Paskutinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas neigia už Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą reikalavęs 21 mlrd. rublių ir tvirtina bandęs Lietuvos atstovus įtikinti, kad šalis stotų į Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS).

“Tai nerimta. Tai be galo laisva įvykių, kai Lietuva nusprendė atsiskirti nuo SSRS, interpretacija. Nebuvo jokių derybų”, – Rusijos naujienų agentūrai “Interfax” sakė M.Gorbačiovas.

Išslaptintame Švedijos diplomatinio susirašinėjimo dokumente teigiama, kad M.Gorbačiovas sutiko su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado srities dalimi

“Aš iš tikrųjų buvau susitikęs su tuometiniu Lietuvos vadovu Algirdu Brazausku ir kitais, ir sakiau jiems, kad kategoriškas atsiskyrimas sukeltų pernelyg daug klausimų. Buvo būtina nuspręsti, kurioje valstybėje žmonės norėtų gyventi. Buvo neišvengiamų teritorinių klausimų. Šių problemų sprendimas reikalavo daug pinigų”, – kalbėjo paskutinis SSRS vadovas.

Pasak M.Gorbačiovo, jis stengėsi įtikinti lietuvius, kad Lietuva renkasi klaidingą kelią.

“Aš bandžiau įtikinti juos, kad jie žengia klaidingu keliu”, – sakė M.Gorbačiovas.

“Aš tebemanau, kad Lietuva būtų pakankamai nepriklausoma ir būtų turėjusi daugiau galimybių iš abipusiai naudingo bendradarbiavimo, jei ji būtų sutikusi pasirašyti NVS sutartį”, – kalbėjo SSRS lyderis.

M.Gorbačiovas tvirtino, kad bandęs įtikinti ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją.

Paviešintame 1990 metų kovo 9 dieną Švedijos generalinio konsulo Dago Sebastiano Ahlanderio (Dago Sebastiano Alanderio), dirbusio tuometiniame Leningrade, pasirašytame diplomatiniame pranešime teigiama, kad švedų diplomatai iš neįvardytų šaltinių žinojo apie lietuvių planus netrukus skelbti nepriklausomos valstybės atkūrimą.

“Pranešama, esą (Algirdas) Brazauskas pirmadienį susitikęs su M.Gorbačiovu ir gavęs sutikimą skelbti nepriklausomybę. M.Gorbačiovas esą pareikalavęs 21 mlrd. rublių sąjunginės reikšmės įmonėms ir pramoniniams kompleksams išpirkti. Atsakydami lietuviai iš rusų esą reikalauja 500 mlrd. žalai atlyginti”, – rašoma išslaptintame diplomatiniame pranešime.

“Tačiau M.Gorbačiovas esą primygtinai reikalavo, kad galiotų 1939-ųjų spalio bazinė sutartis, taigi ir 1939-ųjų valstybių sienos, t.y. Klaipėdai esant Rytų Prūsijos arba dabartinės Kaliningrado srities dalimi. Kaip tik Klaipėdoje gyvena daug čia atsikrausčiusių rusų”, – rašė D.S.Ahlanderis

Praėjusį ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija pradėjo skelbti iki tol buvusius įslaptintus dokumentus apie Sovietų Sąjungos žlugimą ir Baltijos šalių laisvės siekį.

Vilnius, vasario 24 d. (BNS). Paskutinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas neigia už Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą reikalavęs 21 mlrd. rublių ir tvirtina bandęs Lietuvos atstovus įtikinti, kad šalis stotų į Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS).

“Tai nerimta. Tai be galo laisva įvykių, kai Lietuva nusprendė atsiskirti nuo SSRS, interpretacija. Nebuvo jokių derybų”, – Rusijos naujienų agentūrai “Interfax” sakė M.Gorbačiovas.

