Daugelyje degalinių tinklų pigiausiai benzinas kainuoja Mažeikiuose. Šalia naftos perdirbimo bendrovės “Orlen Lietuva” įsikūrusioms degalinėms degalų atsivežti pigiausia – joms neprisideda logistikos išlaidos. Tačiau kodėl degalų kainų amplitudė tokia didelė kituose Lietuvos miestuose? Pavyzdžiui, “Lukoil” degalinėse populiariausio A95 benzino litras Radviliškyje atsieis 4,56 Lt, o Skuode, Telšiuose ar Vilniuje – 4,59 Lt. “Statoil” degalinėje Vilniuje litras dyzelino kainuoja 4,33 Lt, o Utenoje – 4,18 Lt. Dar vienas įdomus pavyzdys: “Saurida” degalinėje Akmenėje A95 benzino litras kainuoja 4,39 Lt, Utenoje – 4,49 Lt, o Skuode ar Marijampolėje – 4,59 Lt.
“Saurida” degalinių tinklą valdančios bendrovės vykdomasis direktorius Mindaugas Isakas aiškina, kad skirtinga kainodara Lietuvos miestuose priklauso nuo tame regione vykstančios konkurencinės kovos: “Vieną dieną degalai pigesni viename mieste, kitą dieną – kitame. Žiūrime į konkurentų kainas.” Todėl, tarkime, Skuode, kur maža konkurencija, degalų kainos – vienos didžiausių Lietuvoje.

BFL

Didmeninė degalų kaina Lietuvoje krinta jau visą mėnesį, tačiau degalinės tik dabar pradėjo po truputį mažinti kainas, rašo “Lietuvos rytas”.

Pasak analitikų, kainos Lietuvoje turėtų būti dar žemesnės, įvertinus nuo balandžio mėnesio pingančios naftos įtaką. Banko “Finasta” Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas pažymėjo, kad pastaruoju metu skirtumas tarp mažmeninių ir didmeninių kainų išaugo.

“Anksčiau jis siekdavo apie 25-30 centų už litrą, o dabar – 45-50 centų. Galbūt degalinės nori atsigriebti už tai, kad dėl menkesnės paklausos neteko pajamų”, – svarstė T.Povilauskas.

Lietuvos finansų ministerija irgi neturi atsakymų, kodėl degalai mūsų šalyje gerokai brangesni nei Estijoje. Nors pastarojoje šalyje vien dėl akcizo litras dyzelino turėtų būti 31 centu brangesnis nei Lietuvos degalinėse. Tokie degalų kainų skirtumai Baltijos šalyse stebina ne tik vairuotojus, bet ir pačius prekybininkus.

“Kartais Estijos degalinės dyzeliną pardavinėja didmenine kaina. Mes ir patys tuo stebimės. Tai kažkoks estiškas stebuklas”, – sakė bendrovės “Lukoil Baltija” Baltijos regiono mažmeninės prekybos vadovas Romas Turlinskas.

Dienraštis rašo, jog yra ir kitų paaiškinimų. Estijos degalinėse vis dar juntami degalinių kainų karo atgarsiai. Be to, Lietuvos prekiautojai užsimena apie pusiau legalias Estijos degalų importo schemas.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonė “Orlen Lietuva” Estijoje valdo tik nežymią degalų rinkos dalį. Estai degalus importuoja iš Suomijos ir kitų šalių.

BFL

Baltarusijai apribojus degalų išvežimo galimybes Lietuvos pasienyje su kaimynine valstybe aptirpo lengvųjų automobilių, dažnai vykstančių tik dėl pigesnių degalų, eilės, tačiau degalų mažmenininkai Lietuvoje padidėjusio klientų srauto dar nepajauto.

