BFL

Pirmininkavimą Demokratijų bendrijai baigianti Lietuva vasarą organizuoja daug įvairių tarptautinių renginių, skirtų demokratijos plėtrai: užsienio reikalų ministrų konferenciją, moterų pasaulio lyderių susitikimą, parlamentinį forumą, tarptautinius jaunimo, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikimus.
Prezidentūroje birželio 30 dieną vyks aukšto lygio pasaulio moterų lyderių konferencija „Moterys – demokratijos stiprintojos. Geriausioji praktika“ (Women Enhancing Democracy: Best Practices). Planuojama, kad ją atidarys Lietuvos ir Suomijos prezidentės Dalia Grybauskaitė ir Tarja Halonen bei JAV Valstybės Sekretorė Hillary Clinton.

Renginį organizuoja Lietuva, bendradarbiaudama su Moterų pasaulio lyderių taryba, Vilniuje įsikūrusiu Europos lygių galimybių institutu, JAV Valstybės Departamentu, Europos ir JAV nevyriausybinėmis organizacijomis.

Konferencijos dalyviai diskutuos apie priemones ir būdus didinti moterų dalyvavimą viešojoje erdvėje. Tarp renginio temų bus moterų ekonominės nepriklausomybės skatinimas, kova su smurtu prieš moteris ir prekyba žmonėmis.

Liepos 1 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks šeštoji Demokratijų bendrijos ministrų konferencija „Demokratijų bendrija: sustiprėjusi, susitelkusi, su nauja energija“ (Community of Democracies: Empowered, Energized, Engaged), kurioje bus diskutuojama apie Demokratijų bendrijos stiprinimą ir didesnį jos aktyvumą. Ypatingas dėmesys bus teikiamas besikuriančioms demokratijoms ir visuomenės įtraukimui į valstybės valdymą.

Susitikime Vilniuje, kuriame tikimasi iš viso apie 900 dalyvių, Lietuva oficialiai perduos Mongolijai dvejų metų pirmininkavimą Demokratijų bendrijai.

Birželio 29˗liepos 1 d. Vilniuje taip pat vyks jaunimo forumas „Jaunieji lyderiai demokratijos skatinimo procese: iššūkiai ir galimybės“, Demokratijų bendrijos parlamentinis forumas „Kelias į demokratiją: Demokratijų bendrijos parlamentinio forumo vaidmuo“ ir pirmoji Verslo forumo demokratijai sesija.

Demokratijų bendrija yra beveik pusantro šimto šalių vienijantis sambūris, kurio veikloje gali dalyvauti demokratiją sukūrusios ir ją kuriančios valstybės. Demokratijų bendrija remiasi Jungtinių Tautų chartija, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir 2000 m. Varšuvos deklaracija.

Kaip ir praėjusiais metais Kovo 11-ąją Vilniaus gatvėmis pražygiavo kelios dešimtys jaunuolių su politiškai ir žmogiškai nekorektišku mūsų bendrapiliečių lenkų, rusų, žydų atžvilgiu šūkiu – “Lietuva lietuviams”. Ir mes tampame ne butaforinės ar sterilios, bet realios demokratijos valstybe. Net ir demokratijos, tolerancijos nepalaikančios idėjos Lietuvoje, kaip ir visame demokratiškame pasaulyje, gali būti viešai išreikštos. Šiemet reakcija į šį renginį ramesnė.

Be kelių kraštutinių kairiųjų, nuolat akylai ieškančių savo aukų, stropaus politkorektiškumo puoselėtojų, paviršutiniškos žiniasklaidos atstovų bei kelių viešosios erdvės isterikų (jie visi taip pat turį teisę egzistuoti), niekas į šį įvykį rimtai nereagavo.

Norisi tikėti, kad ne tik verslas, bet ir Lietuvos viešosios erdvės dalyviai suvokia gyvenantys globaliame intelekto pasaulyje. Tam akivaizdžiai pasitarnavo ir prieš tris savaites JAV aukščiausiojo teismo priimtas precedentinis sprendimas. Garsioje byloje pergalę pasiekė Vestboro babtistų bažnyčios nariai, viešai dėkojantys Dievui už žuvusius JAV kariškius, jų mirtį traktuojantys kaip Dievo bausmę Amerikai už nevaržomas homoseksualų teises. Nuo šiol JAV bus galima viešai pasisakyti prieš gėjus, jei tam bus pasirinkta tinkama vieta ir būdas. Tokią žodžio laisvę saugo JAV konstitucija.