Išslaptintame Švedijos diplomatinio susirašinėjimo dokumente teigiama, kad M.Gorbačiovas sutiko su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kaliningrado srities dalimi

“Aš iš tikrųjų buvau susitikęs su tuometiniu Lietuvos vadovu Algirdu Brazausku ir kitais, ir sakiau jiems, kad kategoriškas atsiskyrimas sukeltų pernelyg daug klausimų. Buvo būtina nuspręsti, kurioje valstybėje žmonės norėtų gyventi. Buvo neišvengiamų teritorinių klausimų. Šių problemų sprendimas reikalavo daug pinigų”, – kalbėjo paskutinis SSRS vadovas.

Pasak M.Gorbačiovo, jis stengėsi įtikinti lietuvius, kad Lietuva renkasi klaidingą kelią.

“Aš bandžiau įtikinti juos, kad jie žengia klaidingu keliu”, – sakė M.Gorbačiovas.

“Aš tebemanau, kad Lietuva būtų pakankamai nepriklausoma ir būtų turėjusi daugiau galimybių iš abipusiai naudingo bendradarbiavimo, jei ji būtų sutikusi pasirašyti NVS sutartį”, – kalbėjo SSRS lyderis.

M.Gorbačiovas tvirtino, kad bandęs įtikinti ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją.

Paviešintame 1990 metų kovo 9 dieną Švedijos generalinio konsulo Dago Sebastiano Ahlanderio (Dago Sebastiano Alanderio), dirbusio tuometiniame Leningrade, pasirašytame diplomatiniame pranešime teigiama, kad švedų diplomatai iš neįvardytų šaltinių žinojo apie lietuvių planus netrukus skelbti nepriklausomos valstybės atkūrimą.

“Pranešama, esą (Algirdas) Brazauskas pirmadienį susitikęs su M.Gorbačiovu ir gavęs sutikimą skelbti nepriklausomybę. M.Gorbačiovas esą pareikalavęs 21 mlrd. rublių sąjunginės reikšmės įmonėms ir pramoniniams kompleksams išpirkti. Atsakydami lietuviai iš rusų esą reikalauja 500 mlrd. žalai atlyginti”, – rašoma išslaptintame diplomatiniame pranešime.

“Tačiau M.Gorbačiovas esą primygtinai reikalavo, kad galiotų 1939-ųjų spalio bazinė sutartis, taigi ir 1939-ųjų valstybių sienos, t.y. Klaipėdai esant Rytų Prūsijos arba dabartinės Kaliningrado srities dalimi. Kaip tik Klaipėdoje gyvena daug čia atsikrausčiusių rusų”, – rašė D.S.Ahlanderis

Praėjusį ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija pradėjo skelbti iki tol buvusius įslaptintus dokumentus apie Sovietų Sąjungos žlugimą ir Baltijos šalių laisvės siekį.

Pagrindinis Bahreino šiitų opozicinis judėjimas šeštadienį pareiškė, kad sosto įpėdinio pasiūlymą pradėti dialogą priims tik atsistatydinus vyriausybei ir iš sostinės gatvių atsitraukus armijai.

“Kad imtume rimtai svarstyti dialogo (galimybę), vyriausybė privalo atsistatydinti, o armija – atsitraukti iš gatvių” sostinėje Manamoje, sakė Islamo nacionalinės santarvės asociacijos (“al Wefaq”) frakcijos parlamente vadovas Abdul Jalilas Khalilas Ibrahimas (Abdul Džalilas Chalilas Ibrahimas).

“Tai, ką matome dabar, yra ne dialogo, o jėgos kalba”, – pridūrė jis, turėdamas omenyje penktadienį įvykusį vyriausybės pajėgų susidorojimą su protestuotojais, per kurį buvo sužaloti 95 žmonės, o trys iš jų, pasak A.J.Kh.Ibrahimo, “patyrė klinikinę mirtį”.

Karališkosios šeimos pasiūlymas pradėti dialogą “nėra rimtas”, aiškino “al Wefaq” parlamentinės frakcijos lyderis, ragindamas šalies vadovus imtis “rimtų ir nuoširdžių priemonių, kurios atitiktų dabartinės padėties reikalavimus”.

