Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai praneša pasaulio naujienų agentūros.

Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Reikalavimas dėl biudžeto deficito turės būti įtrauktas į valstybių konstitucijas ar jų atitikmenis. Pagal naująjį įstatymą valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o tai reiškia, kad struktūrinis valstybės biudžeto deficitas negalės viršyti 0,5 proc. BVP. Priešingu atveju numatomos automatinės finansinės sankcijos. ES Teisingumo Teismas įvertins, kaip šis naujas reikalavimas būtų pritaikytas valstybinių lygmeniu.

Be to, jeigu valstybės narės biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, jai iškart bus taikomas nuobaudos, nebent dauguma kitų valstybių narių tam prieštarautų. Tokiu atveju Europos Komisija rekomenduos būtinus žingsnius ir sankcijas.

Kad biudžetų deficitai neviršytų leidžiamos normos, valstybės savo nacionalinius biudžetus turės pristatyti Europos Komisijai, kuri savo ruožtu galės reikalauti valstybės biudžetą peržiūrėti. Valstybės taip pat turės iš anksto pranešti, kiek ketina skolintis.

TRYS KLAUSIMAI  Stasiui Jakeliūnui, Kredito unijos “Vilniaus taupomoji kasa” analitikui

VEIDAS: Kaip vertinate 2012 m. valstybės ir “Sodros” biudžetų pajamų, paremtų 4,7 proc. BVP augimu, plano realumą?
S.J.: Daug pasaulio ekonomistų mano, kad augimo sulėtėjimas akivaizdus, tad Finansų ministerijos prognozė – 4,7 proc. BVP augimas – mažai tikėtinas. Geriausiu atveju BVP augs 3–3,5 proc. BVP papūsti gali nebent numatyta rekordiška – per 7 mlrd. Lt – ES lėšų suma. Tačiau ar tai patvaru, normalu, ar neiškraipo kainų ir rinkos? Įžvelgiu didžiulę biudžeto ir visos ekonomikos priklausomybę nuo šių lėšų: palyginti su BVP, tai 6–7 proc., o su biudžeto pajamomis – 25–30 proc. Diskutuojama, kad kito ES finansinio laikotarpio parama gali būti susieta su valstybės BVP, o riba būtų apie 2,5 proc. Tada parama Lietuvai sumažėtų du tris kartus. Patirtume didesnę krizę nei turėjome. Šia prasme 2012 m. biudžetas dar ydingesnis nei ankstesnių metų.
Kita prielaida, kad nominalus BVP (skaičiuojant dabartinėmis kainomis) kitąmet augs net 9 proc., šiemet apie 12 proc. Kitaip sakant, pajamos į biudžetą labiau koreliuoja su šiuo BVP, nes jos labiau susietos su kainų dinamika. Vyriausybė tikisi, kad kainos toliau smarkiai augs ir todėl mokėsime didesnį PVM. Apie 30–40 proc. šių metų PVM prieaugio siečiau būtent su augančiomis kainomis. Tačiau atsiranda didžiulis interesų konfliktas, socialinė ir politinė problema: žmonės kenčia nuo didesnių kainų, o Vyriausybė pagal jas skaičiuoja biudžeto planus.
Dar prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis didės 5,5 proc. Tačiau jei šiemet pirmą pusmetį atlyginimai augo apie 2,5 proc., nerealu manyti, kad kitąmet jie augs 5,5 proc. Juo labiau kad viešajame sektoriuje atlyginimai nedidinami, vadinasi, visas augimas numatytas privataus sektoriaus sąskaita. Kadangi jis apima per 60 proc. darbuotojų, čia algos turėtų didėti net 6,5–7 proc. Tai – arti utopijos.
VEIDAS: Kaip vertinate pokyčius valstybės ir “Sodros” biudžetų išlaidų dalyje?
S.J.: Nieko itin įdomaus, išskyrus du dalykus – grąžinamas į buvusį lygį pensijas ir draudžiamąsias pajamas. Pensijas atkurti tikrai būtina, nes ir taip jų perkamoji galia nepadidės: Vyriausybė žaidžia žaidimą – padidina pensijas, bet tai nekompensuos per tuos porą metų išaugusių maisto, komunalinių paslaugų kainų. Tačiau draudžiamųjų pajamų atkurimą reikėjo prilaikyti. Jų grąžinimas į ankstesnį lygį reiškia, kad motinystės ir kai kurios kitos išmokos šoktels į viršų, kas socialiai neteisinga, nes pensininkams pensijos neatkuriamos tiek, kiek pakilo kainos, o motinos galės turėti apie 27 proc. didesnes nei dabar išmokas.
VEIDAS: Ką formuojant biudžetą keistumėte, jei būtumėte finansų ministras?
S.J.: Labiausiai augęs biudžeto išlaidų straipsnis – palūkanos už valstybės skolą: 2008 m. jos siekė 800 mln. Lt, o kitąmet numatyta 2,1 mlrd. Lt. Per artimiausius kelerius metus išlaidos palūkanoms, palyginti su 2008 m., didės tris kartus. Negalime pakankamai finansuoti švietimo, kultūros, kitų sričių, nes reikia mokėti palūkanas. Padaryta klaida anksčiau ir dabar, neieškant pigesnio finansavimo šaltinio biudžeto deficitui dengti. Tai galėtų būti ir TVF, Švedijos vyriausybė – nesvarbu kas, svarbu, kad būtų pigiau.

