Daržovių kainos sparčiai didėja – jų augimą skatina ne tik didžiulė paklausa Rusijoje, bet ir prastas praėjusių metų derlius. Per pastarąsias tris savaites bulvės pabrango trečdaliu, morkų kaina išaugo maždaug penktadaliu.

“Nuo rudens bulvių supirkimo kaina padvigubėjo”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė nuo rugsėjo bulvėmis Rusijoje prekiaujantis ūkininkas iš Pasvalio Remigijus Impolis. Rugsėjį Rusijoje už toną bulvių jam buvo mokama apie 800 litų, šiuo metu -1,4 tūkst. litų.

Bulvių supirkimo kainos Rusijoje tikriausiai dar nepasiekė aukštumų. Pavyzdžiui, kooperatyvas “Bulvių namai” Rusijos rinkai jas jau pardavinėja po 1,5 tūkst. litų už toną.

Didelė daržovių paklausa Rusijoje turi įtakos ir kylančioms kainoms Lietuvos rinkoje. Tačiau kainas įsuko ir santykinai nedidelė daržovių pasiūla.

“Visų daržovių – morkų, kopūstų derlius buvo prastas ir Lenkijoje. Ankstesniais metais jos ūkininkai mūsų rinką verste užversdavo pigesniais produktais. Mums nelikdavo galimybių prasimušti”, – sakė žemės ūkio kooperatyvo “Piktuvėnų javas” pirmininkas Algirdas Steponavičius.

"Moters savaitgalio" archyvas

Patisoną perpjaukite pusiau, išimkite sėklas ir kartu su agurkais supjaustykite vienodo dydžio gabaliukais. Į stiklainį sudėkite žalumynus ir prieskonius, paskui susluoksniuokite agurkus ir patisonus. Daržoves užpilkite karštu marinatu, kad nuo viršaus liktų 2–1,5 cm, pridenkite dangteliais ir kaitinkite 10 min., po to uždarykite.

"Moters savaitgalio" archyvas

Baklažanus nuplaukite, kas 1 cm išilgai įpjaukite ir tik tuomet perpjaukite pusiau, truputį išskaptuokite vidų, pabarstykite druska ir palaikykite 10 min. Svogūnus susmulkinkite, paprikas išvalykite, supjaustykite mažais kubeliais, aitriąją papriką išvalykite, susmulkinkite, sumaišykite su smulkiai pjaustytu česnaku ir įkaitinusi keptuvėje aliejų lengvai apkepinkite. Pomidorus nuplikykite verdančiu vandeniu, nulupkite žievelę, supjaustykite mažais gabaliukais. Pomidorus kartu su smulkintomis petražolėmis sudėkite į keptuvę ir maišydama dar keletą minučių pakepkite, pagardinkite druska, pipirais, paprika ir cukrumi. Baklažanus sudėkite į karščiui atsparų indą, į vidų pridėkite daržovių masės, įpilkite sultinio, pašaukite į 180 laipsnių karštumo orkaitę ir kepkite apie 25 min.

"Moters savaitgalio" archyvas

Smulkiai kapotą svogūną ir česnaką apkepkite svieste. Mėsą sumaišykite su svogūnu ir česnaku, kmynais, įberkite druskos, pipirų. Padarykite 12 kamuoliukų, šiek tiek suplokite ir apkepkite alyvų aliejuje po 4 min. iš abiejų pusių. Perdėkite į riebalais pateptą kepimo formą. Sūrį, pomidorus, aguročius supjaustykite apskritimais. Aguročius apkepkite sausoje keptuvėje iš abiejų pusių. Daržoves išdėliokite tarp kukulių, įberkite druskos, pipirų. Ant kukulių dėkite sūrio griežinėlius. Pašaukite į 250 °C orkaitę, kepkite 10 min. Galite pabarstyti kedro riešutais, papuošti žalumynais.

