Dreamstime nuotr.

Vilniaus universiteto mokslininkai, prognozuodami klimato pokyčius, išskiria 4 įmanomus scenarijus. Pagal juodžiausią iš jų vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje nuo 7 laipsnių šokteli iki 12 laipsnių pagal Celsijų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako, kad pesimistinis scenarijus įmanomas, jei atmosferos tarša nemažės.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

Kylanti metinė temperatūra ateityje vers keisti auginamas kultūras. Jei manote, kad dėl to kaltas transporto išmetamas anglies dioksidas, klystate, nes, pagal Jungtinių Tautų klimato kaitos analizę, gyvulininkystė atsakinga net dėl 14,5 proc. visos klimato kaitą sukeliančią dujų emisijos. Tai kone toks pat kiekis kaip ir transporto. Karvių bandos kaltos dėl metano dujų (CH4), kurios daugiau nei 20 kartų pavojingesnės už anglies dioksidą (CO2).

„Šiltėjant klimatui ilgalaikėje perspektyvoje išsaugoti kai kuriuos įprastus mūsų augalus taps problemiška – su šiluma į Lietuvą plūstelės ir dar nepažįstamos čia ligos, kenkėjai. Labiausiai pažeidžiama kultūra – rapsai“, – aiškina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Visa kita liks beveik kaip buvę – Lietuvoje bus ekologiškai auginamos sojų pupelės, kukurūzai, grikiai, kviečiai.

„Jei mūsų klimatas supanašės su viena didžiausių kviečių augintojų Prancūzija, kur vidutinė metinė temperatūra siekia 12 laipsnių, grūdams sąlygos bus dar palankesnės“, – teigia „Amilinos“ bendrovės vadovaujantis ekonomistas Mindaugas Gedvilas.

Žiemkenčiai miegos, nevegetuos esant ir aukštesnei temperatūrai. Dabar, kai nėra sniego, pasėlius sunaikina dideli temperatūrų svyravimai ir atšiaurūs vėjai. „Manau, keliais laipsniais pakilusi metinė temperatūra nieko nepakeis, gal tik piečiau augančių veislių dairysimės“, – sako žinomas Lietuvos žemvaldys Ramūnas Karbauskis.

Paklausta, į kokias rinkas Lietuva netolimoje ateityje eksportuos grūdus, bendrovės „Imlitex grūdai“ direktorė Asta Laktiomkinienė pamini Pietų Ameriką.

Naujų rinkų lietuviai žvalgosi nuolat, nes situacija keičiasi. Pavyzdžiui, anksčiau viena pagrindinių šalies eksporto rinkų buvęs Iranas šiemet pirko daugiau rusiškų grūdų, taigi Lietuvai savo produktus teko siūlyti kitoms šalims.

Derlingumo potencialas

Pernai Lietuva prikūlė 6,2 mln. tonų. Užpernykštis derlius viršijo 5,3 mln., o 2013 m. – 4,6 mln. tonų. Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ vadovo K.Šimo tvirtinimu, Lietuva eksportuoja daugiau kaip 4 mln., Latvija – 2 mln., o Estija – milijoną tonų grūdų. Pasak R.Karbauskio, nors Lietuvos derliai rekordiniai kasmet, neišnaudotas potencialas dar siekia apie 30–40 proc.

A.Macijauskas pabrėžia, kad dabar blogiausi šalies ūkiai prikulia tiek grūdų, kiek anksčiau prikuldavo geriausi kolchozai. Tai lėmė geresnės grūdų veislės, pažangi nauja technika ir ES parama. Nors ūkininkai kalba apie neišnaudotą potencialą, nerimą kelia tai, kad prastėja šalies dirvožemių kokybė.

„Derlingiausios dirvos yra Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje. Mažiau derlingos – Rytų bei Pietryčių“, – detalizuoja biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Rauckas, pats ūkininkaujantis Aukštaitijoje.

Ne vien tai neduoda ramybės grūdų augintojams. Vis sudėtingiau tampa sandėliuoti ir transportuoti gausėjantį derlių, ypač jei orai lietingi. Problema – ir  dirvonuojanti žemė.

GMO Lietuva įsileis paskutinė

Kol kas Lietuva pasisako prieš genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). ES šiuo metu įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų veislės.

„Matyt, būsime paskutiniai, kurie įsileis GMO, – svarsto K.Šimas, neskubantis sureikšminti genetiškai modifikuotų augalų derlių. – Palyginę genetiškai modifikuotų augalų derlių su dabartiniu mūsų pamatytume, kad prieaugis nėra didelis. Tačiau GMO kultūros atsparesnės klimato kaitai, staigioms orų permainoms.“

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius vis dar neabejoja, kad kur kas daugiau mūsų kraštas laimėtų augindamas natūralius augalus, o ne genetiškai modifikuotus. Tam linkusi pritarti ir Lietuvos ekologinio ūkio krikštamote vadinama profesorė emeritė Dalia Marija Brazauskienė. Jos nuomone, Lietuva išsaugotų natūralų savo veidą išvengusi GMO, nes tai ypač pavojinga ekologiniams ūkiams.

Abu pašnekovai sutaria, kad įsileisti genetiškai modifikuotus augalus į Lietuvą pakaktų dienos, tačiau užteršus jais žemę kelio atgal nebūtų. Su tokia pozicija nesutinkantis V.Rauckas mano, kad ekologinę žemdirbystę turėtų valdyti rinkos dėsniai, o ne padidintos išmokos.

Daugės azotą kaupiančių kultūrų

„Jei tik rinkai reikės, ir dramblių Lietuvoje užauginsime. Viską reguliuoja paklausa“, – juokauja Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas. Jis aiškina, kad Lietuvos ūkininkai augina tai, kas geriausiai perkama. Anksčiau tai buvo cukriniai runkeliai, šiuo metu – kviečiai ir rapsai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas prideda, kad paklausą skandinavų rinkoje atrado ir Lietuvoje auginami žirniai bei pupos. Jų plotai pernai buvo maždaug dvigubai didesni nei užpernai. Žirnių 80-yje tūkst. hektarų galima užaugti apie 200 tūkst. tonų, o pupų 61 tūkst. ha – apie 170 tūkst. tonų.

