Apie 70 proc. gyventojų pritaria atliekų deginimui kaip energijos gamybos šaltiniui, beveik penktadalis neturi nuomonės, o daugiau nei 13 proc. – pasisako prieš. Trečdalis gyventojų, turinčių neigiamą nuomonę apie atliekų deginimą, ją pakeistų, jeigu jis darytų mažesnį poveikį žmogaus sveikatai, apie 30 proc. – jei atliekų deginimas būtų griežčiau kontroliuojamas atsakingų institucijų, o 26 proc. – jei jis sąlygotų mažesnes šildymo kainas. Tokie duomenys paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Apklausos duomenys parodė, kad atliekų deginimas kaip energijos gamybos šaltinis palaikymo sulaukia visose amžiaus grupėse, tačiau dažniausiai už tai pasisako 30-39 (70 proc.) ir 50-59 m. (71 proc.) didžiųjų miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą (78 proc.) ir gaunantys aukščiausias pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui (1001 Lt ir daugiau).

Atliekų deginimui dažniausiai (19 proc.) nepritaria jauniausi (iki 29 m.) gyventojai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą (17 proc.) ir gaunantys mažiausias pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui (iki 400 Lt).

„Tyrimo rezultatai nustebino – viešojoje erdvėje dažnai sklandant neigiamoms nuomonėms apie atliekų deginimą, paaiškėjo, kad net 70 proc. gyventojų pasisako už atliekų deginimą kaip energijos gamybos šaltinį. Nerimą kelia tai kad tie gyventojai, kurie yra nusiteikę prieš, dažniausiai neturi pakankamai žinių šia tema“, – teigia „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad palankesnę nuomonę apie atliekų deginimą 22 proc. gyventojų formuotų mažesnis neigiamas poveikis aplinkai, 20 proc. – atliekų deginimo įrenginių statyba atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų, 8 proc. – aktyvesnis visuomenės informavimas ir supažindinimas su planuojamais statyti atliekų deginimo įrenginiais.

Anot „Sweco Lietuva“ prezidento, nerimą kelia tai, kad nuolat eskaluojant atliekų deginimo trūkumus, gyventojai, neįsigilinę į situaciją, tiesiog perima neigiamą informaciją. Pasak jo, atliekų deginimo įrenginiai sėkmingai veikia daugelyje Europos šalių ir nedaro žalos, kadangi juose diegiamos pažangios technologijos,   eksploatavimui taikomi itin aukšti reikalavimai bei užtikrinama efektyvi poveikio aplinkai kontrolė.

„Atliekų deginimo procesas yra griežtai reglamentuojamas – egzistuoja teisės aktų nustatyti aplinkosaugos reikalavimai, kuriuos procesą kontroliuojančios institucijos netgi gali sugriežtinti. Energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų panaudojimas energijos gamybai, lyginant su tradiciniais energijos gamybos būdais, turi daug teigiamų bruožų. Tokiu būdu išgaunant energiją, efektyviai mažinamas sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis. Visuomenei alternatyvaus kuro naudojimas taip pat turi akivaizdžią ekonominę naudą – konkurencija energetikos sektoriuje sąlygoja energijos kainų mažėjimą“, – teigia A. Abromavičius.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1004 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

svir

Vilniaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisija nusprendė skelbti ekstremalią padėtį dėl beveik 500 sostinės gydymo įstaigų susikaupusių medicininių atliekų ir ragina atsakingas institucijas kuo greičiau spręsti susidariusią problemą.

Jeigu situacija nesikeis, gali tekti uždaryti kai kurias sveikatos priežiūros įstaigas.

„Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijos turi kuo greičiau spręsti šią problemą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turi išduoti leidimą vėl įjungti medicininių atliekų nukenksminimo įrenginį bendrovėje „Senovė“. Jeigu bendrovės „Senovė“ veikla bus nutraukta, Vilniaus savivaldybei gali tekti spręsti teisinį ginčą, kurio vertė – 6 mln. litų“, – teigė Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus.

Bendrovė „Senovė“ šiuo metu negali vykdyti nei atliekų deginimo, nei medicininių atliekų nukenksminimo darbų, nes Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neišduoda jai leidimų tokiai veiklai vykdyti.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose vis dar yra atliekų, kurios turi būti pašalintos per 48 valandas, tačiau laikomos nuo šių metų rugpjūčio pražios. Vilniaus savivaldybei pavaldžiose įstaigose šiuo metu susikaupę 1563,1 kg. pavojingų medicininių atliekų.

Afganistane penktadienį žuvo Jungtinių Tautų misijoje dirbę 8 užsieniečiai, kai buvo atakuotas JT štabas Mazari Šarifo mieste – minia protestavo prieš JAV pastoriaus veiksmus – Korano sudeginimą, pranešė policija.

Tuo tarpu provincijos gubernatorius minėjo, jog žuvo 12 žmonių, iš kurių septyni – JT darbuotojai.

Dviem iš žuvusiųjų užpuolikai nukirto galvas; padegė dalį pastato, nuvertė bokštą, sakė šio šiaurinio regiono policijos atstovas Lalas Mohammadas Ahmadzai (Lalas Mohamadas Ahmadzajus).

Apie tūkstantis žmonių išėjo į paprastai taikaus miesto gatves protestuoti prieš Korano deginimą, o po dviejų ar trijų valandų, pratrūko smurtas.

Policija šūviais į orą mėgino sutramdyti minią, bet nesėkmingai.

JT atstovas patvirtino, kad yra žuvusių misijos darbuotojų, bet skaičių nenurodė; anot jo, pranešimai apie žuvusius, jų tautybę yra labai prieštaringi. Tarp žuvusiųjų buvo minimi Norvegijos, Švedijos, Rumunijos piliečiai.

Anksčiau “RIA Novosti” buvo pranešusi, kad galėjo žūti vienas Rusijos pilietis. Tačiau vėliau Rusijos ambasados atstovas spaudai Stepanas Anikejevas pranešė, jog per minimą išpuolį Mazari Šarife vienas Rusijos pilietis buvo sužeistas, o apie žuvusius rusus jis sakė neturįs informacijos.