“Padėtis sudėtinga, ir baiminuosi, kad ji jau tapo nevaldoma”, – perspėjo A.J.Kh.Ibrahimas, kurio blokas, turintis 18 deputatų 40 vietų parlamente, protestuodamas pasitraukė iš asamblėjos.

Egipte tūkstančiai naujų demonstrantų ketvirtadienį papildė tebekylančią protestų bangą prieš prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) režimą, nors vyriausybė pagrasino imtis prieš protestuotojus griežtų priemonių.

Sostinėje Kaire susiformavo du pagrindiniai šio sukilimo židiniai: protestuotojai blokuoja parlamento pastatą, o centrinėje Tahriro aikštėje vyksta triukšmingi mitingai, budriai stebimi vyriausybės pajėgų.

Abi konflikto pusės sugriežtino savo retoriką, o viceprezidentas Omaras Suleimanas netiesiogiai pagrasino pasiųsti kariuomenę, kad ši atkurtų vyriausybės kontrolę. Protestuotojai atsakydami užblokavo parlamentą ir sustiprino savo pajėgas Tahriro aikštėje.

“Ne – Suleimanui. Ne – Amerikos agentams. Ne – Izraelio šnipams. Tegyvuoja Egiptas. Šalin Hosni Mubaraką” – skandavo demonstrantai gatvėje prie parlamento.

Kariai buvo pasiųsti ginti pastato, tačiau jie nemėgino vaikyti gausėjančios protestuotojų minios, tuo stebindami daugelį aktyvistų, įpratusių prie kur kas griežtesnių H.Mubarako režimo veiksmų.

“Jeigu nežūsime čia, mirsime kalėjime. Man priimtiniau žūti čia”, – sakė 24 metų bedarbis universiteto absolventas Attiya Abuella (Atija Abuela). Jis skundėsi, kad pernai už fotografavimą 60 dienų praleido kalėjime, kur dažnai būdavo laikomas nuogai išrengtas ir surakintas grandinėmis.

Trečiadienio vakarą Egipto užsienio reikalų ministras Ahmedas Abul Gheitas (Ahmedas Abul Geitas) perspėjo, kad armija, kuri iki šiol stengėsi išlikti neutrali, imsis veiksmų prieš protestuotojus, jeigu šie eskaluos spaudimą tris dešimtmečius šaliai vadovaujančiam H.Mubarakui.

“Jeigu prasidės chaosas, ginkluotosios pajėgos įsikiš, kad suvaldytų padėtį, o šis žingsnis… atvestų į labai pavojingą padėtį”, – sakė ministras televizijai “al Arabiya”.

Tahriro aikštėje savanoriai pastatė kilnojamuosius tualetus, o šis žingsnis rodo, kad protestuotojai neketina palikti “išvaduotos” vietos, virtusios didžiuliu palapinių miesteliu, kuriame įrengti garsiakalbiai, maisto krautuvėlės ir mobiliųjų telefonų įkrovimo postas.

Trečiadienį neramumai apėmė atokią Chargos oazę, kur penki žmonės žuvo, o dar apie 100 buvo sužeisti, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į demonstrantus.

Prie Sueco kanalo esančiame Port Saido mieste apie 3 000 protestuotojų nusiaubė vieną vyriausybinį pastatą, padegę biuro baldus ir administracijos vadovo automobilį.

Kitose šalies vietose taip pat vyko protestai, o kai kurių bendrovių darbuotojai paskelbė streikus.

Tuo tarpu interneto paslaugų milžinės “Google” reklamos vadybininkas ir socialinių tinklų aktyvistas Waelas Ghonimas (Vaelas Gonimas), viena ryškiausių figūrų prieš H.Mubaraką nukreiptame judėjime, pažadėjo nebesikišti į politiką, jeigu bus patenkinti disidentų reikalavimai.

