BFL

„Tam, kad tiksliai žinotume Seimo narių privačius interesus, manyčiau, nepakanka standartinio privačiųjų interesų deklaravimo. Šiuo metu gausu parlamentarų iniciatyvų, susijusių su banku „Snoras“: komitetuose ir komisijose keliami klausimai dėl šio banko privedimo prie bankroto ir laikinojo administravimo aplinkybių, inicijuojamas laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, viešojoje erdvėje skleidžiami įvairūs kaltinimai, taip pat pasigirsta perspėjimų, kad kai kurios iniciatyvos gali padaryti žalos valstybei, apsunkinti buvusių banko savininkų ekstradiciją. Svarbu, kad Seimo narių iniciatyvos būtų grįstos visuomenės viešųjų interesų suvokimu, o ne sąlygotos privačių interesų“, – teigia J. Razma.
Pasak parlamentaro, surinkus šiuos duomenis būtų galima objektyviai spręsti, kurie Seimo nariai gali turėti viešųjų ir privačių interesų konfliktą sprendžiant banko „Snoras“ problemas ir rekomenduoti jiems nusišalinti, nepretenduoti į Laikinosios tyrimo komisijos narius ir t.t.
J. Razma deklaracijoje siūlo pateikti tokius klausimus:

1.Seimo nario bei jam artimų asmenų, taip pat jų įsteigtų bendrovių 2008-2012 metais įgyti banko „Snoras“ ar jo dukterinių įmonių produktai ar paslaugos:
1.1.Indėliai (nurodant, ar jų dydis viršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt), jei atsiimti – tai kada);
1.2.Indėlių sertifikatai (jei už juos atsiimti pinigai – tai kada);
1.3.Obligacijos (jei už jas atsiimti pinigai – tai kada);
1.4.Banko akcijos (jei parduotos – tai kada);
1.5.Kiti banko produktai bei paslaugos.
2.Ar banke „Snoras“ ir jo dukterinėse įmonėse dirbo(a) Seimo nariui artimi asmenys? (Nurodyti pareigas ir nuo kada dirba)
3.Ar Seimo nariai bei jiems artimi asmenys nebuvo įgiję banko produktų „privilegijuotomis“ sąlygomis (pvz. aukštesnės palūkanos už indėlį ir pan.).

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, eismo įvykio deklaracijas visiškai teisingai užpildo tik 10 proc. vairuotojų, tuo tarpu kas dešimtą deklaraciją vairuotojams tenka perrašyti iš naujo dėl jose priveltų klaidų.

Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad labai svarbi dalis deklaracijoje – eismo įvykį sukėlusio vairuotojo parašas, kadangi be jo deklaracija tampa niekinė.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, apie 95 proc. vairuotojų eismo įvykio metu patirtų žalų sureguliuojama, remiantis pateiktomis eismo įvykio deklaracijomis. Policijos pareigūnus vairuotojai kviečia tik tuomet, jeigu nesutariama dėl kaltės arba eismo įvykio metu nukenčia žmogus. „Žalų reguliavimas, remiantis eismo įvykio deklaracija, gana paprastas – išmoka gali būti išmokėta labai greitai, kad ir tą pačią dieną. Vairuotojai Lietuvoje gana pripratę prie jų ir patyrę avariją noriai jas pildo“, – teigia A. Pilčicas.

Nepasirašytos deklaracijos – niekinės

Pasak A. Pilčico, klaidos eismo įvykio deklaracijose – dažnas dalykas. „Esminės ir neretai pasitaikančios klaidos – ten, kur parašą turi padėti eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, pasirašo abu arba nė vienas eismo įvykio dalyvis. Taip pat pasitaiko, kad minėtoje vietoje pasirašo tik dėl eismo įvykio nekaltas vairuotojas“, – pasakoja A. Pilčicas. Jis atkreipia dėmesį, kad nepasirašyta deklaracija – tai tas pats, kas jokios deklaracijos, kadangi nepasirašytoje deklaracijoje nėra prisiimta kaltės, tuo tarpu dėl jos nesutariant, į eismo įvykio vietą reikia kviesti policijos pareigūnus.

Draudimo bendrovės atstovas pasakoja, kad nekalti vairuotojai deklaracijoje kaltę dėl eismo įvykio prisiima ne tik neapdairiai pasirašę. Pasitaiko, kad jie savo kalte patiki dėl patiriamo streso, kiek rečiau – dėl nepasitikėjimo turimomis Kelių eismo taisyklių žiniomis. Eismo įvykio kaltininkas patikslinamas administruojant draudžiamąjį įvykį. Administruojant žalas pastebima, kad dažniausiai dėl skubėjimo, patirto streso kaltę nepagrįstai prisiima jaunesni vairuotojai, taip pat moterys“, – pastebi A. Pilčicas.