Belieka apgailestauti, kad tikrasis demokratijos suvokimas Lietuvoje sunkiai skinasi kelią.Vasario viduryje pilietis R.Brazevičius nuo pastato nuplėšė Lietuvos trispalvę ir ją sudraskė. Policiją pažeidėją sulaikė. Teisme išmintinga, tolerantiška ir tikrąsias demokratijos vertybes suvokianti prokurorė Ala Petrenko pasiūlė R.Brazevičių tiesiog atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės įpareigojant atlyginti padarytus nuostolius. Bet čia įsikišo generalinis prokuroras Darius Valys, manantis, kad tokiais veiksmais buvo išniekintas nepriklausomos demokratinės valstybės simbolis, sumenkintas valdžios ir valdymo institucijų autoritetas.

Šalies prokuratūros vadovai nusprendė žengti į saviraiškos laisvės ribojimo vandenis, kurie pasaulyje seniai jau išbraidyti. JAV aukščiausiasis teismas dar 1989 m. konstatavo, kad JAV konstitucijos pirmoji pataisa (žodžio laisvė ir kt.) saugo teisę deginti ar kitaip žeminti JAV vėliavą ir taip išreikšti savo požiūrį į JAV politikos bei valdžios veiksmus. Taigi kas seniai įteisinta JAV, bandoma kriminalizuoti Lietuvoje.

Keistų šūkių skanduotojų ar vėliavos niekintojų egzistavimo galimybe jaunoje Lietuvos demokratijoje neturėtų būti abejojama. Sunku suprasti skanduojančiuosius “Lietuva – lietuviams” ar trispalvę draskantį pilietį. Bet užsimoję juos nubausti ar sunaikinti naikintume ir dalį Lietuvoje jau egzistuojančios laisvės.

Laisvės ribojimo kaina negalima reikalauti lojalumo valstybei ar uždrausti sakyti tai, kas gali nepatikti kitiems žmonėms, nes taip būtų sunaikinta pati laisvė.

Gerai žinomas gangsteris Al Capone žinojo, kad demokratija su ją lydinčia korupcija (o korupcija visada buvo ir liko savotiškas demokratijos simbolis) ir dažnai painiais įstatymais yra sistema, galinti efektyviai padėti jo verslui. Todėl jis dosniai remdavo JAV demokratus ir aktyviai kviesdavo amerikiečius dalyvauti rinkimuose naudodamas šūkį „Vote early and vote often!“ („Balsuok anksti ir balsuok dažnai!“).

Kalbant apie šiandieninę demokratiją, manau dauguma sutiks, kad žodis „demokratija“, kuris yra naudojamas politikų ir šiuolaikinės žiniasklaidos labai skiriasi nuo tikrosios demokratinės sistemos sampratos. Žodis „demokratija“ buvo sukurtas iš Graikiško žodžio „demos“ – tauta, o tai, ką mes turime šiandieną, mąstant su humoru, galima pavadinti „demo versija“, nes tarnauja oligarchinio kapitalo diktatui.

Šiandieninė mūsų demokratija – tai ne „tautos valdžia“, o diktatūra tų, kurie save vadina „demokratais“. Šiandieninė mūsų lietuviška suvereni demokratija – tai demokratija, skirta išrinktiesiems valstybės valdytojams, jų giminėms, draugams ir kolegoms, t.y. mūsų demokratijos samprata yra – kai šalies valdytojai gyvena gerai, nes tarnauja oligarchų kapitalui, o kiti – kaip pasiseka. Sutikite, kad jei šiuolaikiniai demokratai tautos spaudžiami būtų priversti valstybę valdyti sąžiningai ir demokratiškai ir turėtų atstovauti daugumos interesus, tai pirmieji kas atsisakytų demokratijos, būtų dabartiniai mūsų pseudo demokratai.

Manau šiandien mažai kas ginčytųsi dėl nuomonės, kad demokratija, kuri egzistuoja šiandien, yra figos lapas pridengiantis oligarchinio kapitalo diktatūrą. Iš to seka, kad tie, kas laimi pseudo demokratinius rinkimus, tiesiog tampa oligarchinio kapitalo vasalais (žodis „vasalas“ yra kilęs iš lotynų kalbos, o jo tiesioginis vertimas yra „tarnas“, tai žmogus, priklausomas nuo kokios nors grupės narių ir atstovauja jų interesus).

Aš pasakyčiau, kad dabartinė pseudo demokratija yra bandymas suderinti privačius interesus tarp turtuolių ir turto šaltinių. Nors pati problema yra ne  demokratijos supratime, o tame, kad ji, kaip samprata, yra specialiai iškraipyta vardan turtuolių interesų.