Auginti azotą kaupiančius augalus apsimoka ne tik dėl politikos, bet ir dėl dirvožemio, nes ankštiniai – azotą kaupiantys ir dirvožemį tausojantys augalai.  Prognozuojama, kad ir ateinančiais metais ankštinių kultūrų bus sėjama daugiau nei pernai.

Gal sugrįš į Lietuvos laukus linai? XIX a. pradžioje pagal auginamų linų plotus Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje. Šiandien šalyje nebėra net linų fabrikų. „Tai viena liūdniausių netekčių“, – neabejoja A.Stančikas.

Užtat atgyja kanapių ūkiai. Vos per dvejus metus kanapių plotai išaugo iki 3 tūkst. hektarų, ir ėmėme lipti ant kulnų ES pirmaujantiems prancūzams.

Vis dėlto tikėtina, kad artimiausiu metu labiausiai šalyje plėsis javų plotai. Lietuva, stodama į ES, derėjosi dėl milijono hektaro javų ploto, bet jau užpernai jų turėjo 1,5 mln. ha. Tikėtina, kad kasmet šie plotai didės dešimtadaliu. Galimas daiktas, kad Lietuva jau netrukus pasieks 1989 m. dirbamos žemės kiekį – 3,5 mln. ha. Tačiau negalima pamiršti, kad javų plotai plečiasi besitraukiančios gyvulininkystės sąskaita.

Svarbu prisitaikyti prie klimato pokyčių

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiojo specialisto J.Kilpio, Lietuvoje klimatas stebimas per 200 metų, o jo kaitos padariniai jau aiškiai regimi: „Matome, kad vidutinė oro temperatūra per pastaruosius 40–50 metų pradėjo sparčiai keistis. Ypač šiltėja žiemos.“

Dėl sumažėjusio sniego kiekio žiemą greičiau ir giliau įšąla žemė, įšąla arba iššunta žiemkenčiai, išgyvena daugiau parazitinių gyvūnų, vabzdžių.

J.Kilpys prognozuoja, kad per artimiausią šimtmetį reiškinių dėl besikeičiančio klimato daugės: „Tai, kas atsitiks po 10 metų, ūkininkams turėtų rūpėti jau šiandien. Kai kurie ūkininkai, pastebėję, kad žiemkenčiai dera vis prasčiau, ir be mūsų prognozių perėjo prie vasarinių javų.“

Užsitęsusi žiema privertė ūkininkus nejuokais nerimauti. Nors yra iššalusių plotų, pasėliai peržiemojo gerai ir ilgai užsilaikę žiemiški orai didelės įtakos bendram ūkių rezultatui neturės, teigia ūkininkai.
„Praėjusi žiema nebuvo labai atšiauri, tad atrodė, jog orai augalams pakenkti labai negalėjo. Visgi atskiruose šalies rajonuose pavasariop visai neliko sniego dangos ir šaltukas, papūtus stipriam vėjui, spustelėdavo net iki aštuoniolikos laipsnių“, – teigia vienos didžiausių šalyje investicinės bendrovės į žemės ūkį „Agrowill Group“ generalinis direktorius Marius Žutautas.
Grupės vadovo teigimu, žvelgiant į dabartinę rapsų būklę šiemet negalima tikėtis tokio derliaus, kokį turėjome pernai, tačiau koks jis bus šiandien tiksliau pasakyti dar sudėtinga. Apie tai spręsti bus galima tik įpusėjus gegužės mėnesiui. Jei pavasario pabaiga palepintų šiluma, rapsai tikrai atsigautų ir parodytų savo gyvybingumą.
Net ir patyrę menkus nuostolius ūkininkai nenuleidžia rankų. Jau atlikti pirmieji  tręšimo darbai: azotinėmis trąšomis patręšti žieminiai rapsai ir javai, NPK trąšomis – daugiametės žolės. Artimiausiu metu jos bus patręštos ir azotinėmis trąšomis. Šiais metais norėdama paspartinti tręšimo darbus šlapesniuose plotuose, AB „Agrowill Group“ ūkiai pasitelkė aviaciją. Beveik 400 hektarų lėktuvu AN-2 patręšė laukus, esančius Radviliškio rajone.
„Atėjus laikui tręšti pasėlius – šlapi laukai, į kuriuos neįmanoma įvažiuoti sunkia žemės technika, tampa galvos skausmu kiekvienam. Visi suprantame, jog žemės ūkyje dažniausiai rezultatai priklauso nuo optimaliu laiku atliktų darbų. Laukti kuomet bus palankūs laukai įvažiavimui nėra kada. Todėl šiai problemai spręsti mes vis dažniau pasitelkiame aviaciją ir vis rimčiau svarstome apie avaicijos padalininio steigimą įmonių Grupėje, kuris pradžioje aptarnautų mūsų valdomas bendroves, o vėliau teiktų paslaugas ir kitiems Lietuvos žemdirbiams“ – sako AB „Agrowill Group“ generalinis direktorius Marius Žutautas.

Kad ir koks geras Lietuvoje grūdų, daržovių ar obuolių derlius, kainos parduotuvėse dėl to šiek tiek sumažėja tik išimtiniais atvejais, o dažniausiai ne tik nesumažėja, bet netgi pakyla. Kodėl taip yra?

Šiemet Lietuvoje itin gerai užderėjo kviečiai – jų derlius rekordinis, bet miltai ir duona ne tik nepigs, bet dar ir pabrangs. Gerai užderėjo ir obuoliai, puikus turėtų būti ir daržovių derlius, bet ir tai nereiškia, kad parduotuvėje ims smarkiai kristi jų kainos. Mat sulaukę geresnių metų ūkininkai pasinaudoja proga atsigriebti už nuostolingus ankstesnius metus, o prekybininkai apskritai savo kainas reguliuoja kaip jiems patogu.

