Seimo pirmininkė Irena Degutienė, svarstydama apie galimus kandidatus vadovauti Ūkio ministerijai, sako, kad yra politinę patirtį turinčių ministrų šalininkė.

“Galbūt aš labiau šalininkė esu, kad ministrai nėra specialistai, bet ministrai pirmiausia yra politikai. (…) Ir šiandieninėje Vyriausybėje bendrauti su Seimu yra žymiai paprasčiau ministrams politikams”, – pirmadienį žurnalistams sakė I.Degutienė, paklausta apie reikalavimus kandidatams į ūkio ministrus.

Ji pažymėjo, kad santykiai tarp Seimo ir Vyriausybės narių ne politikų yra sudėtingesni “ne iš blogos valios, bet tiesiog iš politinio nepatyrimo”.

Kartu Seimo pirmininkė pažymėjo, jog negalima atmesti ir žmonių iš verslo “su jų iniciatyvomis ir gerais siekiais”.

“Bet šiandien būtent D.Kreivio atvejis apnuogino įstatymines spragas, kad žmogus, atėjęs iš verslo, atsiduria dviprasmiškoje situacijoje, kur ir kam tą verslą patikėti. (…) Tai akivaizdi įstatyminė spraga, ir mes ją turime kuo greičiau ištaisyti”, – dėstė I.Degutienė.

Anot jos, turi būti aiškiai reglamentuota, kaip tokiose situacijose turėtų būti elgiamasi su akcijomis, “jei jis ar jo šeima nori likti versle tam tikram periodui, kai žmogus atėjo į politiką”

Paklausta, ar partijoje svarstomos galimų ūkio ministrų kandidatūros, ji teigė, jog tokių pokalbių kol kas nebuvo.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras D.Kreivys apie atsistatydinimą pranešė praėjusį antradienį, iš karto po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Renovavimo konkursus buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Ministras sakė su VTEK išvadomis nesutinkantis ir jas skųsiantis teismui.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimo turėtų būti sprendžiama šią savaitę partijos prezidiumo posėdyje.

Pati parlamento vadovė, konservatorių vicepirmininkė sako, kad kuo greičiau šis klausimas bus išspręstas, tuo geriau bus visiems, visų pirma ministrų kabinetui.

“Aš manau, kad kuo greičiau šita problema išsispręs, tuo visiems bus geriau, ir, svarbiausia, vykdomajai valdžiai”, – žurnalistams antradienį Seime sakė I.Degutienė.

Klausiama, ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas ūkio ministras yra parašęs atsistatydinimo pareiškimą, parlamento pirmininkė sakė tokio nemačiusi, tad ir komentuoti negalinti.

Tuo metu TS-LKD pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius sako, kad pasiūlymus dėl D.Kreivio likimo teiks specialiai sukurtas partijos komitetas.

Pirmadienį premjeras patvirtino iš D.Kreivio sulaukęs slapto rašto su “šokiruojančia” informacija apie spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais. A.Kubilius rašytinio dokumento iš D.Kreivio teigia paprašęs pats, kad galėtų ją perduoti partijos kolegoms.

Prezidentė anksčiau yra pareiškusi, kad ministras politiškai susikompromitavo, todėl turi atsistatydinti. Ji skeptiškai įvertino ir ministro surašytą raštą dėl patiriamo spaudimo, pasakiusi, kad tai “jokia oficiali pažyma”.

Nepasitikinti ministru prezidentė pareiškė viešojoje erdvėje kilus abejonėms, jog D.Kreivys galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Ministras kategoriškai atmeta bet kokius įtarimus, kad jis galėjo daryti įtaką skiriant ES paramą su jo artimaisiais susijusiomis įmonėmis.

Seimo pirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Irena Degutienė per savivaldos rinkimus rinkėjams linki teisingo ir visiems naudingo pasirinkimo.

“Linkiu, kad po savivaldos rinkimų gerėtų vietos valdžios darbo kokybė. Kad kiekvienas Lietuvos žmogus apie savo miestą ir kaimą, seniūniją ir rajoną be ironijos ir pykčio galėtų pasakyti: tai – mano namai”, – Seimo Ryšių su visuomene išplatintame pranešime cituojama I.Degutienė.

Prnaešime Seimo pirmininkė ragina atsakingai ir atidžiai įvertinti visus pažadus bei atsiminti, kad nuo pasirinkimo savivaldos rinkimuose priklauso kiekvieno ir visų Lietuvos žmonių gyvenimo pažanga bei gerovė.

