Šiais metais Lietuvoje įvyko negirdėtas dalykas: pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją verslo įmonė savo lėšomis pastatė ir bendruomenei padovanojo 18,4 mln. Lt vertės pramogų ir sporto areną.

Pasirodo, ir Lietuvoje verslas gali nuoširdžiai rūpintis vietos bendruomene, o ne tik susitelkti į pelno siekimą. Pasirodo, ir pas mus yra išties socialiai atsakingų verslininkų, nuoširdžiai norinčių pagerinti aplinkinių gyvenimo kokybę, o ne vien naudojančių socialinius projektus kaip rinkodaros priemonę.
Tuo patikėti šiais metais mums leido įmonė „Lifosa“, spalį įteikusi Kėdainių rajono bendruomenei analogų Lietuvoje neturinčią dovaną – naują pramogų ir sporto areną. Beje, pastačiusi areną įmonė nepasiliko sau jokių privilegijų, pavyzdžiui, nemokamų vietų tribūnose, ir netgi nebandė iš šio žingsnio gauti verslo pasaulyje įprastos rinkodarinės naudos – pakrikštyti areną savo pavadinimu.
„Kai dovanoji daiktą, pretenzijų į jį nederėtų reikšti. Mačiau vienoje bažnyčioje lentelę, kad XIX amžiuje ją pastatė dvarininkas, tad sekdami tuo pavyzdžiu mes irgi užrašėme nedidukę lentelę, kad areną dovanojame Kėdainių bendruomenei“, – paaiškino „Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Toks Lietuvoje negirdėtas žingsnis paskatino mūsų savaitraštį išskirti „Lifosos“ ir jos vadovo J.Dastiko iniciatyvą kaip vieną sėkmingiausių šiais metais.

Kaip įkalbėti akcininkus skirti 18,4 mln. Lt

Priminsime, kad arenos statybai ir įrengimui „Lifosa“ iš savo pelno skyrė 18,4 mln. Lt ir dar 3,8 mln. Lt turėjo sumokėti pridėtinės vertės mokesčio. Kėdainių rajono vadovai ir bendruomenė įsitikinę: didžiausi nuopelnai, kad ši arena iškilo Kėdainiuose, tenka ilgamečiam “Lifosos” vadovui J.Dastikui, jau daugelį metų besistengiančiam, kad rajone gyvenimo kokybė gerėtų.
Vis dėlto „Lifosa“ priklauso rusų koncernui „Eurochem“, tad kaip vadovui pavyko įkalbėti akcininkus tokią sumą skirti vietos bendruomenės reikmėms? Miesto vadovai pabrėžia, kad J.Dastikas tarp akcininkų turi tikrai didelį autoritetą: jie įsiklauso į sėkmingai įmonę vairuojančio vadovo nuomonę visais klausimais – tiek gamybos, tiek infrastruktūros kūrimo mieste.
Kita vertus, nemažai lemia ir akcininkų požiūris. Pasak paties J.Dastiko, pasaulyje priimta, kad kultūringi akcininkai iki 10 proc. įmonės pelno skiria visuomenei, – tokios politikos laikosi ir jaunas, turtingas, progresyviai mąstantis „Eurochem“ savininkas. Tad arena nebuvo vienkartinis gestas – jau šešerius metus iš eilės “Lifosa” Kėdainių savivaldybei skirdavo po 1,2 mln. Lt.
„Kasmet prašome leisti skirti bendruomenei mūsų pelno dalį, bet jei akcininkas to nenorėtų, tai ir neleistų. Pagrindinės jo nuostatos būdavo, kad siekiant neišmėtyti pinigų būtina remti sportą, sveikatos apsaugą ir švietimą, nes reikia, kad vaikas gimtų, augtų sveikas, sportuotų, būtų išsilavinęs, ir gal kažkada jis ateis dirbti į įmonę. Po to akcininkas priėmė sprendimą, kad tame rajone, kuriame veikia „Eurochem“ gamyklos, reikia statyti išliekamąją vertę turinčius objektus“, – pasakoja J.Dastikas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad akcininko galbūt ir nebūtų pavykę įtikinti skirti beveik 20 mln. Lt arenos statybai, nes pačioje pradžioje apie areną net negalvota. Ši istorija prasidėjo dar prieš penkerius metus, kai artėjant „Lifosos“ 45-mečiui J.Dastikas pasikvietė Kėdainių rajono vadovybę ir pasiūlė miestui milijono dolerių vertės dovaną. Apgalvoję įvairiausius variantus miesto ir įmonės vadovai nusprendė statyti areną ir kartu nuvyko papasakoti savo idėjos „Eurochem“ vadovams. „Lifosos“ akcininkai sutiko padengti pusę sumos, tačiau iškėlė sąlygą, kad kitą pusę duotų vietos valdžia. Savivaldybė tokių lėšų neturėjo, tad „Lifosa“ dėl dalies finansavimo kreipėsi į ES struktūrinius fondus, bet finansavimo negavo.