Pribraukytas deklaracijas vairuotojai perrašinėja

Vairuotojams draudimo bendrovėje iš naujo pildyti eismo įvykio deklaracijas tenka jose privėlus daug klaidų arba pribraukius. Pildydami eismo įvykio deklaracijas vairuotojai užmiršta nurodyti avarijos datą arba nurodo neaiškias aplinkybės apie įvykusį eismo įvykį. Deklaracijoje pateiktų duomenų taisymas ir braukymas labai apsunkina žalų administravimą: draudimo įmonei pateikiama tik viena iš deklaracijos kopijų, todėl neaišku, kada ji buvo taisyta. Jeigu jau taip atsitiko, kad deklaracijoje reikia ištaisyti klaidą – prie korekcijos turi pasirašyti abu vairuotojai.

A. Pilčicas atkreipia dėmesį, kad vairuotojai automobilius iš eismo įvykio vietos gali patraukti tik pilnai užpildę deklaraciją. Nepaisančius šios taisyklės pareigūnai gali patraukti atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos. „Jeigu vairuotojai iš eismo įvykio vietos patraukia automobilius dar nepabaigę pildyti deklaracijos, gali kilti nesutarimų dėl avarijos aplinkybių, o įrodyti, kaip buvo iš tikrųjų būna ženkliai sudėtingiau. Taigi, vairuotojai norėdami apsisaugoti nuo tokių nesusipratimų, turėtų būti patys suinteresuoti deklaraciją užpildyti iki paskutinio taškelio“, – teigia A. Pilčicas. Jis priduria, kad nukentėjusiajai pusei rekomenduojama pasilikti viršutinįjį blanką, ant kurio rašoma, nepaisant to, kad abu komplekto blankai pagal įstatymą yra lygiaverčiai.

BFL

Pastaruoju metu padaugėjo klausimų dėl sugrįžusiųjų iš užsienio į Lietuvą privalomojo sveikatos draudimo. Regis, elementaru – jei deklaravote išvykimą, nesate laikomas Lietuvos gyventoju.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai reiškia, kad prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su asmens gyvenamąja vieta. Tad negyvenančių Lietuvoje žmonių neturėtų stebinti tas faktas, kad jų pavardžių nerandama draudžiamųjų sąrašuose. Valstybinės ligonių kasos (VLK) tvarkomas Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras duomenis apie asmens gyvenamąją vietą gauna iš Gyventojų registro. Patarimas šiuo atveju vienas: jei deklaravote išvykimą – deklaruokite ir atvykimą.

Jei deklaravęs atvykimą asmuo turi teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis (vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji ir kiti, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos), šio asmens draudimas įsigalios nuo deklaravimo gyvenamosios vietos Lietuvoje dienos. Paskubėti deklaruoti gyvenamąją vietą reikia ir savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas – jiems galioja ta pati taisyklė: į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą jie įtraukiami tik nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo statuso įgijimo dienos (Lietuvos piliečiams – nuo gyvenamosios vietos deklaravimo dienos, užsieniečiams – nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje arba sprendimo dėl teisės gyventi pripažinimo įsigaliojimo dienos).

Atkreipiame asmenų, turinčių teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis, dėmesį: tam tikrais atvejais būtina šią teisę patvirtinančius dokumentus pateikti teritorinei ligonių kasai. Sakysim, jei laukiatės kūdikio ir niekur nedirbate, neverta nerimauti, ar jums bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos – tereikia teritorinei ligonių kasai pateikti asmens tapatybės ir nėštumą patvirtinančius dokumentus. Nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančios moterys draudžiamos valstybės lėšomis. Valstybės lėšomis draudžiamas ir vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki 8 metų. Jeigu šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tad šiuo atveju tas iš tėvų, kuris neturi kitokio sveikatos draudimo ir norėtų būti draudžiamas valstybės lėšomis, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą su savo tapatybės dokumentais ir vaiko gimimo liudijimu. Pateikti draustumo valstybės lėšomis statusą patvirtinančius dokumentus teritorinėms ligonių kasoms taip pat turėtų slaugantieji neįgaliuosius, šalpos kompensacijų ir socialinių pašalpų gavėjai, nedirbantys ir neturintys pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos.

Savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmokas svarbu nepamiršti, kad įmoką už atitinkamą mėnesį būtina sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Jei kurį laiką dirbote kitoje Europos Sąjungos šalyje ir toje šalyje buvote apdraustas valstybiniu sveikatos draudimu, būtina atsivežti tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduotą E 104 formos pažymą ir pristatyti šį dokumentą į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. E 104 formos pažymoje turi būti nurodyta, kad pastaruosius 3 mėnesius buvote apdraustas sveikatos draudimu pažymą išdavusioje ES šalyje. Tad kitoje Europos Sąjungos šalyje įgytas sveikatos draudimo stažas būtų įskaitytas Lietuvoje ir nereikėtų laukti 3 mėnesių, kol įsigalios privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje. Tereikėtų toliau kiekvieną mėnesį tvarkingai sumokėti nustatytą šio draudimo įmoką.

Primename, kad deklaruoti gyvenamąją vietą galima internetu (galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos) arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Pabrėžiame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas.

Jei kiltų neaiškumų dėl privalomojo sveikatos draudimo statuso, patariame nedelsiant kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės ūkio ministru ketvirtadienį paskirtas Rimantas Žylius ketina papildyti 2009 metais Valstybinei tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktą interesų deklaraciją.

“Deklaraciją papildysiu artimiausiu metu. Kartu su teisininkais ieškome visko, kas gali būti panašu ir nepanašu į interesų konfliktus”, – BNS sakė R.Žylius. Jis nenorėjo konkretizuoti, ką pildys deklaracijoje, tačiau paminėjo, kad yra investavęs į investicinius fondus.

Paklaustas apie neatitikimus tarp jo turto deklaracijos ir VTEK pateiktos deklaracijos, R.Žylius pripažino, kad “gali būti kokia klaida”, tačiau sakė viską ketinantis ištaisyti.

“Tam skiriu daugiau dėmesio nei norėčiau”, – kalbėjo paskirtasis ūkio ministras.

VTEK 2009 metais pateiktoje deklaracijoje R.Žylius nurodė, kad yra bendrovių “Hewlett Packard Company” (JAV), “Klaipėdos nafta” ir “Sveiki produktai” akcininkas.

Akcijų kiekis deklaracijoje nenurodytas, tačiau R.Žylius BNS informavo, kad jam priklauso 7,97 proc. “Sveikų produktų”, 0,058 proc. “Klaipėdos naftos” ir 0,00003 proc. tarptautinės “Hewlett Packard Company” akcijų.

Deklaracijoje nurodyta, kad R.Žylius ir jo sutuoktinė Kristina Vaivadaitė 2008-2009 yra suteikęs 75-100 tūkst. litų dydžio paskolą “Sveikiems produktams”, 2009 metų vasarį iš “Nordea Bank” yra gavęs 100-150 tūkst. litų paskolą būstui įsigyti, “Swedbank” padėję indėlį, kurio suma yra nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. litų.

2009 metų turto deklaracijose, kurias skelbia “Valstybės žinios”, nurodyta, kad bendra R.Žyliaus ir K.Vaivadaitės negrąžintų paskolų suma siekia 534,9 tūkst. litų. R.Žylius deklaravo, kad yra paskolinęs ir nesusigrąžinęs 29 tūkst. litų, o K.Vaivadaitė – 50 tūkst. litų.

Turto deklaracijoje taip pat nurodyta, kad K.Vaivadaitė turi 135,6 tūkst. litų piniginių lėšų, tuo tarpu R.Žylius piniginių lėšų nedeklaravo.

Artėjant savivaldos rinkimams, Vyriausybė trečiadienį ketina palengvinti sąlygas žmonėms remti politines partijas.

Prieš mėnesį nustatyta, kad partijų rėmėjai privalo deklaruoti pajamas, tačiau Vyriausybė ketina pasiūlyti Seimui keisti įstatymą, kad žmonėms paaukojusiems pasirinktai partijai vieniems rinkimams mažiau nei 40 litų nebereikėtų deklaruoti savo turto ir pajamų, trečiadienio rytą pranešė Lietuvos radijas.

Reikalavimu deklaruoti pinigus buvo siekiama išvengti atvejų, kai kandidatai rinkimuose nenorėdami viešai skelbti iš ko paėmė stambią pinigų sumą ataskaitose išdalija ją, nurodydami, kad po nedidelę sumą gavo iš daugelio aukotojų.

