Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per 2011 m. Lietuvoje išaugo kompiuterių naudotojų skaičiai. Kompiuterių naudotojų nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. rudens paaugo 10,7 proc. punktų (nuo 60,2 iki 70,9 proc.).

IVPK direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, kad kompiuterių ir interneto vartotojų augimas rodo, jog Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, kaip šiuolaikinės technologijos gerokai palengvina kasdieninį gyvenimą daugelyje sričių.

„Kompiuteris ir internetas yra neatsiejami šiuolaikinio gyvenimo palydovai. Lietuvoje aktyvių kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius auga itin sparčiai – tai byloja, kad vis daugiau žmonių mato konkrečią naudą, kurią sukuria moderniosios technologijos“,– pastebi V. Kišonas.

2011 m. rudens duomenimis, aktyviausia kompiuterinių technologijų vartotojų grupė Lietuvoje išlieka 15-19 metų jaunimas – kompiuteriu naudojosi net 96,9 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Nuo šios amžiaus grupės neatsilieka ir 20-29 metų Lietuvos gyventojai – net 95,1 proc. jų naudojasi kompiuteriu.

Didžiausia dalis kompiuterių naudotojų (89,3 proc.) nurodo, kad kompiuteriu dažniausiai naudojasi namuose, 29,4 proc. kompiuteriu dažniausiai naudojasi  darbe, 15 proc. – mokymosi įstaigose,10,2 proc. – draugų, giminaičių namuose arba jų darbovietėje, o 3,9 proc. – viešose prieigos prie interneto vietose (pvz., viešosiose bibliotekose).

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,9 proc.) namuose turi asmeninį kompiuterį, trečdalis (34,1 proc.) – nešiojamą kompiuterį, 1 proc. – planšetinį kompiuterį. Per metus neturinčių namuose kompiuterio Lietuvos gyventojų sumažėjo 7,6 proc. punkto, iki 29 proc. gyventojų.

Per 2011 metus išaugo prie interneto prijungtų namų kompiuterių skaičius. 2010 m. prie interneto buvo prijungti 90,9 proc. kompiuterių, 2011 m. – jau 93,6 proc. Dažniausiai Lietuvos gyventojai namuose prie interneto jungiasi per kabelines linijas – 32 proc. (2010 m. atitinkamas rodiklis – 28,8 proc.), šviesolaidį – 15 proc. (2010 m. rodiklis – 11 proc.) ir belaidį ryšį – 8,2 proc. (2010 m. rodiklis – 7,5 proc.).

Tyrimą atliko TNS LT, UAB, tyrimas atliktas 2011 m. IV ketvirtį, apklausus 1592 Lietuvos gyventojus (15-74 metų amžiaus).

Antradienį 01.31 dieną naujoje laisvalaikio prekių ir knygų parduotuvėje „Sofoklis“ įvyko ekonomikos profesoriaus ir trijų vaikų tėvo Bryan’o Caplan’o knygos „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų“ pristatymas.