Jono Dastiko vadovaujama chemijos pramonės bendrovė „Lifosa“ yra ne tik viena svarbiausių, bet ir viena socialiai atsakingiausių įmonių Lietuvoje, stipriai prisidedanti prie Kėdainių rajono ir visos šalies gerovės.

Šiemet savo penkiasdešimtmetį atšventusi mineralines trąšas gaminanti bendrovė „Lifosa“ (buvęs Kėdainių chemijos kombinatas) svariai papildo tiek rajono, tiek šalies biudžetą, leidžia susirinkti nemažų papildomų pajamų gretimiems sektoriams. Be to, yra sukūrusi apie tūkstantį darbo vietų ir savo darbuotojams moka Lietuvos vidurkį gerokai viršijantį vidutinį atlyginimą. Negana to, ji garsėja didelėmis investicijomis į aplinkosaugos projektus ir dosnia parama rajono bendruomenei, tad neverta stebėtis, kad apie šios įmonės vadovą Joną Dastiką dažniausiai atsiliepiama tik gerais žodžiais.
Vis dėlto paties J.Dastiko liaupsės ir pagyros nesvaigina. Jis teigia esąs tik samdomas darbuotojas, o įmonės politiką daugiausia lemianti akcininkų pozicija. Kadangi „Lifosa“ priklauso Rusijos koncernui „Eurochem“, iš ten ir pučiantys stipriausi vėjai. Nesijaučia jis kažkuo geresnis ir už kitus vadovus, nors jo kompetenciją, patirtį, tvirtą žodžio laikymąsi ir gebėjimą rasti bendrą kalbą su labai skirtingais žmonėmis pabrėžia dažnas turėjęs su juo reikalų.
„Kai pasižiūriu į kitas įmones ir jų vadovus, dauguma kitų man atrodo stipresni, geresni. O mes čia dirbame tarsi pakrūmėje. Ši vieta, kur dabar stovi įmonė, kažkada buvo vadinama Juodkiškio velniaraisčiu, čia buvo pelkė, tad nemanau, kad čia tūnodami ir būdami toli nuo Vilniaus, išskyrus savo sritį, esame labai jau kvalifikuoti ir daug išmanantys“, – kuklinasi “Lifosos“ generalinis direktorius.
Jo kolega gamybos techninio departamento direktorius Evaldas Šerelis J.Dastiką palygina su ūkininko sūnumi, turinčiu ūkišką, racionalų požiūrį į įmonės darbą ir reikalus tvarkančiu iš esmės.
Iš tikrųjų šį „ūkį“ J.Dastikas išmano puikiai. Vadovu jis tapo toli gražu ne iš karto – tam prireikė beveik trijų dešimtmečių. Prieš 44-erius metus gavęs paskyrimą savo kelią čia jis pradėjo nuo meistro pozicijos ir tikrai nemanė, kad kada nors taps savo įmonės vadovu. Vis dėlto per tą laiką po truputį kilo vis aukštyn ir dabar jau 15 metų eina vadovo pareigas.
„Jeigu lipi kopėčiomis ir praleidi pakopą, tai paskui labai skaudžiai krinti. Aš praktiškai nepraleidau nė vieno laiptelio. Manau, kad norėdamas tapti geru tokio tipo gamyklos direktoriumi žmogus joje turėtų pradirbti bent 15 metų, – mano “Lifosos” vadovas. – Nereikia lakstyti iš darbo į darbą. Jei, kaip dabar rekomenduojama, žmonės kas porą metų keistų darbą, tai per tiek laiko „Lifosoje“ net geru meistru netaptų.“
J.Dastikas dirbo daugybę įvairių darbų, tad puikiai išmano įmonėje vykstančius procesus bei techninę darbo pusę. Be to, jo patirtis vertinama ne tik įmonėje, bet ir kur kas plačiau. Pasak E.Šerelio, J.Dastiką, kaip trąšų gamybos pramonės ekspertą, labai vertina ir paties „Eurochem“ vadovybė: ne kartą su juo buvo tartasi bei konsultuotasi dėl svarbių koncerno sprendimų, susijusių su šia sritimi.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys taip pat pabrėžia, kad „Lifosos“ vadovas yra aktyvus LPK narys, ir kai yra paprašoma LPK pozicijos dėl rengiamų įstatyminių aktų, jis dažnai pareiškia kompetentingą, vertingą nuomonę įvairiais su šalies ekonomine politika susijusiais klausimais.