Tačiau Vyriausybė mano, kad jei auka mažesnė nei 40 litų, nebūtina užkrauti žmogaus papildomais biurokratiniais rūpesčiais, kuriuos sukelia deklaravimas.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitąmet vasario 27 dieną.

Naujasis kultūros ministras iki šiol nėra pateikęs VTEK privačių interesų deklaracijos, nors tai padaryti turėjo per mėnesį, kai gavo vadovo portfelį. Laikytis Konstitucijos ir įstatymų A.Gelūnas iškilmingai prisiekė per Seimo posėdį liepos 2-ąją.

Jau šiandien etikos sargai greičiausiai išsiųs ministrui raginimą deklaruoti privačius interesus, rašo “Lietuvos žinios”.

Net ir gavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) raginimą A.Gelūnas artimiausiomis dienomis negalės to padaryti, nes dar vakar drauge su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovais parlamentarais Arūnu Valinsku ir Dainiumi Budriu išvyko į Azerbaidžaną.

Pildyti deklaracijų neskuba ir ministro bendražygiai – viceministrai Deividas Staponkus ir Nijolė Laužikienė. Jie pradėjo dirbti liepos 9-ąją. Tiesa, VTEK tinklalapyje yra dvejų metų senumo N.Laužikienės, tuomet Klaipėdos savivaldybėje ėjusios departamento direktorės pareigas, deklaracija. Tapusi viceministre politikė privalėjo pildyti naują deklaraciją ir pranešti apie pasikeitusį darbdavį bei kitus dalykus.

Itin lakoniška buvo ankstesnio Kultūros ministerijos vadovo Remigijaus Vilkaičio deklaracija. Joje ministras tenurodė savo žmonos darbovietę ir pareigas.

Kaip sakė VTEK Deklaracijų tvarkymo, personalo ir ūkio skyriaus vadovas Aleksandras Zinovičius, į valstybės tarnybą iš kitų sričių ateinantys žmonės ne visada suvokia, jog tampa viešais asmenimis, todėl jų privatūs interesai turi būti žinomi visuomenei. “Tai leidžia sekti, kad nebūtų pažeidžiamas viešasis interesas. Tam ir yra įstatymas bei prevencinė priemonė – deklaravimas”, – aiškino A.Zinovičius.

Skyriaus vedėjo teigimu, laiku nepateikusiesiems deklaracijos VTEK, kaip ir Mokesčių inspekcija, pirmiausia siunčia raginimą kuo greičiau atlikti numatytą prievolę. Paprastai tokia priemonė būna veiksminga. Dažniausia pasiteisinimo priežastis – užmaršumas.

“Manau, taip bus ir šiuo atveju. Neseniai paskirtas ministras greičiausiai turėjo daug neatidėliotinų ir svarbių darbų. Vis dėlto privačių interesų deklaravimas – taip pat pirmaeilis dalykas”, – įsitikinęs A.Zinovičius. Piktybiški pažeidėjai, nors jų nėra daug, gali būti baudžiami surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris vėliau patenka į teismą.

Pasak A.Zinovičiaus, piliečiai greitai pastebi vėluojant vieno ar kito valstybės tarnyboje dirbančio asmens deklaraciją. “Žmonės skambina ir piktinasi, jiems kyla įtarimų, kad asmuo nori ką nors nuslėpti”, – kalbėjo VTEK atstovas. Jo nuomone, piliečių noras operatyviai matyti svarbius sprendimus priimančių politikų, pareigūnų ar tarnautojų deklaracijas yra logiškas ir pagrįstas. Tuo turėtų būti suinteresuotas ir deklaruotojas, nes taip išvengtų įtarinėjimų.

Deklaruoti privačius interesus valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis įpareigoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas. Tai reikia padaryti per vieną mėnesį, kai žmogus išrenkamas, priimamas ar paskiriamas į valstybės tarnybą.

A.Gelūnas kultūros ministru buvo paskirtas, kai šį postą paliko R.Vilkaitis. Abi kandidatūras pasiūlė TPP. A.Gelūnas yra baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, turi filosofijos daktaro laipsnį. 1995-1997 metais jis studijavo Tokijo menų universitete, prieš tai Vilniaus dailės akademijoje įgijo dailininko grafiko diplomą. Ne vienus metus dėstytojavo Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2004-ųjų iki tol, kol buvo paskirtas ministru, dirbo studijų prorektoriumi. A.Gelūnas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas.