Brangstanti nafta ir krentantis euro kursas – dvigubas vėzdas, keliantis degalų kainas Lietuvoje į naujas aukštumas. Pasaulio rinkos pagerėjimo artimiausiu metu nežada – naftos paklausą augina Azija ir atgyjanti JAV ekonomika, o eurą tebesmukdo Graikijos bėdos ir ekonominė stagnacija.

“Nordea Markets” vyriausiasis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis teigė, kad pagrindinė žaliavos brangimo priežastis yra pasaulio makroekonominė padėtis, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Visas pasaulis šiemet laikosi neblogai ir svarstymus apie galimą dvigubą nuosmukį Azijoje, ypač Kinijoje, jau pakeitė perkaitimo grėsmė. Ekonomikai augant, visi rodikliai rodo, kad laipsniškai nafta ir toliau brangs, – teigė J.Suchodolskis.

Pasak dienraščio, nuo šių metų pradžios “Brent” rūšies nafta Londone pabrango 7 proc. iki 86,3 dolerių už barelį, tuo pat metu euro kursas dolerio atžvilgiu žemyn smigo 7,2 proc. Todėl eurais perskaičiuota naftos kaina nuo metų pradžios yra išaugusi daugiau nei 15 proc. iki 64,85 eurų už barelį, o nuo 2009-ųjų pradžios euro zona, ir Lietuva, kurios valiuta susieta su euru, naftą perka 40 proc. brangiau. Tokios brangios naftos euro zonoje nebūta pastaruosius 18 mėnesių.

“Atsigaunant pasaulio ekonomikai, nenustebčiau, jei naftos kaina šiemet perliptų 100 dolerių už barelį ribą. Tai yra psichologinė riba, tačiau ją peržengus išaugtų spekuliantų lūkesčiai, kad vėl grįšime prie rekordų ties 150 dolerių už barelį, kur buvome prieš finansų krizę”, – įspėjo J.Suchodolskis.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos degalinėse benzino ir dyzelino pabrangimą iki rekordinių aukštumų, pasak bendrovės “Orlen Lietuva” atstovo spaudai Jaceko Komaro, lėmė naftos kaina, dolerio kursas bei mokesčiai.

“Daugiausia tokias degalų kainas lemia trys priežastys – naftos kaina, nuo kurios priklauso apie 90 proc. perdirbimo sąnaudų, taip pat dolerio kursas euro atžvilgiu. Kurso pokytis 1 centu Lietuvoje iškart atsiliepia keliais centais. O trečia priežastis – mokesčiai. Nuo 55 proc. iki 63 proc. didmeninėje rinkoje sumokamos degalų kainos atitenka biudžetui”, – tikino J.Komaras.

“Orlen Lietuva” deklaruoja degalų kainą Lietuvoje apskaičiuojanti taikydama formulę pagal pasaulines degalų kainas, kurios kas dieną nustatomos trijuose uostuose (Amsterdame, Roterdame ir Antverpene), tačiau rinkos dalyviai vertina, kad šioje formulėje įtraukta ir “monopolininko marža” – tą atspindi faktas, kad “Lukoil” degalų tanklaiviu sugebėjo parsigabenti pigiau.

Degalų kainomis pasibaisėję vairuotojai ieško išeičių – ėmė piltis daug pigesnį 85 markės bioetanolį. Pernai šių ekologiškų degalų buvo galima įsigyti tik vienoje degalinėje, o šiandien jau 21-oje, rašo “Lietuvos rytas”.

“85 markės degalų prekyba auga itin sparčiai – nuo vasario ji išaugo keturis kartus. Todėl plečiame degalinių, kuriose galima įsigyti šių degalų, tinklą”, – sakė bendrovės “Lukoil Baltija” Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.

Bioetanolį parduoda septynios šio tinklo degalinės. Šiais degalais prekiauja ir šešios “Baltic Petroleum” bei viena “Lietuva Statoil” degalinė. Šių tinklų atstovai irgi pastebėjo, kad daugėja vairuotojų, kurie įprastą benziną maišo su 85 markės degalais.