“Nuoširdžiai gerbdama Jūsų pažiūras ir sprendimą 2011-ųjų metų savivaldos rinkimuose, linkiu teisingo ir visiems naudingo pasirinkimo. Tokio, kurio rezultatas būtų pažanga ir gerovė, įsiklausymas į šalia esantį žmogų, esant reikalui – pagalba, o pirmiausiai – žmogiškas bendravimas visoje mus supančioje aplinkoje”, – sakė I.Degutienė.

Šį sekmadienį vyks eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai bei naujų Seimo rinkimų Marijampolės apygardoje antrasis turas.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžosi per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Teismo sprendimas dėl socialdemokrato parlamentaro Jono Jagmino skundo prieš savo partiją bus reikšmingas visoms politinėms partijoms, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Socialdemokratų partijos prezidiumo papeikimą gavęs parlamentaras J.Jagminas šį sprendimą skundžia teismui. Jis pranešė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą, prašydamas panaikinti partijos prezidiumo sausio 17 dienos sprendimą skirti jam papeikimą už partinės drausmės nesilaikymą, kai keletą kartų balsavo kitaip nei buvo nusprendusi frakcija.

Taip pat parlamentaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamas nustatyti, ar Seimo Socialdemokratų frakcijos reglamente esantis įpareigojimas balsuoti, kaip nusprendė frakcija, nepažeidžia Seimo statute įtvirtintos Seimo nario teisės balsuoti pagal sąžinę ir įsitikinimus.

“Bus įdomu, kaip teismas traktuos tokius atvejus, jei frakcijos narys balsuoja Seime skirtingai nei nusprendė visa frakcija. Yra konstitucinė nuostata, kur Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tai turbūt ne tik šios konkrečios istorijos klausimas ir Socialdemokratų partijos klausimas, bet yra ir kitose frakcijose, partijose”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė sako, kad tais atvejais, kai skiriasi partijos pozicija ir jos nuomonė, ji pirmenybę atiduota asmeniniam apsisprendimui. Esą ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kartais nusprendžia balsuoti laisvai.

“Gal nebuvo diametrialiai priešingos nuomonės, kur kardinaliai skirtųsi partinė mūsų politika ir mano asmeninis matymas. Kadangi mes visi priklausome tai pačiai partijai, frakcijai, į partija tam ir stoji, kad tave vienija tam tikra partijos ideologija, idėjos, ir tai yra vienas bendras vardiklis visų. Bet yra tokių dalykų, kaip dėl prekybos alkoholiu laiko pratęsimo ar nepratęsimo – mūsų TS-LKD frakcijoje buvo nuomonių ir kitokių. Bet kartais frakcija pati nusprendžia balsuoti laisvai, nes mato, kad ideologinių sankirtų nėra, bet pozicijos yra žmogiškos, skirtingos”, – kalbėjo I.Degutienė.

J.Jagminas partiečių kritikos sulaukė po to, kai balsavo prieš siūlymą paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako kategoriškai neigiamai vertinanti Seimo narius ir europarlamentarus, kandidatuojančius į savivaldybių tarybas.

“Aš pasakysiu labai kategoriškai, savo asmeninę nuomonę. Aš tai matau kaip melą ir apgaulę. Jei tu gerbi savo rinkėją ir esi išrinktas į Seimą, tai tarnauk tam žmogui, kuris už tave balsavo, atidirbk savo kadenciją, už tau suteiktą galimybę žmonių”, – trečiadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

“Kai vėlgi sakai, kad “jei aš kažko ten negausiu, tai liksiu Seime”, tai ir Seime tada tik egzistuoji, bet nedirbi nuoširdžiai, ir dar apgaudinėji dalyvaudamas rinkimuose. Mano požiūriu, tai yra negarbingas politiko elgesys”, – tvirtino parlamento pirmininkė.

Anot jos, ją labiausiai nustebino, kad kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose nusprendė ne tik per 20 Seimo narių, bet ir trys europarlamentarai.

“Apie europarlamentarų dalyvavimą savivaldos rinkimuose – tai kokius tu priimi įsipareigojimus prieš rinkėją? Kai buvai renkamas į EP, turėjai tam tikrą programą, įsipareigojai ją vykdyti, ir dabar pusiaukelėje tu staiga vėl šoki ir sakai, kad dalyvausiu jau kitokiuose rinkimuose. Aš niekada tokiu žmogumi nepatikėčiau, man tai yra negarbinga ir neteisinga”, – sakė Seimo pirmininkė.

Savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatuoja trys europarlamentarai – Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, partijos “Tvarka ir teisingumas” vicepirmininkas Juozas Imbrasas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, bei per 20 Seimo narių. Didžioji jų dalis sako, kad turimų mandatų atsisakytų ir į vietos valdžią dirbti eitų tik didelės sėkmės atveju.

