Respublikinio mitybos centro atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą vidutiniškai suvartoja apie 10 g druskos, nors Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama norma – 5 g (tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis).

Beje, į šį kiekį įskaičiuojama ir ta druska, kurios beriama gaminant maistą, ir ta, kuria jau būna pasūdyti maisto produktai.
Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė primena, kad daugiausiai druskos yra rūkytuose, marinuotuose produktuose, pusfabrikačiuose, prieskonių mišiniuose, sultinių kubeliuose. „Per didelis suvartojamos druskos kiekis – vienas pagrindinių rizikos veiksnių susirgti arterine hipertenzija, iš kurios gali vystytis kitos širdies ligos. Ji taip pat gali sukelti inkstų akmenligę“, – perspėja gydytoja dietologė. Medikai pabrėžia, kad per didelis su maistu gaunamos druskos kiekis taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, osteoporoze, astma ir net nutukimu.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja Roma Bartkevičiūtė pastebi, kad dauguma lietuvių maistą persūdo, nes druskos į puodą dažniausiai beria prieš tai net neparagavę ruošiamo patiekalo. „Nuo vaikystės pripratus prie sūraus skonio, atrodo, kad tik toks maistas skanus, nors iš tiesų užtenka daug mažesnio druskos kiekio“, – sako R.Bartkevičiūtė. Specialistė pataria druską keisti džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis.
Pasak E.Kliukaitės, geras įprastos druskos pakaitalas – vaistinėse parduodama druska su mažesniu kiekiu natrio, kuris labiausiai ir kenkia. Norint išvengti per didelio druskos kiekio, dietologė pataria sūdyti ne gaminamus patiekalus, o  paruoštus ir jau patiektus lėkštėje.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per 2011 m. Lietuvoje išaugo kompiuterių naudotojų skaičiai. Kompiuterių naudotojų nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. rudens paaugo 10,7 proc. punktų (nuo 60,2 iki 70,9 proc.).

IVPK direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, kad kompiuterių ir interneto vartotojų augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, kaip šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina kasdieninį gyvenimą daugelyje sričių.

„Kompiuteris ir internetas yra neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Lietuvoje aktyvių kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius auga itin sparčiai – tai byloja, kad vis daugiau žmonių mato konkrečią naudą, kurią sukuria moderniosios technologijos“,– pastebi V. Kišonas.

2011 m. rudens duomenimis, aktyviausia kompiuterinių technologijų vartotojų grupė Lietuvoje išlieka 15-19 metų jaunimas – kompiuteriu naudojosi net 96,9 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Nuo šios amžiaus grupės neatsilieka ir 20-29 metų Lietuvos gyventojai – net 95,1 proc. jų naudojasi kompiuteriu.

Didžiausia dalis kompiuterių naudotojų (89,3 proc.) nurodo, kad kompiuteriu dažniausiai naudojasi namuose, 29,4 proc. kompiuteriu dažniausiai naudojasi  darbe, 15 proc. – mokymosi įstaigose,10,2 proc. – draugų, giminaičių namuose arba jų darbovietėje, o 3,9 proc. – viešose prieigos prie interneto vietose (pvz., viešosiose bibliotekose).

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,9 proc.) namuose turi asmeninį kompiuterį, trečdalis (34,1 proc.) – nešiojamą kompiuterį, 1 proc. – planšetinį kompiuterį. Per metus neturinčių namuose kompiuterio Lietuvos gyventojų sumažėjo 7,6 proc. punkto, iki 29 proc. gyventojų.

Per 2011 metus išaugo prie interneto prijungtų namų kompiuterių skaičius. 2010 m. prie interneto buvo prijungti 90,9 proc. kompiuterių, 2011 m. – jau 93,6 proc. Dažniausiai Lietuvos gyventojai namuose prie interneto jungiasi per kabelines linijas – 32 proc. (2010 m. atitinkamas rodiklis – 28,8 proc.), šviesolaidį – 15 proc. (2010 m. rodiklis – 11 proc.) ir belaidį ryšį – 8,2 proc. (2010 m. rodiklis – 7,5 proc.).

Tyrimą atliko TNS LT, UAB, tyrimas atliktas 2011 m. IV ketvirtį, apklausus 1592 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

Scanpix

Aktyvistų duomenimis, mažiausiai 62 žmonės žuvo visoje Sirijoje, tūkstančiams antivyriausybinių demonstrantų protestuojant keliuose šalies miestuose, praneša BBC.

Liudininkai ir žmogaus teisių grupės teigia, kad daugybė žmonių žuvo, kai Sirijos pajėgos pradėjo šaudyti į protestuotojus Deros mieste, kuriame neramu jau nuo kovo mėnesio vidurio.

Taip pat pranešama, kad pajėgos užtvindė sostinės Damasko gatves ir, pasibaigus pamaldoms, paleido ašarines dujas.

Protestai sudrebino nemažai kitų miestų, tarp jų Homsą, Latakiją ir Banijasą.

Liudininkai pasakoja matę, kaip Sirijos kariai pradėjo šaudyti į Deros link keliaujančius kaimų gyventojus. Dera nuo pirmadienio apsiausta.