60 proc. – tiek šį rudenį, palyginti su praėjusių metų rudeniu, padidėjo bulvių supirkimo kainos. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, šiemet brangiau superkamos beveik visos daržovės: morkų supirkimo kaina padidėjo 15 proc., burokėlių – 20 proc. O kai kurios daržovės brango net 85–100 proc. – kopūstai, svogūnai, agurkai, pomidorai.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cirokienės komentaras

Šiemet prastesnis derlius gautas ir Lietuvoje, ir aplinkinėse rinkose, todėl paklausa didelė ir kainos pakilo. Kita vertus, Lietuvoje bulvių ir pagrindinių daržovių kainos vis dėlto yra mažesnės nei Rusijoje, Lenkijoje ar Latvijoje. Šiemet daugiau lietuviškų daržovių bus eksportuojama į Rusiją. Paprastai Rusija įvežamai produkcijai taikomus muitus panaikindavo kovą ar balandį, o šiemet žada tik spalį. Jei taip nutiks, iki Naujųjų metų į Rusiją gali būti išvežtas visas geros kokybės lietuviškas derlius. Jau dabar lietuviškos bulvės ir morkos vežamos į Rusiją nelaukiant, kol bus panaikinti muitai. To dar nebuvo nė vienais metais”.

"Veido" archyvas

Švieži naujo derliaus vaisia ir daržovės – organizmo imuninės sistemos sustiprinimo šaltiniai

Nors dabar Lietuvos prekybos centruose galima rasti jau per 200 rūšių egzotiškų vaisių ir daržovių, specialistai  ragina labiau kliautis lietuviškais vitaminų šaltiniais.

Artėjantis šaltasis sezonas bus ne toks baisus, jei dabar organizmą kaip reikiant prisotinsime vitaminų ir mineralų, kurių ypač gausu šviežio derliaus kraitėse. Ir nors oficialioji medicina nemato didelio skirtumo tarp vitaminų iš egzotiškų ir iš lietuviškų vaisių, vis dėlto nemaža dalis mitybos specialistų pabrėžia, kad lietuviškame dirvožemyje subrandinti vaisiai, daržovės, grūdai yra kur kas priimtinesni mūsų organizmui. Jis lengviau atpažįsta ir sklandžiau pasisavina naudingas medžiagas iš tų produktų, kuriuos valgė dar mūsų protėviai.

Beje, kai kurios ant mūsų stalo šimtmečiais karaliaujančios daržovės maistų maistu pripažįstamos ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, žinomas JAV mitybos specialistas Jonny Bowdenas pernai sudarė pačių sveikiausių pasaulyje produktų dešimtuką, kurio pirmas dvi vietas užėmė burokėliai ir kopūstai. Pasak amerikiečio, burokėliai itin dosnūs folatų, didžiausiu vėžio priešu laikomų druskų, bei antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus surišančių medžiagų. O kopūstai taip gerai įvertinti dėl didelės sulforafano (cheminė medžiaga, skatinanti su vėžinių ląstelių dauginimusi kovojančių enzimų gamybą) koncentracijos.

Na, o dešimtuką užbaigia pas mus dabar jau taip pat populiarios, specializuotuose ūkiuose, o neretai jau ir privačiai auginamos šilauogės – sukultūrintos mūsų miškuose puikiai augančių mėlynių pusseserės. Šios uogos stiprina imuninę sistemą, gerina regėjimą, mažina cholesterolio kiekį, prevenciškai saugo nuo vėžinių ląstelių dauginimosi, gerina medžiagų apykaitą, mažina tikimybę susirgti Alzheimerio ir kitomis senėjimo ligomis.

Vietinis maistas – geresnis vaistas

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė įsitikinusi, kad daugiausiai naudos savo organizmui suteikiame tada, kai valgome vietinį, nuo seno lietuvių vartotą maistą. “Tokį suvirškinti, pasisavinti kuo daugiau naudingų elementų mums natūraliai padeda mūsų genetinė sistema, lengvai atpažįstanti šimtmečius valgomą maistą”, – aiškina pašnekovė.

Kuo mažiau termiškai apdoroto, natūralaus maisto entuziastė pateikia vieną pavyzdį: net ir du šimtmečius Lietuvoje auginamos bulvės vis dar nėra tapusios visiškai priimtinu maistu nemažos dalies lietuvių organizmui. “Užvalgius bulvių gali pūsti pilvą, daugelis nepasisavina jose sukaupto krakmolo, mineralų – toks maistas tampa organizmo priešu, jam suvirškinti naudojama energija, o naudos negaunama”, – dėsto pašnekovė.

