Pastarosiomis dienomis A-95 markės benzino kaina pašoko iki rekordinių aukštumų ir siekia beveik 5 litus už litrą. Vidutinė kaina ES – 5,49 Lt/l, pigiausi šios rūšies degalai Estijoje (4,59 Lt/l), o brangiausi Danijoje (6,46 Lt/l).

Palyginti su 2000-aisiais (žr. lentelę), litras A-95 benzino pabrango beveik dvigubai – prieš dvylika metų litras šių degalų kainavo 2,54 Lt. Dyzelinas pabrango kiek daugiau nei dukart – prieš dvylika metų jis kainavo apie 2 Lt, o šiandien jo kaina siekia 4,67 Lt/l. Panaši tendencija pastebima ir suskystintų automobilinių dujų rinkoje: jų kaina per šį laikotarpį pakilo nuo 1,26 iki 2,31 Lt už litrą.
Degalai per pastarąjį dešimtmetį brango gana tolygiai. „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas išskyrė keletą ženklesnių šuolių – prieš stojant ir iš karto įstojus į ES, kai turėjo būti suvienodintas akcizo mokestis už degalus, ir po 2009-ųjų, kai buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis, kuris skaičiuojamas įskaitant ir akcizą. Pastarasis brangimas sutapo su gan ryškiu naftos kainos kritimu pasaulio biržose ir, deja, Lietuvos vartotojai jo nepajuto, nors daugelyje pasaulio šalių degalų kaina buvo juntamai nukritusi.
Pasak Ž.Maurico, mokesčiai Lietuvoje sudaro pusę kainos už litrą degalų, todėl net jei benzinas būtų visiškai nemokamas, šalyje už litrą mokėtume apie 1,8 Lt. „ES šalyse, kuriose degalų kainos yra mažesnės, daugiausiai tam įtakos turi didesnė konkurencija degalų rinkoje“, – aiškina Ž.Mauricas. Pasak jo, „Mažeikių nafta“ suinteresuota išlaikyti beveik monopolinę padėtį, nes didžiausią pelną gauna iš Lietuvos rinkos.

Vidutinės mažmeninės degalų kainos (Lt/l)
2000    2005     2011
Benzinas A-95
2,54    3,11    4,57
Dyzelinas
2,03    2,86    4,28
Suskystintos dujos
1,26    1,70    2,33
Šaltinis: Statistikos departamentas

BFL

Verslas prisitaiko prie nuolat į naujus rekordus besitaikančių degalų kainų, keisdamas logistikos ir plėtros planus.

Vienaip ar kitaip dėl to nukenčia vartotojai, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Varėnos rajone 14 maisto prekių parduotuvių valdanti įmonė “Staginis” išaugus degalų kainoms automobilius pakeitė taupesniais ir peržiūrėjo plėtros planus, naujas parduotuves atidaro atsižvelgus į jau nusistovėjusius maršrutus: “Jei į kurį nors kaimą prekes reikia vežti atskirai, ten nesikuriame”, – apie prisitaikymą sako direktorius Kęstutis Jurgelionis.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos valdybos narys Vaidas Lankauskas, pats prekiaujantis pramoninėmis prekėmis, pastebi tendenciją, kas į turgus prekybininkai iš tolimesnių miestų važiuoja tik savaitgaliais, kai gali sulaukti didesnio pirkėjų srauto: “Prekiautojų iš kitų miestų sulaukiame tik šeštadieniais, nes žmonės skaičiuoja, kad, sumokėjus už degalus ir mokesčius, vienos dienos prekybos išlaidos gali viršyti 100 litų. Juos uždirbti mažėjant vartojimui sunku.”

Verslininkas sako, kad krentant pelno maržoms mažėja ir pačių prekybininkų.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas ir “Talismanas tau” savininkas Artūras Mackevičius sako, kad sumažinus reisų skaičių, kad kuo rečiau važiuojant būtų nuvežtas tas pats prekių kiekis kaip anksčiau, atsiliepia produktų kokybei. “Produktai nebe tokie švieži, bet mums per brangu mikroautobusus po parduotuves gainioti kiekvieną dieną”, – aiškina jis.