Praktiškai gaunasi taip, kad per rinkimus oligarchinio kapitalo grupės finansiškai paremia vienų ar kitų partijų vasalus ir jų pagalba paima valdžią į savo rankas. Todėl tokios schemos pagalba demokratija ne tik, kad nepanaikina dažnai vergiško dirbančiųjų išnaudojimo, o atvirkščiai, vardan stambaus kapitalo interesų, jį tik dar labiau sustiprina. Skirtumas tik tas, kad dabartiniai „vergai“ turi didesnę pasirinkimo teisę: gali sutikti dirbti vergiškomis sąlygomis, gali atsisakyti tokio darbo ir tapti skurdžiais arba emigruoti į žmogaus teises labiau gerbiančią šalį.

Kalbant apie demokratiją, galima konstatuoti, kad ji nėra naujas pradas, nes ji ne pirmą kartą ateina į pasaulį. Tai santvarka, kuri jau buvo gerai žinoma antikiniam pasauliui. Todėl kalbant apie demokratiją, manau reikėtų pradėti kalbą nuo Senovės Romos istorijos, kurią iš dabartinių mokyklinių istorijos vadovėlių, dabartinių pseudo demokratų pagalba, bandoma ištrinti.

Tie, kurie šiek tiek daugiau domėjosi Senovės Romos istorija, sutiks, kad kalbant apie demokratiją, kaip Senovės Romoje, taip ir dabar, situacijos panašios. Rinkimuose naudojami panašūs rinkėjų papirkinėjimo metodai, vadinami “duonos dalyba iš rankų”, prieš rinkimus naudojami prašmatnūs nemokami rinkiminiai “festivaliai” ir viskas vardan tų pačių oligarchinio kapitalo diktatūros interesų. Bet panagrinėjus skurdesnių klasių teises, ypač darbininkų, kaip tada, taip ir dabar niekas per daug nepasikeitė. Jie buvo ir lieka bejėgiais ir mažateisiais prieš oligarchų (stambaus kapitalo) interesus. Skirtumas tik tas, kad tada vadinamieji vergai neturėjo teisės balsuoti, o dabar vadinamieji samdomi darbuotojai teisę balsuoti jau turi.

Šiuolaikinės demokratijos simboliu laikomas Parlamentas. Bet, manau, istorikai sutiks, kad Parlamentas irgi yra ne demokratijos, o feodalinės sistemos išradimas kaip kilmingųjų atstovavimo organas.

Reikia pripažinti, kad Amerikoje, XVIII amžiaus pabaigoje, Nepriklausomybės karo su Anglija metu, kai kolonistai nuvertė Britų valdžią, atsiradusi nauja politinės demokratijos forma, siekiant išsilaisvinti iš Britų imperijos įtakos, iš esmės buvo sukurta stambaus kapitalo ir atstovaujanti stambių monopolijų interesus. Ir taip, eilinį kartą, liko ta pati kapitalistinė valdymo forma, pasikeitė tik pavadinimai ir buvo uždėtos naujos gražios kaukės.

Kalbant apie dabartinę JAV demokratiją, tai jos pagrindą visada sudarė liberalizmas, o dabar neo-liberalizmas, todėl tos ideologijos neigimas iškarto traktuojamas kaip pavojus laisvės ideologijai „demokratijai“, bei socializmo, musulmoniško fundamentalizmo ir kt. propagavimu.

Neo-liberalizmas, tai teorija, pagal kurią kapitalistinės rinkos santykių ir rinkos mainų sistemai netaikomi jokie žmogaus veiklos srities ir etikos standartų apribojimai, pakanka, kad būtų reglamentuotas žmogaus elgesys. O jei kelią užkerta aplinkos ar socialinės normos, jos turi būti panaikintos. Kalbant paprastai, liberalizmas tiesiogiai proporcingas liberalų kišenių turiniui, t.y. tik liberalų asmeninės naudos siekimui, žmonėms pučiant burbulus apie butaforines asmenines laisves, kurias jų lyderiai patekę į valdžią, pirmiausia puola kuo greičiau apriboti.

Prancūzijos revoliucija lyg ir yra tikros demokratijos pavyzdys, bet iš esmės ir ši demokratija buvo apribota. Ji sąlyginai gyvavo tol, kol stambaus kapitalo ir samdomų dirbančiųjų interesai sutapo kovojant prieš bajorų interesus. Bendroje kovoje sutapus dviems interesų grupėms prieš trečią, lygtai viskas atrodė gan padoriai ir kilniai, bet kai tik bajorų kasta buvo sunaikinta, senų išnaudotojų vietą užėmė nauji. Atrodytų, demokratija jau atsirado kaip forma, bet, deja, turinys nelabai tepasikeitė, vieni išnaudotojai greitai pakeitė kitus.

Kokias galime padaryti išvadas apie šiuolaikinę demokratiją?