Pasak didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdančios “Lukoil Baltijos” generalinio direktoriaus pavaduotojo mažmeninei prekybai Romo Turlinsko, norint pajusti Baltarusijos apribojimų efektą reikia ilgesnio periodo, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jei tas važiuojančiųjų srautas mažėja, tai ir efektas turėtų būti, bet, žinoma, reikia tam tikrą laiką luktelti, pažiūrėti, kas toliau darysis pačioje Baltarusijoje, nes apribojimai visiškai važiuojančiųjų srauto nepanaikina”, – teigė ir bendrovės “Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius.

Praėjusį savaitgalį Baltarusijos valdžia nusprendė imtis radikalių priemonių riboti kai kurių prekių, taip pat ir degalų, išvežimą ir nustatė, kad be apribojimų lengvuoju automobilių su pilnu degalų baku į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją galima vykti vos kartą per 5 dienas.

Kaimynų apribojimų pasekmes pirmieji pajuto Lietuvos pasienio su Baltarusija postų pareigūnai – praėjusį savaitgalį Šalčininkų, Lavoriškių kelio postuose įvažiuoti į Baltarusiją laukdavo vidutiniškai apie 60-70 lengvųjų automobilių, o jau šį pirmadienį nei antradienį šiuose postuose lengvųjų automobilių eilių nebuvo.

"Veido" archyvas

Generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis patvirtino, kad su Vyriausybe jau sutarta, jog konfiskuoti degalai atitektų labiausiai benzino stygių jaučiančioms policijos įstaigoms.

Tiesa, šis sprendimas oficialiai dar neįsigaliojo – policija laukia, kol apie apie tai bus paskelbta “Valstybės žiniose”.

“Galbūt sprendimas nėra geriausias, bet esant tokiai situacijai geriau konfiskuotus degalus ne naikinti, bet perleisti policijai”, – sakė A. Stončaitis.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigė, kad sprendimą leisti policijai naudoti konfiskuotus degalus galima vertinti dvejopai. Anot jo, toks žingsnis iškreipia rinką, nes į ją kaip lygiavertė legalioms įliejama kontrabandinė prekė, tačiau, žvelgiant iš žmoniškumo pozicijų, tokį sprendimą esą galima suprasti.

“Policijos inicijuotas ir Vyriausybės priimtas nutarimas suteikia policijai galimybę panaudoti konfiskuotus degalus, tačiau tai nesprendžia visų policijos problemų”, – sakė vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladiga.

BFL

Vis daugiau pramonės įmonių ir centralizuotos šilumos tiekimo bendrovių energijos gamybai pasirūpina biomasės katilais, todėl auga biokuro paklausa, o kartu ir jo kaina.

Verslas ir ekspertai sako, kad biokuras brangs toliau, bet ne taip drastiškai kaip importinės gamtinės dujos, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Pastaruoju metu biokuro ir dujų kainų didėjimo procentinė išraiška panaši. Tačiau biokuras, palyginti su dujomis, kainuoja perpus mažiau, taigi ir kainos augimas yra mažesnis”, – bendrą tendenciją nusako Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė.

Per metus, nuo praėjusių metų balandžio, biokuras Lietuvos pirkėjams pabrango daugiau nei 100 litų už toną naftos ekvivalento, o jo kaina šį balandį, komisijos duomenimis, siekė beveik 750 litų, tačiau gamtinės dujos kainavo net 1,482 tūkst. litų, o rudeniop gali pabrangti dar apie 400 litų, nes pastaruosius 6 mėnesius brango naftos produktai, o tai atsispindi Lietuvai taikomoje dujų kainų formulėje.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LTTBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas užtikrina, kad biokuro brangimas “neturėtų būti drastiškas” – esą biokuro rinkoje dirba daug tiekėjų ir gamintojų, kartu esama daug neišnaudotų išteklių, tokių kaip miško kirtimo atliekos ar greitos rotacijos augalai, kurių plantacijos tik pradedamos rimčiau veisti. “Kainos didėjimas yra nulemtas tokių veiksnių kaip dyzelino brangimas, nes šis kuras naudojamas medienos smulkinimo įrenginiuose, darbuotojų atlyginimų augimas”.