Tačiau jis pastebi, kad brangūs degalai prekiaujantiems kaime teikia ir pranašumų: “Vietiniai žmonės taip pat skaičiuoja ir rečiau važiuoja pirkti į didmiesčius, bet lankosi pas mus”, – mažesnio judėjimo naudą įžvelgia A. Mackevičius.

Tragedija Katynėje: Lenkijos prezidento žūtis

Leisdamasis Rusijoje, Smolenske, balandžio 10 dieną sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis ir dar 95 valstybės politinio bei karinio elito atstovai. Visi jie žuvo vykdami į kitos tragedijos – žudynių Katynėje 70-ųjų metinių minėjimą.

Nelaimę tyrė tiek Rusijos, tiek Lenkijos pareigūnai, tačiau tikslios ir galutinės nelaimės priežastys nėra paskelbtos iki šiol. Manoma, kad lėktuvo pilotai padarė klaidą ir Tu-154 leisdamasis tirštame rūke užkliudė medžius. Lėktuvas nukrito 1,5 kilometro nuo oro uosto ir užsidegė.

Lenkijos atstovas Tarptautiniame aviacijos komitete Edmundas Klichas neseniai pareiškė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą prie Smolensko lėmė mažiausiai 12 priežasčių, įskaitant pažeidimus tiek rengiantis skrydžiui, tiek jo metu.

Kaip teigia šis ekspertas, Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 neturėjo jokios galimybės sėkmingai nusileisti oro uoste, nes oro sąlygos buvo tokios blogos, kad pilotai praktiškai nematė žemės.

Ugnikalnis Islandijoje paralyžiavo oro susiekimą

Balandžio viduryje Islandijoje išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Tačiau daugiausiai žalos padarė ne lava, o išsiveržimo metu išsiskyrę dūmai, pelenai ir kietosios dalelės. Šis vulkaninių pelenų debesis sukūrė precedento neturinčią padėtį, kai buvo paralyžiuota beveik visos Europos oro erdvė, atšaukta dešimtys tūkstančių skrydžių.
Balandžio pabaigoje istorija pasikartojo: ugnikalnis išspjovė naują pelenų kamuolį, dėl kurio Europoje ir vėl sutriko lėktuvų skrydžiai.

Pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”

Šių metų balandį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje šalia Gotlando pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”, dėl kurio iki tol ilgai ginčijosi naftos eksportuotojai ir gamtosaugininkai.

Šiuo metu Baltijos jūros dugnu besidriekiančio dujotiekio “Nord Stream” tiesimas jau įpusėtas – jūros dugne jau paklota daugiau nei pusė pirmojo iš dviejų 1224 km ilgio vamzdyno, kurio atkarpos nutiestos skirtingose su valstybėmis suderintose jūros vietose.

Projektas vykdomas tiksliai pagal suplanuotą grafiką, tad 2011 m. pabaigoje šiuo pirmuoju vamzdynu iš Rusijos į Europos Sąjungą jau bus pradėtos tiekti dujos.

Skandalas

Jau dvejus metus per Lietuvą banguojanti vadinamoji Drąsiaus Kedžio istorija – vis dar be pabaigos. Ji jau pareikalavo keturių žmonių gyvybių. Paties D.Kedžio lavonas rastas balandžio mėnesį. Vėliau keistomis aplinkybėmis miręs rastas ir amžinas jo priešas Andrius Ūsas. Ilgainiui ši pedofilijos istorija išvirto į nebeprognozuojamą reiškinį, susikūrė galingas visuomeninis judėjimas. Visas šis skandalas stipriai pakirto žmonių pasitikėjimą teisėtvarkos institucijomis ir ypač prokuratūra, na, ir, žinoma, suluošino D.Kedžio dukters gyvenimą. Tačiau, regis, ir kitąmet “kediados” epopėja dar nesibaigs, o tik vis labiau plėsis.