BFL

2012 m. neperžengti Mastrichto kriterijaus ribos – toks užsibrėžtas Vyriausybės tikslas. Tik kol kas mistinės atrodo priemonės, kuriomis ketinama jį pasiekti.

Kol kas viešas vienintelis kitų metų valstybės biudžeto skaičius – 3 proc. BVP biudžeto deficitas. Jo peržengti šiukštu nevalia, nes Mastrichto kriterijų viršijimas reikštų Lietuvai dar kartą atidėti užmojus 2014 m. įsivesti eurą.
Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad 3 proc. deficitas – visiškai realu, o finansų ministrė Ingrida Šimonytė patvirtino neketinanti Vyriausybei teikti biudžeto su didesniu. Kad 3 proc. neviršijantis deficitas turėtų būti siekiamybė, pareiškė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Juk nenorime, kad Lietuvoje būtų kaip Graikijoje“, – 3 proc. deficito siekį palaiko ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Tačiau kaip to ketinama pasiekti?

Teks grąžinti 1,7 karto didesnę skolą

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė Seimui, tikėtina, atiduos paskutinę įstatymu numatytą dieną – spalio 17-ąją. Tačiau ir be konkrečių biudžeto eilučių akivaizdu, kad neviršyti 3 proc. deficito nesiėmus kokių nors ryžtingų permainų bus sunku.
Paskaičiuokime: šiemet planuojamas BVP – 105,7 mlrd. Lt, kitąmet prognozuojamas 4,7 proc. jo augimas, vadinasi, 3 proc. bus apie 3,3 mlrd. Lt. Tačiau 2,1 mlrd. Lt skylė jau įrašyta „Sodros“ 2012 m. biudžeto projekte. Vadinasi, norint pasiekti geidžiamą rodiklį, valstybės biudžeto skylė turi neviršyti 1,2 mlrd. Lt, perpus mažiau, nei buvo šių metų valstybės biudžete.
O kiti metai – su lig šiol nepatirto galingumo bombike, nes būtent 2012 m. Lietuvai teks išgyventi skolų grąžinimo piką: 2011 m. reikia grąžinti 3,8 mlrd. Lt, o kitąmet – net 6,4 mlrd. Lt. Artimiausius dvejus metus 2002–2006 m. išplatintoms euroobligacijoms išpirkti reikės skirti po 3,5 mlrd. Lt.
Vien iki šių metų sukauptas skolas atidavinėti teks iki 2035 m., o juk ką tik Vyriausybės patvirtintose 2011–2014 m. skolinimosi ir skolos valdymo gairėse numatyta, kad artimiausius dvejus metus teks skolintis po 9–9,5 mlrd. Lt. 2010 m. pasiskolinta 11,9 mlrd. Lt, o vien palūkanų sumokėta 1,7 mlrd. Lt. Net stabilizavusis skolai jos kasmet sudarys apie 2 proc. BVP. Tik 2014 m., kai planuojamas pirmas nedeficitinis biudžetas, skolintis reikės mažiau – apie 6 mlrd. Lt, nes ir grąžinti skolų (bent jau pasiskolintų iki šiemet) 2014 m. reikės mažiau.
Skolos tendencijos skaičiuojant procentais geros: šiemet balandį Vyriausybė patvirtino Konvergencijos programą su tokiais valdžios sektoriaus biudžeto balanso minusiniais skaičiais: 2011 m. – 5,3 proc. BVP, 2012 m. – 2,8 proc., 2013 m. – 1,8 proc., 2014 m. – 0,8 proc. Tačiau nominalia išraiška skaičiai toli gražu nemenksta, net atvirkščiai, nes juk BVP didėja. Štai ir pernai, ir šiemet centrinės valdžios skola birželį buvo panaši – apie 34 proc. BVP, bet litais pernai tai buvo 31,6 mlrd., o šiemet jau beveik 35 mlrd. „Tai rodo, kad plaukiame pasroviui – jei didesnės pajamos, didesnės ir išlaidos“, – sako “DnB NORD” grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Finansų ministrė vis giriasi, kad Lietuva pagal skolos santykį su BVP patenka tarp ES pavyzdingiausiųjų: šie rodikliai geresni tik penkiose šalyse, o ES vidurkis – 80 proc. BVP dydžio skola. Lietuvoje šis skaičius 2011 m. turėtų būti 38,1 proc., o 2014 m. – apie 35,4 proc. Žinoma, ačiū šiai Vyriausybei, kad Lietuva – ne Graikija. Tačiau finansų ekspertus gąsdina skolos didėjimo tendencijos – skolos santykio su BVP dydis vien per 2010-uosius padidėjo 8,7 proc. „Tai labai grėsmingas požymis, ir nematyti, kaip skolą mažinsime. Gyventojų mažėja, darbingi žmonės išvažiuoja į užsienį, tad neįsivaizduoju, kaip galima teigti, kad skola Lietuvai – ne tokia jau didelė problema“, – stebisi J.Rojaka.
Taip, patvirtintos skolinimosi gairės, tačiau, kaip nuogąstauja ekspertė, jei smarkiai sumažės augimo tempai, vėl padidės rinkų nepasitikėjimas Baltijos šalimis, o kartu – ir palūkanos, tas gaires galėsime pakabinti ant vinies.