Kviečiai pigesni, miltai – brangiausi

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas stebisi: Vokietijoje maistiniai kviečiai šį rugpjūtį iš augintojų buvo superkami vidutiniškai už 860 Lt/t, Jungtinėje Karalystėje – už maždaug 1000 Lt/t, o Lietuvoje – kiek daugiau nei už 700 Lt už toną, bet duona pas mus vis tiek brangesnė. „Sąnaudos yra daugmaž tos pačios ir duonos gaminių kaina tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje ir Lietuvoje turėtų būti iš esmės tokia pat. Bet taip nėra. Lietuva – stebuklų šalis“, – ironizuoja R.Majauskas. Jis primena, kad 2008 m., kai grūdų kaina Lietuvoje buvo pakilusi iki 800-900 Lt/t, duonos kainos šovė į viršų ir visi dėl to kaltino žemdirbius, bet kai 2009-2010 m. kviečių kaina smuko iki 300-400 Lt/t, duona kažkodėl neatpigo. „Kepėjai piktnaudžiauja. Ir, aišku, prekybininkai“, – konstatuoja jis.
Nors kviečių kainos šiemet vėl kilo, Lietuvoje jos išlieka vienos mažesnių Europoje, bet už miltus mes mokame arba tiek pat, arba netgi brangiau nei šalių, kur kviečiai brangesni, gyventojai.
Dabar vėl girdime: kviečiai brango, vadinasi, netrukus apie 20 proc. brangs ir miltai, o sykiu šoktelės ir duonos gaminių kainos, nes miltų kaina sudaro maždaug trečdalį duonos savikainos. Taigi kas iš tiesų dėl to atsakingas ir ar normalu, kad puikus derlius nebegarantuoja mažesnių kainų vartotojams?
Ekspertai aiškina, kad Lietuva gali turėti patį didžiausią grūdų derlių, bet jų kainą vis tiek nulems pasaulinės tendencijos. Tie laikai, kai buvo priešingai, jau seniai praeitis, mat grūdų kainas reguliuoja pasaulinė birža, o dėl prasto derliaus JAV, Rusijoje, Australijoje ir kai kuriose ES šalyse šiemet visose svarbiausiose biržose kviečiai perkami gerokai brangiau. Kaip sako vienas stambiausių šalies ūkininkų Ramūnas Karbauskis, dėl to būsimas grūdų kainas žemdirbiai gali prognozuoti tik tuomet, kai pasidomi situacija pasaulyje.
„Jei eksportuotojas už grūdus siūlo 800 Lt, o perdirbėjas – 700 Lt už toną, savaime suprantama, kad augintojas parduos juos brangiau“, – dėsto ir Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentė Dalia Stasiūnienė. Ji patvirtina, kad liepą kiek pigę miltai tikrai brangs.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas priduria, jog tai visiškai logiška: jei ūkininkas gali grūdus parduoti brangiau (žemdirbiai grūdus parduoda per derlių superkančias įmones), tai ir parduoda brangiau. Kad Lietuvoje tie patys grūdai būtų parduodami pigiau, pasak S.Besagirsko, tikėtis beviltiška, nes mūsų šalis, palyginti su pasauliniu kiekiu, išaugina tiek nedaug kviečių, kad be vargo galėtų juos eksportuoti ir 100 proc. „Grūdų kaina globali ir nieko čia nepadarysi“, – apibendrina S.Besagirskas ir dar kartą patikina, kad mažesnių grūdų kainų skambant pranešimams apie puikų derlių tikėtis tikrai nebeverta. (…)

Pasipelno visi

Šiemet Rytų Lietuvoje, Dzūkijoje išties geresnis obuolių derlius, tačiau kainoms tai ne kažin kiek atsiliepė: tarkime, maksimali desertinių obuolių kaina prekiniuose ūkiuose rugpjūčio gale buvo tik maždaug 11 proc. mažesnė, nei tokiu metu pernai, ir siekė 1,6 Lt/kg. Reikia pripažinti, kad bent jau obuolių kaina panašiai pakito ir parduotuvėje: prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, pernai rugpjūčio 31 d. lietuviški obuoliai kainavo 2,99 Lt/kg, o šiemet – 2,69 Lt/kg.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys aiškino, kad tikėtis žymesnio obuolių kainų mažėjimo neverta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, obuolių Lietuvoje užauginama nepakankamai: patenkinama tik 25-35 proc. viso poreikio. „Jei derlius šimtu tonų ir padidės, nesvarbu, vis tiek bus lietuviškų obuolių trūkumas. Tad ir priežasčių kainoms kristi nelieka“, – teigia D.Kviklys. Taigi į Lietuvą plūsta lenkiški obuoliai, kurių kaina iš esmės ir nulemia lietuviškų obuolių kainą. O konkuruoti su lenkais, anot pašnekovo, sunku: jų sodai senesni, trąšos ir pesticidai ten pigesni, o PVM tesiekia 5 proc. Kita vertus, D.Kviklys pripažino, kad ir sodininkai padidėjusiomis pajamomis siekia kompensuoti ankstesnių metų praradimus. O jei latviai ar estai, kuriems vietinių obuolių stinga dar labiau, pasisiūlo mūsų obuolius nupirkti brangiau, dalis mūsų ir taip deficitinio derliaus iškeliauja tenai. Progą uždirbti išnaudoja kiekvienas.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė apibendrina, kad jei iki Lietuvos įstojimo į ES geresnis derlius lemdavo žymiai mažesnes kainas vartotojui, tai dabar, sienoms atsivėrus, daržovių kainos tiesiogiai priklausomos nuo derliaus kitose šalyse. Tiesa, pasak Z.Cironkienės, kainos vis dėl to šiek tiek nukrenta, tik žemdirbiai jas sumažina labiau nei prekybininkai. „Beveik visų daržovių kainos šiemet mažesnės, – sakė Z.Cironkienė, – bet kokios kainos bus parduotuvėje, sunku pasakyti. Ūkininkas už plautų morkų kilogramą gauna apie litą, o prekybos tinkluose, kiek girdėjau, jos kainuoja apie tris litus.“ Direktorė patikino, kad kalbos apie prekybininkų antkainius neišlaužtos iš piršto: tokias daržoves, kaip bulvės ar kopūstai, ūkininkai parduoda prekybos tinklams dvigubai, o svogūnų laiškus ar kitas lepesnes daržoves – beveik trigubai pigiau, nei po to jos kainuoja parduotuvėje. Daržoves prekybos tinklui pristato pats ūkininkas, taigi jam tenka ir kuro, ir nepigių europadėklų, kurių kai kurie tinklai pristatymo metu nurašo iki 30 proc., išlaidos. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-37) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Niekaip nesuprantu, kodėl tiek pernai, tiek šiemet Lietuvos aukštosiose ir profesinėse mokyklose tokios nepopuliarios žemdirbių profesijos. Juk jos – vienos perspektyviausių.