2010-ieji išsiskyrė emigracijos mastais

Valstybei paskelbus apie ketinimus pradėti rinkti privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš tautiečių, išvykusių iš Lietuvos, bet to nedeklaravusių, šie suskubo deklaruoti savo išvykimą. Balandį savo emigravimą deklaravo per 11 tūkst. žmonių. Palyginti su kitais mėnesiais, daugiau kaip penkis kartus padidėjęs išvykimą užregistravusių emigrantų skaičius parodė tikrąją emigracijos bangą. Ji taip ir nenuslūgo visus metus. Statistikos departamento duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių emigraciją deklaravo apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Rekordinės degalų kainos

Degalų kainos šiemet viršijo rekordus, o degalų pardavėjai kainų šuolius motyvavo naftos brangimu ir šiemet panaikinta akcizo lengvata į degalus maišomam biokurui. Pirmą kartą degalų kainos į aukštybes pašoko balandį: litras benzino tuo metu kainavo 4,2 Lt, o dyzelino – 3,6 Lt. Pasipiktinę vairuotojai rengė protesto akcijas, per kurias prie degalinių sudarė spūstis, nes pildavosi degalų už vieną litą.

Antrą šių metų rekordą, netgi viršijusį balandžio mėnesio, degalų kainos pasiekė gruodį: populiariausias benzinas dabar kainuoja 4,31 Lt, o dyzelinas – 3,86 Lt.

Naujas VSD vadovas

Balandį pulkininkas leitenantas Gediminas Grina paskirtas Valstybės saugumo departamento vadovu. Tai šiai institucijai suteikė daugiau stabilumo, nes iki tol per dvejus metus Saugumo departamentas išgyveno daugybę skandalų, buvo atsidūręs prie chaoso slenksčio ir jo reputacija buvo sugriauta daugeliui metų į priekį.

“Metallicos” koncertas Vilniuje

Balandį Lietuvoje apsilankė kultinė pasaulinio garso muzikos grupė “Metallica”. Susidomėjimas koncertu buvo toks didelis, kad dauguma bilietų į pirmąjį pasirodymą išgraibstyti tą patį vakarą, vos paskelbus išankstinę prekybą. Dėl šios priežasties grupė “Metallica” surengė dar vieną koncertą.

Jau prieš porą metų, “Eurostato” skaičiavimais, beveik penktadalis visų statistinio lietuvio vartojimo išlaidų teko transportui. Per šį laikotarpį benzino kainos didėjo daugiau nei trečdaliu, atlyginimai mažėjo kone dešimtadaliu, tad beveik nėra abejonių, kad kelionėms ir degalams tenkanti išlaidų dalis didėjo ir toliau didės. Štai 1998-aisiais transportui galėjome skirti vos 11,5 proc. visų išlaidų, ir to visiškai pakako. Na, o, pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai ir iki šiol transportui neskiria nė dešimtosios dalies savo išlaidų (Europos Sąjungos šalių vidurkis siekia 13,4 proc.).

Mūsų išskirtinumas nestebina: degalų kainos Lietuvoje labai nedaug arba visai nesiskiria nuo kainų kitose, ekonomiškai kur kas pajėgesnėse valstybėse. Tačiau gyventojų pajamos nuo to nepriklauso: Lietuvoje jos gerokai kuklesnės, tad transportui tenka skirti palyginti didelę išlaidų dalį.

Atrodo, kad laikui bėgant nuo ES vidurkio dar labiau atitrūksime, mat išlaidoms didėjant mūsų įpročiai sparčiai nekinta. Remiantis pastaruoju Lietuvos namų ūkių biudžetų tyrimu, daugiau kaip pusė visų transportui skiriamų išlaidų tenka benzinui ir dyzeliniams degalams. Pavyzdžiui, 2008 m. degalams įsigyti teko 58 proc. transporto išlaidų. Užklupus sunkmečiui, tik labai nedidelė dalis gyventojų ėmė mažiau važinėti automobiliais ar efektyviau naudoti degalus – apklausų duomenimis, daugelis verčiau rinkosi pigesnius degalus iš juodosios rinkos.

Taigi visai natūrali atrodo statistika, skelbianti, kad daugiausiai nuvyktų kilometrų įveikiame automobiliu. Šiuo atžvilgiu pirmaujame visoje Europoje. Daugelio senųjų ES šalių gyventojams, rodos, įprasta viešuoju transportu įveikti ne tik kelią nuo namų iki darbo, bet ir gerokai ilgesnius atstumus, tačiau lietuviai tokiu pavyzdžiu sekti nelinkę ir vis tiek renkasi brangesnę transporto priemonę.