Manau, kad demokratija niekada nebuvo, nėra ir vargiai ar gali būti tokia, kokią mes įsivaizduojame, apie kokią skaitome wikipedijos enciklopedijoje, nes ji visada atstovauja ne daugumos, o ekonomiškai dominuojančių grupių interesus, t.y., kaip mes šiandien įpratę vadinti, oligarchinio kapitalo interesus. Daugumos viešas interesas, kaip ir samdomų darbuotojų interesai, visada buvo, yra ir bus gniuždomi, ir nesvarbu kiek šalyje yra demokratijos, bei kiek darbuotojų atstovų yra Seime. Turime suprasti ir niekada neturime pamiršti, kad nežiūrint į šiuolaikinės demokratijos formas, bei formalumus, kol dominuoja kapitalo dėsniai, mes visada privalėsime įvairiomis formomis kovoti su socialine nelygybe, už daugumos viešuosius interesus, už savo asmeninę laisvę, nesitaikstyti su „vasalų“ savivale ir padėti labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms kovoti su jų išnaudojimu, kol vėl netapome beteisių vergų ir visagalių vergvaldžių visuomene.

Rimas Armaitis

Jungtinės Valstijos ketina remti demokratines reformas, pareiškė valstybės sekretorės pavaduotojas Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas).

“Kaip pareiškė prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), Egipte viskas jau nebegali būti taip, kaip anksčiau. Egiptiečiai tvirtai siekia laisvės, siekia turėti atsakingą, atstovaujamą ir pareigingą vyriausybę, ir JAV remia egiptiečius”, – sakė W.Burnsas interviu agentūrai “Interfax”.

Pasak jo, JAV taip pat remia egiptiečių siekį užtikrinti žmogaus teises, organizuotą greitą valdžios perdavimą, “kad būtų įvykdytos gilios ir svarbios politinės sistemos reformos”.

“Mes darysime viską, kad padėtume tai pasiekti”, – pabrėžė Amerikos diplomatas.

Jis taip pat pabrėžė, kad panašūs iššūkiai yra iškilę ir kitoms regiono šalims. “Gyventojai jose taip pat jaučia tokį patį nusivylimą, taip pat siekia pagrindinių laisvių”, – sakė W.Burnsas.

Jis pridūrė, jog JAV sako savo draugams ir partneriams regione, kad čia būtinos lanksčios politikos ir ekonomikos reformos.

“Stabilumas – tai ne kažkas statiška: jeigu ilgą laiką atsakymo į susirūpinimą visuomenėje nėra, užtikrinti stabilumą bus labai nepaprasta, faktiškai neįmanoma”, – pabrėžė JAV valstybės sekretorės pavaduotojas.

Lietuvos ekonominiai interesai Baltarusijoje negali užgožti puoselėjamų demokratijos vertybių, nes galime patys prarasti demokratiškos valstybės veidą, ketvirtadienį sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Emanuelis Zingeris.

“Mes priėjome prie taško, kada galime pasakyti, kad mūsų šalies ekonominiai interesai yra labai svarbūs, bet kritinių įvykių masė viršija visas įmanomas normas, todėl turime pasakyti, kad žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje yra tokie, jog turime nustatyti vertybinius vektorius santykiuose su šia valstybe, o ne klausytis tik ką mums kalba apie mūsų labai svarbius ekonominius interesus Baltarusijoje”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė politikas.

Anot jo, “mes negalime prarasti demokratiškos valstybės veido, nes po to pamiršime demokratijos standartus ir Lietuvos viduje, jeigu leisime, kad tokie pažeidimai vyktų kaimyninėje šalyje”.

“Ekonomika vis dėlto yra antrinis dalykas”, – pabrėžė URK vadovas.

Anot jo, Lietuvai būtų veidmainiška tylėti apie įvykius Baltarusijoje, ypač kai po kelių dienų bus minimo Sausio įvykiai.

“Mes negalime veidmainiškai nematyti, kad šalia, už kelių kilometrų yra kita tauta Europoje, kuri kenčia būdama tokiame pat sovietiniame kalėjime”, – kalbėjo parlamentaras.

“Šioje kaimyninėje Europos Sąjungos šalyje, Europos centre masiškai pažeidžiamos žmogaus teisės iki pat šiandien dienos, – pabrėžė E.Zingeris. – (…) Lietuvos Seimas reikalauja paleisti kalinius, nutraukti bylas prieš visus buvusius kandidatus į prezidentus ir jų štabų narius, nutraukti terorą prieš visuomenines organizacijas.”

Apie pragmatišką Lietuvos politiką su Baltarusija ir Rusija ne kartą yra kalbėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug, nes ekonominis bendradarbiavimas visiems svarbus”, – gruodį savaitraščio “Veidas” specialiam leidiniui “Prognozės 2011″ sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat tvirtino, kad politinis bendradarbiavimas priklausys ir nuo kitų aplinkybių.