Todėl ji rekomenduoja valgyti kuo daugiau “senoviškų” ir tikrai lietuviškų maisto produktų: rugių, miežių, avižų, grikių. Iš daržovių pataria rinktis morkas, burokėlius, kopūstus, ridikus, moliūgus, taip pat nevengti česnakų ir svogūnų. Priimtiniausi vaisiai ir uogos – obuoliai, kriaušės, braškės, žemuogės, mėlynės, spanguolės, svarainiai, šaltalankiai. Daug mineralų esama ir grybuose.

Panašios nuomonės laikosi ir gydytoja, liaudies medicinos propaguotoja Filomena Taunytė. “Esame genetiškai užprogramuoti valgyti tai, kas užauga pas mus. Pats geriausias atstumas – iki 500 km nuo tos vietos, kurioje gyvename”, – sako gydytoja.

Ji prisimena vieną atvejį iš savo praktikos, kai po ilgos viešnagės Kuboje, kur valgė gausybę puikios kokybės vietinių vaisių ir daržovių, vienas jos pacientas namo grįžo kamuojamas avitaminozės. “Atsigavo tik privalgęs morkų, burokėlių ir obuolių”, – juokiasi F.Taunytė.

Vis dėlto medicininius mitybos mokslus krimtę specialistai abejoja tokia teorija, esą organizmas atpažįsta ir geriau pasisavina vietinio maisto sudedamąsias dalis. Štai Lietuvos dietologų draugijos prezidentė Edita Gavelienė dėsto, kad organizmas išskiria atskirus fermentus baltymams, riebalams, angliavandeniams virškinti – ir nesvarbu, kokį, iš kur kilusį produktą jie sudaro. “Vitaminai, mineralai juk tokie pat – ar tai bus atvežtinis, ar vietinis vaisius”, – kolegei antrina ir profesorius Rimantas Stukas.

Tiesa, abu gydytojai atkreipia dėmesį, kad pernelyg didelis kiekis naujo, iki tol neragauto produkto gali sukelti alerginę organizmo reakciją. Tačiau lygiai taip pat įaudrinti organizmą galima ir be saiko valgant kurios nors vienos rūšies lietuviškų maisto produktų.

R.Stukas iš pastarųjų metų prisimena tik vieną atvejį, kai buvo daug diskutuojama apie užsieniečiams nelabai tinkamą egzotišką maisto produktą – indinių morindų (angl. “noni”) vaisius. Juos nuo seno valgantys Afrikos, Azijos šalių gyventojai turi šiuos vaisius skaidančių fermentų, o štai neretam europiečiui nuo jų sulčių paprasčiausiai paleidžia vidurius.

Laikas stiprinti organizmą

Visi “Veido” pašnekovai sutaria, kad rudens pradžia yra labai tinkamas metas valgyti kuo daugiau šviežių, ką tik nuimtų vaisių ir daržovių. “Žinoma, organizmas ne sandėlis, jo visai žiemai neprikrausi, tačiau dabar galime labai sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti fiziologines funkcijas”, – pataria R.Stukas ir primena, kad vartoti daržoves bei vaisius būtina ir žiemą – kas, kad nuo ilgo sandėliavimo jos praranda dalį vitaminų ir mineralų.

O E.Gavelienė pabrėžia, kad nėra jokių stebuklingų produktų, galinčių vienu ypu suteikti visų organizmui reikalingų medžiagų – tokių nerasi nei kaimo močiučių sandėliuose, nei prekybos centrų egzotiškų vaisių ir daržovių lentynose. “Sveikos mitybos esmė banali ir nuobodi: produktų įvairovė kasdien”, – primena dietologė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti 6–8 porcijas grūdų ir jų produktų, 3–5 porcijas daržovių, 4–5 porcijas vaisių, 2–3 porcijas liesų pieno produktų, 3–4 porcijas riešutų ar ankštinių daržovių ir tik 90–180 g mėsos.

