Pirmadienį (liepos 14 d.) Briuselyje prasidės šeštasis derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TTIP) tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos, kuriai atstovauja Europos Komisija, etapas. Tikimasi, kad bus žengtas dar vienas žingsnis į priekį, palyginti su praėjusiu etapu, kuriame jau buvo pereita nuo plačių derybinių koncepcijų iki konkrečių ekonomikos sektorių aptarimo.
2013 m. prie derybų stalo pirmą kartą susėdusios suinteresuotos pusės tikisi, kad galbūt jau po dvejų metų ES ir JAV, kurių ekonomikos sudaro apie pusę pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), prekiaus laisvosios prekybos režimu. Skaičiuojama, kad tai būtų didžiulis impulsas ekonomikos augimui: ES kasmet galėtų praturtėti 119 mlrd. eurų, arba 545 eurais kiekvienai keturių asmenų šeimai. JAV nauda galėtų siekti apie 95 mlrd. eurų, arba 655 eurus šeimai.
Svarbu pabrėžti, kad derybas apsunkina ne tarifinės kliūtis, tokios kaip muitai, kurie ir dabar vidutiniškai siekia tik apie 4 proc., bet netarifiniai barjerai – reguliacinių normų, standartų skirtumai.
Nors ir ES, ir JAV užtikrina aukštus standartus, jų principai skiriasi. Kartais tai lemia kuriozus. Pvz., JAV nepripažįstamas ant kosmetikos priemonių etikečių rašomas terminas “aqua”, kurį reikalaujama išversti į “vanduo”, taip sukuriant papildomų išlaidų europietiškai produkcijai. Tyrimai rodo, kad amerikiečių įmonei, gaminančiai nedidelius krovininius automobilius, norint patekti į Europos rinką reikia pagaminti 100 unikalių detalių bei atlikti 33 skirtingus bandymus, kuriems gali prireikti apie 133 darbuotojų, nors iš esmės tai gaminio kokybės nepagerina. Kliūčių kyla ir dėl skirtingo požiūrio: JAV maisto rinkoje nemažą dalį užima genetiškai modifikuoti produktai, kurių nepageidauja daugelis Europos šalių.
Nepaisant to, abi pusės sutaria, kad TTIP gali tapti proveržiu ne tik ekonomikos, bet ir politikos srityje, mat sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu sukurtų naują impulsą JAV ir ES santykiams. Tai ir Lietuvos strateginis interesas: TTIP palengvintų amerikietiškų energijos žaliavų, tokių kaip skalūnų dujos, eksportą bei sudarytų sąlygas atpiginti dalį į Lietuvą eksportuojamų ir su šalies gamintojų produkcija nekonkuruojančių prekių, pvz., elektroninius prietaisus.