“(…) štai įvykus mano susitikimui su Baltarusijos prezidentu, po 19 metų Sausio 13-osios bylos įšaldymo turėjome galimybę gauti Vladimiro Uschopčiko apklausos duomenis. Tai leido perkvalifikuoti kaltinimus į karo nusikaltimus, kuriems senaties terminas nebetaikomas”, – bendravimo su oficialiuoju Minsko naudą apibūdino prezidentė.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad 2011 metais Lietuva, kaip pirmininkaujanti ESBO šalis, domėsis demokratizacijos, žmogaus teisių ir žodžio laisve visoje Europoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse.

Po gruodžio 19 dieną vykusių prezidento rinkimų, Minske panaudota jėga išvaikant mitingą, šimtai žmonių buvo suimti, tarp jų – ir buvę prezidento Aleksandro Lukašenkos varžovai per rinkimus.

Šiuo metu Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje tebėra keturi buvę kandidatai į prezidentus: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Alesis Michalevičius ir Nikolajus Statkevičius.

Izoliatoriuje taip pat tebėra A.Sanikovo žmona žurnalistė Irina Chalip, V.Nekliajevo bendražygis Aleksandras Feduta ir Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Jie kaltinami dėl masinių riaušių sukėlimo, už tai numatomas laisvės atėmimas iki 15 metų.

Iš viso kaltinimai byloje dėl masinių protestų prieš A.Lukašenkos perrinkimą pateikti daugiau kaip 22 žmonėms.

Koalicijos “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos” lyderis paskelbė, kad ketins demokratiškai siekti valdžios pasikeitimo šalyje.

“Mes norime sukurti alternatyvą dabartinei valdžiai. Mūsų tikslas – pakeisti politikos kursą, išardyti šią kėgėbistinę sistemą”, – pareiškė Rusijos liaudies demokratinės sąjungos lyderis, buvęs premjeras Michailas Kasjanovas, kalbėdamas to paties pavadinimo partijos steigiamajame suvažiavime pirmadienį.

M.Kasjanovas pažymėjo, kad šalis pastaraisiais metais gyvena tik iš aukštų naftos kainų, bet dabar rezervinės atsargos beveik visiškai išseko.

“Kai įvyko pasaulinė krizė, valdžia šimtus milijardų dolerių išdalijo oligarchams. Ir dėl šios krizės, ir dėl tokios politikos rezervinės atsargos ateinančiais metais bus išnaudotos. Per pastaruosius ketverius metus šalis atvesta prie ribos, už kurios – praraja”, – pabrėžė M.Kasjanovas.

Drauge jis pažymėjo, kad šalyje vyksta pavojingi procesai, tai rodo įvykiai Kuščevskajos gyvenvietėje, masinės riaušės gruodžio 11 dieną Maskvoje ir kai kurie kiti.

“Mes turime užbėgti už akių revoliuciniams įvykiams, kurių kvapas jau tvyro ore”, – pažymėjo pranešėjas.

Jis pabrėžė, kad steigiamos partijos “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos” tikslas – ateiti į valdžią konstituciniu keliu, tai yra – dalyvaujant rinkimuose.

Pasak M.Kasjanovo, jis ir kiti koalicijos pirmininkai primena, kad steigiamos naujos partijos gali neužregistruoti vadžia.

“Bet mes turime pareikalauti užregistruoti mūsų partiją pavasarį, antraip visi jos nariai išeis į gatves su atitinkamais reikalavimais”, – pabrėžė jis.

“Šiandien mums reikia prasiveržti į rinkimus. Ne revoliucija, o rinkimai turi privesti prie valdžios pasikeitimo”, – pabrėžė M.Kasjanovas.

Tuo tarpu prieš prasidedant suvažiavimui pastatą, kur jis vyksta, piketavo maždaug 70-80 valdžiai lojalaus judėjimo “Jaunoji Rusija” aktyvistų.

Jie išskleidė didelį plakatą su užrašu rusų ir anglų kalbomis “Oranžinis rūke – plauk už vandenyno!” Judėjimo nariai buvo apsirengę Peliuko Mikio kostiumais, jie dalijo įeinantiems suvažiavimo delegatams didelius kibirėlius su kukurūzų spragėsiais ir anketas “žaliajai kortai” – teisei dirbti Jungtinėse Valstijose – gauti.

Atstovaujamoji demokratija yra netinkama ir Lietuvoje, ir pasaulyje, todėl jos turi būti atsisakyta, vietoj to reikia tiesioginio piliečių dalyvavimo valdyme, teigia partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas, europarlamentaras Rolandas Paksas.