Renginyje daugiavaikės mamos diskutavo šiandien ypač aktualia tema -  „Ar turint daugiau vaikų mūsų gyvenimas tampa sunkesnis?“.
Knygą išleidusios leidyklos „Metodika“ vadovė Kristina Vasiliauskaitė renginį pradėjo įvardindama knygos pristatymo ir diskusijos tikslą: „Išleisdami šią knygą siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į žmones, besidžiaugiančius tėvyste ir savo pavyzdžiais skatinančius turėti daugiau vaikų. Brayn’as Caplan’as yra gerai žinomas ekonomikos profesorius, tačiau šioje knygoje jis į tėvystę žvelgia ne tik ekonomisto, bet ir tėvo akimis, todėl neatsitiktinai šios knygos pavadinime atsirado žodžiai „savanaudiškos priežastys“. Knygoje pateikiami argumentai padės pažvelgti į vaikus kitu kampu ir įtikins kad būti puikiais tėvais yra daug lengviau ir smagiau.“
Renginio metu knygyno lankytojai turėjo galimybę diskutuoti su kvalifikuotais vaikų priežiūros specialistais ir šeimomis, turinčiomis daugiau vaikų nei du (statistinį Lietuvos šeimose auginamų vaikų vidurkį).
Knygos pristatyme savo patirtimi auginant keturis vaikus dalinosi socialinių mokslų daktarė, edukologė, privačių darželių tinklo steigėja, keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė, kuri teigė „Vaikai protingesni nei manote, o jūs turite jiems mažiau įtakos nei tikitės. Tiesiog atsipalaiduokite ir perskaitykite šią knygą. Aš pati nuolat seku profesinę literatūrą ir jau prieš kelis mėnesius šią knygą aptikau užsienio topuose, todėl labai apsidžiaugiau, kad atsirado galimybė ją perskaityti lietuvių kalba.“. Austėja teigė, kad šioje knygoje pateikiamos idėjos ne tik atitiko jos pačios požiūrį į vaikų auklėjimą, tačiau joje rado ir naujų puikių minčių.
Nuotaikingais patarimais pakeisti šiuolaikinėje visuomenėje vyraujantį stereotipą – daugiau vaikų, daugiau vargo skatino ir laidų vedėja, visuomenininkė, asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė spaudai, penkių vaikų mama Rasa Paulavičienė. „Vaikai pasirenka mus ir jų nereikia auginti lyg kambario gėlių, nes jie tiesiog auga šeimoje“.
Diskusijoje taip pat dalyvavo vaikų psichiatrė, septynių vaikų mama Aurima Dilienė ir keturių vaikų mama Rima Januškevičiūtė-Steikūnienė.
„Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų“ – praktiška patarimų knyga, skatinanti tėvus atsipalaiduoti ir jaustis laimingai turint daugiau vaikų.

Ko Lietuva švietimo srityje galėtų pasimokyti iš Rytų Azijos šalių ir Suomijos.

Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantė Justina Krauledaitė liepą praleido vieno Pietų Korėjos universiteto vasaros mokykloje. Iš mėnesio studijų šioje Azijos šalyje lietuvei labiausiai įsiminė rimtas jaunuolių požiūris į mokslą. “Tarp studentų didžiulė konkurencija. Jie labai daug mokosi – sėdi bibliotekose, dirba savaitgaliais. Daug mokytis studentams ten sudarytos visos sąlygos – bibliotekoje gali sėdėti kad ir visą naktį”, – didžiausią įspūdį padariusius skirtumus nurodo mergina.
Per tris savaites trukusius vasaros kursus studentai turėjo laikyti du egzaminus ir parengti tris pristatymus. “Bendramoksliams Pietų korėjiečiams tai buvo visai nesunku. Ir priešingai – iš Pietų Korėjos į Lietuvą pagal mainų programą atvykę studentai sako, kad mūsų universitetuose jiems per lengva”, – lygina J.Krauledaitė.
Rytų Azijos šalių didmiesčiuose jaunuoliai rimtai į mokslus panyra vos pradėję lankyti mokyklą. Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto administratorė Vilma Šniukštaitė Kinijoje kurį laiką gilinosi į kinų kalbos subtilybes ir tuo pačiu metu mokė vienos šeimos vaikus anglų kalbos.
“Kinijos vidurinėse mokyklose vaikai mokosi nuo ryto iki vakaro. Pamokos baigiasi apie penktą valandą po pietų, o po jų moksleiviai eina į būrelius arba grįžę turi ruošti namų darbus. Savaitgaliais pakankamai pinigų turinčios šeimos dar samdo korepetitorius. Taigi vaikai mokosi ir šeštadienį, o sekmadienį ryte ruošia namų darbus ir tik sekmadienio vakaras būna laisvas”, – kaip atrodo pasiturinčioje Kinijos šeimoje augančio moksleivio savaitė, apibūdina V.Šniukštaitė. Pasak jos, kinai, kurie Lietuvoje užsiima verslu, stebėdamiesi klausia, kada mūsų vaikai mokosi, nes jiems atrodo, kad jie vien tik žaidžia.
Tokios didelės Azijos šalių gabių jaunuolių pastangos duoda rezultatų. Tarptautinės moksleivių vertinimo programos PISA duomenimis, būtent Kinijos miestų Šanchajaus ir Honkongo, Pietų Korėjos, taip pat Singapūro moksleiviai pagal skaitymo, matematinio raštingumo ir gamtamokslio raštingumo gebėjimus atsiduria pirmose vietose pasaulyje, gerokai pralenkdami Vakarų šalių bendraamžius. Vienintelė išimtis – Suomija, kurios moksleiviai užima trečią sąrašo vietą. O Lietuvos moksleiviai, pagal 2009 m. atliktą tyrimą, rikiuojasi vos 40 vietoje iš 65 šalių.
Tad kas lemia, kad Azijos šalių moksleiviai atsiduria sumaniausiųjų viršūnėje ir lenkia jaunuolius iš turtingų Vakarų šalių?

