoja savo šeimos maisto ūkį, kad jame visus metus nepristigtų vitaminų: bulvės, morkos, burokėliai, salierų ir pastarnokų šaknys šaltame sandėlyje puikiausiai išsilaiko iki naujo derliaus; pomidorų visai žiemai šeimininkė prikonservuoja jų pačių sultyse, tarkuotus burokėlius užpila nuosavo sodo obuolių sultimis; šaldiklis pridėtas ne tik miško gėrybių, bet ir krapų, petražolių ir net tarkuotų agurkų. “Tokius palaikai porą valandų kambaryje – ir gamini puikiausius šaltibarščius kada panorėjęs – kam man tos ispaniškos ar olandiškos daržovės”, – aiškina D.Petrušauskienė.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sutinka, kad atsakingai į savo mitybą žiūrintis žmogus tikrai gali aprūpinti savo organizmą visais reikalingais vitaminais ir mineralais, maitindamasis vien Lietuvoje užaugančiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis. “Morkos, kopūstai, kaliaropės, ridikai”, – primena ji tradicines ir puikiai žiemojančias lietuviškas daržoves.

Tačiau gydytoja kategoriškai nepritaria kai kurių sveikos gyvensenos propaguotojų mintims, esą žiemą žmogus natūraliai turėtų būti pasyvesnis, lėtesnis, todėl tuo metu ir vitaminų jam reikia mažiau, nes ir organizmas turi pailsėti nuo jų kaupimo. “Tai visiškai neteisingos interpretacijos. Visus metus, nepaisydamas metų laiko, žmogus turi suvalgyti bent pusę kilogramo daržovių”, – primena gydytoja.

O kokias rinktis – tradicines vietines, tačiau mažiau įvairias, ar atvežtines, tačiau visus metus įvairovę užtikrinančias, – kiekvieno žmogaus pasirinkimas.

Didelis greitis – mažiau vitaminų

Vis dėlto ar tikrai tos atvežtinės daržovės bei vaisiai užtikrina tokią vitaminų ir mineralų įvairovę, kokios mes tikimės, dėdamiesi jų į burną? Visi “Veido” kalbinti žemės ūkio produktų analizės specialistai įsitikinę: tikrai ne.

“Specialių palyginamųjų tyrimų nesame atlikę, tačiau bendra mokslinė nuomonė yra vienareikšmė: kuo greičiau užauginama daržovė, uoga ar vaisius, tuo mažiau jis sukaupia vertingų maistinių medžiagų”, – informuoja Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centro vedėja Galina Garmienė.

Lietuvos agrarinių ir miškų ūkio mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis teigia, kad daugiausiai chemikalų naudoja pietinių Europos valstybių ūkininkai: “Ten, kur karšta ir drėgna, daug labiau puola įvairios ligos ir kenkėjai, tad nuo jų ginamasi įvairiais preparatais. Vien nuo kenkėjų ten purškiama keliasdešimt kartų per visą daržovės augimo ciklą, o pas mus Šiaurėje užtenka nupurkšti kelis kartus.”

G.Staugaitis pabrėžia, kad kuo ankstyvesnė Lietuvos rinką pasiekianti daržovė ar vaisius, tuo didesnė joje randamų nitratų koncentracija – tai įrodyta ir Lietuvos laboratorijose atliekamais tyrimais.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis antrina, kad bet koks augalas, auginamas dirbtiniu, pagreitintu būdu, yra mažiau biologiškai vertingas, nes per pagreitintą biocheminį ciklą aminorūgštys nespėja virsti vertingais baltymais, o augalas sukaupia daugiau nitratų.

Lietuvos žemės ūkio universiteto Chemijos katedros profesorė Dalia Brazauskienė priduria, kad atvirame ore, natūraliame grunte auganti daržovė visuomet bus turtingesnė mineralų ir vitaminų bei naudingesnė sveikatai, nei auganti mineralinėje vatoje ar nokinama dirbtinėje šviesoje. Profesorė pabrėžia, kad savo savybėmis skiriasi net ir toje pačioje terpėje, bet skirtingomis sąlygomis augančios daržovės. Pavyzdžiui, šiltnamio palubėje augantis ir saulėje nokintas agurkas būna sukaupęs kur kas daugiau vitamino C ir kur kas mažiau nitratų, nei ant to paties stiebo sunokęs, bet pažeme augęs agurkas. “O juk atrodo abu vienodai – žmogus nebent skonio juslėmis gali pajausti skirtumą”, – sako mokslininkė.