Šis 30 metų vyras pirmadienį buvo paleistas po 12 dienų trukusio sulaikymo ir tapo vienu iš pagrindinių demonstrantų šauklių, sakydamas kalbas susižavėjusioms minioms.

“Pažadu kiekvienam egiptiečiui, kad grįšiu prie normalaus gyvenimo ir nebedalyvausiu jokioje politikoje, kai egiptiečiai įgyvendins savo svajones”, – rašė aktyvistas savo svetainėje socialiniame tinkle “Twitter”.

Lietuvai “spaudžiant į kampą” Rusijos gamtinių dujų monopolininką “Gazprom”, energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad derybos dėl dujų kainų Lietuvai gali būti tik trišalės – tarp Rusijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.

“Susitikimas turi būti lygiaverčiais pagrindais. Negali būti dvišalis (Rusija ir Lietuva – BNS), tik trišalis”, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė A.Sekmokas.

Jis patvirtino, kas vyksta derybos su Rusija dėl susitikimo su tos šalies energetikos ministru.

“Vyksta derybos dėl susitikimo su Rusijos energetikos ministru. Rusijos ambasadoriui pasakiau, kad esu pasiruošęs susitikti. Dabar kalbame apie formatą, koks tas susitikimas turėtų būti. Darbo grupės turi susitarti dėl susitikimo vietos, laiko, kas dalyvaus – Rusija ir Lietuva, ar Rusija, Lietuva ir Europos Sąjunga”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Ministro tvirtinimu, toks susitikimas turėtų įvykti per artimiausią pusmetį: “Tuos klausimus turime išspręsti iki ateinančio šildymo sezono”.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad derybos su Rusija yra pavėluotos: “Jūs net su Valentukevičiumi (“Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius – BNS) nesėdote prie bendro stalo”.

“Tvarkietis” Julius Veselka tvirtino prognozuojąs, kad klausimas dėl dujų dabar jau gali būti išspręstas tik “politiniame lygyje”: “Į Maskvą ruošiamas prezidentės vizitas. Ji nuvažiuos ir viską susitars – nušluostys visiems nosis”.

Lietuvos Vyriausybė, pagal ES reikalavimus ketinanti atskirti magistralinius ir skirstomuosius dujotiekius, antradienį pareikalavo, kad atsistatydintų trys bendrovės “Lietuvos dujos” vadovai, įskaitant “Gazprom” atstovus valdyboje Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą.

A.Sekmokas pareiškė, kad “Lietuvos dujos” nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininkės bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo “Gazprom” filialu. “Lietuvos dujų” vadovybė, anot ministro, nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos, todėl turi atsistatydinti įmonės vadovas V.Valentukevičius.

“Lietuvos dujoms” nepaklusus, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos tyrimo.

Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą “Gazprom” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

“Gazprom” ir E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Vyriausybė valdys strateginę infrastruktūrą – savo žinion ji ketina perimti magistralinius šalies dujotiekius. A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.

Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino spaudimą.

Lietuvai priklauso 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc.

Egipto opozicinė Musulmonų brolija sekmadienį pranešė, kad pradės istorines derybas su valdžia, o iš prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) valdančiosios partijos tuo tarpu pasitraukė aukšto rango nariai.

Vienas pareigūnas iš Musulmonų brolijos, kurią vyriausybė apkaltino mėginimu pasinaudoti masiniais protestais, keliančiais didžiausią grėsmę tris dešimtmečius trunkančiam H.Mubarako valdymui, sakė, kad Brolija derėsis su Egipto naujuoju viceprezidentu Omaru Suleimanu.

Derybų datos pareigūnas nenurodė. Tai bus pirmosios per visą istoriją derybos tarp vyriausybės ir jos mirtino priešo.

“Turėdami omenyje šalies bei jos institucijų interesus ir rūpindamiesi šalies nepriklausomybės išsaugojimu … nusprendėme pradėti derybas, kad pažiūrėtume, iki kurio taško jie yra pasirengę priimti žmonių reikalavimus”, – AFP sakė minėtas pareigūnas, kuris kalbėjo su sąlyga, kad nebus skelbiama jo pavardė.