Azijiečių darbštumas įveikė Vakarų hedonizmo kultą

“Talentas turi būti alkanas. Kuo sunkiau žmonės gyvena, tuo labiau veržiasi į mokslą, nes mato tik tokį būdą pabėgti iš ten, kur sunkiai gyvena. Azijos gyventojai mus lenkia darbštumu”, – mano KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
Tačiau vien tik ši priežastis nepaaiškintų, kodėl kitos šalys, kuriose didelė visuomenės dalis taip pat gyvena žemiau skurdo ribos, pagal tarptautinės moksleivių vertinimo programos PISA rezultatus velkasi gale, tarkime, Pietų Amerikos šalys.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Strateginių programų biuro vedėjo pavaduotoja Rita Dukynaitė tvirtina, kad Azijos šalyse nėra tiek daug diskusinės kultūros kaip Vakaruose, nepasitikėjimo mokslo, tyrimų išvadomis, todėl greičiau diegiamos mokslininkų pristatytos naujovės, sparčiau vyksta pokyčiai. Nemažai įtakos Azijos vaikų laimėjimams turi didžiulė konkurencija dėl didelio gyventojų skaičiaus ir kultūriniai skirtumai. Daugelis tėvų Azijos šalyse linkę savo vaikus auklėti griežtai ir versti juos daug mokytis, nes tik taip mano galintys padėti jiems susikurti užtikrintą ateitį. O prieštarauti tėvams Pietų Korėjos, Singapūro ar Kinijos vaikams minties nekyla – šioje kultūroje vyrauja paklusnumas vyresniesiems.
“Visa visuomenė perša mintį, kad Azijos šalių žmonės įsitvirtinti pasaulyje gali tik demonstruodami pranašumą, aukštesnį išsilavinimą. Jie anksti treniruojami dirbti sunkiai ir ilgai. Jų krūvis, mokymosi valandų skaičius gerokai didesnis nei Europoje”, – lygina R.Dukynaitė.
Tuo metu turtingos Vakarų visuomenės net švietimo sistemoje juda priešinga linkme ir vis labiau linksta į hedonizmą – vakariečiai jaunuoliai mokykloje nori ne sunkiai mokytis, o smagiai leisti laiką. Ne išimtis ir Lietuva. “Lietuvos visuomenė nori, kad vaikas mokykloje leistų laiką vos ne hedonistinėmis sąlygomis, bet rodytų nepaprastai aukštus rezultatus. Taip nebūna. Ar treneris įleistų į krepšinio aikštelę žaisti žmogų, kuris krepšinį matė tik per televiziją?” – pastangų ir įdirbio reikšmę pabrėžia R.Dukynaitė.
B.Burgis apgailestauja, kad Lietuvos vidurinio švietimo sistema, deja, labai sparčiai juda hedonizmo link. “Iki aštuntos klasės matematikos vadovėliuose viskas pateikiama taip supaprastintai, primityviai, kad darosi nejauku ir neaišku, kuo vadovėlių autoriai laiko mūsų vaikus. Man nekelia nerimo, kad Azija mus pralenkia, – man kelia nerimą bendro išprusimo, potraukio mokytis mažėjimas Lietuvoje”, – neigiamą tendenciją įžvelgia B.Burgis.

Reikia ne iškalti, o pritaikyti

Beje, atliekant tarptautinius tyrimus mūsų mokiniai prasčiau pasirodo ne tik dėl to, kad mokosi mažiau nei bendraamžiai Azijos šalyse. Skiriasi ir tai, kaip ir ko vaikai mokosi. Tyrimas PISA atskleidžia, kad Rytų Azijos moksleiviai kur kas geriau nei jų bendraamžiai Lietuvoje ar turtingose Vakarų šalyse įgytas žinias moka pritaikyti esant netradicinėms situacijoms. “PISA netikrina, ar moki Omo dėsnį, bet neminint dėsnio pateikiamos su juo susijusios, integruotos užduotys, norint išsiaiškinti, kaip vaikas orientuojasi realiame gyvenime. Užduočių tiesiai nepriskirsi nė vienam mokomajam dalykui – gali būti užduotis iš šaldytuvo instrukcijos ar klausimas, iš ko pagamintas lūpdažis”, – pasakoja R.Dukynaitė.
O Lietuvos moksleiviams pritaikyti mokykloje įgytas žinias sekasi prastai: pagal PISA tyrimo rezultatus nesiekiame tarptautinio vidurkio ir 2009 m. likome estų ir latvių užnugaryje. Tiesa, beveik visi Lietuvos moksleiviai pasiekia žemiausią lygmenį – išsprendžia vadinamuosius slenksčio uždavinius, tačiau didžiulių sunkumų kelia sudėtingiausios užduotys.
“Galime džiaugtis, kad mūsų švietimas prieinamas kiekvienam, bet labai mažai mokinių Lietuvoje įveikia sudėtingiausias užduotis. Azijos šalyse jas įveikia labai didelis procentas vaikų. 2009 m. Šanchajaus mokiniai per matematikos raštingumo užduotį surinko 600 taškų – mokslininkai sako, kad tai neįsivaizduotina aukštybė. O juk gerovę kurs, valstybę išlaikys būtent tie, kurie išsprendžia sudėtingiausius uždavinius”, – pabrėžia R.Dukynaitė.
Šiemet gegužę Lietuvoje viešėjęs tarptautinių tyrimų PISA vadovas Andreasas Schleicheris pastebėjo, kad Lietuvos mokiniai, palyginti su kitų šalių bendraamžiais, labai gerai sugeba atsiminti tai, ko išmoko per pamokas. Tačiau geriausių rezultatų tyrimo metu pasiekiančios šalys savo mokiniams naudingesnės – jų mokyklos vaikams padeda išmokti mokytis. Pasak A.Schleicherio, jau nebegalime būti tikri, kad tai, ko mokome mokinius šiandien, jiems bus naudinga ateityje, todėl mokyklose reikia ugdyti gebėjimą mąstyti. Lietuvoje to dar trūksta.