Pernai atlikto “Eurobarometro” tyrimo duomenimis, į darbą vykstantys viešuoju transportu nurodė 36 proc. Vilniaus gyventojų. Net 51 proc. tam naudojasi nuosavu automobiliu arba motociklu. Tuo tarpu Paryžiuje automobiliu į darbą keliavo tik 13 proc., o viešuoju transportu – net 67 proc. gyventojų. Pigesnį variantą renkasi ir mūsų kaimynai: į darbą viešuoju transportu Rygoje vyko 60 proc., automobiliu – 24 proc. gyventojų, Taline atitinkamai – 52 ir 39 proc., o Varšuvoje – 60 ir 34 proc. gyventojų.

Visi šie skaičiai nėra tam, kad jus suklaidintų. Jie čia tam, kad priverstų atkreipti dėmesį ir susimąstyti. Juk tai, kad net sumažėjus pajamoms bei iškilusias degalų kainoms daugiau nei pusė gyventojų vis dar renkasi brangesnę transporto priemonę, neatrodo labai logiška.

Tokių tendencijų priežasčių būtų galima ilgai ieškoti. Matyt, nemažai pavyktų ir rasti. Juk jei yra poreikis ir noras, galimybių kažką įgyvendinti įmanoma rasti visada. Tuo tarpu nenorėdami ko nors daryti galime rasti tam šimtus priežasčių. Tas pats ir su viešuoju transportu – labai patenkintų viešuoju transportu Lietuvos sostinėje tėra 14 proc., dar 36 proc. nėra labai patenkinti, tačiau neranda ir kuo pernelyg skųstis. Na, o likusiems ir maršrutai nepatogūs, ir autobusai ar troleibusai perpildyti, ir bilietai per brangūs. Štai čia kiekvienas turėtų atidžiai paskaičiuoti.

“Swedbank” asmeninių finansų instituto skaičiavimais, vidutiniu automobiliu nuvažiuotas kilometras kainuoja 0,33–0,37 Lt. Taigi skyrus degalams, tarkime, 100 Lt, nuvažiuoti pavyks apie 285 km. Skaičiuojant darbo dienoms, vidutiniškai po 13 km. Įvertinęs atstumą nuo namų iki darbo, automobilio dėvėjimąsi, pridėjęs bent kelis litus, kuriuos neretai tenka pakloti už automobilio stovėjimą, dažnas suskaičiuos: nusipirkti tą patį 100 Lt kainuojantį mėnesinį viešojo transporto bilietą ir į darbą važinėti troleibusais ar autobusais yra kur kas pigiau. Žinoma, absoliutinti nieko negalima: individualios kelionės po Lietuvą kur kas pigiau atsieitų pasirinkus traukinį ar autobusą, tačiau automobiliu naudotis labiau apsimokės, jei į kelionę leisitės ne vienas.

Transportui skiriame penktadalį savo išlaidų, tad gal jau išties laikas išmokti bent paprasčiausias skaičiavimo pamokas, kad atsakymas į klausimą, kas ką: jūs automobilį ar automobilis – jus, būtų jūsų naudai.

Rekordą jau pasiekusi benzino kaina Lietuvoje gali dar gerokai padidėti. Naftos rinkos specialistai jau kalba apie tai, kad šią vasarą ji bent trumpam gali pasiekti 5 litų ribą.

“Lietuvos rytas” trečiadienį rašo, jog degalų kaina kils dėl trijų priežasčių – ekologinės katastrofos Meksikos įlankoje, euro kurso smukimo dolerio atžvilgiu bei atostogų meto.

Pasak dienraščio kalbintų ekspertų, 4,5 lito už litrą kainą pasiekta bus dar šį pavasarį, tačiau, jų nuomone, tiek verslininkai, tiek ir valdžia greičiausiai darys viską, kad 5 litų riba nebūtų pasiekta.

“Tai riba, kurią pasiekus gali kilti neramumai. Jei benzino kaina ir pasieks 5 litus šią vasarą, ji neturėtų ilgai laikytis”, – teigė finansų maklerių įmonės “Orion Securities” investicijų valdymo skyriaus vadovas Karolis Pikūnas.