Bioetanolis skirtas tik tam pritaikytiems naujiems automobiliams. Šie degalai tinka Švedijoje neseniai pagamintiems modeliams, taip pat kai kuriems atvežtiems iš JAV.

Kai kurie servisai už 1 tūkst. litų jau siūlo pritaikyti variklį bioetanoliui.

Tiesa, naudojant bioetanolį degalų sąnaudos yra didesnės maždaug 15 proc., palyginti su benzinu. Benzino kaina dabar yra 40 proc. didesnė.

Degalų rinkos dalyviams nepavyksta įtikinti Energetikos ministeriją pakeisti šiuo metu galiojančią valstybės rezervo kaupimo tvarką, o bendrovė “Lukoil Baltija” teisybės žada ieškoti Briuselio kabinetuose.

Prekybininkai mano, kad apribojimai yra viena esminių priežasčių, trukdančių didesniam degalų importui, ir mano, kad tokia padėtis naudinga bendrovei “Orlen Lietuva”, antradienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Lukoil Baltija” vadovas Ivanas Paleičikas tvirtina, kad pagal dabar galiojančią tvarką, importuotojas privalomas atsargas iš esmės gali kaupti tik Lietuvoje, nes Vyriausybės nutarimas reglamentuoja, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse laikomų atsargų negali būti daugiau kaip 10 proc. nuo visų privalomų sukaupti ir tvarkyti atsargų. Bendrovė mano, kad tai yra stabdys importui.

Jis dėsto, kad Energetikos ministerija bendrovei atsako tik formaliai – yra priimtas toks Vyriausybės nutarimas, kitur galima saugoti tik iki 10 proc., ir viskas.

Niekaip nepavyksta pakeisti tvarkos, Energetikos ministeriją skųsime Europos Sąjungai, rašysime skundą į Briuselį, nes ministerija nenori rinkos, ji atstovauja tik vienam monopolistui – Mažeikių bendrovei”, – mano I. Paleičikas.

“Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius taip pat mano, kad valstybės reguliavimas importo neskatina, nes dėl sandėliavimo patys degalai brangsta, o tai lemia ir didesnę importo projekto savikainą.

“Be to, Lietuvoje fiziškai trūksta talpų, kuriose būtų galima laikyti degalus. Dabar, krentant degalų vartojimui, problema nebėra tokia aštri ir ją būtų galima išspręsti. Tačiau ateityje, jei rinka atsigautų ir vartojimas didėtų, akivaizdu, kad talpyklos, kurias dabar turime Lietuvoje, greitai būtų užpildytos”, – mano G. Bandzevičius.

Pasak jo, Latvija ir Estija eina kitu keliu, turi sutartis dėl rezervo kaupimo su Danija ir kitomis valstybėmis, įmonėms leidžia ten laikyti didesnius kiekius degalų.

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis nurodo, kad kitose ES valstybėse narėse gali būti laikoma iki 10 proc. Lietuvos naftos produktų atsargų, nes atsargų laikymas savo šalies teritorijoje Lietuvai yra ypač svarbus siekiant užtikrinti šalies energetinį saugumą.

I.Paleičikas nesiima tiksliai vertinti, kiek bendrovei sumažėtų rezervo kaupimo sąnaudos, jei kitose valstybėse būtų leista saugoti didesnius kiekius.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius sako, kad valstybės atsargų kaupimas ir saugojimas Lietuvoje yra brangesnis nei kaimyninėse šalyse, kurios turi sudariusios dvišales sutartis dėl saugojimo dar ir kitose šalyse.

“Ketiname kreiptis į Konkurencijos tarybą, nes kategoriškai neleidžiama pakeisti Vyriausybės nutarimo. Siūlome padidinti privalomo atsargų kaupimo kiekius Latvijoje nuo 10 proc. iki 75 proc., o tai leistų mūsų asociacijos nariams įsivežti didesnį kiekį degalų, sudaryti didesnę konkurenciją, tai padėtų sumažinti kainas”,- sakė L.Vosylius.

Pasak jo, kitose ES šalys vidutiniškai ne savo teritorijoje saugo vidutiniškai apie 45 proc. rezervo.