O dabar, nors ir keista tai girdėti, – ir vienos pelningesnių. Ypač jei esi ne samdomas darbuotojas, o pats sau darbo vietą susikūręs ūkininkas. Juk šiais laikais gali gauti įvairiausios ES paramos: ir už žemės hektarus, ir naujai technikai įsigyti, ir už tai, kad esi jaunas ūkininkas, ir subsidijų už ekologišką žemės ūkio produkciją, ir paramos įvairiomis kitomis formomis. O jei dar parama Lietuvos ūkininkams ims panašėti su, tarkime, subsidijomis Prancūzijos ūkininkams, tai mūsiškiai apskritai ims jaustis gyveną kone aukso kasyklose.
Juolab kad ir kitos tendencijos jiems labai palankios. Šiemet viso ko derlius Lietuvoje stulbinamai didelis: ir grūdų, ir bulvių, ir morkų, ir kopūstų, ir svogūnų, ir obuolių, ir kitų gėrybių. Teoriškai, esant dideliam derliui, daržovės ir vaisiai turėtų pigti, o po kelių mėnesių pigti turėtų ir kiaušiniai, mėsa, nes kiaulienos ir paukštienos kaina stipriai priklauso nuo grūdų kainų. Bet tai tik teorija. Praktikoje viskas dėliojasi visiškai kitaip: kadangi Lietuvoje derlius buvo didžiulis, o JAV, Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse mažas, mūsų ūkininkai vagonais ir laivais grūdus bei kitą produkciją gabena į minėtas šalis ir ten pardavinėja didelėmis kainomis. Taigi Lietuvos prekybos centruose niekas nepinga. Ir Lietuvos vartotojams telieka gūžčioti pečiais: derlius didžiulis, o kainos parduotuvėse irgi didžiulės.
Iš šių faktų dėliojasi išvada, kad Lietuvai tapus ES nare žemdirbių profesijos itin perspektyvios, tad jų pasirinkimas – be pralaimėjimo. Žemės ūkio produkcijos kainos mažėti šansų praktiškai neturi. Net jei daugelyje pasaulio valstybių metai būtų itin derlingi, kainos smarkiau tikrai nekristų, nes žemės ūkio produktų poreikis kasmet vis didėja. Jų vis daugiau reikia Azijos šalims ir kitiems regionams. O kadangi mūsų ūkininkai savo produkciją pardavinėja pasaulinėmis kainomis, nuostoliai jiems tikrai negresia.
Ir tai dar ne visi argumentai, kodėl žemdirbių profesijos turi ateitį. Svarbu ir tai, kad net ir po visų dabartinės valdančiosios koalicijos mokesčių reformų ir viražų ūkininkai išlieka mažiausius mokesčius valstybėje mokanti profesinė grupė. Žinoma, šiais žodžiais kai ką papiktinsiu, bet kaip tik dėl šios priežasties tarp Lietuvos ūkininkų jau nemažai milijonierių.
Beje, net jei šiuo metu ir neturi nei žemės, nei technikos, nei gyvulių ir esi dar visai jaunas, vis tiek apsimoka rinktis žemdirbio profesiją. Nemažai stambių ūkininkų, žemės ūkio koncernų baiminasi, kad pristigs žemės ūkio specialistų, taigi besirenkantiems zootechniko, agronomo, veterinaro ar kitas žemės ūkiui artimas profesijas jaunuoliams siūlo įvairių bonusų: ir stipendiją, ir praktikos vietą, ir darbo vietą su 2–3 tūkst. Lt atlyginimu, baigus studijas. Ar daug tokių pasiūlymų girdėti iš kitų sektorių darbdavių?
Taigi apibendrinant galima teigti, kad tiems, kurie augins ir pardavinės žemės ūkio produkciją, šviečia tikrai nebloga ateitis, tačiau vartotojų, pirkėjų ir valgytojų, kurie patys neturi galimybių išsiauginti vaisių, daržovių ar mėsos, nieko džiugaus nelaukia: derliai Lietuvoje gali būti kokie tik nori, o mes už žemės ūkio produktus kasmet mokėsime vis brangiau.