Žmogaus teisių stebėtojų grupė Londone pranešė naujienų agentūrai AFP, kad mažiausiai 33 civiliai žuvo Sirijos pietuose. Grupės duomenimis, dar 27 žmonės žuvo šiaurėje esančio Homso priemiesčiuose, o du žmonės neteko gyvybių Latakijos mieste.

Anksčiau “Reuters” agentūrą pasiekė žinios, kad 15 kulkų suvarpytų civilių buvo paguldyti Deros ligoninėje.

Tuo tarpu valstybinė Sirijos žiniasklaida tvirtina, jog keturi kariai nužudyti savo postuose Deroje ir du pagrobti per “teroristinį” išpuolį penktadienį. Šie pranešimai nepatvirtinti.

Praėjusiais metais Afganistane žuvo 2 777 civiliai žmonės – tai rekordinis aukų skaičius, kuris yra 15 proc. didesnis už 2009 metų aukų skaičių, trečiadienį pranešė JT misija šalyje.

Sukilėliai atsakingi už 75 proc. civilių žmonių žūčių, o užsienio ir vyriausybinės pajėgos siejamos su 16 proc. civilių gyventojų žūties atvejų, rašoma kasmetinėje ataskaitoje, parengtoje drauge su Afganistano nepriklausoma žmogaus teisių komisija.

Kam tenka atsakomybė dėl 9 proc. žūties atvejų, nebuvo nustatyta.

Duomenis apie žuvusius civilius gyventojus paskelbė JT pagalbos misija Afganistane (UNAMA) ir Afganistano nepriklausoma žmogaus teisių komisija (AIHRC).

Jie rodo, kad praėjusiais metais kiekviena karo diena Afganistane nusinešdavo apie aštuonias civilių žmonių gyvybes. Civilių aukų skaičius yra beveik keturis kartus didesnis nei žuvusių užsienio pajėgų karių.

Kaip skelbia nepriklausomas tinklalapis iCasualties.org, pernai Afganistane gyvybių neteko 711 tarptautinio kontingento karių.

JT atstovas spaudai Kabule patvirtino, kad tai didžiausias civilių aukų skaičius nuo tada, kai per JAV vadovaujamą invaziją 2001-aisiais buvo nušalintas Talibano režimas ir prasidėjo sukilimas, kuris pastaraisiais metais suintensyvėjo.

Mirtininkų atakos ir savadarbių sprogstamųjų užtaisų sprogimai 2010 metais pareikalavo daugiausiai gyvybių – 1 141. Tai sudaro 55 proc. visų žūčių, už kurias atsakingi sukilėliai, rašoma ataskaitoje.

Dokumente taip pat pažymima, kad 462 civilius gyventojus nužudė maištininkai. Šis skaičius yra 105 proc. didesnis už ankstesnių metų duomenis.

Palyginti su ankstesniais metais, aukų skaičius smarkiai išaugo talibų citadelėmis laikomuose Helmande ir Kandahare Afganistano pietuose.

Tuo tarpu per vyriausybę remiančių pajėgų oro smūgius žuvo 171 žmogus.

44 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dirbti už neoficialų atlyginimą.

Tuo tarpu taip dirbti nesutiktų 41 proc. gyventojų.

Penktadalis (20 proc.) žmonių pasiruošę dirbti bet kokiomis sąlygomis, net jeigu ir visas atlyginimas būtų neoficialus, mokamas “vokelyje”, parodė tyrimų bendrovės “Rait” apklausa.

Ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų teigė, kad sutiktų dirbti, jeigu tik dalis atlyginimo būtų “vokelyje”, o kita oficiali.

Už neoficialų atlyginimą labiau sutiktų dirbti bedarbiai bei žmonės, turintys vidurinį išsimokslinimą, o nesutiktų – daugiausiai pensinio amžiaus gyventojų.

Tyrimas atskleidė, kad 21 proc. Lietuvos gyventojų yra tekę gauti visą ar dalį atlyginimo “vokelyje” – tai dažniau nurodė vyrai bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų gyventojai.

“Apklausos duomenys atskleidė, kad per 20 metų daugiausiai Lietuvos gyventojų neoficialius atlyginimus yra gavę laikotarpyje tarp 2003 ir 2007 metų. Beveik trečdalis (31 proc.) neoficialų atlyginimą kada nors gavę Lietuvos gyventojų tuo laikotarpiu, teigia gavę visą ar dalį atlyginimo neoficialiai”, – pranešime sakė “Rait” valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Anot jos, kitas didžiausias neoficialių atlyginimų laikotarpis yra 2010 metai – 27 proc. kada nors dirbusių už neoficialų atlyginimą jį gavo praeitais metais.

2010 metais neoficialiai, visą ar dalį atlyginimo “vokelyje” dažniau gavo jauni 15-24 metų asmenys. Tokį sąlyginai didelį atlyginimo “vokelyje” paplitimą tarp šios amžiaus grupės asmenų galėjo lemti didelis jaunimo nedarbo mastas.

Apklausa atlikta sausio 13 – 23 dienomis, apklausus 100 žmonių nuo 15 – 74 metų amžiaus.