Praėjusią savaitę Lietuvoje startavo naujas elektroninių knygų knygynas “Delfi eKnygos”, kurį įsteigė naujienų portalas DELFI bei knygų leidybos ir prekybos grupė “Alma littera”.
Tiesa, kol kas šis knygynas žengia dar tik pirmuosius žingsnius, tad e-knygų pirkėjai čia, lyginant su keliais kitais Lietuvoje veikiančiais e-knygynais, pasigenda ne tik platesnio e-knygų pasirinkimo, bet ir knygų formatų įvairovės – šiuo metu naujajame knygyne dominuoja paprasčiausias, bet ne visoms skaityklėms tinkamas knygų formatas ePub.
Vis dėlto naujojo knygyno steigėjai viliasi, kad ši prekybos elektroninėmis knygomis erdvė bus stipriausia ir kokybiškiausia Lietuvoje, o e-knygų verslo atstovai tikisi, kad šis “Alma littera” ir DELFI žingsnis išjudins visą Lietuvos e-knygų rinką ir padrąsins e-knygų leidybai ir prekybai ryžtis kitas leidyklas, kurios ilgokai abejojo Lietuvos rinkos perspektyvumu.
Priminsime, kad pirmosios lietuviškos elektroninės knygos, kurias parengė kelios drąsiausios šalies leidyklos (“Versus Aureus”, „Baltos lankos” ir kt.) pasirodė tik pernai, o lietuviškuose e-knygynuose skaitykle.lt. elbooks.lt ir kituose nuperkamas knygas vis dar galima skaičiuoti ne tūkstančiais, o tik šimtais per metus.
Šis skaičius, pasak leidyklos „Baltos lankos” atstovų, ne tik išsivysčiusiose Vakarų šalyse, bet ir Lietuvoje turėtų pradėti augti kartais, juolab, kad ir tokioms knygoms skaityti skirtų skaityklių Lietuvoje, preliminariais duomenimis, jau yra apie 40 tūkst.

Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, „Delfi“ vyr. redaktorei

VEIDAS: Jau netrukus portalas „Delfi“ planuoja paleisti lenkišką versiją. Anksčiau esate paleidę ir jau įsukę rusiškąją. Ko šiais projektais siekiate ir kokius tikslus sau keliate?
M.G.B.: „Delfi“ yra lyderiaujantis portalas Baltijos šalyse. Lietuvoje rusiškas variantas atsirado šiam projektui pasiteisinus Latvijoje ir Estijoje – ten jie buvo sukurti anksčiau nei pas mus. „Delfi“ padaliniai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija, dalijasi turiniu. Visose trijose šalyse rusiškos portalo versijos pasiteisino, ypač Latvijoje, ir tai natūralu, nes ten rusų tautinė mažuma didžiausia.
Na, o lenkiškas „Delfi“ projektas Lietuvoje gimė, neslėpsiu, po to, kai pastaraisiais metais Lietuvos ir Lenkijos santykiai pasiekė kritinę ribą ir mažumų klausimai iškilo visu aštrumu. Atrodo, šios problemos nebus greitai išspręstos, taigi nenuslops. Žinodami, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje didesnė nei rusų, ir nusprendėme paleisti lenkišką portalą. Jau turime jam ir redaktorių. Planuojame, kad šiame portale būtų skelbiami ne tik lietuviškų „Delfi“ tekstų vertimai, bet ir originalūs straipsniai, taip pat ieškosime bendradarbiavimo formų su kokybiška Lenkijos žiniasklaida. Na, o pradiniai tikslai – kad šį lenkišką portalą per mėnesį apklankytų 75 tūkst. unikalių vartotojų. Taip pat viliamės pritraukti lenkų įmonių reklamos ir planuojame, kad taip šis portalas galėtų išsilaikyti.
VEIDAS: Kokią reakciją sukėlė tokie jūsų planai ir siekiai Lietuvoje bei Lenkijoje? Ar patyrėte spaudimą iš vietos lenkų ir jų žiniasklaidos?
M.G.B.: Dar net nepradėtas šis projektas jau sulaukė didelio tiek vietos, tiek Lenkijos lenkų susidomėjimo. Į mus jau kreipėsi įvairūs lenkų fondai, siekdami bendradarbiauti ar ieškodami partnerystės formų, taip pat apie mus teiraujasi nacionaliniai Lenkijos dienraščiai, tarkime, „Gazeta Wyborcza“. Žinoma, sulaukėme ir kritikos: Lietuvos lenkų vietos žiniasklaidoje šia tema pasirodė nemažai spekuliacijų. Taigi mes jau dabar suprantame, kad lenkiška „Delfi“ versija bus sudėtingas projektas, tikrai ne visiems patiks, kad į Lietuvos lenkų problemas bus bandoma pažvelgti ramiai ir be isterijos, bet tokių veikėjų nėra daug. Daugelis Lietuvos lenkų yra protingi, išsilavinę žmonės ir jiems trūksta kokybiškos žiniasklaidos, todėl nemanau, kad jie boikotuos lenkiškąjį „Delfi“. O įtampos ir nesutarimų kurstytojai anksčiau ar vėliau vis tiek pralaimi.
Dar norėčiau pabrėžti, kad lenkiškajame projekte mes nebandysime šios tautinės mažumos kažkaip indokrinuoti ar auklėti, tiesiog stengsimės pateikti daugiau įvairių požiūrių. Na, o jei šiuo portalu pavyks kažkiek prisidėti prie Lietuvos ir Lenkijos santykių pagerinimo, bus apskritai puiku.
VEIDAS: Bet šiuo savo projektu jūs kasatės po Lietuvos lenkų žiniasklaidos pamatais, tad ji jums trukdys visomis išgalėmis.
M.G.B.: Mes tai suprantame. Tiesą sakant, nė vienas naujas „Delfi“ projektas nebuvo sutiktas išskėstomis rankomis, bet mes juos pramušėme. Tą patį darysime ir šį kartą: ištyrėme rinką ir judėsime į priekį. Internetinis verslas tuo ir geras, kad yra labai lankstus, ir gali atsižvelgti į skaitytojų poreikius, nes matai, ką jie skaito, ko nori, kam nepritaria.