Suomijos fenomenas

A.Schleicherio tvirtinimu, sėkmingai sekasi toms šalims, kuriose pirmenybė teikiama mokytojo darbo kokybei. Didelį dėmesį tam skiria visos šalys pirmūnės – ir Rytų Azijos valstybės, ir Suomija. Ugdymo plėtotės centre laikinai direktoriaus pavaduotojo pareigas einanti Saulė Vingelienė pabrėžia, kad Azijos šalyse rūpinamasi mokytojų kvalifikacija, nubrėžta aiški mokytojų atsakomybė už mokinių rezultatus.
O štai Suomijos švietimo sistemos fenomeną iš dalies galima paaiškinti tuo, kad pedagogais ten tampa jaunimo elitas. Į pedagogines studijų programas Suomijoje stoja patys stipriausi mokiniai, mokytojo darbas gerai atlyginamas.
Didžiulį skirtumą, palyginti su lietuviškomis mokyklomis, pastebėjo ir prieš porą metų Suomijoje metus mokiusis Greta Germanavičiūtė. “Man didžiausią įspūdį padarė mokinio ir mokytojo santykiai: mokinys laisvai jaučiasi, gali klausti, ko nori. Mūsų mokyklose stengiamasi, kad vaikai išmoktų teoriją, o Suomijoje – kad suvoktų, mąstytų, analizuotų. Pavyzdžiui, per istorijos atsiskaitymą rašydavome ilgą esė”, – pasakoja mergina. Grįžus į Lietuvą Gretą slėgė, kad mokykloje visi turi galvoti šabloniškai, o kitoks požiūris traktuojamas kaip išsišokimas.
Suomijoje Gretai įspūdį taip pat padarė labai lanksti vidurinio švietimo sistema. Baigęs vidurinę pakopą jaunuolis ateina mokytis į gimnaziją (lukio) ir pats gali nuspręsti, per kiek laiko ją baigs. “Jie nenurašo tų vaikų, kurie lėtesni, kurių gabumai menkesni, – jiems suteikiamos galimybės dirbti lėčiau. Vieni gimnaziją baigia per trejus metus, kiti per ketverius, ir tai visiškai normalu”, – teigia G.Germanavičiūtė.
Lietuvoje dėmesio skirtingų gabumų vaikams trūksta. Kaip pabrėžia R.Dukynaitė, būtina labai rimtai dirbti rengiant mokytojus ir mokant juos individualizuoti bei diferencijuoti ugdymo procesą pagal mokinių gebėjimus – kad kiekvienas mokinys darytų pažangą. “Mes mokome unifikuotai, orientuodamiesi į kažkokį neegzistuojantį vidurkį”, – apgailestauja R.Dukynaitė.
Išradinėti dviračio švietimo srityje Lietuvai nereikia. Tarptautiniai švietimo ekspertai sėkmės paslaptį jau atskleidė – reikia suteikti daugiau laisvės pačioms mokykloms, kreipti dėmesį į prasčiau besimokančius mokinius ir kelti aukštus standartus mokytojams. Azijos šalių mokinių darbštumas taip pat būtų neprošal.

Jurgita Laurinėnaitė

Box
Azija lenkia Vakarų šalis pagal mokinių gebėjimus
Mokinių gebėjimų rezultatai (balai)
Vieta tyrime    Šalis    Skaitymo gebėjimai    Matematinio raštingumo gebėjimai    Gamtamokslio raštingumo gebėjimai
1. Šanchajus, Kinija    556    600    575
2. Pietų Korėja    539    546    538
3. Suomija    536    541    554
4. Honkongas    533    555    549
5. Singapūras    526    562    542
13. Estija    501    512    528
15. Lenkija    500    495    508
30. Latvija    484    482    494
40. Lietuva    468    477    491
63. Peru    370    365    369
Šalinis: “Programme for International Student Assessment” PISA, 2009

Didžiausias augimas pasiektas, vežant keleivius elektriniais traukiniais – vežimo apimtys išaugo 16 proc. Keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Kauno padaugėjo 22 proc. Taip pat gerėjo pervežimai šiluminės traukos keleiviniais traukiniais. Šio tipo riedmenimis vežta 9 proc. keleivių daugiau nei 2010 m. pirmąjį pusmetį. Ženkliai padaugėjo studentų kelionių – keliaujančių su 50 proc. mokamu tarifu skaičius, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 12 proc.

Išaugo ir gabenamų krovinių apimtys. Pirmąjį šių metų pusmetį pervežta 26,2 mln. tonų krovinių arba 14 proc. daugiau nei per tą patį 2010 m. laikotarpį (2010 m. pirmąjį pusmetį vežta 23,2 mln. t). Vidutiniškai per mėnesį vežta apie 4,4 mln. tonų krovinių.

Vietiniais pervežimais pervežta 7 mln. tonų krovinių. Net 58,5 proc. išaugo cheminių ir mineralinių trąšų apimtys, taip pat daugiau vežta statybinių krovinių ir naftos produktų.

Tarptautiniais pervežimais gabenta 19,2 mln. tonų krovinių. Importuota – 9,1 mln., eksportuota – 2,5 mln, o tranzitu gabenta 7,6 mln. tonų krovinių.

Atsižvelgus į operatyvinius liepos mėnesio duomenis galima spręsti, kad pervežimai yra stabilūs ir panašų vežamų krovinių kiekį bendrovė turėtų išlaikyti ir toliau.