Kainą kelia ir šiuo metu biokuro gamybai plačiai naudojamos žaliavos – malkinės medienos – išaugusi paklausa, dėl jos biokuro gamintojai konkuruoja su medienos plokštes gaminančiomis įmonėmis.

Šiuo metu rengiamas įstatymo projektas, kuris reglamentuotų įvairių energijos išteklių, taip pat ir biokuro, biržų sukūrimą.

"Veido" archyvas

„Volvo Trucks“ pradeda kampaniją, kuria siekiama supažindinti su degalų sąnaudų mažinimo galimybėmis keičiant požiūrį į sunkvežimių eksploataciją, technologijas ir vairavimo įpročius. Švedijos sunkvežimių gamintojas sako, kad daug sutaupyti galima ir labai paprastomis priemonėmis.

Sukurti naujos kartos variklius, kurie atitiktų vis griežtesnius ekologinius reikalavimus, kainuoja milijonus eurų, nors degalų sąnaudas ir išmetamą anglies dvideginio kiekį kasmet geriausiu atveju pavyksta sumažinti tik vienu procentu. Kur kas daugiau sutaupyti galima pritaikius ir paprastas priemones, teigia Švedijos sunkvežimių gamintojas „Volvo Trucks“.

„Visas dėmesys paprastai skiriamas techninei įrangai. Žinoma, technologija yra svarbi – mūsų sunkvežimiai rinkoje išsiskiria efektyvumu ir mes labai tuo didžiuojamės. Bet dar svarbiau tai, kad mes laikomės naujo, vežėjų veikla paremto kompleksiško požiūrio, kuriuo siekiame našiausiai naudoti energiją ir tausoti aplinką. Tikslo siekiame ir dideliais, ir mažais sprendimais“, – sako „Volvo Trucks“ prezidentas ir generalinis direktorius Staffanas Juforsas.

Jis pažymėjo, kad efektyvus degalų sunaudojimas vežėjams leidžia uždirbti daugiau pelno ir labiau saugoti gamtą. „Toks ir yra pagrindinis „Volvo Trucks“ tikslas“, – pažymi S. Juforsas.

Siekdama parodyti, kad degalus galima taupyti įvairiais būdais, „Volvo Trucks“ pristato naują filosofiją, kurios pagrindinis šūkis yra „Svarbus kiekvienas lašas“ (Every Drop Counts). Švedijos sunkvežimių gamintojas pabrėžia, kad tai yra nauja degalų taupymo ir poveikio aplinkai mažinimo koncepcija. Praktinių jos pavyzdžių ir patarimų galima rasti ir naujoje lietuviškoje svetainėje (http://everydropcounts.volvotrucks.com/pages/lt_lt/default.aspx).

Didžiausia degalų ekonomija priklauso nuo vairuotojo

Vienas veiksmingiausių būdų mažinti degalų sąnaudas yra vairuotojų įgūdžių gerinimas. „Volvo Trucks“ kursuose Europoje jau dalyvavo 15 tūkst. vairuotojų. Be abejonės, į degalų ekonomijos priemonių rinkinį įeina ir svarbios technikos naujovės: hibridinė technologija, dujomis varomi varikliai, taip pat priedai ir paslaugos – papildoma įranga, sunkvežimių techninė priežiūra, informacinės transporto kontrolės sistemos ir degalų sąnaudų analizė. Teisingai nustačius ratų geometriją ir parinkus tinkamas padangas, degalų sąnaudas galima sumažinti net iki 14 proc., rodo „Volvo Trucks“ patirtis.

„Mes nekalbame tik apie tolimos ateities viziją, o pateikiame konkrečius sprendimus, kuriuos galima įgyvendinti jau dabar. Jau turime visas reikiamas priemones ir manome, kad atėjo metas žengti dar toliau ir pristatyti „Volvo“ filosofiją bei ilgalaikius tikslus“, – sakė S. Juforsas.