“Moderniosios demokratijos kaip valdymo formos išsigimimas jau buvo užprogramuotas pačioje jos užuomazgoje. Tai nutiko tuomet, kai Europos šalys, siekdamos apriboti monarchų galią perėmė demokratinę antikos laikų tradiciją, tačiau žengdamos šį žingsnį atsisakė svarbiausio graikų demokratijos principo – tiesioginio piliečių dalyvavimo priimant sprendimus”, – sekmadienį per “tvarkiečių” kongresą Vilniuje tvirtino R.Paksas.

Anot jo, būtina grįžti prie senovės Atėnuose buvusios sistemos, kai piliečiai dėl įvairių sprendimų balsuodavo tiesiogiai, o tai būtų galima įvykdyti naudojantis interneto galimybės.

“(…) tie susirinkimai, aišku, vyktų ne aikštėse, o virtualioje erdvėje (…) Piliečiams tereikėtų sutartą dieną prisėsti prie kompiuterių ir atlikti savo pilietinę pareigą”, – tikino “tvarkiečių” vadovas.

Pasak jo, Lietuva galėtų būti viena pirmųjų valstybių, kurios piliečiai tokiu būdu dalyvautų valstybės gyvenime, t.y. per reguliariai šaukiamą tautos susirinkimą išreikštų savo valią.

R.Paksas tvirtino, kad atstovaujamoji demokratija ir Lietuvoje, ir pasaulyje virto tuščia sąvoka, nes ją “nusavino itin aktyvi ir valdžią uzurpavusi” visuomenės mažuma.

“Iškaboje parašyta – Lietuva demokratinė respublika, tačiau žmogus čia jaučiasi taip, kad iš visų demokratijos teikiamų teisių tebūtų suteikta vienintelė – teisės netekus kantrybės susikrauti lagaminus”, – tikino per apkaltą iš pareigų nušalintas Lietuvos prezidentas.

Anot jo, tie, kurie nori pokyčių, yra greitai pašalinami, sukompromituojami, pateikdamas, kaip pavyzdį JAV nušautojo prezidento Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) bei po Votergeito skandalo turėjusio atsistatydinti JAV vadovo Richardo Nixono (Ričardo Niksono) atvejus.

“Man teko būti du kartus būti ministru pirmininku, buvau valstybės vadovas ir eidamas šias pareigas nuolat jaučiau tą nematomą ribą, kurios niekam neduota peržengti. Net premjerams ar prezidentams. Kuo tai baigdavosi, kai to nepaisydavau, jūs žinote”, – tikino jis.

R.Paksas prezidentu buvo išrinktas 2003 metų sausio 5 dieną. 2004 metų balandžio 6-ąją po Seime inicijuoto apkaltos proceso už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą R.Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

+370 5 2058508 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058508

Šimtai Mianmaro demokratijos lyderės Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) šalininkų šeštadienį susirinko prie disidentės namų ant ežero kranto, tikėdamiesi, kad ji bus paleista artimiausiomis valandomis.

Aung San Suu Kyi pastaruosius du dešimtmečius beveik visą laiką praleido namų arešte arba kalėjime.

Kepinant atogrąžų saulei, prie disidentės partijos būstinės ir jos aptriušusio namo susirinkę šalininkai nekantriai laukė, tikėdamiesi bent akies krašteliu pamatyti 65 metų Nobelio taikos premijos laureatę.

Daugelis vilkėjo marškinėlius su jos atvaizdus ir užrašu: “Mes stovime su Aung San Suu Kyi”.

Pareigūnai nurodė, kad ji bus paleista artimiausiu metu, tikriausiai šeštadienio vakarą, nors kai kurie baiminasi, kad šalį valdantys generolai gali rasti naują dingstį pratęsti Aung San Suu Kyi sulaikymą.

“Meldžiamės, kad ji būtų paleista. Labai jaudinamės”, – sakė Jangone gyvenanti 35 metų namų šeimininkė Cho Cho (Čo Čo).

“Netikiu, kad ji kalta, – sakė disidentės partijos narys Lei Lei. – Taigi, jau anksčiau tikėjausi, kad kiekviena diena gali būti jos paleidimo diena.”

Daugelis ekspertų tebelaiko Aung San Suu Kyi pagrindine grėsme beveik penkis dešimtmečius Mianmarui vadovaujančiai karinei chuntai. Per pastaruosius 21 metus ji 15 metų praleido nelaisvėje, tačiau vėliausias Aung San Suu Kyi skirtas namų arešto terminas baigiasi šeštadienį.

Šiuo metu 3 mlrd. planetos žmonių gyvena laisvose ir demokratiškose valstybėse, 1,5 mlrd. pusiau laisvose šalyse, o 2,5 mlrd. – visiškai autoritarinėse valstybėse.

