A.Butkevičius, S.Skvernelis

Seimo rinkimus laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius trečiadienį pasirašė koalicijos susitarimą. Naujuoju premjeru bus teikiamas valstiečių žaliųjų kandidatas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininku – taip pat šios partijos atstovas, agronomas Viktoras Pranckietis.

„Veidas“ jau rašė, kad prie rinkimų čempionų – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) prisijungus keliems nepriklausomiems kandidatams gausiausia naujos kadencijos Seimo frakcija dabar skaičiuoja jau net 60 narių. Pastarąjį kartą tokios gausios frakcijos būta prieš 20 metų: 1996 m. Tėvynės sąjunga turėjo 63 mandatus. Tad žlugus originaliai valstiečių idėjai kartu suburti ir konservatorius, ir jų amžinus oponentus socialdemokratus (LSDP), valdančiajai daugumai jiems užteks ir pastarųjų su 17 mandatų. Nors 77 mandatų neužtenka Konstitucijai keisti, bet valstiečiai atskirais klausimais ketina burti neformalias koalicijas.

Jau buvo užmirštas atvejis, kai daugumai užtenka vos dviejų partnerių. O jų proporcija 60:17, akivaizdu, nesudaro valstiečiams didelių kliūčių Vyriausybės programą rengti daugiausia savo nuostatų pagrindu.

Jau buvo užmirštas atvejis, kai daugumai užtenka vos dviejų partnerių. O jų proporcija 60:17, akivaizdu, nesudaro valstiečiams didelių kliūčių Vyriausybės programą rengti daugiausia savo nuostatų pagrindu. Vyriausybės programoje, reikia tikėtis, atsiras ir skaičių. LVŽS rinkimų programoje jų nebuvo nė vieno, ir sąmoningai, mat laikytasi filosofijos, kad žmonėms svarbu vertybės, ne skaičiai. Iš tiesų kitos partijos lenktyniavo, kuri „duotų“ daugiau algos, bet rinkėjų tuo nesužavėjo. Tačiau Vyriausybės programa – jau šiek tiek kitas žanras.

Tiesa, kai kur LVŽS ir LSDP pozicijos skiriasi: su triukšmu iš šios kadencijos premjero patarėjų pasitraukęs būsimos Vyriausybės finansų ministru minimas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad pirmas darbas koreguojant ligšiolinės Vyriausybės parengtą biudžeto projektą – peržiūrėti išlaidas, skirtas socialinio modelio įstatymams įgyvendinti, mat nauji valdantieji ketina revizuoti pirmtakų svarbiausiu kadencijos darbu vadintus teisės aktus.

Proporcija 60:17 valstiečiams leis palikti koalicijos partneriams tik tuos postus, kurių valstiečiai patys nenori. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos neiti į elitinėmis laikomas Seimo pirmininko ir ministro pirmininko pareigas. Jo oponentai įtarinėjo, kad neva taip jis bando apeiti tokiems postams būtiną griežtesnę specialiųjų tarnybų patikrą, nei kad taikoma Seimo nariui, turinčiam teisę dirbti su slaptaisiais dokumentais. Bet R.Karbauskis ramina jokių patikrų nebijąs. O būti tokios didelės frakcijos pirmininku, R.Karbauskio teigimu, – kur kas svarbesnė atsakomybė, nei pirmininkauti parlamentui, mat kad Vyriausybė galėtų kokybiškai dirbti, bus atsakinga frakcija. Juk LVŽS pažadėjo: valdžios centras persikels į Seimą, šis nebebus Vyriausybę aptarnaujanti institucija.

Negali sakyti, kad tokie teiginiai – be pagrindo: tokio dydžio frakcija, be abejonės, diktuos Seimo darbotvarkę. O Seimo pirmininkas, kaip žinome, netgi negali priklausyti jokiai frakcijai, tad formaliai nebūnant frakcijos nariu būtų sudėtinga diriguoti tokiai margai ir daugeliui patiems netikėtai į Seimą patekusiai kompanijai, susibūrusiai tik prieš rinkimus.