Etikos sargai politikus, kurie ketina dalyvauti vietos valdžios rinkimuose, bet neketina dirbti savivaldybėje, ragina tokį sprendimą iš anksto aptarti su rinkėjais ir jį pagrįsti.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pernai paskelbė, kad Seimo nariui apsisprendus dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, o išrinktam į savivaldybės tarybą – atsisakyti jos mandato, toks sprendimas turi būti iš anksto aptartas su rinkėjais, labai aiškiai argumentuotas, viešas ir skaidrus.

VTEK pabrėžė, kad bendruomenės nariai, balsuodami už vieną ar kitą partiją, su kuria siejamas žinomo kandidato vardas, siekia geriau patenkinti savo lūkesčius, tačiau, jeigu į savivaldybės tarybą išrinktas parlamentaras staiga atsisako savivaldybės tarybos nario mandato, rinkėjai lieka nuvilti, nes turi pagrindo manyti, kad jų pasitikėjimu buvo manipuliuojama, siekiant atvesti į vietos valdžią kitus žmones.

Vasario 27 dieną iš viso bus renkami 1526 savivaldybių tarybų nariai, kandidatų – apie 17 tūkst., sąrašai dar tikslinami.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiklą gyventojai vertina neigiamai. Premjerės poste jie mato tos pačios partijos narę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Tai rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” apklausa.

Teigiamai A.Kubiliaus Vyriausybę sausio mėnesį vertino 0,3 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 12,2 procento.

Neigiamai Vyriausybę vertinančiųjų buvo 42,4 proc. ir greičiau neigiamai – 40,9 procento.

Klausiami, kas geriausiai tiktų eiti premjero pareigas, gyventojai, kaip ir anksčiau, dažniausiai rinkosi I.Degutienę – pirmenybę jai sausį atidavė 19,5 proc. apklaustų rinkėjų.

Antrasis geriausių potencialių ministrų pirmininkų sąraše yra socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, jį premjero poste regėti norėtų 8,8 proc. respondentų. Tiek pat žmonių šias pareigas patikėtų ir Darbo partijos lyderiui, europarlamentarui Viktoriui Uspaskichui.

SEB banko prezidento patarėju, ekonomistu Gitanu Nausėda pasitikėtų 6,8 proc. apklaustų gyventojų. Tuo metu premjero pareigas dabartiniam ministrui pirmininkui A.Kubiliui patikėti sutinka 5,2 proc. žmonių.

Dar 5 proc. apklaustųjų manė, kad ministro pirmininko pareigos geriausiai tiktų partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderiui, pašalintajam prezidentui ir europarlamentarui Rolandui Paksui. 3,9 proc. gyventojų šį postą patikėtų susisiekimo ministrui, liberalui Eligijui Masiuliui.

Toliau sąraše rikiuojasi visuomeninį judėjimą įsteigęs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (3,3 proc.), “Tvarkos ir teisingumo” pirmasis vicepirmininkas Valentinas Mazuronis (3,2 proc.) ir socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,6 proc.).

Apklausa atlikta šių metų sausio 17-24 dienomis. Tyrime dalyvavo 1004 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

1991-ųjų sausio 13-oji – įpareigojimas mums visuomet elgtis oriai ir kilniai, kaip prieš

20 metų, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Praėjo 20 metų, bet tų laikų jaudulys ir nuotaika liko. Sausio 13-osios naktį mažytė Lietuva laimėjo prieš galingiausią pasaulio imperiją”, – ketvirtadienį iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje sakė parlamento vadovė.

“Amžinas dėkingumas telydi visus, kas žodžiais, veiksmais ir širdimi prieš 20 metų gynė Lietuvą, tiesą ir laisvę”, – dėkojo I.Degutienė, primindama, jog kruvini Sausio įvykiai, apgynę laisvę, yra ir įpareigojimas visuomet elgtis oriai ir kilniai.

Lietuva ketvirtadienį mini 20-ąsias 1991 metų sausio 13 dienos kruvinų įvykių metines, kai per sovietų puolimą užimant Vilniaus televizijos bokštą žuvo 14 žmonių.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako pastarojo meto aktualijose matanti daug panašumų su 1991 metų įvykiais, minėdama politikos radikalo Algirdo Paleckio pasisakymus ir profsąjungų siekius mitinguoti.

Socialistinio liaudies fronto lyderis A.Paleckis pareiškė, kad prieš 20 metų sausio 13-ąją sovietinės kariuomenės daliniams mėginant nuversti Lietuvos valdžią, “saviškiai šaudė į savus”.