Didžiausi mokesčių mokėtojai šiemet sausį-kovą valstybės biudžetą papildė 100 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

VMI duomenimis, 30 didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje per tris pirmuosius šių metų mėnesius sumokėjo 1,439 mlrd. litų, o pernai tuo pačiu metu – 1,339 mlrd. litų mokesčių, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

Šiemet sausį-kovą, palyginti, su pernai tuo pat laiku, 30-tuke nebeliko valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė, telekomunikacijų bendrovių “Teo LT ir “Bitė Lietuva”, prekybos centrus valdančios “Norfos mažmena”, Kauno termofikacijos elektrinės.

Bendrovių Rytų skirstomieji tinklai (RST) bei VST pavadinimų sąraše taip pat neliko, tačiau jas pakeitė po šių įmonių reorganizavimo sukurta “Lesto”.

Be “Lesto”, šiemet didžiausių mokesčių mokėtojų 30-uke matyti ir kitų naujų vardų – viena didžiausių Lietuvoje lizingo bendrovių “Swedbank lizingas”, valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta”, bendrovės “Norfos mažmena” savininkų valdoma logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė “Rivona”.

Pirma didžiausių mokesčių mokėtojų 30-tuko vieta šiemet, kaip ir pernai, atiteko naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančiai “Orlen Lietuva”, sumokėjo 271,397 mln. litų mokesčių, arba 24 mln. litų daugiau.

Antroje vietoje laikosi bendrovė “Lietuvos dujos” – bendrovė šiemet pirmąjį ketvirtį sumokėjo 137,199 mln. litų mokesčių, arba 9,42 mln. litų mažiau nei 2010 metų sausį-kovą.

Toliau rikiuojasi didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė “Maxima LT” (118,241 mln. litų), tabako gaminių bendrovė “Philip Morris Baltic” (106,053 mln. litų), bendrovė “Mineraliniai vandenys” (90,368 mln. litų), “Lietuva Statoil” (75,422 mln. litų), “Lukoil Baltija” (47,794 mln. litų), “Stumbras” (47,578 mln. litų), “Dujotekana” (46,54 mln. litų) “Inter RAO Lietuva” (42,564 mln. litų).

Statybų verslas pagerėjusios padėties kol kas nejaučia, tačiau optimistiškiau žvelgia į ateitį ir tikisi daugiau užsakymų.

Artimiausiu metu daugiau 37 proc. statybos įmonių vadovų prognozuoja darbų užsakymų didėjimą, 16 proc. – mažėjimą – atitinkamai 14 punktų daugiau ir 5 punktu mažiau negu prieš mėnesį, pranešė Statistikos departamentas.

Anot statistikų, per mėnesį sumažėjo įmonių vadovų, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių, – tai padaryti žada 15 proc., arba 7 punktais mažiau nei prieš mėnesį, 33 proc. žada darbuotojų skaičių didinti.

Kainų didėjimą statybos sektoriuje artimiausiu metu prognozuoja 37 proc. įmonių vadovų, 56 proc. mano, kad kainos nesikeis.

Pernai pasieniečiai užfiksavo 25 proc. daugiau kontrabandos atvejų ir sulaikė ketvirtadaliu daugiau ją gabenusių asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pusė tokių atvejų fiksuota ir asmenų sulaikyta pasienyje su Baltarusija. Dauguma sulaikytųjų – Lietuvos piliečiai.

Pasieniečiai pastaraisiais metais pastebėjo tendenciją, kad asmenys, siekiantys išvengti baudžiamosios atsakomybės, renkasi gabenti mažesnius rūkalų kiekius, tačiau tai daro dažniau.

2010 metais VSAT pareigūnai užfiksavo 806 kontrabandos gabenimo atvejus, arba 25 proc. daugiau nei 2009 metais. Tuomet nustatyti 646 tokie atvejai. 2008 metais pasieniečiai užkardė 539 kontrabandos gabenimus.

Daugiau nei pusė – 422 – kontrabandos gabenimo atvejų pernai nustatyti prie Europos Sąjungos bei Šengeno išorės sienos su Baltarusija. Prie išorės sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi užfiksuotas 181 kontrabandos gabenimo atvejis.

Kontrabanda gabenta ir per vidines Šengeno sienas: 93 tokias nusikalstamas veikas pasieniečiai užkardė prie sienos su Latvija, 35 – prie sienos su Lenkija. Dar 8 kontrabandos gabenimo atvejai užfiksuoti pajūryje.