Be kita ko, daug kas prisimena, kad ir Andriui Kubiliui teko Seime „ganyti“ palyginti gausią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją po 2008 m. rinkimų: būdamas premjeru, jis vis tiek didelę laiko dalį leido Seime.

Pirmasis naujos kadencijos Seimo posėdis šaukiamas lapkričio 14 d.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Lapkričio mėnesį dauguma Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. Taip teigė aštuoni iš dešimties – 81 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Tik 18 proc. apklaustųjų įžvelgė valstybės judėjimą gerąja linkme.

1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 18-25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad reikalai Lietuvoje blogėja.

Palyginti su situacija prieš metus, teigiamai vertinančių valstybės sugebėjimą tvarkytis savo viduje padaugėjo 4 procentiniais punktais. 2010-ųjų lapkritį tik 14 proc. apklaustųjų padėtį šalyje vertino kaip gerėjančią.

Didesni optimistai, anot šių metų lapkričio apklausos rezultatų, yra vyrai, jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra didžiausios – per 2500 litų. Santykinai daugiausia matančių teigiamus pokyčius Lietuvoje yra tarp besimokančio jaunimo. Trečdalis jų – 33 proc. – mano, kad reikalai krypsta į gerąją pusę.

Dabartine padėtimi šalyje labiausiai nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės bei darbininkai, gyventojai su mažiausiomis šeimos mėnesio pajamomis – iki 1500 litų.

Taip pat didesnė respondentų dalis – septyni iš dešimties, 69 proc. – lapkričio mėnesį buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Kiek daugiau nei penktadalis – 22 proc. – teigė esą patenkinti demokratijos veikimu.

Kas dešimtas respondentas – 9 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per mėnesį nuo spalio apklausos šie vertinimai nepakito. O prieš metus patenkintų demokratijos veikimu buvo 3 procentiniais punktais mažiau.

Demokratijos veikimu Lietuvoje daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, respondentai su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamos – per 2500 litų.

Daugiau už kitus demokratijos padėtimi nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, kairiųjų pažiūrų rinkėjai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra mažiausios – iki 1500 litų.

Labiausiai demokratijos veikimu Lietuvoje nepatenkinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, partijos Tvarka ir teisingumas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ir Darbo partijų rėmėjai.

Geriau už kitus demokratiją šalyje vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio rinkėjai.

Kamšydama kitų metų viešųjų finansų skyles Tėvynės sąjunga įsivėlė į keistą žaidimą, broliaudamasi tai su valdančiosios koalicijos partneriais, tai su opozicija. Ar tai bent padės sumažinti biudžeto deficitą?

Tai, kuo užsiima politikai svarstydami kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetus, labiau primena ne paieškas, kuo pridengti dėl sumenkusių ūkio augimo prognozių atsivėrusią 850 mln. Lt skylę, o staipymąsi prieš rinkėjus. Liberalcentristai ir Liberalų sąjunga bent jau laikosi savo ideologinių vertybių, tačiau dešiniųjų ministras pirmininkas Andrius Kubilius tarpais atrodo kaip iš akies luptas socialdemokratų premjeras, beveik Tadas Blinda, pasiryžęs pakelėje užpulti kiekvieną, turintį bent 10 tūkst. litų, atimti pinigus ir padalyti pensininkams.