“Kadangi esu dar gyva to meto liudininkė to meto – tai, ką girdėjau kalbant Jarmalavičių, Burokevičių, tai man tiesiog kaip aidas 1991 metų tai, ką kalba A.Paleckis. Bet manau, kad dalis tų žmonių iš to meto, kurie taip kalbėjo, ir jų palikuonys yra likę ir dabar”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Jos teigimu, panašumų su 1991 metų įvykiais galima įžvelgti ir profsąjungoms bei tam pačiam A.Paleckiui siekiant sausio 16-ąją mitinguoti prie Seimo.

“Lietuva nėra palikta savieigai, atsiranda žmonių, kaip girdime prisiminimus iš 1991 metų, kai sausio 8-ąją po kainų pakėlimo kažkodėl mitinguotojai susirinko ne prie vyriausybės, kuri tą padarė, bet prie Aukščiausiosios Tarybos. (…) Identiškai arba labai panašiai sąskambis ir dabar – profsąjungos nepatenkintos tuo, ką daro Vyriausybė, bet nori susirinkti prie Seimo”, – kalbėjo I.Degutienė.

“Patys sau atsakykime į klausimus, kas čia vyksta. Aš suprantu, kad yra problemų, bet galima sėsti prie stalo, aiškintis Vyriausybėje, Seime. Kada matai labai daug atitikčių su 1991 metais, natūralu, kad kyla labai daug neatsakytų klausimų”, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-osioms metinėms paminėti gegužės 9-ąją nereikėtų Vilniuje rengti eitynių, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė. “Žvelgiant į susiklosčiusias ilgametes gražias tradicijas, jokių eitynių nebuvo, ir nemanau, kad jas reikia rengti”, – trečiadienį Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Anot jos, gegužės 9-ąją pagerbiami žuvusieji per Antrąjį pasaulį karą. Tą dieną einama į kapines ir tyloje kalbant maldą atiduodama pagarba.

“Manau, kaip ir buvo tradicija Antakalnio kapinėse pagerbti karo veteranus, uždegti žvakutes, padėti vainikus, ta tradicija graži ir susiklosčiusi, ir nereikėtų rengti kokių nors paradų bei eitynių”, – svarstė parlamento vadovė.

Juoba kad gegužės 9-oji paskelbta Europos diena, ir ta proga Vilniuje rengiama Europos šalių mugė.

Anot I.Degutienės, eitynių reikėtų atsisakyti ir dėl galimų provokacijų.

“Esame priėmę įstatymą, kad negalima naudoti sovietinės simbolikos. Niekas negali paneigti, kad per eitynes atsiras žmonių, kurie galbūt piktavališkai panaudos tą simboliką, pareigūnai turės reaguoti, atsiras priešprieša”, – kalbėjo politikė.

Lietuvos rusų sąjunga Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines gegužės 9-ąją ketina pažymėti eitynėmis Vilniuje ir Klaipėdoje. Tradicinis minėjimas planuojamas ir Visagine, kurio daugumą gyventojų sudaro rusai.

Sostinėje iš pradžių eitynes norėta surengti centrinėje miesto gatvėje – Gedimino prospekte, bet vėliau pasirinktas maršrutas nuo Katedros iki Antakalnio kapinių, sakė sąjungos vadovas.

Meras V.Navickas sakė, kad drausti gegužės 9-ąją Vilniaus centre surengti eitynes ir taip paminėti Pergalės dieną, motyvo nėra, tačiau sovietinės simbolikos jų dalyviai naudoti negalės.

Klaipėdos miesto savivaldybėje Lietuvos rusų sąjungai atstovaujančio Viačeslavo Titovo teigimu, dėl gegužės 9-ąją rengiamo vadinamojo Taikos maršo maršruto jau sutarta ir su uostamiesčio valdžia.

“Sutarėme, bet laukiam oficialaus atsakymo. (…) Vyktų nuo Atgimimo aikštės Liepų gatve iki Kario memorialo (Skulptūrų parke – BNS) “, – BNS sakė V.Titovas.

Pasak V.Titovo, oficialų atsakymą uostamiesčio savivaldybė turėtų pateikti artimiausiomis dienomis.

Tradicinis gegužės 9-osios minėjimas planuojamas ir Visagine, BNS sakė miesto tarybos narys Igoris Krasikovas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą pagrindinė iškylanti dilema – kaip suderinti prigimtinę ir konstitucinę teisę.

