Pastaruoju metu daugumos Lietuvos gyventojų piniginėse sugrūsta po 20–50 nuolaidų kortelių. Beje, daug jų turi ne tik moterys, dažniau perkančios drabužius, maisto produktus ar vaikams skirtas prekes, bet ir vyrai, mat nuolaidų korteles šiais laikais siūlo statybinių medžiagų parduotuvės, vaistinės, automobilių servisai ir, žinoma, degalinės.Tiesa, nuolaidas tos kortelės garantuoja gana skirtingas. Taigi kuriose degalinėse su nuolaidų kortele šiandien galima nusipirkti pigiausių degalų? Teoriškai didžiausią nuolaidą galima gauti “Neste” degalinėje (be kita ko, automatinėse šio tinklo degalinėse degalai ir be nuolaidų kortelių vieni pigiausių Lietuvoje), pateikus “Mano Rimi” kortelę, – ji garantuoja 15 ct nuolaidą litrui degalų, tačiau čia dar esama visokių sąlygų: pasirodo, realiai degalams bus suteikta tik 10 ct nuolaida, o 5 ct įkris į “Mano Rimi” kortelę. Be to, pilantis degalų antrą kartą, bus suteikta ta pati 10 ct nuolaida, o “Mano Rimi” kortelė papilnės jau tik trimis centais nuo kiekvieno litro. Tad vairuotojams priimtinesnė atrodo “Neste” nuolaidų kortelė, iš karto garantuojanti 12 ct nuolaidą litrui degalų.Kitų degalinių tinklų nuolaidų kortelės garantuoja mažesnes nuolaidas: EMSI – 7 ct, “Statoil” – 8–12 ct (nelygu kortelė), “Lukoil” – 6–10 ct, “Orlen” – 5–8 ct vienam litrui degalų.Viską susumavus ir pateikus nuolaidų kortelę paaiškėjo, kad 50 litrų benzino ir dyzelino pigiausiai galima įsigyti “Neste” degalinių tinkle, o dujų – “Lukoil” ir “Statoil” degalinėse. Brangiausiai už degalus, net ir pateikus nuolaidų kortelę, teks mokėti “Orlen” degalinių tinkle. Ir tas skirtumas nėra toks jau nereikšmingas – 4,5 Lt už 50 litrų degalų.

BFL

Tai naudingas įrankis Lietuvos vežėjams Europos keliuose, padedantis rasti automobilių servisus ir degalines, kuriuose galima atsiskaityti DKV kuro kortele, ir sužinoti, kurioje degalinėje dyzelinas yra pigiausias.

Kompanijos interneto svetainėje publikuojamas žemėlapis, kuriame yra nurodytos visos DKV kuro kortelėmis aptarnaujam tinklui priklausančios degalinės ir automobilių servisai. Objekto paieška vykdoma paspaudus nuorodą ant žemėlapio arba įvedus jo adresą ar numerį. Sistema operatyviai randa visas pasirinktoje teritorijoje esančias degalines ir pateikia tokią informaciją, kaip dyzelino kaina, degalinėje teikiamos paslaugos, darbo laikas. Ieškodami automobilių servisų vežėjai sužino jų adresą bei darbo laiką. Paieškos rezultatus galima atsispausdinti bei išsiųsti elektroniniu paštu.

Anot “DKV Euro Service Baltikum” vadovo Artūro Michejenko, didžiausias sistemos pasikeitimas tas, kad registruoti klientai, naudojantys degalinių paieškos sistemą, nuo šiol turi galimybę naudotis ir maršrutų krovininiams automobiliams sudarymo programa. Pastaroji išskiria degalines, kuriose dyzelino kaina kompanijos duomenimis yra žemiausia.

“Planuojant maršrutą atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip tunelių aukštis ir tiltų plotis. Visos degalinės, esančios numatytame maršrute, yra nurodomos žemėlapyje ir pažymimos trys, kuriose dyzelinas yra pigiausias. Be to, vežėjai, planuojantys vykti mokamais Vokietijos bei Austrijos keliais, ir žinantys, kokį atstumą planuoja įveikti, gali sužinoti kelių mokesčio dydį”, – kalba “DKV Euro Service Baltikum” vadovas.

Scanpix

Marijampolės apskrities mokesčių inspektoriai aptiko nelegalią degalinę, kurioje buvo beveik 6 tonos rusiško dyzelino ir siurblys jam pumpuoti.

Atlikusi patikrinimą vieno gyventojo nuomojamose patalpose Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ketvirtadienį rado 6600 litrų (apie 5,6 tonos) nelegalaus dyzelino.