Koalicija linkusi vegetuoti toliau

Praėjusį ketvirtadienį, ryškiai pozuodami prieš kameras, valdantieji šiaip taip pasirašė susitarimą, iš ko atimti pinigų, kad kitų metų viešuosiuose finansuose nežiojėtų didesnė nei 3 proc. skylė. Pasirašė viešai, su liudininkais, tad gal bus sunku išsiginti, dėl ko sutarė, kaip nutiko po susitikimo pas prezidentę, kai koalicijos broliai ėmė dėstyti kardinaliai skirtingas versijas, dėl ko buvo sutarta.
Liberalieji tada kartojo būsią didvyriai ir gulsią ant bėgių, bet apginsią tautą nuo 2 proc. PVM tarifo didinimo, nors apie tokį mokesčio kėlimą, kitų susitikimo dalyvių tikinimu, kalbos nebuvo. O konservatoriai, kaip kokie grynakraujai socdemai, sieksią neleisiantys nė diena atitolinti pensijų atkūrimo, nors, kitų to paties susitikimo dalyvių liudijimu, trijų mėnesių atidėjimui jau buvo pritarę.
„Biudžeto klausimu susiformavo nauja dauguma“, – trečiadienį „Veidui“ konstatavo bejėgis pasijutęs liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas, nors jis – ne tik valdančiosios daugumos atstovas, bet ir jos deleguotas vadovauti pagrindiniam šiuo klausimu Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Kas dabar de facto dauguma, sunku ir pasakyti, nes konservatoriai ir toliau ieško paramos opozicijoje, pavyzdžiui, dėl siūlymo apmokestinti indėlių palūkanas, nors liberalioji koalicijos dalis tam nepritaria. Tačiau liberalieji nustojo purkštauti, kad paliks valdančiąją daugumą ir taip sugriaus Vyriausybę, nes postų prarasti nesinori, o Vyriausybė galėtų iki kadencijos pabaigos išgyventi ir be jų: ji griūva, jei pakeičiama daugiau kaip pusė ministrų, tačiau Konstitucija nieko nemini, kas būtų, jei daliai ministrų tiesiog būtų priskirta vadovauti dviem ministerijoms.
Taigi politinės turbulencijos panašios kaip skrendant lėktuvu – kelia šleikštulį, bet nepavojingos: valdančioji koalicija, atrodo, liks vegetuoti ir toliau. O valstybės ir „Sodros“ biudžetai, kaip visuomet priešrinkiminiais metais, nepriklausomai nuo valdančiųjų ideologinės pakraipos, pasislinks socialiai remtinųjų naudai, nes tai – didžioji rinkėjų dalis, nors dešiniosios partijos, pradėdamos kadenciją valdančiųjų pozicijose, žadėjo kitką.

R.Palaitis: „Išlaidas ne mes ketiname mažinti, o Seimas“

Dabartinės valdančiosios daugumos „politinės valios“ ir „valstybinio mąstymo“ iliustracijai puikiai tinka vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio atsakymai į „Veido“ klausimus. Paklaustas, kiek ir konkrečiai kuriose srityse VRM ketina mažinti išlaidas ir ieškoti taupymo rezervų, ministras atsako: „Išlaidas ne mes ketiname mažinti, o Seimas, priimdamas biudžeto įstatymą. Vykdomoji valdžia privalo laikytis įstatymų. 2012 m. biudžeto įstatymo projekte Vidaus reikalų ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms buvo numatyta skirti 2 mlrd. Lt. Sumažinus biudžeto asignavimus 4 proc., asignavimai per abu savarankiškus asignavimų valdytojus – VRM ir Policijos departamentą mažėtų 67,4 mln. Lt. VRM ir jai pavaldžios įstaigos pirmiausia numato mažinti investicijas, veiklos išlaidas ir darbo užmokesčio fondus. Kiekviena institucija randa savus taupymo objektus ir bendrų dėsnių nėra.“
Štai taip atsirašinėja ministras, kurio kompetencijai priskirti viešasis administravimas ir valstybės tarnyba.
Visų pirma pribloškia frazė, kad tai ne ministerija, tai yra ne Vyriausybė, o Seimas ketina mažinti išlaidas. Ar ministras norėjo pasakyti, kad jei Seimas nespaustų, Vyriausybė nemažintų išlaidų? Bet juk Vyriausybė savo programoje finansų politikos tikslu įrašė siekti vykdyti Mastrichto kriterijų, ir ne įvesdama vis didesnius mokesčius: prioritetinės kryptys buvo mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas ir struktūrinės reformos. Čia ir slypi didžioji problema – struktūrinių reformų, išskyrus jų pradžią aukštajame moksle, neatlikta.
„Palikome tokią pat neefektyvią socialinės rūpybos sistemą – iš kitų mokesčių mokėtojų skiriame pinigus tiems, kurie galėtų patys užsidirbti, neefektyvi sveikatos sistema, nes nepadarėme reformų. O jei nepadarėme reformų, nėra ir viešųjų finansų efektyvumo“, – apgailestauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas.
Vadinasi, ir vėl vienos institucijos grūs darbuotojus nemokamų atostogų, per kurias, jokia paslaptis, kai kur niekas jų nepasigenda, kiti knebinės po dešimtinę nuo algų, o esminės revizijos, kokių funkcijų ir darbuotojų turėtų atsisakyti valstybės valdymo institucijos ir visas viešasis sektorius, taip ir neatlikta, nors Vyriausybės programoje žadėta.
Beje, atsakydamas į klausimą, kaip taupymo režimas atsilieps vidaus reikalų sektoriaus darbuotojams ir gyventojams, ministras R.Palaitis švelniai gąsdina: „Bus stengiamasi, kad dėl finansavimo sumažėjimo vidaus reikalų sistemos vykdomos funkcijos nenukentėtų, bet, atvirai prisipažinsiu, tai bus sunku pasiekti.“
Žinoma, geriau gąsdinti, užuot papasakojus, kaip ministras „stengiasi“ taupyti, net puikiai mokančius angliškai pavaldinius siųsdamas mokytis anglų kalbos į Maltą, ar kaip atsirašinėja į Valstybės kontrolės išvadas apie lėšų VRM sistemoje panaudojimo trūkumus.
Deja, ši ministerija – niekuo ne išskirtinė, panaši padėtis bemaž visose.