Paradoksas, tačiau šiemet didesnis nei įprasta grūdų derlius jų kainos nesumažins. Priešingai, prognozuojama, kad grūdai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kainuos gerokai daugiau nei ankstesniais metais, o tai lems ir daugelio miltinių gaminių, pirmiausia duonos, brangimą.
Skaičiuojama, kad rekordą šiemet gali viršyti kviečių derlius – jei pasitvirtins prognozės, jis gali persiristi per 2 mln. tonų. Pernai jis svyravo apie 1,6 mln. tonų. Taip nutiks (žinoma, jei gamta nespės prikrėsti išdaigų) pirmiausia dėl to, kad šiemet Lietuvoje kviečiais užsėtas didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo žemės plotas, kone 600 tūkst. ha, mat vieni žemdirbiai grūdines kultūras pasirinko nusprendę sumažinti pieno arba gyvulių ūkius, kiti į kviečius išmainė kitokius javus – rugius, kvietrugius ar miežius.
Dėl tų pačių priežasčių didesnio, nors šiek tiek prastesnės kokybės nei pernai, tikimasi ir rapsų derliaus, o iš viso Lietuvoje šiemet prognozuojama prikulti 4–4,5 mln. tonų grūdų.
Vis dėlto grūdų kaina ne tik nemažėja, bet kaip tik kyla, o tai daugiausia lemia pasaulinės tendencijos. Dėl sausrų Rusijoje ir JAV bei potvynių kai kuriose ES šalyse kviečiai brangiau nei įprasta superkami visose svarbiausiose pasaulio biržose. Pavyzdžiui, praėjusių metų sezoną Čikagos biržoje kviečiai nė karto nebuvo pasiekę 300 JAV dolerių už toną ribos, o šiemet ji jau seniai peržengta ir svyruoja apie 330 dolerių už toną. 10–15 proc. brangesni nei įprasta grūdai šiemet ir Londono bei Paryžiaus biržose.
Lietuvoje kviečių tona dabar superkama irgi maždaug už 800 Lt, nors pernai kaina sukosi apie 700 Lt, o jei tikėsime prognozėmis, kviečių kaina šiemet gali pasiekti ir 1000 Lt. O štai rapsų supirkimo kaina pastarosiomis dienomis šalyje jau pakilo iki 1640 Lt už toną – tai kone 200 Lt daugiau nei pernai.
Tuo, neabejojama, suskubs pasinaudoti miltinių gaminių gamintojai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys mano, kad grūdų supirkimo kainų pakilimu šiemet pasinaudos kepėjai ir prekybininkai. Pasak jo, užtenka tik užsiminti, kad grūdų kainos gali didėti, ir kepėjai iš karto pradeda kelti produkcijos kainas, nors realaus pagrindo tam dažnai net nebūna.

grudai14

Tarptautinė grūdų taryba (IGC) prognozuoja, kad pasaulyje 2011-2012 metais grūdinių kultūrų kiekis turėtų ženkliai išaugti, palyginus su praėjusiais metais.

Rekordiniai metai

„Įdomu tai, kad rekordinis grūdinių kultūrų derlius prognozuojamas nepaisant blogo oro pasekmių ir mažėjančio eksporto apimčių“, – komentuoja AB „Kauno Grūdai“ Augalininkystės verslo vadovas Raimundas Surdokas.

Remiantis IGC prognozėmis, bendras grūdinių kultūrų kiekis šiais metais turėtų siekti 1,808 mlrd. tonų, t.y. apie 60 mln. tonų daugiau nei pernai metais. Kviečių šiais metais turėtų būti prikulta 677 mln. tonų – 26 mln. tonų daugiau nei pernai.

„Nepaisant nuosekliai augančių kviečių suvartojimo apimčių, šiųmetinio derliaus tikrai užteks padidėjusiai paklausai patenkinti. Europos Sąjungoje, NVS ir Kinijoje vyrauja geresnės derliaus prognozės, o tai atsveria sumažėjusias grūdų derliaus perspektyvas JAV ir Australijoje“, – teigė bendrovės „Kauno Grūdai“ Augalininkystės verslo vadovas.

IGC duomenimis, kukurūzų derlius 2011-2012 metais irgi bus rekordinis – apie 849 mln. tonų. Prognozuojama, kad ryžių kiekis išaugs 2 proc. ir pasieks rekordines 457 mln. tonas. Kiek kitokios tendencijos yra tik su sojų pupelėmis. Čia prognozuojamas 3 proc. kritimas (258,1 mln. tonų).

Šiųmetinis derlius tenkins augantį kviečių suvartojimo poreikį

Pasak R. Surdoko, nors numatomas geresnis grūdų derlius nei praėjusiais metais, tačiau rugpjūčio mėn. pasaulio analitikai bendras derliaus prognozes kiek sumažino dėl staigaus kukurūzų derliaus JAV sumažėjimo. Kiek kitaip situacija klostosi su kviečių derliumi – javapjūtės pabaigoje prognozės padidintos dar 3 mln. tonų.

Milijonai tonų

	07/08		08/09	09/10	10/11	11/12 prognozė
						07.28	08.25
Kviečiai
Produkcija		607	685	679	651	674	677
Prekyba		110	137	128	126	127	128
Suvartojimas		602	646	652	657	676	678
Sandėliavimas		132	171	197	192	190	191
didieji eksportuotojai*		47	68	76	69	63	65

* Argentina, Australija, Kanada, ES, Kazachstanas, Rusija, Ukraina ir JAV

Kiek netikėtai sumažėjęs kukurūzų derlius JAV turėjo įtakos ir bendroms grūdinių kultūrų rinkų tendencijoms, ypač – eksporto apimtims. Orientuojantis pagal 8 didžiausius eksportuotojus (Argentiną, Australiją, Kanadą, ES, Kazachstaną, Rusiją, Ukrainą ir JAV), grūdų eksportas sieks rekordiškai mažus kiekius – 112 mln. tonų.

Kainos – aukštesnės nei pernai

Po grūdinių kultūrų kainų svyravimo liepos mėnesį prognozuojama, kad artimiausiais metais kainos taps stabilesnės. Prieš kelis mėnesius grūdų rinkoje susidurta su ateities prognozių stygiumi, finansiniais sunkumais bei neigiamomis (kritimo) tendencijomis akcijų biržoje. Daugiausiai rūpesčių kėlė neaiški situacija dėl kukurūzų derliaus ir kviečių kokybės, Azijos šalių eksporto kainų politika, sunkiai vykęs grūdų supirkimas Juodosios jūros regione.

„Grūdų kainų situacija pasaulinėje rinkoje vis dar lieka įtempta, nepaisant pagerėjusios situacijos Juodosios jūros regione. Šių dienų realija – aukštesnės kainos nei pernai, brangūs maisto produktai ir vis dar aukšta infliacija. Kviečių eksporto kainos daugiausiai išaugo tuo metu, kai didžiausi grūdų perdirbėjai pradėjo fiksuoti aukštas grūdų kainas, kurias lėmė nerimas dėl Šiaurės Amerikos pavasarinių pasėlių būklės ir Europoje lietaus padaryta žala. Grūdų eksporto kainos, palyginus su pernai metais tuo pačiu laikotarpiu yra didesnės“, – teigė R. Surdokas.