Jis taip pat sakė, kad dialogo tikslas yra eliminuoti “užsienio ar regioninį kišimąsi į mūsų (Egipto) reikalus”, taip bandant atitolinti Broliją nuo Irano, kuris ragino Egipte įsteigti islamišką režimą.

Musulmonų brolija, kuri Egipte yra oficialiai uždrausta, bet toleruojama, yra geriausiai organizuotas opozicijos judėjimas, besiremiantis didžiuliu socialinės paramos tinklu.

Tuo tarpu šeštadienį iš H.Mubarako partijos atsistatydino aukšto rango nariai, tačiau demonstrantai, jau 12-tą dieną dalyvaujantys protestuose prieš režimą, tai pavadino tik kosmetiniu žingsniu.

Vašingtonas savo ruožtu vykdė lobistinę veiklą dėl greito valdžios perėjimo.

+370 5 2058525

Derybos, kurių tikslas buvo paskatinti Iraną paisyti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos reikalavimų sustabdyti urano sodrinimą, šeštadienį žlugo Teheranui numojus ranka į šešių pasaulio valstybių raginimą nutraukti sodrinimo veiklą.

Paskelbdama apie dvi dienas trukusių derybų nesėkmę, Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) sakė, kad nebuvo numatyta jokia nauja kito susitikimo data. Dėl tokių nuviliančių rezultatų ji kaltino tai, ką minėtas šešetas laiko nerealiais Irano reikalavimais – JT sankcijų nutraukimą ir susitarimą, kad Iranas galėtų tęsti sodrinimą.

Šešeto pasiūlymus dėl geresnės Irano branduolinės veiklos kontrolės, kurią vykdytų JT, Teheranas atmetė. Taip pat buvo atmesti ir bandymai pradėti dialogą atgaivinant tarptautinių derybų dalį dėl galimybės Iranui išvežti ribotą sodrinto urano kiekį mainais į kurą jo tyrimų reaktoriui, sakė C.Ashton.

“Vylėmės detalios ir konstruktyvios diskusijos apie šias idėjas, – sakė ji. – Tačiau tapo aišku, kad Iranas … nėra tam pasirengęs, nebent mes sutiktume su išankstinėmis sąlygomis, susijusiomis su sodrinimu ir sankcijomis”.

“Abi šios išankstinės sąlygos – ne būdas tęsti (derybas)”, – sakė ji žurnalistams.

Nors jokios naujos derybos nėra planuojamos, C.Ashton nurodė: “Mūsų pasiūlymai tebegalioja. Mūsų durys tebėra atidarytos. Mūsų telefono linijos tebėra atidarytos. Procesas gali tęstis, jei Iranas nuspręs reaguoti teigiamai. Dabar palauksime ir pažiūrėsime, ar jie taip padarys”.

Teheranas neigia siekiantis branduolinių ginklų ir tvirtina, kad nori tik gamintis taikią elektros energiją, kai šalies gyventojų daugėja. Tačiau susirūpinimas vis didėjo, nes urano sodrinimo metu taip pat galima gauti medžiagos branduoliniams ginklams, be to, Iranas savo veiklą apgaubė slaptumo skraiste ir atsisako bendradarbiauti su JT, mėginančiomis ištirti įtarimus, kad Teheranas vykdė eksperimentus, susijusius su branduolinių ginklų gamyba.

C.Ashton atstovauja grupei “P5 plius 1″, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV ir Vokietija.

Irano delegacijai vadovavo šios šalies vyriausiasis branduolinės programos derybininkas Saeedas Jalili (Saidas Džalilis).

Delegacijos penktadienį susitiko Stambule už uždarų durų, ant Bosforo sąsiaurio kranto esančiuose Čirahano rūmuose, buvusioje Osmanų imperijos sultonų rezidencijoje.