Skubotas populizmas sujauktų mokesčių sistemą

Tai, ko ši Vyriausybė (kaip ir ankstesnės) nepadarė per didžiąją savo kadencijos dalį ir, ko gero, neketina daryti per likusią, pabandyta kompensuoti ekspromtu pažertu populistinių siūlymų asorti. Vieni siūlo apmokestinti brangius automobilius, kiti atitaria – o kodėl ne arklius, nes juk geras žirgas brangesnis ir už automobilį. Konservatorius Vitas Matuzas ėmė siūlyti apmokestinti 200 Lt metines bankų palūkanas, o tai reiškia, kad 10 tūkst. Lt susitaupęs Lietuvos pilietis jau gyvena per prabangiai ir turi dalytis su kitais. Kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto apmokestinimas su “neapmokestinamuoju minimumu”, seniai galėjo būti priimti, bet paskubomis kurpiami projektai kažin ar duos biudžetui laukiamą efektą.
„Prabangos mokesčių sistema – tai šūvis ne į tą pusę. Jei iš tikrųjų norime apmokestinti žmones, kurie turi daug pinigų ir perka ferarius, turime apmokestinti jų pajamas, o ne daiktą. Reikėjo padaryti normalią sistemą, o ne atskirus mokesčius ištraukinėti. Tai vaiduoklių gaudymas, kur jų nėra, tai grynas popsas“, – trečiadienį „Veidui“ sakė K.Glaveckas.
Priminsime: jis – daugumos atstovas. „Jei būčiau opozicijos atstovas, kalbėčiau dar keliskart griežčiau“, – neslepia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Jo nuomone, nereikėtų dabar imtis radikalių mokesčių reformų, bet aiškiai pasakyti, kad balandžio mėnesį bus peržiūrėtas biudžetas, kartu Vyriausybė parengs ne paskubomis, o rimtai apsvarsčiusi visą paketą priemonių, kurios apmokestintų prabangą per pajamas, ir tokie pokyčiai įsigaliotų taip pat nuo liepos 1 d. „Dabartine skuba nieko nesutvarkysime, tik mokesčių sistemą padarysime dar labiau nesisteminę“, – piktinosi K.Glaveckas, po posėdžio paguldytas į ligoninę dėl širdies veiklos sutrikimų.
Kokį žaidimą su rinkėjais žaidžia politikai, nesunku nuspėti. Pirmiausia liberalieji pagąsdino mokesčių dydžiais, dėl kurių siūlymo nebuvo jokio sutarimo, ir pavaidino didvyrius, išgelbėjusius savo rinkėjus – verslą nuo didesnių mokesčių. Konservatoriai už parankės su socialdemokratais pabuvo didvyriais prieš savo rinkėjus pensininkus, iškovodami pensijų atkūrimą. Tik kas iš to liko biudžeto projekte? Jei šią savaitę pavyks Seime priimti tokį biudžetą, dėl kokio raštu suderėjo valdančioji dauguma, trūkstamus 850 mln. Lt kompensuos viešojo sektoriaus išlaidų apkarpymas 4 proc., 0,5 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus, apkarpyti Kelių fondas ir valstybės investicijų programa, apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas, didesnis gamtos išteklių apmokestinimas.Prie progresinių mokesčių ir prabangių automobilių  apmokestinimo žadama grįžti pavasario sesijoje.