Deja, lietuviai gerais mitybos įpročiais nepasižymi. Lietuvos gyventojų mitybos tendencijos išsamiai tirtos du kartus – 1997 ir 2007 m. Per dešimtmetį padėtis ne ką tepagerėjo – ir toliau vartojame nepakankamai šviežių daržovių, vaisių bei žuvies ir tradiciškai valgome per daug mėsos bei jos produktų. Lyginant abu tyrimus matyti, kad mėsos suvartojimas netgi šiek tiek padidėjo.

Nerimaujantiems dėl to, kad lietuviškos daržovės ir vaisiai pavasariop būna išlaikę tik nedidelę dalį vitaminų, K.Vaištarienė aiškina, jog tinkamai sandėliuojami šakniavaisiai – morkos, burokai, ridikai, salierų ir petražolių šaknys, taip pat kopūstai jų būna pakankamai prikaupę iki pat atšilimo. “O tada – marš į laukus rinkti balandų, dilgėlių, kiaulpienių, garšvų – tai tikra pavasarinė vitaminų bomba”, – įmanomą, tik daugeliui dabar jau egzotiškai skambantį lietuvišką receptą pateikia sveikos mitybos entuziastė.

Vitaminai – po ranka

• Šaltalankių uogose – labai daug vitamino C, kuris išsilaiko ir uogas perdirbant, gausybė kitų vitaminų, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų. Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gydyti žaizdas.

• Juodieji serbentai – mineralinių medžiagų, vitaminų šaltinis. Lapų ir uogų veikliosios medžiagos pasižymi sutraukiamosiomis, prakaitą varančiomis, uždegimą slopinančiomis savybėmis.

• Aronijų uogose gausu mikroelementų bei vitaminų. Uogos ir sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina kraujotaką, normalizuoja galvos smegenų procesus, gerina emocinę pusiausvyrą.

• Moliūgų minkštime daug vitaminų, mineralinių druskų, sėklose esama riebalinio aliejaus, organinių rūgščių, vitaminų. Minkštimu gydoma egzema, nudegimai; išlukštentos sėklos tinka prostatai gydyti, parazitams iš organizmo valyti.

• Agrastų uogose daug ląstelienos, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Jomis gydomos virškinamojo trakto ligos, ypač užkietėję viduriai, sutrikusi medžiagų apykaita, nutukimas. Padeda ir nuo odos ligų.

• Šermukšnių uogose gausu karotinoidų, flavonoidų, organinių rūgščių, vitamino C (čia jo penkis kartus daugiau negu obuoliuose ir tris kartus daugiau negu citrinose), beta karoteno, kitų vitaminų, mineralinių medžiagų. Pasižymi sutraukiamosiomis ir tulžį bei šlapimą varančiomis ypatybėmis, švelniai laisvina vidurius, tinka esant avitaminozei.

• Bruknėse esama daug organinių rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų. Prisirpusios uogos vartojamos kirmėlėms varyti, sergant avitaminoze; lapų užpilas gydo inkstų, tulžies, kepenų ligas, gastritą, reumatą.

• Spanguolės vadinamos šiaurės citrinomis, nes jose gausu citrinų rūgšties. Manoma, kad žmogaus organizmas gerai pasisavina uogose esančius mineralus, kurių čia net 25 elementai. Spanguolių uogos ir sultys malšina troškulį, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą, virškinimą. Taip pat mažina temperatūrą, gydo uždegimus.

• Česnakuose esama daug mineralinių medžiagų, vitaminų, naudingo eterinio aliejaus. Be to, česnakai pasižymi antivirusiniu, antimikrobiniu poveikiu, tinka nuo grybelinių ligų, reumato, žarnyno parazitų, mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą.

• Svogūnų sudėtyje esančios lakiosios medžiagos (fitoncidai) laikomi augaliniais antibiotikais, kurie sunaikina bakterijas; veikliosios medžiagos reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda nuo aterosklerozės, hipertonijos, stiprina organizmą žiemą ir pavasarį. Patartina valgyti sergant gripu ar angina.