“P5 plius 1″ pirmąją derybų dieną oficialiai akcentavo Irano urano sodrinimo programos įšaldymą, bet Teheranas ne kartą sakė, kad jo veikla yra nediskutuotina. Iraniečių pareigūnai prie derybų stalo sėdo su darbotvarke, į kurią buvo įtraukta beveik viskas, išskyrus Teherano branduolinę programą: pasaulinis nusiginklavimas, įtariamas Izraelio branduolinis arsenalas, Teherano susirūpinimas JAV karinėmis bazėmis Irake ir kitur.

Šeštadienį deryboms atsinaujinus, iraniečių delegatas Abolfazlas Zohrevandas sakė, kad atmosfera buvo “pozityvi”.

“Abi šalys pademonstravo norą … siekti aktyvaus bendradarbiavimo įvairiais klausimais”, – sakė jis žurnalistams.

Tačiau diplomatai iš dviejų kitų delegacijų buvo ne tokie optimistiški, o vienas jų prieš pat susitikimo pabaigą užsiminė, jog derybos susidūrė su sunkumais, nes Iranas laikosi savo reikalavimų, kad sankcijos būtų panaikintos ir kad būtų sutikta su Irano sodrinimo veikla.

Lietuvos atominės elektrinės (AE) Visagine strateginio investuotojo konkurso dalyvės Pietų Korėjos “Korea Electric Power Corporation” (“Kepco”) pasitraukimas gali būti derybų taktika, neatmeta energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Neatmesčiau, kad tokia yra korėjiečių derybinė taktika”,- savaitraščiui “Veidas” teigė energetikos ministras.

Lietuvoje svarstytos įvairios korėjiečių pasitraukimo versijos. Viena iš jų – esą jie, norėdami laimėti konkursą, buvo pateikę pernelyg gerą kainos pasiūlymą, o supratę, kad nebeliko konkurentų, nutarė jį atsiimti ir dabar tikisi išsiderėti palankesnes sau sąlygas per tiesiogines derybas su Lietuvos Vyriausybės atstovais

A.Sekmokas patvirtina girdėjęs, kad “Kepco” taip elgėsi ir derybose Turkijoje.

Anot “Veido”, galimybių pasipriešinti tokiam galimų partnerių elgesiui Lietuva neturi. Per pirmus kelis šių metų mėnesius ji ketina tiesioginių derybų būdu susirasti Visagino AE investuotoją ir pagaliau baigti derinti būsimos atominės jėgainės dalybas su savo regioniniais partneriais – mat iki šiol tvirtai nesutarta, kiek akcijų ir kiek čia pagamintos elektros energijos norės gauti Lenkija, Latvija ir Estija.

A.Sekmokas įsitikinęs, kad Lietuva būtinai turi pasistatyti naują atominę elektrinę, nes kitaip amžiams liks priklausoma

nuo Rusijos ne tik dujų, bet ir elektros ūkio srityje.

Dbar pusė suvartojamos elektros energijos yra importuojama, didžioji dalis – iš Rusijos. Pagrindinis lietuviškas elektros energijos generatorius – jėgainė Elektrėnuose -varoma taip pat rusiškomis dujomis.

“Privatizuojant Lietuvos dujų ūkį mums buvo žadama, kad kaina 10 metų nekils, bet per šešerius metus ji šoktelėjo keturis kartus. Dabar girdime pažadų mus aprūpinti pigia importuojama elektros energija, bet priklausyti nuo vieno tiekėjo šaliai pavojinga”,- tvirtino energetikos ministras.

Lietuvos ir Rusijos pareigūnai jau susitarė dėl penkių tarpvalstybinių sutarčių, dar dėl 12 tęsiasi derybos, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Apibūdindamas dvišalius santykius ministras pripažino, kad tarp Vilniaus ir Maskvos dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

Interviu žurnalui IQ ministras sakė besidžiaugiantis tuo, kad derybų neveikia galimas valstybių vadovų susitikimų grafikas, nes tai leidžia neskubėti daryti nenaudingų išlygų.