Gaisras, regis, bus užgesintas, jei, žinoma, valdančiųjų frakcijų nariai balsuos taip, kaip sutarė jų lyderiai. Tačiau valdantieji turi pripažinti, kad imtis esminių reformų, tik kurios gali optimizuoti viešąsias išlaidas, jiems pristigo politinės valios ir ryžto.

Patikslintas valstybės biudžeto 2012 m. išlaidų projektas* (mln. Lt)
Institucija Asignavimai Skirtumas, palyginti su pirminiu projektu
Prezidento kanceliarija 12,8 –0,5
Seimo kanceliarija 84,4 –3,5
Ministro Pirmininko tarnyba 21,1 –0,9
Aplinkos ministerija 835,4 –329,1
Energetikos ministerija 409,6 –1,9
Finansų ministerija 4239,5 –87,3
Krašto apsaugos ministerija 870,8 –0,8
Kultūros ministerija 267,5 –12,9
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 3110,2 –176,4
Susisiekimo 2377,2 –69,5
Sveikatos apsaugos ministerija 1871,5 –49,7
Švietimo ir mokslo ministerija 3556,4 –142,9
Teisingumo ministerija 309 –11,4
Ūkio ministerija 1101,2 –3,7
Užsienio reikalų ministerija 226,2 –9,4
Vidaus reikalų ministerija 1417,8 –41,9
Žemės ūkio ministerija 2790,4 –90
* sumažinus išlaidas 4 proc

Patikslintas biudžeto pajamų projektas (mln. Lt)
Pakeitimas Papildomos pajamos
0,5 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus 100
Prabangaus nekilnojamojo turto mokestis 30
Papildomas gamtos išteklių apmokestinimas 25

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kabinete vis dėlto buvo sukurptas susitarimas, kurį trijų valdančiųjų partijų vadovai sutvirtino parašais. Tiesa, šis dokumentas labiau primena ketinimų protokolą, rašo „Lietuvos rytas“.

Vieni jo punktai įvardija aiškesnius tikslus, kiti – gana migloti, o trečiuose teigiama, kad partijos tebeturi skirtingą nuomonę.

Po to, kai Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis pakalbėjo apie tai, kad koalicija išlieka ir yra pasirengusi dirbti toliau, Algis Čaplikas priminė, jog visiems šiems punktams dar turės pritarti įsiaudrinusios valdančiosios Seimo frakcijos.

“Tikiuosi, kad tai bus įgyvendinta ir mums nereikės sugrįžti prie susitarimo dėl susitarimo. Tikiuosi, kad bus ramios Kalėdos ir geri Naujieji metai”, – iškilmingai apibendrino liberalcentristų lyderis.

Įsiliepsnojusios diskusijos dėl siūlomų biudžeto deficito mažinimo būdų kėlė abejonių valdančiosios koalicijos gyvybingumu, rašo „Kauno diena“. Jos liberalusis sparnas reiškė pasipiktinimą Tėvynės sąjungos susitarimais su opozicija dėl kai kurių naujų mokesčių įvedimo ar kitokių fiskalinių priemonių, kuriomis galėtų būti gelbėjamas biudžetas.

Savo ruožtu ketvirtadienį opozicinė Socialdemokratų partija išplatino pareiškimą, kuriame pripažįsta nepritarianti kitų metų biudžetui ir toms priemonėms, kurias pasirinko valdantieji.

“Socialdemokratai negali pritarti tokiam biudžeto projektui, kuriame nėra progresinių mokesčių įstatymo, prastai paruošta dalis dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir iki 1 000 litų nedidinamas minimalus atlyginimas”, – teigė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Tačiau, kita vertus, opozicija pareiškė suprantanti, kad susitarusiems valdantiesiems biudžetą priimti pavyks ir be opozicijos balsų.