Kodėl Lietuvos žemės ūkio mokslininkai neatlieka išsamių tyrimų ir žmonėms nepateikia konkrečios bei aiškios informacijos, kuo skiriasi skirtingais būdais išaugintų vaisių ir daržovių sudėtis? “Toks tyrimas, jei pretenduotų į mokslinį turimą, būtų sudėtingas ir ilgalaikis – nepakanka atvežti po kilogramą agurkų iš skirtingų vietų ir nustatyti nitratų kiekį”, – aiškina P.Viškelis.

Pasak jo, eksperimentiniame daržininkystės centro ūkyje tektų nuo pat sėjos skirtingomis sąlygomis – šiltnamyje hidroponike ir atvirame grunte – vienu metu auginti dvi agurkų vadas ir palyginti gautą rezultatą. “Be abejo, mums tai būtų labai įdomu. Bet esame skurdi biudžetinė organizacija, eksperimentus atliekame tik tada, kai juos kažkas užsako. Gal tokiu tyrimu galėtų būti suinteresuota Žemės ūkio ministerija?” – svarsto mokslininkas.

Lietuviškos daržovės švaresnės

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė taip pat tvirtina, kad Lietuvoje užauginamos daržovės gauna kur kas mažiau chemijos, nei atvežamos iš Vakarų ūkių. “Mūsų ūkiai maži, įpirkti daug brangių šiuolaikinių priemonių jiems per brangu. Be to, kuo labiau į pietus, tuo daugiau visokių ligų ir kenkėjų, didžiausi ūkiai daugybę metų augina tą pačią monokultūrą, taigi išsivysto ir kenkėjų atsparumas pesticidams bei herbicidamas – tenka griebtis vis daugiau ir vis naujesnių cheminių priemonių”, – vardija pašnekovė.

Vieno didžiausių Lietuvoje šiltnamių komplekso “Kietaviškių gausa” generalinis direktorius Donatas Montvila patvirtina, kad pažangiausi Lietuvos daržininkai naudoja tas pačias technologijas kaip ir Olandijos, Ispanijos ūkiai, tačiau mūsiškė produkcija gerokai brangesnė ne tik dėl didesnių energijos išlaidų, bet ir dėl sąžiningesnio verslo principų. Pavyzdžiui, norėdami sumažinti cheminio augalų kenkėjų nuodijimo dažnumą, didžiausi Lietuvos šiltnamiai naudoja biologinius metodus – kenkėjus naikinančius vabalėlius enkarzijas, biologinį preparatą nemazalį.

“Nesakau, kad tokių pat metodų nenaudoja olandai ar ispanai, bet tik jau ne tie ūkiai, iš kurių Lietuvą pasiekia pati pigiausia produkcija”, – pabrėžia D.Montvila. Pasak jo, iki pat Europą apėmusios panikos dėl esą užkrėstų agurkų “Kietaviškių gausa” Lietuvoje negalėjo realizuoti savo jau suskintos produkcijos, nes visi prekybos centrai buvo užversti labai pigiomis Įspanijoje įsigytomis daržovėmis.

Z.Cironkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad iš atokiausių Europos kraštų į Lietuvą atvežamos daržovės gauna papildomą chemijos dozę, mat jų kelias iki Lietuvos lentynų yra labai ilgas, – jos purškiamos dar skynimo vietoje, papildomai apdorojamos ir ilgos kelionės metu.

“Palyginkite patys – nors mūsų pomidoras atvežtas iš kaimynystės, jis neatrodo toks patrauklus kaip vakarietiškas, nors šis nuskintas daug seniau. Dėl to prekybos centrai ir nenori imti mūsų produkcijos – įrodinėja, kad ji ne tik brangesnė, bet ir trumpiau laikosi. Suprantama, juk ji mažiau chemizuota”, – aiškina “Kietaviškių gausos” direktorius.

Chemikalų normos – vis lankstesnės

Net ir patikrinus savaitėmis stovinčius užsienietiškus pomidorus, kad jie viršytų nitratų ar kitų cheminių priedų normas, Lietuvoje nustatoma labai retai. Kodėl?

“Sovietmečiu nitratų kiekis maisto produktuose buvo reglamentuojamas daug griežčiau. Dabar jų koncentracijos labai paisoma tik vaikų maiste ir lapinėse daržovėse – visa kita reglamentuojama kur kas laisviau”, – dėsto ilgametę patirtį laboratorijose sukaupusi chemikė D.Brazauskienė.

