Duomenų centrų ir informacinių sistemų valdymo lyderė Baltijos šalyse „Baltic Data Center“ (BDC) pasirašė naują trejų metų sutartį su DNB banku dėl informacinių technologijų (IT) infrastruktūros priežiūros Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

DNB grupės IT infrastruktūrą visose trijose Baltijos šalyse BDC prižiūri jau šešerius metus. BDC diegiami sprendimai leido bankui sėkmingai plėtoti veiklą ir užtikrinti verslo augimą sparčiai kintančioje aplinkoje. Pokyčius įvertino banko klientai, žengiantys koja kojon su IT naujovėmis.

„Mūsų klientai vis aktyviau naudojasi internetine bankininkyste, mokėjimo kortelėmis, išmaniaisiais įrenginiais. Tam, kad užtikrintume kokybiškas paslaugas savo klientams, privalome ne tik nuolat atnaujinti naudojamas IT sistemas, diegti inovatyvius sprendimus, bet ir užtikrinti aukšto lygio klientų duomenų saugumą bei sklandžią visos infrastruktūros veiklą“, – sako DNB banko prezidento pavaduotoja bei už banko verslo procesų aptarnavimo padalinių veiklą atsakinga valdybos narė Vaineta Barevičiūtė.

Pasirašytoje sutartyje apibrėžti nauji banko IT sistemų priežiūros reikalavimai, susitarta dėl pagrindinių ateities projektų. Šiuo metu abi kompanijos jau įgyvendina ypač patikimo tinklo, jungiančio duomenų centrus, atnaujinimo projektą.

„Šiais laikais patikimumas matuojamas ne saugyklos sienų storiu, o tuo, koks yra jose laikomų duomenų saugumo lygis. BDC, plėtodama IT paslaugas, siekia aukščiausiojo lygio saugumo ir kokybės standartų. Tai liudija ir tarptautinio komercinio banko pasitikėjimas mumis. Vertiname šį pasitikėjimą ir keliame sau reikalavimą viršyti lūkesčius, todėl nuolat investuojame į kompetenciją ir paslaugų naujoves“, – teigia BDC generalinis direktorius Aleksandras Samuchovas.

Per šešerius bendradarbiavimo metus BDC DNB bankui įrengė apsaugotą nuo elektromagnetinio spinduliavimo požeminį duomenų centrą, įdiegė specialiai bankui skirtą IT struktūrą, sujungė kelių valstybių IT sistemas į vieną. Įgyvendindama itin svarbius projektus, BDC trumpam laikotarpiui skirdavo iki 16 kartų daugiau darbuotojų nei reikia įprastai DNB banko IT sistemų priežiūrai – bankui nereikėjo rūpintis IT specialistų paieška, buvo garantuojama, kad darbai bus atlikti  kokybiškai ir laiku.

Lietuvoje susiformavusi praktika, kai parlamento rinkimus pralaimėjusi valdžia palieka naujai Vyriausybei dovanėlę – patvirtintą biudžeto projektą, griauna šalies finansų bei ūkio sistemą ir stabdo reformas.

“Visiška nesąmonė Seimo rinkimus rengti rudenį, – tvirtina ekspremjeras Aleksandras Abišala. – Seimo rinkimus būtinai reikia perkelti į pavasarį, kad nauja Vyriausybė per tris keturis mėnesius susitupėtų ir pati parengtų kitų metų biudžeto projektą. Juk biudžetas yra pagrindinis Vyriausybės politikos darymo instrumentas.”
O kitas Kovo 11-osios Akto signataras, nūnai finansų analitikas Valdemaras Katkus paantrina, kad pastaroji kadenciją baigianti Vyriausybė taupė, ir jos patvirtinti biudžetai buvo taupymo biudžetai, bet kai kurios ankstesnės kairiųjų Vyriausybės, siekdamos perrinkimo, biudžetą naudojo dar ir kaip įrankį Seimo rinkimams laimėti. Jos prižadėdavo įvairiausių dalykų ir sudėdavo juos į biudžeto įstatymą.
Tad V.Katkus, kaip ir ekspremjeras A.Abišala, mano, kad vienintelė išeitis išvengti tokios destrukcijos – keisti rinkimų datą. Geriausia, pasak finansų analitiko, parlamento rinkimus būtų perkelti į pavasarį: vėliausiai į balandžio ar gegužės mėnesį, kad jie nesikirstų nei su miestiečių atostogomis, nei su ūkininkų darbymečiu.
“Nors ir dabar naujoji Vyriausybė paprastai nedirba pagal senosios Vyriausybės parengtą biudžeto projektą, bet pataisoms parengti ir įgyvendinti prireikia pusmečio, o tai jau yra užsibrėžtų darbų stabdys, – pastebi A.Abišala ir priduria: – Todėl paprasčiausia išeitis – keisti Konstituciją ir įtvirtinti kitą parlamento rinkimų datą.”
Tokiai buvusių politikų nuomonei pritaria ir šalies mokslininkai. “Biudžetą turi planuoti tie, kurie jį vykdys, – neabejoja KTU Finansų katedros vadovas prof. Rytis Krušinskas. – Mat dabar, kai biudžetą formuoja nueinančios kadencijos valdžia, kuriamas precedentas nieko neveikti ir vilkinti reformas: nuėjusieji kaltina atėjusiuosius, esą šie stabdo reformas, o atėjusieji tikina, neva išėjusieji paliko praskolintą valstybę, deficitinį biudžetą, taigi jie nenori prisiimti buvusių Vyriausybių klaidų ir keis biudžetą.”
“Senos Vyriausybės biudžeto planas yra tarsi kilpa po kaklu naujam Ministrų kabinetui”, – apibendrina Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Ona Gražina Rakauskienė.