Patikrinimo vietoje buvo aptikta 13 talpyklų po 200 litrų, kuriose buvo laikomi dyzeliniai degalai, mechaninis siurblys jiems pumpuoti. Čia pat buvęs jaunuolis iškvietė patalpų savininką, kuris teigė, kad sandėlį nuomojasi, tačiau kol kas veikloje jis nebuvo naudojamas, todėl žodiniu susitarimu laikinai juo naudotis buvo leidęs savo draugui, kurį atvykę mokesčių inspektoriai ir rado patalpose. Pastarasis pripažino, kad degalai priklauso jam, tačiau teigė, kad įsigijo juos iš Rusijos piliečio savo poreikiams tenkinti.

Patikrinimo metu buvo pastebėtos dar vienos tame pačiame sandėlyje esančios durys, kurios buvo užrakintos. Mokesčių inspekcijos darbuotojams įtariant, kad ten taip pat gali būti laikomas dyzelinas, buvo paprašyta duris atrakinti. Tai padaryta tik po ilgų įkalbinėjimų, pagrasinus kviesti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnus. Įėjus į patalpas jose rastos dar 4 talpyklos po 1000 litrų, pilnos dyzelino.

Už nelegaliai laikomus degalus asmeniui gresia bauda iki 20 tūkst. litų, teks sumokėti beveik 7 tūkst. litų akcizo mokesčio. Informacija bus perduota ir Muitinės departamentui dėl pridėtinės vertės bei muito mokesčių apskaičiavimo.

“Fizinis asmuo, įsigijęs degalų savo asmeninėms reikmėms tenkinti, privalo užregistruoti talpyklą Mokesčių inspekcijoje, vesti degalų apskaitą bei turėti jų įsigijimo dokumentus”, – sako Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Birutė Akucevičienė.

Šiais metais Marijampolės mokesčių inspektoriai jau rado apie 10 tonų nelegalių iš Rusijos įvežtų degalų, teigiama VMI pranešime.

BFL

Baltarusijai apribojus degalų išvežimo galimybes Lietuvos pasienyje su kaimynine valstybe aptirpo lengvųjų automobilių, dažnai vykstančių tik dėl pigesnių degalų, eilės, tačiau degalų mažmenininkai Lietuvoje padidėjusio klientų srauto dar nepajauto.

Pasak didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdančios “Lukoil Baltijos” generalinio direktoriaus pavaduotojo mažmeninei prekybai Romo Turlinsko, norint pajusti Baltarusijos apribojimų efektą reikia ilgesnio periodo, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jei tas važiuojančiųjų srautas mažėja, tai ir efektas turėtų būti, bet, žinoma, reikia tam tikrą laiką luktelti, pažiūrėti, kas toliau darysis pačioje Baltarusijoje, nes apribojimai visiškai važiuojančiųjų srauto nepanaikina”, – teigė ir bendrovės “Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius.

Praėjusį savaitgalį Baltarusijos valdžia nusprendė imtis radikalių priemonių riboti kai kurių prekių, taip pat ir degalų, išvežimą ir nustatė, kad be apribojimų lengvuoju automobilių su pilnu degalų baku į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją galima vykti vos kartą per 5 dienas.

Kaimynų apribojimų pasekmes pirmieji pajuto Lietuvos pasienio su Baltarusija postų pareigūnai – praėjusį savaitgalį Šalčininkų, Lavoriškių kelio postuose įvažiuoti į Baltarusiją laukdavo vidutiniškai apie 60-70 lengvųjų automobilių, o jau šį pirmadienį nei antradienį šiuose postuose lengvųjų automobilių eilių nebuvo.

Didmeninėje rinkoje antradienį į rekordines aukštumas pakilo visų rūšių degalų kainos. Netrukus kainų šuolis turėtų atsispindėti ir degalinėse, rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

Naftos perdirbimo įmonės “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale didmeninė benzino kaina jau pasiekė 4017,74 lito už tūkstantį litrų. Tai reiškia, kad per dieną litras benzino didmeninėje rinkoje pabrango daugiau kaip 3,3 cento. Dar niekuomet benzinas didmeninėje rinkoje nekainavo daugiau kaip 4 tūkst. litų už tūkstantį litrų, rašo dienraščiai.

“Orlen Lietuva” tikina, kad kainos kyla dėl įvykių tarptautinėje rinkoje. Esą šį sykį šuolio kaltininkė yra Jungtinėse Valstijose įvykusi avarija.