Neplanuojama nei reformų, nei mokesčių kėlimo

Finansų ministerija prie kiekvieno pranešimo apie valstybės skolą priduria, kad pasiskolintos lėšos daugiausia naudojamos viešųjų finansų deficitui finansuoti ir skoloms refinansuoti. O 70 proc. viešųjų finansų išlaidų sudaro trys sritys – socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos. Vadinasi, net visiems kitiems biudžeto asignavimų gavėjams paskirdami bado dietą, viešųjų finansų nesubalansuosime nesutvarkę šių trijų sričių.
Beje, valstybės skola daugiausia ir išsipūtė, kai 2006–2008 m. laikinos viršplaninės biudžeto pajamos buvo paverstos nuolatiniais įsipareigojimais mokėti padidintas motinystės išmokas, pensijas, didesnį darbo užmokestį pedagogams, medikams, valstybės tarnautojams.
Tačiau peikti politinius oponentus lengviau, nei patiems imtis reformų. J.Rojaka pastebi, kad jau praleidome geriausią laikotarpį reformoms, nes tai lengviausia daryti esant krizei. Šios Vyriausybės pastangomis kitąmet bus pradėtas vėlinti pensinis amžius, šis tas juda sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo, valstybės tarnybos srityse, tačiau esminio pokyčio stengiantis sumažinti viešąjį sektorių, o kartu ir jo išlaidas iki europinių standartų, kurių neleidžia sau peržengti net dešimteriopai turtingesni už Lietuvą vakariečiai, nematyti ir nėra ko tikėtis, nes 2012-ieji – rinkimų metai.
Jei nesutaupysime čia, gal Vyriausybė planuoja kelti mokesčius? I.Šimonytė dievažijasi nerengianti jokių projektų, nors nežinia ką reiškia paslaptingos užuominos apie galimas kažkokias korektyvas ar lengvatų atsisakymą. Premjerui finansų klausimais patarinėjantis Mykolas Majauskas mini, jog kalbama apie cigarečių ir dyzelino akcizo didinimą, bet tik tam, kad jis ne staiga, o laipsniškai būtų keliamas iki ES nustatytos ribos. „Kitąmet užsibrėžėme mažinti neapskaitomą ekonomikos dalį, toliau griežtinti apskaitą mažmeninėje prekyboje, tobulinti darbo su verslo liudijimais tvarką. Atiduoti perskaičiuoti valstybės valdomų įmonių užsibrėžti tikslai, nes jos 2012 m. dividendų valstybei norėjo sumokėti tik 70,6 mln. Lt, kai vien „Lietuvos geležinkelių“ pusmečio grynasis pelnas buvo apie 120 mln. Lt“, – pajamų rezervus vardija M.Majauskas.
Dar valstybės biudžete turėtų būti apie 7 mlrd. Lt ES lėšų, bet tai panašiai tiek pat, kiek ir šiais metais, o bendram projektų finansavimui – dar apie 800 mln. Lt mūsų biudžeto indėlio.
O išlaidų kitąmet gresia kur kas daugiau nei šiemet. Baigia galioti laikinasis pensijų sumažinimas, tad nuo kitų metų jos grįš į ikikrizinį lygį, o tam reikės papildomų 600 mln. Lt. O kas dar laukia, jei tikrai statysime Visagino atominę elektrinę. „Nežinome konkrečių skaičių, bet, tikėtina, Lietuvos skola išaugs mažiausiai 15 proc., nes juk kitų šaltinių, kaip skolintis, atominės statybai neturime“, – prognozuoja J.Rojaka.