Sumažėjus kukurūzų derliui JAV, šios kultūros pardavimo sutartys taip pat sudaromos gerokai aukštesnėmis kainomis nei pernai, atsižvelgiant į derliaus atsargų stygių ir pakitusias prognozes.

Doleriai/tona	2011 09 02	2011 09 01	Prieš metus
Kviečiai
US	360	357	311
EU	302	304	304
Kukurūzai
US	321	313	221
Miežiai
EU	289	290	239
Sojos pupelės
US	552	548	426
Argentina	550	547	428
Ryžiai
TH	599	587	485

BFL

Rinkai tiekiamos elitinės kategorijos sėklos pakuotės ženklinamos baltos spalvos etiketėmis, sertifikuotos ir sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėklos pakuotės – mėlynos spalvos, sertifikuotos kategorijos antros ir trečios (tik linams) reprodukcijos sėklos pakuotės – raudonos spalvos, o komercinės kategorijos sėklos pakuotės ženklinamos rudos spalvos etiketėmis.

Kiekvieną pavasarį Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) darbuotojai itin daug dėmesio skiria dauginamosios medžiagos kokybės tikrinimui specializuotose sėklų parduotuvėse ir turgavietėse.

Kaip daiginti sėklas

Norint išauginti daigus, labai svarbu žinoti, kaip padaiginti sėklas. Tarnybos laboratorijoje sėklos daiginamos optimaliomis sąlygomis. Pvz., valgomųjų pomidorų sėkla daiginama 14 dienų +30^o C temperatūroje 8 valandas ir +20^o C temperatūroje 16 valandų. Namų sąlygomis laikytis tokio temperatūros režimo ne visiems pavyksta, todėl ir sėkla gali dygti ilgiau nei 14 dienų. Jei sėjai naudojama paprastųjų agurkų sėkla, kuri buvo įsigyta ne sėjos metais, ją būtina peržiūrėti. Paprastųjų agurkų sėklą galima užpilti sūriu vandeniu (30–40 g druskos 1 litre vandens). Sėklas, kurios lieka vandens paviršiuje, pašalinkite, nes dažniausiai tokia sėkla yra nekokybiška. Kitas sėklas išimkite, praplaukite švariu vandeniu ir padžiovinkite. Paprastųjų agurkų sėklą labai tinka 2–3 val. palaikyti šiltoje vietoje + 60^o C temperatūroje. Jeigu negalite sudaryti optimalių sąlygų sėkloms daiginti ir daigams auginti, geriau nusipirkti jau išaugintus daigus. Taip sutaupysite laiko ir patirsite mažiau nuostolių.

Kas nurodoma etiketėje

Išaugus daržovių kainoms, pastebimai daugiau parduodama ir daržovių sėklos. Žmonės patys nori užsiauginti daržovių. Perkant sėklą reikia žinoti, kad kiekviena fasuotė turi būti paženklinta. Ant daržovių standartinės kategorijos sėklos fasuotės (tai daržovių sėkla, kuri sufasuota nedideliais kiekiais į mažus pakelius), turi būti siuntos numeris, informacija apie augalo rūšį, veislę, prekybos metų pabaigą. Tiekėjas, nurodydamas prekybos metų pabaigą, patvirtina, kad tiekiamos sėklos kokybė atitinka nustatytus reikalavimus. Būna atvejų, kad tiekėjas ant atspausdintos fasuotėje prekybos metų pabaigos datos užklijuoja naują lipduką su nauja data. Tai leistina tik tuo atveju, jei tiekėjas po prekybos sezono pabaigos patikrino sėklos siuntos likučio daigumo rodiklį ir šis atitiko minimalius kokybės reikalavimus. Jeigu abejojama dėl taip paženklintos fasuotės, pirkėjas gali pranešti Tarnybai arba prašyti, kad tiekėjas pateiktų Tarnybos jam išduotą pažymą, jog sėklos kokybiniai rodikliai atitinka reikalavimus. Tiekėjas pats priima sprendimą dėl sėklos likučių patikrinimo. Tarnyba, vykdydama rinkos kontrolę, prekybos vietose tikrina, ar rinkai tiekiama sėkla atitinka nustatytus reikalavimus.

Įsigydami daržovių daigus ar sodo augalus, apžiūrėkite visą augalą – ant jo neturėtų būti jokių kenksmingųjų organizmų pažeidimų ar defektų.

Daigai, šakniastiebiai, svogūnėliai, gumbasvogūniai ir šakniagumbiai turi būti: tokie, kaip nurodyta etiketėje; sveiki (be puvinio, pelijimo, iššutimo, pašalimo požymių, neapdžiūvę/neapvytę, nepažeisti kenksmingų organizmų ar mechaniškai); vientisi, praktiškai nepažeisti; švarūs; be natūralios paviršiaus drėgmės pėdsakų; gerai išsivystę.

Į rinką – tik sertifikuota sėkla

Rinkai gali būti tiekiama: tik sertifikuota javų, bulvių, runkelių, grikių sėkla; aliejinių ir pluoštinių, pašarinių augalų sertifikuota ar patvirtinta komercinės kategorijos (patvirtinimą atlieka oficialioji Europos Sąjungos šalies narės institucija) sėkla; daržo augalų – tik sertifikuota ar patvirtinta kaip standartinės kategorijos sėkla; sodo augalų dauginamoji medžiaga – kai ji yra sertifikuota ar patvirtinta kaip CAC (Conformitas Agraria Communitatis) kategorijos. Be to, tiekiama rinkai dauginamoji medžiaga turi būti paženklinta. Tiekti rinkai savo ūkiuose išaugintos sėklos negalima. Tokią sėklą galima naudoti tik savo ūkio reikmėms.

Sertifikuota sėkla ruošiama ir laikoma siuntomis. Kiekvienai siuntai yra išduodamas Sėklos sertifikatas. Sėklos pakuotės paženklinamos oficialios institucijos etiketėmis. Pvz., kai sėkla išauginta ir sertifikuota Lietuvoje, Tarnyba tokiai sėklai išduoda Sėklos sertifikatą, o kiekvieną fasuotę paženklina oficialiomis Tarnybos etiketėmis. Kai sėkla išauginta ir sertifikuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje, ji ženklinama tos šalies atsakingos (įgaliotos) institucijos išduotais kokybę patvirtinančiais dokumentais ir etiketėmis.

Sėklos sertifikatas išduodamas tik sėklų siuntai, sudarytai iš augalų sėklos, kurios veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą arba į Bendrąjį daržovių katalogą, o sėklos kokybė atitinka visus nustatytus reikalavimus.

Tik užsėję laukus sertifikuota sėkla išauginsime gerą derlių ir pasieksime puikių rezultatų.

"Veido" archyvas

Prastas derlius ir spekuliantų manipuliacijos sukėlė grūdų ir ryžių kainas

Spekuliantai nusigręžė nuo naftos, aukso ir nekilnojamojo turto. Šiemet bene geidžiamiausia jų prekė – grūdai.

“Jeigu jau valdžia užsimena apie galimą deficitą, vadinasi, visiems aišku – laikas pirkti”, – tikina į krepšelį vieną miltų maišelį po kito prekybos centre kraunanti maskvietė Irina Steškina. Ji teigia taip norinti pasiruošti sunkiai žiemai, kai gali nelikti ko valgyti arba maistas bus tiesiog neįperkamas. Mat ji neabejoja, kad jei pirkti puola gyventojai, tą patį, tik dar greičiau, suskumba daryti ir spekuliantai. “O tada nelieka nieko kita, kaip tik vartoti sukauptas atsargas”, – dėsto moteris.

Taigi milijonai rusų jau kaupia maisto atsargas, gąsdina vieni kitus, o kai kurie įžvelgia net panikos apraiškų. Grūdai šiuo metu Rusijoje vadinami naujuoju auksu, į kurį investuojama lyg anksčiau į naftos ar dujų atsargas. Mat po neįprastai kaitrios vasaros ir milžiniškus plotus nusiaubusių gaisrų Rusijoje javų derlius sumažėjo 25–30 proc. Dėl to tiek javų, tiek kitų produktų kainos padidėjo daugiau nei trečdaliu.

Kad padėtis neblogėtų, šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas nuo rugpjūčio 15 d. uždraudė kviečių ir jų produktų eksportą bei prabilo apie galimybę Rusijai pačiai tapti importuotoja.

JAV žemės ūkio departamento prognozėmis, dėl gerokai mažesnio derliaus 2010–2011 m. Rusija gali padidinti grūdų importą 400 tūkst. tonų – iki 2,4 mln. tonų.

Negana to, tikėtina, kad 45-uose regionuose Rusijos valdžia imsis dirbtinai reguliuoti maisto kainas: pagal šiemet įsigaliojusią tvarką tai įmanoma, jei kainos kyla dėl spekuliacijų, o šis augimas siekia 30 proc.

“Prasidėjus nuogąstavimams dėl grūdų stygiaus, maisto produktų kainos ėmė nepagrįstai kilti, – pareiškė D.Medvedevas, pridurdamas, kad valstybė turi įsikišti ir pabandyti sumažinti galimą kainų šuolį. – Mes turime neleisti didėti grūdų, kombinuotųjų pašarų ir galiausiai maisto produktų kainoms”, – pabrėžė chaosą maisto rinkoje dirbtinėmis priemonėmis mėginantis pažaboti Rusijos vadovas.

Beje, panašus chaosas dėl grūdų kainų kyla ir kituose pasaulio regionuose. Maisto produktai daug kur brangsta. Jungtinių Tautų maisto organizacijos duomenimis, pasaulyje maisto kainos per rugpjūtį pakilo maždaug 5 proc., o kai kuriuose regionuose jau prasideda gyventojų protestai. Tad baiminamasi, kad pasikartos prieš kelerius metus dėl tos pačios priežasties – brangstančio maisto – maždaug 40 šalių vykę kruvini gyventojų ir valdžios susirėmimai. Jau dabar kruvinų protestų nepavyko išvengti Mozambike, pykčio protrūkių daugėja Serbijos, Egipto, Pakistano gatvėse.

Išstumia auksą

Šiomis negandomis ir permainomis skuba pasinaudoti spekuliantai. Tūkstančiai jų nusprendė persimesti į maisto sektorių. Juolab kad kituose kol kas ramu – aukso kaina jau kurį laiką yra stabili, į naftą dabar irgi žvelgiama abejingiau. O štai grūdai ir maisto produktai – brangsta.

Beje, dėl deficito brangsta gana daug maisto produktų – ryžiai, kukurūzai, kviečiai, rapsai, saulėgrąžos, kakakava, cukranendrės, o kartu ir visi su jais susiję maisto produktai.

Juk šiemet visame pasaulyje (daugiausiai dėl potvynių Pakistane), spekuliantų džiaugsmui ir gyventojų liūdesiui, bene 20 proc. sumažėjo ryžių derlius. Panašiai ir su aliejumi, nes šiemet mažiau užauginta rapsų ir saulėgrąžų.

Be to, pastebima, kad spekuliantai viso pasaulio biržose atranda dar vieną naująjį auksą – šokoladą, kurio kainos irgi kyla ne dienomis, o valandomis. Analitikai pastebi, kad dabar šokolado sandoriai sudaromi ne trims dienoms, o trims mėnesiams į priekį, tad prekyba šokoladu tampa naująja ateities prekyba – kaip anksčiau nafta.

Dar vienas spekuliantų atradimas – cukrus. Nors gegužę jo kaina buvo kritusi beveik dvigubai, o geri orai cukranendres auginančiose šalyse pranašavo dar jas mažėsiant, spekuliantai dirbtinai sukėlė cukraus stygių ir dabar jo kainos jau pasiekė pernykštį lygį.

“Didžioji dalis kainos, kurią mokame už cukrų, iš tiesų yra kaina už spekuliantų triūsą jį perpirkinėjant vieniems iš kitų”, – apie naujas tendencijas biržose pasakoja “Commerzbank” analitikas Eugenis Weinbergas.

Dar nespėjus įsibėgėti javapjūtei, daugiau nei pusė pasėlius apdraudusiųjų žemės ūkio subjektų jau kreipėsi į draudimo bendrovę dėl liūčių ar krušos padarytų nuostolių pasėliams atlyginimo. Preliminariais draudikų skaičiavimais, už minėtas žalas ūkininkams gali būti išmokėta apie 10 mln. Lt.

Dėl šalčių padarytų nuostolių pasėliams draudikai žemės ūkio subjektams gegužės mėnesį išmokėjo per 5,7 mln. Lt. draudimo išmokų. Šiandien, jau prasidėjus rapsų derliaus nuėmimui, galima realiau įvertinti ir žalų kompensavimo ūkininkams naudą. Augalininkystės specialistų teigimu, išlošė tie pasėlius draudę ūkiai, kuriuose nuo šalčio nukentėję laukai buvo atsėti. Pasak draudikų, būtent tokį sprendimą didelei daliai ūkių pavasarį siūlė į pagalbą vietiniams žalų vertinimo ekspertams atskubėję konsultantai iš Vokietijos. Šiuo atveju žemdirbiams buvo išmokamos draudimo išmokos, kurios, tinkamai pasirinkus draudimo sumas, pilnai kompensavo patirtus nuostolius.

„Tie, kurie, gailėdami nors ir gražiai atrodžiusių, bet apšalusių žieminių pasėlių, jų neatsėjo, šiandien kulia vos trečdalį derliaus. Tai gera pamoka ateičiai, kad suvargusius, su normalia augalų vegetacija nespėjančius pasėlius būtina ir verta atsėti“, – žieminių pasėlių draudimo naudą ūkiams komentuoja draudimo bendrovės direktorius Algimantas Navickas.

Remiantis draudikų duomenimis, šalyje apdrausta apie 40 tūkst. ha rapsų, 35 tūkst. ha javų, 1 tūkst. ha cukrinių runkelių, 1,5 tūkst. ha ankštinių augalų ir apie 500 ha bulvių pasėlių. Vertinant šių metų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijų duomenis matyti, kad šalyje apdrausta maždaug penktadalis rapsų (162 mln. Lt verte) ir apie 5 proc. visų auginamų javų ploto.

Pačiame vidurvasaryje įsivyravusią kaitrą pakeitus permainingiems orams, šiomis dienomis pasėlių draudimo bendrovė nuostolius fiksuoja vieną po kito – per dieną sulaukiama net keliasdešimt skambučių dėl atskiruose sklypuose ar visame ūkyje nukentėjusių pasėlių. Neretai ekspertai, grįžę iš žalų vertinimo pas ūkininką, kitą dieną vėl turi važiuoti pas jį, nes vakare ūkininkas dar kartą praneša apie naujus nuostolius. Todėl kai kurie ūkininkai juokauja, kad ekspertams grįžti į namus neverta – neprognozuojant kada ir kur vėl netikėtai prapliups pasėlius niokojanti audra, geriausia įsikurti tiesiog palapinėse netoli laukų.

„Šiandien yra fiksuota ir tokia žieminių pasėlių žala, kada ūkininkams krušos nuniokotus laukus yra belikę tik aparti – stipri kruša taip nukūlė rapsus, kad važiuoti į juos kombainams ir nebėra ko (Kupiškio r.). Apskritai vertinant vasarojui padarytą žalą, jau dabar galima teigti, kad rudeniop klientams išmokėsime apie 10 mln. Lt. Šiandienos duomenimis, liūčių padarytas nuostolis apdraustiems pasėliams siekia apie 4 mln., o krušos – apie 6 mln. Lt“, – teigia A. Navickas.

Pasak jo, nors šiais metais prognozuojama draudimo išmokų išmokėti apie 15-16 mln. Lt, draudimo tarifai kitų metų derliaus draudimui neturėtų keistis. Tačiau šiais metais žalą patyrę žemdirbiai, priklausomai nuo patirtų nuostolių procento, drausdami 2011 metų derliaus pasėlius, turės mokėti 5-30 proc. didesnę draudimo įmoką už žalą patyrusių augalų grupės pasėlius. Tai numatyta remiantis solidarumo principu, kad draudimo įmokų nereikėtų didinti žemdirbiams, kurie žalos nepatyrė.

2010 m .šalyje pasėlius apdraudė 409 ūkiai. Apdraustų pasėlių plotas – 78,2 tūkst. ha, vertė – 175,5 mln. Lt. „Nepaisant sunkios ekonominės padėties šalyje, Žemės ūkio ministerija skatina drausti pasėlius – kompensuoja 50 proc. pasėlių draudimo įmokų žemdirbiams“, – primena ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Devenis.

30 proc. – tiek mažiau braškių šiemet priskynė šių uogų augintojai. Joms užderėti nepalankus buvo vėlyvas pavasaris, o staigiai tvoskęs karštis sutrumpino augalų vegetaciją. Dėl šaltos žiemos laukiama ir prasto vyšnių derliaus, be to, vaismedžius labai puola ligos. Dėl gausios drėgmės pūva trešnės. Menkas ir juodųjų serbentų derlius. Daugiau vilčių teikia tik raudonieji serbentai.

Jei kalbėsime apie javus, šiemet iššalo apie 23 proc. žieminių javų ir 56 proc. žieminių rapsų pasėlių, tačiau jų augintojai į ateitį žvelgia optimistiškai, nes laukus atsėjo vasariniais javais bei rapsais, o jų derlius turėtų būti neblogas.

Lietuvos žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjo Rimanto Lipsko komentaras

Šių metų derliaus prognozės optimistinės, neturėtume likti be duonos. Žinoma, jeigu gamta nepatvarkys kitaip. Oro sąlygos lems derliaus kokybę ir tai, kokių grūdų turės pasaulis. Nuo to priklausys ir ūkininkų pelnas arba nuostoliai. Šiandien grūdų supirkimo kainos neblogos ir turėtų viršyti auginimo savikainą. Dėl prasto derliaus didelės ir uogų, ir kai kurių daržovių kainos.