“Turime dvi problemas: kad mūsų tautiečiai iš tiesų pagal prigimtinę teisę turėtų turėti pilietybę, kita vertus, mes turime referendumu priimtą Konstituciją, taigi suderinti teisę, kuri yra Konstitucijoje, ir prigimtinę lietuvio teisę turėti pilietybę šiandien ir yra sunkiausias uždavinys”, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė, sveikindama darbą pradedančią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją.

Pirmadienį parlamento rūmuose Vilniuje darbą pradėjo bendra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, nagrinėsianti lietuvių grąžinimo į tėvynę, tautinio identiteto, lietuvių kalbos išsaugojimo, užsienio lietuvių stažuočių Lietuvoje problemas. Komisija ketina aptarti ir tai, kaip įgyvendinamos prieš metus komisijos priimtos rezoliucijos, kurių viena yra pareikštas nepritarimas griežtam dvigubos pilietybės ribojimui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė piktinosi, jog parlamente nebuvo atsižvelgta į ankstesnę komisijos rezoliuciją. “Vadinasi, ta rezoliucija niekinė”, – sakė išeivijos atstovė, kuri taip pat tvirtino nesuprantanti, kodėl kitos šalys randa galimybių savo piliečiams užtikrinti teisę į kilmės pilietybę, tuo tarpu Lietuvoje esą “slepiamasi už Konstitucijos”.

“Jei Lietuvoj nėra ekspertų konstitucinei teisei, laikas jų surasti užsienyje”, – sakė R.Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė tvirtino, jog užtikrinti galimybę į dvigubą pilietybę yra gyvybiškai svarbu, nes iš žmogaus, jos žodžiais, atėmus pilietybę, į gimtą šalį jis tikrai nebegrįš.

“Jeigu emigrantai neturės Lietuvos pilietybės, jūs neturėsit draugų užsienyje”, – sakė R.Narušienė.

Pilietybės klausimas šiuo metu sprendžiamas Seime, svarstant naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.

Prezidentūros pateikta Pilietybės įstatymo nauja redakcija dvigubą pilietybę leidžia tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų išvykusieji gyventi į užsienį dvigubos pilietybės turėti negalėtų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.

Konservatoriai siūlo, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę turintiems lietuvių kilmės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11 dienos, o taip pat lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems etninėse Lietuvių žemėse pasienio regionuose. Seimo posėdžių sekretoriate pateikta siūlymų dar labiau plėsti galimybę dvigubai pilietybei – leisti Lietuvos pilietybę išlaikyti ir ne tik ES bei NATO šalių pilietybę, bet ir pavyzdžiui, Šveicarijos pilietybę, įgijusiems lietuviams.

Kadangi kyla klausimų, ar dvigubos pilietybės įteisinimas nesikirstų su Konstitucija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su pakeistu projektu teiks ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad “išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”. Kadangi ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu, yra siūlymų kituose Konstitucijos straipsniuose įtvirtinti galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę net gavus kitos šalies pilietybę.

Prezidentūros pateiktas pirminis įstatymo variantas numato, kad po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, susituokus su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgijus antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.

Ši įstatymo redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremtų Lietuvos piliečių palikuonims.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtino, jog

„Savo neįgalumą konservatorių frakcija dangsto melu – tik tokia išvada peršasi girdint jų kaltinimus metamus socialdemokratams dėl tiesioginių merų rikimų. Manau, toks valdančiųjų elgesys amoralus, negarbingas ir neteisingas“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad balsavime dėl tiesioginių merų rinkimų socialdemokratai nedalyvavo. LSDP frakcija tokius žodžius vadina melu.

“Viešai teigdama, neva socialdemokratai nebalsavo už tiesioginius merų rinkimus, ji muilina akis visuomenei, nors kaip Seimo vadovė turėtų rodyti pavyzdį ir elgtis etiškai“, – sako A. Butkevičius LSDP pranešime.

„Didžioji konservatorių dalis – net 25 parlamentarai nebalsavo, balsavo „prieš“ arba susilaikė ir tokiu būdu nepalaikė Konstitucijos pataisų. Tuo tarpu socialdemokratai vieningai balsavo „už“ tiesioginius merų rinkimus. Prieš kalbėdama viešai Seimo Pirmininkė turėtų patikrini faktus. Du mūsų frakcijos nariai posėdžio metu buvo išvykę į komandiruotes, du serga, du pavėlavo į balsavimą, visi kiti buvo vieningi. Pataisas palaikė 48 opozicinių frakcijų atstovai, jei „už“ būtų balsavę tiek pat valdančiųjų, situacija būtų kitokia. Sąmoningos visuomenės neapgausi – juk nesudėtinga patikrinti visiems prieinamą informaciją Seimo tinklapyje, kas ir kaip balsavo“, – piktinasi A. Butkevičius.