Siganatarai siūlo konstitucines rinkimų pataisas
MRU profesorė Vitalija Rudzkienė pastebi, kad dabartinė situacija nelogiška ne tik finansiniu ekonominiu, bet ir politologiniu aspektu. “Tarkime, dešiniosios partijos, pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga ar Liberalų sąjūdis, deklaruoja vienas vertybes, o socialdemokratai – kitas. Tad jei po rinkimų pasikeičia politinė kryptis, turi keistis ir biudžetas, juk nelogiška, kad kairieji vykdytų dešiniųjų programą ir atvirkščiai.”
A.Abišalos nuomone, dėl dabartinės paradoksalios situacijos atsakomybė tenka paskutinės kadencijos Aukščiausiosios Tarybos deputatams, dabar vadinamiems Kovo 11-osios Akto signatarais. Mat jie nesugebėjo dirbti visą kadenciją ir “pasileido”, o atėjęs naujas parlamentas neturėjo pakankamai politinės valios, kad pusmečiu susitrumpintų savo kadenciją ir paskelbtų pirmalaikius rinkimus pavasarį. Jie dirbo visą kadenciją iki pat rudens. Mūsų Konstitucijoje įtvirtinta ketverių metų parlamento kadencija, ir be politinės valios paskelbti išankstinių rinkimų arba be pačios Konstitucijos pakeitimo pakeisti parlamento rinkimų datos neįmanoma”, – apibendrina A.Abišala.
V.Katkus, buvęs vienas darbo grupės, rengusios pagrindinį šalies įstatymą, narių, sako, jog tuo metu nė vienam Konstitucijos rengėjui nė nešovė mintis, kad parlamento rinkimus reikėtų rengti atsižvelgiant į biudžetinių metų pradžios datą. “Mes neturėjome patirties. Atkreipėme dėmesį tik į prezidento rinkimų datą, buvo svarbu, kad jie nesutaptų su parlamento rinkimais, tad įtvirtinome penkerių metų šalies vadovo kadenciją. Dabar, kai išryškėjo problemos dėl parlamento rinkimų, derėtų keisti jų datą”, – neabejoja V.Katkus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Visagino atominės elektrinės išorinių reikalų direktorius Rimantas Vaitkus teigia vis dar tikįs, kad net po Fukušimos branduolinės jėgainės avarijos atominės elektrinės Lietuvoje projektas bus komerciškai pagrįstas, o papildomos saugos priemonės nekainuos daug laiko ir pinigų.

R.Vaitkus neatmeta galimybės, kad tarptautiniai bendrieji saugumo principai ir taisyklės gali būti papildyti, bet nemano, kad Lietuvos projektas turėtų ženkliai pabrangti dėl papildomų saugumo reikalavimų, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Tačiau atsižvelgdami į projekto įgyvendinimo terminus galime pasakyti, kad 2020 metai yra įgyvendinamas siekis”, – sako R.Vaitkus.

Anot jo, šiuo metu Visagino atominės elektrinės kaip ekonominio projekto vystymas nėra sutrikęs, nes derybos dėl investicijų tęsiamos, vyksta visos procedūros kaip numatyta.

“Avarija Fukušimoje labiau gali paveikti ant jūros kranto stovinčias jėgaines, nors kaip tik pajūryje statyti tokius objektus yra pigiau: atvežti įrenginius, formuoti aušinimo sistemas”, – sako R.Vaitkus.

Jis pabrėžė, kad Lietuva yra suderinusi su kaimynais Visagino jėgainės aikštelės projektą: “Poveikio aplinkai vertinimo procesas yra baigtas, nors buvo kilę klausimų, į kuriuos buvo atsakyta. Ir ne tik kaimynų, buvo kalbama net su Austrija”, – sako R.Vaitkus.