“Didmeninės degalų kainos kilo dėl pabrangusių naftos produktų pasaulinėje rinkoje. Šios dienos brangimą labiausiai lėmė žinia, kad įvykus avarijai naftotiekyje JAV, sutriko naftos tiekimas į perdirbimo gamyklas. Į tai nedelsdamos reagavo tiek JAV, tiek Europos rinka. “Orlen Lietuva”, nustatydama didmenines kainas tik reaguoja į pasaulinių naftos produktų kainų pokytį”, – sakė “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.

Naftos perdirbimo bendrovė nesiryžta prognozuoti, kaip didmeninės kainos atrodys artimiausiomis dienomis.

“Kaina priklauso nuo didmenininko. Jeigu gamykla kels kainą, automatiškai didės degalų kaina degalinėse, nes mažmenininkai beveik visada dirba su fiksuota marža. Jeigu Lietuvoje nebūtų gamyklos, degalų kainos rinkoje būtų mažesnės, nes būtų didesnė konkurencija didmeninėje rinkoje, – teigė P.Ugianskis.

Naują rekordą pasiekė ir dyzelino kaina. Tūkstantis litrų šios rūšies degalų Mažeikiuose antradienį kainavo 3698,43 lito. Tai aukščiausia kaina po to, kai įsigaliojo didesnis akcizas, tačiau ne pati didžiausia istorijoje.

Gerokai šoktelėjo ir suskystintų dujų kaina – tona dujų Mažeikiuose antradienį kainavo 3944,85 lito – nuo gruodžio pradžios dujos didmeninėje rinkoje pabrango 6,5 procento.

Degalinių verslo atstovai kainų šuolį aiškina ne tik brangstančia nafta, bet ir tuo, kad Lietuvoje yra vienas degalų tiekėjas. Esą be jo degalai būtų pigesni. Tokią nuomonę išsakė degalinių tinklo “Vakoil” vadovas Povilas Ugianskis.

Antradienį barelis naftos tarptautinėje rinkoje kainavo jau 95,70 JAV dolerio. Pernai ekspertai prognozavo, kad jeigu barelis naftos pabrangs iki 100 JAV dolerių, litras benzino Lietuvoje gali kainuoti net 5 litus.

“Nordea Markets” vyresnysis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis “Verslo žinioms” sakė neatmetantis tikimybės, kad naftos kaina artimiausiu metu gali viršyti 100 JAV dolerių ribą.

“Mūsų analitikai tikisi tolesnio JAV dolerio brangimo. Jei ir naftos kainos doleriais išliks panašaus lygio kaip dabar, tačiau galime tikėtis, kad litais degalų kainos padidės”, – teigė J.Suchodolskis.

Pirmoji Lietuvoje pradėjusi siūlyti aplinkai draugišką biokurą E85, “Lietuva Statoil” plečia prekybos šiais degalais tinklą. Nuo gruodžio 20 d. biodegalų bus galima įsigyti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje.

“Per kelerius metus biokuro E85 paklausa išaugo, todėl plečiame jo prekybą kituose Lietuvos miestuose, kad daugiau vairuotojų galėtų prisidėti kuriant švaresnę aplinką ir ateitį. Biodegalai bioetanolis E85 leidžia ženkliai sumažinti “šiltnamio efektą” sukeliančių dujų emisijas, yra pigesni ir padidina variklio galią”, – sakė “Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius.

Bioetanolį E85 sudaro 85 proc. etanolio, kuris gaunamas iš žemės ūkio produkcijos, o likusius 15 proc. – įprastas bešvinis 95 markės benzinas. Bioetanolis yra gaminamas Lietuvoje. Jis yra ypač draugiškas aplinkai, nes išskiria 80 proc. mažiau anglies dvideginio, azoto oksido ir sieros oksidų nei naudojant įprastinį naftos pagrindu gaminamą kurą.

Anot G. Bandzevičiaus, bioetanolis padeda ne tik tausoti gamtą, bet ir sumažinti išlaidas degalams. Biologinės kilmės degalų priedams nėra taikomas akcizo mokestis, todėl šiuo metu “Statoil” degalinėje vienas litras E85 biokuro kainuoja 2,99 lito, t.y. apie 1,4 lito mažiau, nei šiandien kainuoja 95 markės benzinas.