„Lifosos“ indėlis į šalies ir regiono gerovę – didžiulis

Planuojama, kad per šiuos metus „Lifosa“ pagamins produkcijos, vertos maždaug 1,3 mlrd. Lt, arba apie 3,5 mln. Lt per dieną, taigi į 39 valstybes savo produkciją eksportuojanti įmonė neabejotinai yra labai svarbi mokesčių mokėtoja, svariai papildanti ir šalies, ir rajono biudžetą. Per pastaruosius penkerius metus chemijos pramonės įmonė, atsižvelgdama į tai, kokie buvo tų metų finansiniai rezultatai, valstybei kasmet sumokėjo nuo 70 iki 100 mln. Lt mokesčių. „Mūsų akcininkų griežtai prisakyta, kad nebūtų jokių problemų dėl mokesčių mokėjimo“, – tvirtina J.Dastikas.
Be to, kaip pabrėžia G.Rainys, „Lifosa“ svarbi ne tik dėl savo laimėjimų, bet ir dėl to, kad daug naudos teikia ir kitiems sektoriams, ypač transporto. Kadangi jos eksportuojamos produkcijos apimtys labai didelės, daug darbo (taigi ir pajamų) gauna tokios bendrovės, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bei kitos vienaip ar kitaip su „Lifosa“ susijusios įmonės. „Juk sakoma, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria keturias kituose sektoriuose“, – atkreipia dėmesį ir Chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Giedrius Mažūnaitis.
Taip pat negalima nepaminėti, kad pačioje “Lifosoje” dirba apie tūkstantį darbuotojų, gaunančių kur kas didesnį nei šalies vidurkis vidutinį atlyginimą (apie 5200 Lt) ir mokančių mokesčius, vadinasi, toks jos netiesioginis indėlis į biudžetą jau vien per gyventojų pajamų mokestį taip pat svarbus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad chemijos pramonė priskiriama prie aukštųjų technologijų sektoriaus ir kuria didelę pridėtinę vertę. O kadangi vienas pagrindinių įmonės ateities tikslų yra tapti vertikaliai integruota įmone, kuri pati pasigamintų produkcijos gamybai reikalingų žaliavų, „Lifosos“ sukuriama pridėtinė vertė ateityje tik didės. „Iki 85 proc. produkcijos savikainos sudaro būtent žaliavų kaina, o turėdami savų žaliavų nebebūtume priklausomi nuo jų kainų svyravimo“, – tikisi J.Dastikas.
Prie didėjančio įmonės efektyvumo prisideda ir nuolatinės investicijos į įvairias naujas technologijas, kurios didina našumą ir mažina gamybos sąnaudas. Pavyzdžiui, šiemet investicijos sieks maždaug 100 mln. Lt.
„Lifosos“ produkcijos gamybos sąnaudos yra tikrai konkurencingos, palyginti su kitomis analogiškomis įmonėmis. Be to, kiek žinau, atvykę „Eurochem“ atstovai net netikėdavo, kad apskritai galima pasiekti tokių gerų gamybos kokybės ir produktyvumo rodiklių“, – priduria G.Rainys.