XX a. paskutinį ketvirtį praūžusi trečioji demokratizacijos banga įtvirtino atstovaujamąją demokratiją, kaip pasaulyje dominuojantį valstybės tvarkymo principą. Tačiau pastarųjų metų pasaulinės tendencijos kelia nerimą – stiprėja autoritarinių režimų pozicijos, o silpnų demokratijų rodikliai vis smunka.

Tarptautinės tendencijos

Kasmet politinių ir pilietinių laisvių rodiklių svyravimus ir tendencijas tirianti tarptautinė nevyriausybinė organizacija “Freedom House” pastebi, kad šiuo metu kur kas daugiau valstybių nei 1989 m. gali būti apibūdinamos kaip laisvos (iš esmės atitinkančios liberalios demokratijos principus). Tokių šalių pasaulyje, remiantis 2010 m. ataskaita, yra 89. Jų gyventojai sudaro 46 proc. (3 mlrd.) visų planetos žmonių.

Iš dalies laisvomis (demokratiškos, bet turinčios esminių trūkumų) įvardijamos 58 valstybės, kuriose gyvena per 1,5 mlrd. žmonių (20 proc. Žemės gyventojų). O prie nelaisvų (autoritarinio režimo) valstybių kategorijos šiame tyrime priskiriamos 47 šalys, kuriose gyvena 2,5 mlrd., arba 34 proc., pasaulio gyventojų (į šią “kompaniją” patenka ir daugiausiai piliečių pasaulyje turinti Kinija).

Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad demokratiškos ir iš dalies demokratiškos valstybės dominuoja politiniame pasaulio žemėlapyje. Galbūt JAV politologas Francisas Fukuyama, prieš du dešimtmečius paskelbęs apie liberaliosios demokratijos triumfu pažymėtą istorijos pabaigą, buvo teisus? Vis dėlto pažvelgus į detalesnes trumpojo laikotarpio tendencijas susidaro atvirkštinis įspūdis – demokratijos pozicijos pasaulyje ima braškėti. Remiantis “Freedom House”, praėjusiais metais net 40-yje iš 194 tirtų pasaulio valstybių (apie 21 proc.) įvairūs demokratijos rodikliai suprastėjo.

Beje, tarptautiniu lygiu blogėjanti žmogaus teisių ir laisvių padėtis pastebima jau ketverius metus iš eilės. Tai ilgiausias tokio nuosmukio periodas per visą 40 metų šios organizacijos atliekamų tyrimų istoriją. “Freedom House” ekspertų teigimu, per pastaruosius ketverius metus dažniausi pažeidimai buvo prigimtinės žodžio ir asociacijų laisvės ribojimai autoritarinėse valstybėse. Konstatuojama, kad prie demokratijos būklės prastėjimo pasaulyje daug prisidėjo nevaldoma korupcija ir teisės viršenybės sunkumai demokratiją bandančiose įtvirtinti šalyse. Pastarieji metai taip pat įeis į istoriją dėl neteisėtai nuverstos ne vienos valdžios (arba, atvirkščiai, neteisėtai pratęstos ne vienos kadencijos), susidorojimo su žurnalistais ir nevalstybinių subjektų (religinių ekstremistų, narkotikų kartelių) inicijuotų smurto protrūkių.

Atskirų regionų bėdos

Kaip ir buvo galima tikėtis, stiprūs demokratijos bastionai išliko Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika. JAV prezidento Baracko Obamos administracija bandė taisyti abejotinus ir nuolat kritikuojamus Amerikos demokratijos ypatumus, ypač užsienio politikos srityje: nuspręsta uždaryti Guantanamo kalėjimą, JAV pareigūnams oficialiai uždrausta naudoti kankinimo metodus. O Vakarų Europoje pastaraisiais metais didžiausi iššūkiai iškilo stengiantis apibrėžti santykius su imigrantais, ypač musulmonų mažumų atžvilgiu. Vis dėlto tai nepadarė didesnės įtakos tradiciškai puikiems šio regiono įvertinimams demokratijos atžvilgiu.

"Veido" archyvas

Vidurio ir Rytų Europoje pastaraisiais metais buvo galima įžvelgti keletą teigiamų tendencijų. Tarkime, Balkanų šalyse su Kosovu, kuriame įvyko demokratiški rinkimai, pakilo pilietinių laisvių lygis. Bet dalyje buvusių Sovietų Sąjungos respublikų tendencijos kitokios – jos toliau “sėkmingai” ritosi žemyn arba įsitvirtino jau pasiektame dugne. Štai Dmitrijaus Medvedevo gražūs priešrinkiminiai pasisakymai apie žmogaus teisių padėties gerinimą po rinkimų taip ir liko tik žodžiai. O, tarkime, Centrinė Azija apskritai įsitvirtino kaip viena represyviausių zonų pasaulyje (Kirgizijos įvertinimas nuo “iš dalies laisva” pasikeitė į “nelaisva”).