Šaltinis: Juozo Vasiliausko knyga “Gamtos vaistinė”

"Moters savaitgalio" archyvas

4 porcijoms reikės:

Grikius išvirkite pasūdytame vandenyje. Svogūną, česnaką, saldųjį pipirą, agurotį, pomidorą supjaustykite nedideliais kubeliais. Pirmiausia aliejuje apkepkite svogūną, česnaką, saldųjį pipirą. Po to įdėkite ir apkepkite agurotį ir pomidorą. Pabaigoje sudėkite troškintą jautieną, įberkite druskos, pipirų. Į išvirtus grikius įmaišykite grietinėlės ir garstyčių. Grikius patiekite kaip garnyrą su daržovėmis ir troškinta jautiena.

"Moters savaitgalio" archyvas

Jums reikės:

Bulves išvirkite, sutrinkite, sumaišykite su smulkia tarka sutarkuotu aguročiu, miltais, įberkite druskos, pipirų. Turi gautis gana tiršta masė. Iš jos padarykite kotletus, sudėkite juos į riebalais pateptą kepimo indą, pabarstykite sūriu ir kepkite karštoje orkaitėje. Apliekite grietine, papuoškite žalumynais ir virtos morkos griežinėliais.

"Moters savaitgalio" archyvas

2 porcijoms reikės:

Filė supjaustykite plonomis juostelėmis, cukinijas – plonomis plačiomis juostomis. Ant maistinės plėvelės išdėliokite cukinijų juostas, ant jų – filė, apibarstykite druska, pipirais. Kartu su plėvele suvyniokite standų vyniotinį. Vyniotinio ilgis turi būti 10–13 cm. Paruoškite daržovių sultinį: išvirkite pjaustytas morkas, svogūną, įberkite druskos, pipirų žirnelių. Vyniotinį suvyniokite į foliją ir virkite sultinyje 10–15 min., po to palikite puode dar 30 min. Paruoštą vyniotinį išvyniokite, supjaustykite 45 laipsnių kampu. Paruoškite padažą: porą supjaustykite, apkepkite aliejuje, įdėkite pjaustytų špinatų, supilkite grietinėlę, įberkite druskos, pipirų, užvirinkite. Padažą suplakite elektriniu plaktuvu. Suktinukus patiekite su padažu ir šviežiomis daržovėmis.

Vasarą galima į valias kirsti įvairių pas mus užaugusių daržovių. Ar ragavote keptos kaliaropės, romaninių salotų? Ir pankolių sėklos – puikus patiekalų pagardas. O gal paruoškite sveikus, nekaloringus, bet gardžius pietus iš baklažanų ar brokolių?

Nei ropė, nei kopūstas

"Veido" archyvas

Kaliaropės, arba ropiniai kopūstai, puikuojasi ant reto lietuvio stalo. O be reikalo. Mat šie į ropę ir išvaizda, ir skoniu panašūs kopūstai – puikus vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Nors kaliaropės – baltagūžių kopūstų giminaitės, jų skonis daug švelnesnis ir saldesnis nei mums įprastų kopūstų.

• Stebuklinga kaliaropės šaknis. Vitamino C kiekiu kaliaropės lenkia ne tik baltuosius gūžinius kopūstus, bet ir apelsinus. Suvalgius apie 200 g kaliaropės, vitamino C užtenka visai parai. Vitamino B šiose daržovėse taip pat daugiau negu kopūstuose. Be to, kaliaropės turi daug karotino, kalcio, fosforo, magnio, kalio. Reguliariai valgant kaliaropes mažėja kraujospūdis, yra stiprinama širdis. Taip pat šios daržovės padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.

• Kepti ir įdaryti. Kaliaropių stiebagumbius galima valgyti šviežius, virti, kepti, troškinti. Labai skanios šių ropinių kopūstų ir obuolių, porų bei paprikų salotos, pagardintos šlakeliu alyvuogių aliejaus. Troškintos su aštresniais padažais kaliaropės – puikus pagardas prie mėsos ir žuvies patiekalų. Išskobus dalį minkštimo, ropinius kopūstus galima įdaryti mėsa, grybais, daržovėmis.