G.Staugaitis paaiškina dar išsamiau. Pavyzdžiui, leistinos pesticidų normos per kelias dešimtis metų yra labai smarkiai sumažėjusios: anksčiau 1 ha žemės jų leista naudoti iki 2 kg, dabar – net iki 100 g. “O rezultatas pasiekiamas tas pats. Įsivaizduojate, kiek padidėjusi šių nuodų koncentracija? O jų likučių žmogaus organizme nebeaptinkama. Veterinarijos tarnybos smagiai sau švilpauja – maistas atitinka visas normas, tačiau tikroji tiesa lieka kažkur anapus chemijos pramonės durų”, – dėsto specialistas.

Tad ką daryti chemizuoto žemės ūkio ir maisto pramonės realybės vis labiau bauginamiems žmonėms? Suprasti, kad jokia Lietuvos valstybinė institucija neapsaugos jų nuo cheminių sankaupų maisto produktuose: kad ir kaip dabar yra padidėjęs jų kiekis, jis visiškai atitinka ES maisto saugumo standartus.

Nebetikite tais standartais? Teks savimi pasirūpinti pačiam – prieš perkant šviežių daržovių viduržiemį susimąstyti, iš kur jos atkeliavo ir keliais purškimais buvo nužymėtas ilgas jų kelias iki Lietuvos parduotuvių lentynų.

Neįtikina net ir Lietuvos daržovių augintojų argumentai, esą šiltnamių mineralinėje vatoje užauga lygiai toks pat vertingas pomidoras kaip ir močiutės darže? Ką gi, teks sugaišti dar šiek tiek laiko ir susirasti, kas Lietuvos kaime jums galėtų užauginti daržovių, vaisių, mėsos ir pagaminti pieno produktų.

Svarbiausia – sąžiningai pačiam sau pripažinti, kad geras, kokybiškas maistas nebegali būti labai pigus, nes maža jo kaina garantuojama tik iš anksto didelėmis chemikalų talpyklomis užsitikrinus tolygų derlių ir garantuotą produktų prekinę išvaizdą.

REUTERS

Čekijoje nustatyta užkrėstų agurkų partija iš Ispanijos, praneša AP, remdamasi Čekijos maisto ir žemės ūkio produktų priežiūros administracija.

Inspektoriai pranešė, kad ispaniški agurkai iš tos pačios partijos pasiekė ir Austriją, Vengriją bei Liuksemburgą. Pranešimų iš šių šalių apie užsikrėtimų žarnyno infekcija atvejus kol kas negauta.

Kiek anksčiau Vokietijos valdžia paskelbė, kad šalyje nuo žarnyno infekcijos, kurią sukelia enterohemoraginės žarnyno lazdelės (EHEC), iš daugiau nei 600 sunkiai susirgusių žmonių 10 jau mirė.

Ekspertų tvirtinimu, bakterijų sukelta liga gali baigtis ūmiu inkstų nepakankamumu ir nervų sistemos pažeidimais.

"Moters savaitgalio" archyvas

Baklažaną ir cukinijas supjaustykite griežinėliais ir apibarstykite trupučiu druskos. Po 10 min. nusausinkite popierine servetėle. Džiovintus pomidorus gerai nuvarvinkite ir supjaustykite kubeliais. Saulėgrąžas paskrudinkite keptuvėje be riebalų. Sūrį supjaustykite riekelėmis. 2 šaukštuose įkaitinto aliejaus iš abiejų pusių apkepinkite cukinijų ir baklažano griežinėlius ir nusausinkite popierine servetėle. 8 lakštelius aliuminio folijos patepkite trupučiu riebalų, ant kiekvienos sudėkite baklažano, cukinijų griežinėlius, fetos sūrio riekeles. Pabarstykite saulėgrąžomis, pomidorų kubeliais, čiobreliais bei rupiai maltais pipirais. Viršuje suimkite laisvus folijos kraštus ir sandariai užlankstykite. Folijos krepšelius sudėkite ant grotelių ir kepkite 5–10 min.

"Moetrs savaitgalio" archyvas

Jei pupelės sausos, pabrinkinkite jas šaltame vandenyje, nukoškite, užpilkite paruoštu sultiniu ir užkaiskite. Morkas bei bulves nušveiskite, nuplaukite, nuskuskite ir supjaustykite kubeliais. Aliejuje pakepinkite morkas, smulkintus porus. Į verdantį sultinį sudėkite bulves, makaronus, apkepintas daržoves, pasmulkintas šparagines pupeles, supjaustytus špinatus. Prieš baigiant virti įmaišykite pagal skonį druskos, pipirų. Karštą sriubą supilstykite į serviravimo lėkštes, pabarstykite tarkuotu sūriu.