Apibendrinant galima teigti, kad, išskyrus Baltijos šalis, vienintelė laisva valstybė buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje išliko Ukraina, bet oligarchinis politinės sistemos pobūdis ir Viktoro Janukovičiaus atėjimas į valdžią kelia abejonių dėl šios šalies demokratiškos ateities.

Kitas regionas Lotynų Amerika, visuomet pasižymėjusi demokratijos lygio svyravimais, pastaraisiais metais susidūrė su rimtais sunkumais. 2009 m. perversmas Hondūre, po kurio priverstinai emigravo buvęs prezidentas Manuelis Zelaya, sukūrė konstitucinių normų pažeidinėjimo chaosą ir lėmė politinių teisių bei žmogaus laisvių lygio smukimą. Venesueloje ir Nikaragvoje demokratijos apraiškų taip pat nepadaugėjo – šių šalių vadovai ir toliau valdžią koncentruoja savo rankose ir valdo nedemokratiškais metodais.

Vis dėlto problemiškiausi demokratijos atžvilgiu yra Afrikos ir Azijos žemynai. Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje demokratijos bejėgiškumą gerai iliustruoja masinis rinkimų rezultatų klastojimas ir smurtas prieš civilius gyventojus Irane, Jordano karaliaus sprendimas atidėti parlamento rinkimus ar nuolatiniai politinės opozicijos persekiojimai Bahreine.

"Veido" archyvas

Regione nuolat fiksuojami smurto protrūkiai: Pakistane, Irake, netgi vienintelėje laisvoje regiono valstybėje Izraelyje. Likusioje Azijos dalyje galima pastebėti ir teigiamų tendencijų, pavyzdžiui, pilietinio karo pabaiga Šri Lankoje ir stebėtina demokratijos sėkmės istorija Mongolijoje. Vis dėlto jas temdė aiškūs demokratinių principų pažeidimai, tokie kaip 29 žurnalistų žudynės Filipinuose, interneto puslapių cenzūra ir nuolatinės represijos, kurių imamasi prieš žmogaus teisių gynėjus Kinijoje.

Rekordiškai smukę demokratiniai rodikliai

Akivaizdu, kad demokratinių procesų tyrėjai šiuo metu susiduria su įdomkiu paradoksu. Trečioji demokratizacijos banga (prasidėjusi 1974 m. vadinamąja gvazdikų revoliucija Portugalijoje) pasaulio režimų žemėlapį pertvarkė taip, kad jai nusiritus demokratiškų valstybių tapo daugiau nei iki tol, bet pastarasis penkmetis pažymėtas rekordiniu demokratinių rodiklių nuosmukiu.

Ar šias trumpojo laikotarpio tendencijas turėtume sureikšminti? “Freedom House” ekspertai atsako taip: su šiomis tendencijomis nekovojant, demokratizacijos erozija gali įgauti vis didesnį pagreitį. Netgi tikėtinas sniego gniūžtės efektas, tuomet pasaulyje kasmet būtų registruojami vis didesni laisvių ir teisių suvaržymai.

Ateityje demokratijos šalininkų nerimui atsirasti pagrindo gali būti dar daugiau. Pasirodo, po George’o W.Busho kadencijos tik 10 proc. JAV – įtakingiausios pasaulio valstybės – gyventojų pasisako už paramą demokratijai tarptautiniu lygmeniu. Įsitikinimas, esą nors demokratija nėra pakankamai efektyvi valdymo forma, bet niekas nieko geriau už ją nesugalvojo, kelia vis daugiau abejonių. Ilgą laiką demokratija buvo siejama su stipria ekonomika (JAV, Vakarų Europos demokratijų pavyzdys), bet tokių autoritarinių režimų kaip Kinija ir Singapūras ekonominė sėkmė pastaraisiais metais priverčia abejoti, ar iš tiesų nėra rimtesnių demokratinio režimo alternatyvų.

Remiantis JAV tyrimų centro “American Enterprise Institute for Public Policy Research” ekonominėspolitikos studijų direktoriaus Kevino Hasseto skaičiavimais, 1991–2005 m. politinėmis represijoms pasižyminčiose valstybėse, kuriose ekonomika gana laisva, ekonominis augimas vidutiniškai buvo 3,66 proc. didesnis nei politiškai laisvose.

Taigi, regis, ateityje demokratija pasaulyje ne tik susidurs su politinių laisvių ir teisių varžymo problemomis trumpuoju laikotarpiu, bet gali tekti atlaikyti ir vadinamojo autoritarinio kapitalizmo, kuris derina ekonomikos sėkmę su politinėmis represijomis, konkurenciją.