• Lapų neišmeskite. Maistui vartojami ne tik kaliaropių stiebagumbiai, bet ir lapai, kurių maistinė vertė netgi gerokai didesnė. Lapai puikiai tinka sriuboms, salotoms ruošti.

• Kuri kaliaropė geriausia? Skaniausios mažos kaliaropės, stambesnės dažniausiai būna kietos. Tamsios kaliaropės išsilaiko ilgiau, šviesios būna švelnesnio skonio. Rinkitės tą daržovę, kurios lapeliai yra tamsiai žali, o kotai traškūs. Šviežios kaliaropės luobelė būna lygios spalvos. Dėmėtos daržovės – pasenusios.

Ypatingas augalas – pankolis

"Veido" archyvas

Paprastojo pankolio sėklų senovės Romos kariai visada pasiimdavo išeidami į mūšius, kad išlaikytų gerą sveikatą. O moterys pakramtydavo, kad nepriaugtų papildomų kilogramų. Kodėl ir mums nepabandžius? Visas pankolio augalas, net jo šaknys bei sėklos, yra malonaus, anyžius ir krapus primenančio kvapo. Be to, visas jis vertingas.

• Stiprina sveikatą, gydo, lieknina. Visame pankolio augale labai daug eterinių aliejų, todėl jis puikiai tinka virškinamojo trakto sutrikimams gydyti, mažina spazmus, palengvina nemalonius pojūčius žarnyne. Pankoliai padeda, kai vargina vidurių pūtimas, gerina virškinimą. Be to, skatina pieno gamybą maitinančioms mamytėms, skystina bronchų sekretą, todėl gerina atsikosėjimą. Jeigu kovojate su antsvoriu, pankoliai taip pat padės – jie mažina apetitą.

• Sėklos – puikus prieskonis ir arbata. Jomis galima pagardinti įvairius marinatus, padažus, gėrimus, sriubas, mėsos bei daržovių patiekalus. Sėklas galima džiovinti arba sumalti mėsmale ir patiekalus gardinti milteliais. Priešingai nei kiti prieskoniai, pankolių sėklos ir džiovintos išlaiko žalią spalvą. O kuo ryškesnė spalva – tuo geresnė sėklų kokybė. Labai skani bei sveika ir pankolių sėklų arbata, kurios atsigerti galima duoti net kūdikiams – puikiai padeda nuo pilvo diegliukų.

• Lapai – salotoms, marinatams ruošti. Šviežiuose pankolių lapuose yra daug vitamino C ir anyžiaus kvapo eterinio aliejaus. Tad įpjausčius jų į salotas šios ne tik gardžiai kvepės, bet ir bus itin sveikos. O jeigu pankolių lapų ir stiebų įdėsite į marinuojamus agurkus, šie bus kieti bei aromatingi.

• Šaknys taip pat skanios. Jos valgomos virtos ir primena pastarnokų skonį. Ypač gerai dera su žuvies patiekalais.

Dabar – pats baklažanų metas

"Veido" archyvas

Jau ne vienas mūsų ūkininkas augina šias skanias ir maistingas daržoves. Tad nepraleiskite progos atsivalgyti mūsų žemėje užaugusių baklažanų, kurie būna įvairios formos ir primena ovalą, rutulį, kriaušę ar net cilindrą.

• Ypatumai. Baklažanuose nėra daug angliavandenių, tačiau gausu vertingų mineralinių druskų: kalio, kalcio, vitaminų C, B1, B6, PP. Yra eterinių medžiagų, kurios suteikia aštrumo ir specifinį kartoką prieskonį. O šiose daržovėse esančios aromatinės medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą. Baklažanai skatina skysčių pašalinimą iš organizmo, šalina cholesterolį ir mažina jo kiekį kraujyje. Veikia kaip antibiotikai. Juos naudinga valgyti sergantiems skleroze bei kamuojamiems podagros. Baklažanai stiprina organizmą, didina vyrų potenciją, nes turi seleno. Be to, baklažanai nekaloringi – 100 g yra tik 24 kilokalorijos.

• Tiks į daugelį patiekalų. Baklažanai skanūs kepti, taip pat ir ant grotelių, troškinti, virti, įdaryti daržovėmis, mėsa, sūriu, troškiniuose ar apkepuose, vieni ir su kitomis daržovėmis. Galima pasigaminti net baklažanų “ikrų”. Tai tyrė iš keptų baklažanų, gausiai pagardinta prieskoniais, valgoma kaip pagardas prie mėsos, žuvies arba tepama ant duonos. Žali baklažanai nėra skanūs. Net dedant į salotas juos reikėtų apkepti.

• Gaminimo gudrybės. Baklažanai bus ne tokie kartūs, jeigu juos supjaustysite riekelėmis, pasūdysite ir palaikysite penkias minutes, o paskui nuplausite. Baklažanus dėkite tik į gerai įkaitusius riebalus, nes šios daržovės labai daug jų sugeria. Ir tuomet jie įgauna nemalonų skonį, yra blogai virškinami. Kepamus orkaitėje baklažanus reikia subadyti šakute arba dviejose trijose vietose įpjauti odą, nes kepant jų oda traukiasi ir plyšta.

• Kaip išsirinkti? Nesunokusių baklažanų negalima valgyti, nes juose yra nuodingos medžiagos solanino. Jeigu daržovė prinokusi, paspaudus ją pirštu lieka maža duobutė. Baklažanas turi būti glotnus, blizgantis ir be dėmių. Nepirkite susiraukšlėjusio ir dėmėto – daržovė bus labai sena. Mažesni baklažanai būna skanesni.

Brokolių žiedynų paslaptys

"Veido" archyvas

Šios daržovės, išvaizda primenančios žiedinius kopūstus, nuo kitų savo šeimos giminaičių skiriasi sodriai žalia spalva. Ir kitus kopūstus kelis kartus lenkia mineralinėmis bei kitomis mūsų organizmui būtinomis medžiagomis.

• Kokį gėrį slepia? Juose yra net du kartus daugiau mineralinių medžiagų (kalio, magnio ir geležies) nei žiediniuose kopūstuose, o augalinių baltymų – pusantro karto daugiau. Didesnis juose ir vitaminų A bei C kiekis. Suvalgykite 100 g brokolių ir gausite visą vitamino C dienos normą. Taip pat šiose daržovėse gausu vitamino D. Brokolių baltymai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, manoma, kad užkerta kelią sklerozei, diabetui, širdies ligoms, osteoporozei. Be to, brokoliai yra lengvai virškinami, nes turi mažai ląstelienos, todėl tinka ir sergantiems skrandžio bei žarnyno ligomis. Jie gerina virškinimą, medžiagų apykaitą, stimuliuoja imuninę sistemą.

• Galima valgyti žalius, kepti, virti. Maistui naudojami brokolių žiedynai su 15–20 cm ilgio žiedstiebiais. Jie skanūs žali, virti, kepti, troškinti. Iš brokolių gaminamos salotos, sriubos, apkepai. Salotose jie ypač gerai dera su morkomis, svogūnais, agurkais, pomidorais, paprikomis, salierais, žaliaisiais žirneliais, petražolių lapeliais, krapais. Kad išliktų ryškiai žalia spalva, brokolius virkite pasūdytame ir truputį parūgštintame vandenyje neuždengtame puode.

• Kaip išsirinkti? Pirkite tokius šviežius brokolius, kurių spalva tamsiai žalia, žiedynai standūs. Peraugę arba ilgai laikyti šie kopūstai darosi kieti, šiurkštūs ir praranda didelę dalį naudingųjų medžiagų. Tokių daržovių žiedeliai būna šviesiai žali, gelsvi ar net prasiskleidę. Švieži brokoliai kvepia kopūstais. Juos laikykite šaldytuve neužrištame plastikiniame maišelyje.

Salotos, kurias galima ir kepti

"Veido" archyvas

Salotas įprasta valgyti žalias, kartu su kitomis šviežiomis daržovėmis. Tačiau yra ypatingos rūšies salotų, kurių traškius, kietus kotelius galima ir kepti. Tai romaninės salotos – “Romaine”.