“Nepaisant to, kad biodegalais varomi automobiliai suvartoja iki 30 proc. daugiau degalų, naudodami E85 vairuotojai šiuo metu gali sumažinti išlaidas degalams iki 10 procentų. Be to, etanolis juntamai padidina variklio našumą ir galią, – sakė G. Bandzevičius. – Svarbu žinoti, kad biodegalai tinka tik specialiai pritaikytiems automobiliams. Tokios transporto priemonės populiarėja – vien “Ford” bendrovė Europoje kasmet parduoda 20 tūkst. automobilių, kurie gali naudoti ir biodegalaus, ir įprastą benziną. Biodegalams pritaikytus automobilius gamina ir SAAB bei kai kurie JAV gamintojai”.

Iki šiol “Statoil” bioetanoliu E85 prekiauta tik Vilniuje esančioje “Statoil Žirmūnų” degalinėje Kareivių g. 13. Nuo šiandien E85 kuro vairuotojai galės įsigyti Kaune “Statoil Baršausko” degalinėje Baršausko g. 57 bei Klaipėdoje – “Statoil Sendvario” degalinėje Tilžės g. 56a.

Derybas su bendrove “Orlen Lietuva” dėl degalų tiekimo kitiems metams baigiantys mažmenininkai užsimena sulaukę kiek geresnių sąlygų nei pernai.

Įmonės “Lukoil Baltija” atstovai skundžiasi valdžia – ši padarė ne viską, kad mažmenininkų derybinės pozicijos būtų tvirtesnės, ir įmonė kitąmet neatsisakys degalų importo, rašo “Verslo žinios”.

“Tiekimas iš trečiųjų šalių – pagrindinis argumentas derantis dėl kainos su Mažeikių įmone”, – sakė “Lukoil Baltijos” generalinio direktoriaus pavaduotojas tiekimui ir logistikai Raimundas Dabravalskis.

Iki antradienio nė vienas iš trijų didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų – “Lukoil”, “Statoil” ar “Neste” – su “Orlen Lietuva” dar nebuvo sudaręs sutarties kitiems metams.

“Siūlomos sąlygos beveik atitinka importo paritetą”, – teigė “Neste Lietuvos” generalinis direktorius Gintaras Macijauskas.

“Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius teigė, jog “Orlen Lietuva” pateikė daugiau galimybių rinktis.

“Mokėjimo terminus, nominuojamų kiekių toleranciją ir panašiai”, – aiškino G.Bandzevičius.

Prancūzijos valdžia žada artimiausiu metu normalizuoti dėl protesto akcijų sutrikusį degalų tiekimą į degalines, praneša radijo stotis “France Info”.

Finansų ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagard) žada, kad padėtis bus “normalizuota per kelias dienas”.

Paskutiniais duomenimis, Prancūzijoje neveika apie 3,2 tūkst. degalinių. Dėl nesibaigiančių protesto prieš pensijų reformos projektą akcijų degalų atsargos į šias degalines nebetiekiamos. Be to, yra rizika, kad artimiausiu metu kuro atsargos išseks dar 1,7 tūkst. degalinių.

Rekordą jau pasiekusi benzino kaina Lietuvoje gali dar gerokai padidėti. Naftos rinkos specialistai jau kalba apie tai, kad šią vasarą ji bent trumpam gali pasiekti 5 litų ribą.

“Lietuvos rytas” trečiadienį rašo, jog degalų kaina kils dėl trijų priežasčių – ekologinės katastrofos Meksikos įlankoje, euro kurso smukimo dolerio atžvilgiu bei atostogų meto.

Pasak dienraščio kalbintų ekspertų, 4,5 lito už litrą kainą pasiekta bus dar šį pavasarį, tačiau, jų nuomone, tiek verslininkai, tiek ir valdžia greičiausiai darys viską, kad 5 litų riba nebūtų pasiekta.

“Tai riba, kurią pasiekus gali kilti neramumai. Jei benzino kaina ir pasieks 5 litus šią vasarą, ji neturėtų ilgai laikytis”, – teigė finansų maklerių įmonės “Orion Securities” investicijų valdymo skyriaus vadovas Karolis Pikūnas.

Visų laikų naftos kainos rekordas buvo pasiektas 2008-ųjų liepą. Tuomet barelio kaina šoktelėjo iki 147 JAV dolerių. Dabar ji kainuoja apie 85 dolerius.

Pernai vasarą naftos kaina taip pat buvo šoktelėjusi, nors pasaulį kaustė ekonominė krizė. Bendrovės “Neste Lietuva” mažmeninės prekybos direktorius Audrius Miežys teigė, kad šį vasara šiuo atžvilgiu nebus kuo nors išskirtinė.