“Praktiniu lygiu mes su Rusija bendradarbiaujame neblogai. Išjudinome sutartis, kurios gulėjo po aštuonerius-devynerius metus”, – sakė A.Ažubalis interviu, kuris skelbiamas žurnalo sausio mėnesio numeryje.

“Jau susitarėme dėl penkių tarpvalstybinių sutarčių, dar deramės dėl kitų 12″, – kalbėjo ministras.

Kaip pavyzdį jis pateikė suderintą sutartį dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityje. Nors, pasak ministro, tai “atrodytų velniškai nuobodus dalykas”, tačiau bendrai pripažįstami standartai turėtų palengvinti tarpusavio prekybą.

A.Ažubalis atkreipė dėmesį, kad tradiciškai pasirašant tokių sutarčių paketą dalyvauja ir valstybės vadovai, tačiau kaip teigiamą dalyką įvardijo tai, kad dabartinės derybos nėra veikiamos galimo susitikimų grafiko.

“Džiaugiuosi, kad derybos dėl konkrečių sutarčių nėra veikiamos galimų vadovų susitikimų grafiko. tai leidžia mūsų derybininkams ieškoti abipusiai naudingų kompromisų, nedaryti Lietuvos interesams kenkiančių išlygų”, – sakė ministras.

Šiemet Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pakvietė Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę vizito į Maskvą, tačiau galima apsilankymo data nežinoma.

Pabrėžęs, jog sprendžiant praktinius klausimus situacija yra gera, A.Ažubalis pripažino, kad šalims dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

” (…) sienos praktinė demarkacija, kuri šiuo metu vyksta praktiškai, rodo, kad praktinių reikalų sirtyje viskas yra gerai. Tačiau reikia pripažinti, kad vis dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo”, – sakė ministras.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) kartu su savo sąjungininkais NATO aljanse penktadienį pradėjo kertinį susitikimą, kuriame norima patvirtinti planą iki 2014 metų perduoti Kabului vadovavimą karui Afganistane bei kurti raketinės gynybos skydą Europoje.

Šią dieną, kai Afganistane per bombos sprogimą krito dar vienas NATO karys, o šiemet iš viso jų žuvo 654, NATO šalių lyderiai pradėjo dvi dienas truksiančias derybas, kad susitartų dėl planų kaip sugrąžinti savo karius namo ir kaip įrengti gynybą nuo potencialių priešų.

NATO šalių vadovų susitikimas Lisabonoje oficialiai prasidėjo generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) kreipimusi į susirinkusius 28 aljanso šalių lyderius.

“Šiandien ir rytoj mes priimsime sprendimus, kurie apibrėš mūsų aljanso ateitį”, – sakė jis .

“Šie sprendimai vėl patvirtins visų mūsų šalių įsipareigojimą užtikrinti mūsų piliečių laisvę ir saugumą, – tęsė A.F.Rasmussenas. – Šis įsipareigojimas yra mūsų aljanso pamatas”.

“Aš nekantriai laukiu darbo su mūsų … partneriais, kai mes pereiname į naują fazę – atsakomybės perdavimo afganams fazę, kuri prasideda 2011 metais ir atves į saugumą visame Afganistane iki 2014 metų”, – sakė B.Obama.

“Šis viršūnių susitikimas yra svarbi galimybė mums susivienyti požiūryje į Afganistaną ir jo vizijoje”, – pasakė Portugalijos prezidentas Anibalas Cavaco Silva (Anibalas Kavaku Silva), pasirodęs kartu su B.Obama.

Per devynerius karo Afganistane metus žuvo daugiau kaip 2200 aljanso ir sąjungininkų karių. Karas buvo pradėtas vadovaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, siekiant sutriuškinti “al Qaeda” organizaciją ir nuversti juos globojusio Talibano valdžią Afganistane.