Visų laikų naftos kainos rekordas buvo pasiektas 2008-ųjų liepą. Tuomet barelio kaina šoktelėjo iki 147 JAV dolerių. Dabar ji kainuoja apie 85 dolerius.

Pernai vasarą naftos kaina taip pat buvo šoktelėjusi, nors pasaulį kaustė ekonominė krizė. Bendrovės “Neste Lietuva” mažmeninės prekybos direktorius Audrius Miežys teigė, kad šį vasara šiuo atžvilgiu nebus kuo nors išskirtinė.

Tuo tarpu bendrovės “Orlen Lietuva” atstovo Jaceko Komaro nuomone, šiltuoju sezonu labiausiai naudojasi degalinių tinklai, kurie vasarą bando atsigriebti už tai, ką prarado kitais sezonais. Pasak J.Komaro, euro kurso smukimas bus pagrindinė priežastis naftos kainai kilti.

Brangstanti nafta ir krentantis euro kursas – dvigubas vėzdas, keliantis degalų kainas Lietuvoje į naujas aukštumas. Pasaulio rinkos pagerėjimo artimiausiu metu nežada – naftos paklausą augina Azija ir atgyjanti JAV ekonomika, o eurą tebesmukdo Graikijos bėdos ir ekonominė stagnacija.

“Nordea Markets” vyriausiasis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis teigė, kad pagrindinė žaliavos brangimo priežastis yra pasaulio makroekonominė padėtis, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Visas pasaulis šiemet laikosi neblogai ir svarstymus apie galimą dvigubą nuosmukį Azijoje, ypač Kinijoje, jau pakeitė perkaitimo grėsmė. Ekonomikai augant, visi rodikliai rodo, kad laipsniškai nafta ir toliau brangs, – teigė J.Suchodolskis.

Pasak dienraščio, nuo šių metų pradžios “Brent” rūšies nafta Londone pabrango 7 proc. iki 86,3 dolerių už barelį, tuo pat metu euro kursas dolerio atžvilgiu žemyn smigo 7,2 proc. Todėl eurais perskaičiuota naftos kaina nuo metų pradžios yra išaugusi daugiau nei 15 proc. iki 64,85 eurų už barelį, o nuo 2009-ųjų pradžios euro zona, ir Lietuva, kurios valiuta susieta su euru, naftą perka 40 proc. brangiau. Tokios brangios naftos euro zonoje nebūta pastaruosius 18 mėnesių.

“Atsigaunant pasaulio ekonomikai, nenustebčiau, jei naftos kaina šiemet perliptų 100 dolerių už barelį ribą. Tai yra psichologinė riba, tačiau ją peržengus išaugtų spekuliantų lūkesčiai, kad vėl grįšime prie rekordų ties 150 dolerių už barelį, kur buvome prieš finansų krizę”, – įspėjo J.Suchodolskis.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos degalinėse benzino ir dyzelino pabrangimą iki rekordinių aukštumų, pasak bendrovės “Orlen Lietuva” atstovo spaudai Jaceko Komaro, lėmė naftos kaina, dolerio kursas bei mokesčiai.

“Daugiausia tokias degalų kainas lemia trys priežastys – naftos kaina, nuo kurios priklauso apie 90 proc. perdirbimo sąnaudų, taip pat dolerio kursas euro atžvilgiu. Kurso pokytis 1 centu Lietuvoje iškart atsiliepia keliais centais. O trečia priežastis – mokesčiai. Nuo 55 proc. iki 63 proc. didmeninėje rinkoje sumokamos degalų kainos atitenka biudžetui”, – tikino J.Komaras.

“Orlen Lietuva” deklaruoja degalų kainą Lietuvoje apskaičiuojanti taikydama formulę pagal pasaulines degalų kainas, kurios kas dieną nustatomos trijuose uostuose (Amsterdame, Roterdame ir Antverpene), tačiau rinkos dalyviai vertina, kad šioje formulėje įtraukta ir “monopolininko marža” – tą atspindi faktas, kad “Lukoil” degalų tanklaiviu sugebėjo parsigabenti pigiau.