• Išsiskiria storais mėsingais lapais. Romaninės salotos traškios, sultingos, storais ir ilgais, mėsingais, nelanksčiais lapais. Gūžės viduje jie beveik balti ir švelnaus skonio. Artėjant prie kraštų, lapai vis žalesni ir tamsesni, jų skonis aitresnis, aromatas stipresnis.

• Salota, pakepinta svieste. Kadangi romaninių salotų lapai tvirti, su stora ir standžia baltąją dalimi, tad jos puikiai tinka kepti ar troškinti. Iš sultingų lapų galima ruošti salotas, o likusią dalį pakepinti keptuvėje, paskui užberti sūrio. Arba troškinti su kitomis daržovėmis. Ypač gerai romaninės salotos dera su aštria jautiena, egzotiniais vaisiais, mėlynojo pelėsio sūriu, saulėje džiovintais pomidorais, sūdyta ar rūkyta lašiša.

• Vertina ir gurmanai, ir ligoniai. Žmonės, valgantys daug salotų, nesiskundžia virškinimo sutrikimais. Jiems taip pat sustiprėja širdis ir kraujagyslių sienelės, sumažėja cholesterolio kiekis, geriau gaminasi kraujas, greičiau išsiskiria šlapimas. Salotos puikiai tinka dietinei mitybai, sergant diabetu. Tai idealus valgis kovojant su antsvoriu, nes salotos visai nekaloringos.

"Moters savaitgalio" archyvas

6 porcijoms reikės:

Žiedinį kopūstą dėkite į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite apie 15 min., atvėsinkite, išskirstykite žiedynais. Bulves supjaustykite kubeliais, pomidorus – skiltelėmis, pievagrybius perpjaukite pusiau. Keptuvėje įkaitinkite du šaukštus aliejaus ir apkepkite pievagrybius apie 4 min. Išėmusi pievagrybius toje pačioje keptuvėje kepkite bulves apie 8 min. Keptuvėje įkaitinkite likusį aliejų, suberkite miltus ir vis maišydama keletą minučių pakepinkite, sudėkite grietinę, sūrį, įberkite žiupsnelį druskos, pipirų ir kario. Viską išmaišykite, nuimkite nuo ugnies. Karščiui atsparų indą ištepkite margarinu, sudėkite žiedinius kopūstus, bulves, pomidorus, pievagrybius. Patiekalą užpilkite paruoštu padažu, dėkite į 200 laipsnių karštumo orkaitę ir kepkite apie 20 min. Pabarstykite kariu, papuoškite petražolėmis ir patiekite.

"Moters savaitgalio" archyvas

6 porcijoms reikės:

Morką ir saliero šaknį supjaustykite 0,5 cm juostelėmis. Svogūną supjaustykite kubeliais. Į puodą įpilkite 100 ml daržovių sultinio, dėkite supjaustytas morkas ir salierą. Virkite kelias minutes. Špinatų lapus nuplaukite, nuplikykite karštu vandeniu ir perliekite šaltu. Sojų varškę supjaustykite 1 x 1 cm dydžio juostelėmis, jas apvyniokite špinatų lapais. Iš likusio sultinio ir želatinos paruoškite užpilą. Į formą supilkite dalį užpilo ir padėkite, kad sustingtų. Gražiai išdėliokite morkas, saliero juosteles ir užpilkite želatina, kad daržovės būtų apsemtos. Sustingus antrajam sluoksniui sudėliokite sojų varškės suktinukus ir užliekite užpilu. Sustingus sudėkite likusias morkas ir salierus, supilkite likusį užpilą ir dėkite į šaldytuvą stingti. Paprikas, išėmusi sėklas, perpjaukite pusiau, sudėkite į kepimo skardą ir kepkite 200 laipsnių karštumo orkaitėje, kol ant žievelės pasirodys pūslyčių. Išimkite, atvėsinkite ir nulupkite. Skirtingos spalvos paprikas atskirai sutrinkite iki vientisos masės, paskaninkite druska bei šaukštu grietinės. Sustingusią užpiltinę išimkite iš formos, supjaustykite 1 cm storio griežinėliais. Juos dėkite į salotų lapais išklotą lėkštę, o šalia – paruoštus paprikų padažiukus.