Populiariausio 95 benzino litro kaina jau porą savaičių Lietuvos degalinėse niekaip nenukrinta žemiau 4,7 Lt ribos. Tiesa, kai kuriose pavienėse degalinėse benzino galima nusipirkti ir už 4,59 Lt, tačiau yra vietų, kur jo kaina siekia 4,74 Lt.

Benzinas Lietuvoje dabar yra brangiausias tarp Baltijos šalių ir net 25 centais brangesnis nei šalyje kaimynėje Lenkijoje. Prognozuojama, kad benzinas neturėtų pigti ir artimiausiomis savaitėmis.

Užtat Lietuvoje pigiau nei pas kaimynus kainuoja dyzelinas – jo kaina siekia apie 4,3 Lt (Latvijoje ir Estijoje – 4,45 Lt). Pigiau nei kaimynai degalinėse mokame ir už dujas, kurios mūsų šalyje kainuoja apie 2,2 Lt, nors Latvijoje dujų kaina siekia net 2,66 Lt.

"Veido" archyvas

Gal jau laikas persėsti į arklių tempiamus vežimus? Žemės ūkį dar ir ES dosniai remia

sunk_bakas26

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, įvertinusi 2,5 karto per porą metų į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos išaugusį įvažiavusių lengvųjų automobilių srautą, kreipsis į valdžios institucijas, kad būtų įvesti ribojimai – automobilis su pilnu degalų baku per mėnesį galėtų įvažiuoti ne daugiau kaip 5 kartus.

“Svarstant į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos patenkančių degalų klausimus, mūsų dažnai klausdavo, koks yra mastas. Neturėdavome, ką atsakyti, nežinodami skaičių. Ne paslaptis, kad papildomu impulsu paprašyti departamento duomenų tapo ir laukiama supaprastinta sienos su Baltarusija kirtimo tvarka. Skaičiai pasirodė įdomūs”, – “Verslo žinioms” sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

Degalų prekybininkai mano, kad asmuo turėtų teisę per mėnesį įvažiuoti 5 kartus, o 6 kartą jis turėtų mokėti mokesčius, jei veža degalų.

Išimtys turėtų būti taikomos tiems asmenims, kurie vyksta į kaimynines valstybes dirbti. Anot L.Vosyliaus, aplankyti gimines 5 kartų per mėnesį tikrai pakanka.

auto_et12

Rekordines aukštumas Lietuvoje šturmuojančios degalų kainos įtakos neturi beveik dešimtadaliui didžiųjų šalies miestų vairuotojų. Jei degalų kainos ir toliau didės, beveik penktadalis respondentų planuoja iš viso atsisakyti nuosavo automobilio, atskleidė savaitraščio “Veidas” užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa.

Tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” duomenimis, 61,4 proc. respondentų jau dabar mažiau važinėja automobiliu, nes degalai yra pabrangę. Kuro kainų kilimas automobilio atsisakyti verčia 18,8 proc. apklaustųjų, to padaryti ateityje neatmeta 12,4 proc. didmiesčių gyventojų.

Tuo tarpu 7,4 proc. apklaustųjų tikino, kad degalų kainos nelemia automobilio naudojimo intensyvumo.

“Prime consulting” 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausė balandžio 11-13 dienomis.

Šiuo metu litras benzino kainuoja per 4,7 lito, o dyzelino – 4,4 lito.

Koncerno “Lukoil Baltija” prezidentas Ivanas Paleičikas prognozuoja, kad vasarą litras benzino kainuos netgi 5 litus.

Pasaulyje toliau kylant naftos kainoms, degalai neišvengiamai brangtų ir Lietuvoje, prognozuoja Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

“Kylant pasaulinėms naftos produktų kainoms, nerealu tikėtis, kad Lietuvoje degalų kainos mažės. Šiuo metu degalų mažmeninės prekybos maržos yra susitraukusios iki 5 proc. Didžiąją dalį degalų kainos sudaro didmeninė kaina ir mokesčiai valstybei, tai to pabrangimo mes nelabai galime prisiimti”, – “Verslo žinioms” teigė L.Vosylius.