Prognozės – per daug optimistinės

Taigi valdžia, didžiausią krizės naštą nuritinusi ant privataus verslo, ir toliau visas viltis deda į ekonomikos atsigavimą, o ne viešojo sektoriaus reformas. Kol kas oficialios prognozės – 4,7 proc. BVP augimas (šiemet – apie 6 proc.). Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas tikisi, kad kitąmet atsigaunant ekonomikai biudžetas dar papilnės. Beje, šiemet biudžeto pajamų surinkimas daugmaž atitinka planą.
„Lietuvos eksportuotojai užsakymų kitiems metams turi ir kol kas antros krizės bangos, kurios baiminamasi, ženklų nejaučia. Jei Vyriausybė nepasiduos priešrinkiminiams gundymams, o verslas sugebės uždirbti ir sumokėti tiek mokesčių, kiek prognozuojama, pasiekti 3 proc. biudžeto deficitą įmanoma. Juo labiau kad dabar rinkoje yra laisvų pinigų, tad jei situacija nesikeis, galima bus pasiskolinti pigiau nei krizės metais“, – mano Finansų analitikų asociacijos ekspertė Daiva Rakauskaitė.
I.Šimonytė taip pat ramina, kad ir Pietų Europą krečianti finansų krizė Lietuvos neturėtų labai paveikti, be to, dabar finansiniams sunkumams esame geriau pasirengę. Bet “DnB NORD” ekonomistė J.Rojaka siūlo per daug nenusiraminti, nes sunku prognozuoti, kas vyks pasaulyje, o prasidėjusi turbulencija rinkose gali lemti, kad teks skolintis su visai kitokiomis nei dabar palūkanomis.
Ekonomistės manymu, biudžeto pajamas reikėtų planuoti jei ne mažesnes, tai tokias pat kaip šiemet. „Ekonomikos augimas nebebus toks spartus ir susidoroti su skolomis bus vis sunkiau. Nebent jei JAV ir Europoje bus paleista pinigų spausdinimo mašina, dalis skolos, galima sakyti, bus nurašyta dėl infliacijos“, – aiškina J.Rojaka. Tačiau štai „Sodros“ biudžeto pajamos planuojamos 8,4 proc. didesnės nei šiemet, tad tikėtinas panašus skaičius ir valstybės biudžeto projekte.
J.Rojakos manymu, kitąmet iki 3 proc. sumažinti biudžeto deficitą – jokių šansų, juo labiau kad tai rinkimų metai. „4–4,5 proc. biudžeto deficitas – realus ir tikrai ne pesimistinis scenarijus. Įvykdyti Mastricho kriterijus kitąmet gegužę, kad 2014 m. įsivestume eurą, vargu ar įmanoma“, – prognozuoja ekspertė.

Valstybės ir „Sodros“ biudžetai 2012 m.
Deficitas: 3 proc. BVP – apie 3,3 mlrd. Lt (apie 2 mlrd. Lt mažiau nei 2011 m.)
Papildomos išlaidos:
6,4 mlrd. Lt – grąžintina skola (2,6 mlrd. Lt daugiau nei 2011 m.)
2,1 mlrd. Lt – „Sodros“ deficitas (apie 0,6 mlrd. Lt mažiau nei 2011 m.)
0,6 mlrd. Lt – reikalinga suma atkurtoms pensijoms
Papildomų pajamų šaltinių prognozė:
BVP + 4,7 proc.
Algos + 5,5 proc.
Nedarbas – 2,6 proc. (15,2 proc.)
Valstybės įmonių dividendai – ? Lt
Iš šešėlinės ekonomikos – ? Lt
Šaltinis: Finansų ministerija