Tuo tarpu bendrovės “Orlen Lietuva” atstovo Jaceko Komaro nuomone, šiltuoju sezonu labiausiai naudojasi degalinių tinklai, kurie vasarą bando atsigriebti už tai, ką prarado kitais sezonais. Pasak J.Komaro, euro kurso smukimas bus pagrindinė priežastis naftos kainai kilti.

Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius rengia specialų pasitarimą dėl neproporcingai didelių degalų kainų Lietuvoje. Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas lyg ir žada pateikti pirmuosius atsakymas dėl įtarimų naftininkams, esą kainos kyla dėl jų kartelinių susitarimų.

Tuo tarpu prieš savaitę akciją dėl degalų brangimo surengusio “Audi” klubo prezidentas Ričardas Pūkas tik šypsosi girdėdamas tokius pranešimus. “Jei mes nebūtume suorganizavę vairuotojų piltis degalinėse degalų tik už litą ir taip sudaryti spūsties bei nepatogumų, niekas ir toliau nieko nebūtų darę. Tik po mūsų įsikišimo pagaliau sukruto ir Konkurencijos taryba, ir Vyriausybė, ir patys naftininkai kalbėti ėmė”, – ironizuoja R.Pūkas.

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė sako, kad žmonės klaidingai supranta jų institucijos atliekamų tyrimų eigą ir funkcijas. “Tyrimą dėl degalų kainų mes pradėjome seniai, bet apie tai negalime viešai skelbti, mes galime visiems paskelbti tik atliktų patikrinimų datas. Juos atlikome kovo 15 ir 17 d.”, – aiškino P.Kvietkauskienė.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius su įvairiais skundais dėl galimo pienininkų kartelio šios institucijos duris varsto jau aštuntus metus. “Dažniausiai iš tarybos gaunu atsakymą, kad viskas gerai. Ši institucija neatlieka savo darbo iki galo. Laimei, dėl ūkininkų turgelių bei kooperatyvo “Pienas LT” atsiradimo padidėjo konkurencija, taigi pieno perdirbėjai vien dėl to buvo priversti mažinti kainas”, – sakė ministras.

Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys tik ranka numoja, paklaustas apie Konkurencijos tarybos veiklą. “Mes esame trišalės tarybos nariai. Kad jūs girdėtumėte, ką verslininkai kalba apie šią instituciją – nieko ji negina ir jokių iniciatyvų nerodo, o tik laukia, kad kažkas atneštų jau surinktus visus faktus ir parengtus dokumentus. Bet juk ji pati turėtų inicijuoti tyrimus ir visas išvadas dėl viešojo intereso gynimo perduoti prokuratūrai”, – piktinasi K.Papšys.

Beje, šiuo metu jis pastebi dar vieną užgimusį kartelį – dėl statybinių medžiagų, skirtų namams šiltinti. Girdi, kokybiškesnės ir ilgaamžės statybinės medžiagos “ignoruojamos”, nes atskiros interesų grupės, dalyvaujančios namų šiltinimo programose, susijusios su verslininkais, prekiaujančiais šiltinimo vata, tinku ir dažais. “Bet Konkurencijos taryba tų susitarimų nemato”, – kritikuoja K.Papšys.

P.Kvietkauskienė teigia, kad neretai įvairios institucijos neturėdamos jokių pagrįstų argumentų į juos kreipiasi su prašymu pradėti konkretų tyrimą, bet taryba dėl savo kompetencijų ribų to daryti negalinti.

Kylančiomis mažmeninėmis degalų kainomis nepatenkinti vairuotojai šeštadienį rengia protesto akciją. Per ją Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje protestuotojai pilsis degalų už 1 litą. Taip bus užkimšti įvažiavimai į degalines, rašo “Lietuvos rytas”.

Prie šeštadieninės protesto akcijos žada prisidėti 15 automobilių mėgėjų klubų. Kaune į degalines suks ir taksistai.

“Negalėčiau pasakyti tikslaus akcijoje dalyvausiančių automobilių skaičiaus, bet jų bus šimtai”, – sakė prieš dvejus metus tokias akcijas pradėjusio rengti Lietuvos “Audi” klubo prezidentas Ričardas Pūkas.

Jis pabrėžė, kad akcija nėra nukreipta prieš kurį nors degalinių tinklą.

“Tačiau dauguma akcijos dalyvių panoro pirmiausia užsukti į “Orlen Lietuva” degalines”, – tikino akcijos rengėjas.

Vairuotojų kantrybę perpildė tai, kad didmeninės benzino ir dujų kainos pradėjo mažėti, tačiau degalinių stenduose dega tie patys skaičiai, o dujų kaina netgi pasuko priešinga kryptimi.