“Orlen Lietuvos” Mažeikių terminale parduodamo 95 markės benzinas pirmadienį kainavo 4,3 lito už litrą. Palyginti su balandžio 1 diena, didmeninė benzino kaina ūgtelėjo beveik 1 proc. Dyzelino kaina tame pačiame terminale nuo kovo 28 dienos be paliovos kopė į viršų ir pakilo taip pat 1 proc. beveik iki 4 litų už litrą.

Lietuvos degalinėse 95 markės benzino kaina svyravo apie 4,51-4,67 lito, o dyzelino – 4,30-4,42 lito.

“Kylančios naftos kainos lemia augančią infliaciją ir ji persismelkia visur. Lietuva nėra išimtis, infliacijos didėjimas jaučiamas visur, tai jau ir dabar matyti. Kylant degalų kainoms, kartu brangsta visi su transportavimu susiję produktai”, – sakė “Danske” banko Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

Baltarusija ketina prisukti degalų čiaupą pasienio degalinėse – jie piktinasi, kad lietuviai ir latviai perka degalus, kurie dotuojami iš biudžeto, o dėl to esą kenčia visa šalies ekonomika.

Baltarusija nori, kad lietuviai ir latviai degalus importuotų oficialiai, ketvirtadienį rašo dienraštis”Lietuvos rytas”.

Todėl Baltarusija ketina gerokai apriboti prekybą pasienio degalinėse, kurių apyvarta, baltarusių skaičiavimais, per sausį ir vasarį ūgtelėjo 50 proc.

Baltarusijos naftos perdirbimo ir tiekimo įmones kontroliuojančios valstybinės įmonės “Belneftechim” atstovė Marina Kostiučenko, kol kas tebesvarstomos įvairūs prekybos ribojimo būdai. “Tai gali būti ir pirkimo limitų įvedimas, ir išvežimo kontrolė, kitokie būdai. Sunku spėlioti, kol galutinai neapsispręsta”, – minėjo atstovė.

Baltarusiai net svarsto branginti degalus pasienyje esančiose degalinėse. Taip esą lietuviams neapsimokės pirkti degalų.

Šiuo metu dyzelino kaina Lietuvoje yra 85 proc. didesnė negu Baltarusijoje, benzino – 61 proc.

“Belneftechim” siekia, kad baltarusiškus degalus kaimyninės valstybės importuotų oficialiai. Šiuo metu daugiausia jų išvežama automobilių, vilkikų bakuose, o vėliau jie parduodami šešėlinėje Lietuvos rinkoje.

“Kiekvienas mūsų šalyje parduodamas litras degalų dotuojamas iš biudžeto, nes naftos produktai skirti tiktai vietos vartotojams. Tačiau dabar Baltarusija dotuoja kaimyninių valstybių vartotojus, o mes to tikrai nenorime daryti”, – aiškino M.Kostiučenko.

Šalies valdžia už kiekvieną rusiškos naftos toną primoka 45 JAV dolerius, netrukus biudžeto įmoka pakils iki 67 dolerių.

Dėl išaugusių naftos kainų Baltarusijos valdžia planavo dyzeliną pabranginti 20 proc., benziną – apie 8-10 proc. Bet kol kas oficialiai sprendimas nepriimtas.

Lietuvos muitinės departamento duomenimis, šių metų sausį ir vasarį į Baltarusiją vyko 46,4 tūkst. krovininių automobilių, nors tą patį 2010-ųjų laikotarpį – vos 29,2 tūkst.

Dar labiau išaugo sieną kertančių lengvųjų automobilių srautas – nuo 98,1 tūkst. iki 156,5 tūkst.