Tiek pat – 25 proc. – padaugėjo ir VSAT pareigūnų sulaikytų kontrabandininkų. Pernai šalies pasienyje įkliuvo 892 asmenys, kurie įvairiais būdais gabeno neteisėtus krovinius. Užpernai sulaikyta 713 tokių asmenų, 2008 metais – 587.

2010-aisiais daugiausiai – 441 – kontrabandininkų pasieniečiai sulaikė prie sienos su Baltarusija. Daugiausiai tai buvo pasienio rajonų gyventojai, į Lietuvą mėginę įvežti paslėptas baltarusiškas cigaretes.

179 kontrabandininkus pasieniečiai penai sulaikė prie sienos su Rusija. Čia cigaretes dažniausia bandyta gabenti plukdant per Nemuną, kuriuo eina siena.

Pernai 112 kontrabandininkų sulaikyta prie sienos su Latvija, 40 – prie sienos su Lenkija, 16 – pajūryje, du – oro uostuose.

102 asmenis su kontrabandiniais kroviniais VSAT pareigūnai sučiupo šalies viduje.

Dažniausiai gabenantys kontrabandą sulaikyti Lietuvos piliečiai – iš 892 įkliuvusiųjų jų buvo 781. Pasieniečiams taip pat įkliuvo 46 kontrabandininkai Baltarusijos piliečiai, 35 Lenkijos, 12 Rusijos, 11 Latvijos. VSAT pareigūnų dar buvo sulaikyti Nigerijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai bei asmenys be pilietybės ar kurių pilietybė nežinoma.

Daugėjant užfiksuotų kontrabandos atvejų ir sulaikomų jos gabentojų, pačios kontrabandos kiekiai beveik nekito.

Praėjusiais metais Lietuvos pasieniečiai iš viso sulaikė 2 mln. 70 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. Užpernai sulaikyti 2 mln. 163 tūkst. pakelių.

Lietuvoje reklamos apimtys pernai sausio-lapkričio mėnesiais augo televizijoje, radijuje ir kino teatruose, o daugiausiai jos užsakė konkuruojantys mobiliojo ryšio tiekėjai “Omnitel” ir “Tele2″.

Žiniasklaidos auditorijos tyrimų bei reklamos monitoringo bendrovės “SIC Gallup Media” (“TNS LT”) duomenimis, pernai per vienuolika mėnesių, palyginti su 2009-ųjų sausiu-lapkričiu, televizijoje reklamos apimtys išaugo 21 proc. iki 20,365 mln. sekundžių.

Radijo stotys 2010-aisiais sausį-lapkritį transliavo 3,943 mln. sekundžių reklamos – 9,8 proc. daugiau nei per 2009-ųjų vienuolika mėnesių.

2010-aisiais metais sausio-lapkričio mėnesiais, internetas pernai per vienuolika mėnesių surinko 32,5 proc. daugiau reklamos negu tuo pat metu 2009-aisiais.

Palyginamu laikotarpiu 166 proc. daugiau reklaminių klipų transliuota kine, nes išaugo kino teatrų skaičius ir atidarytos 3D kino salės.

Prekybos centruose ir degalinėse esančiuose ekranuose vaizdo reklamos apimtis augo 23,4 procento. Per sausį-lapkritį ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo užklijuota kiek daugiau negu 55 tūkst. reklaminių lipdukų – 1,8 proc. daugiau nei per vienuolika mėnesių 2009-aisiais.

Spaudoje reklamos apimtys palyginamu metu krito. Sausio-lapkričio mėnesiais laikraščiuose reklamos plotas sumažėjo 6,6 proc., žurnaluose – 4 proc. Laikraščiuose buvo išspausdinta atitinkamai 17,371 mln., žurnaluose – 6,082 mln. kvadratinių centimetrų reklamos.

Tuo tarpu Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas palyginamu metu smuktelėjo 0,4 procento.

Lauko video reklamos “Actual City Media” vaizdo ekranuose buvo transliuota 5,244 mln. sekundžių reklamos – 2,6 proc. mažiau.