Tikriausiai ne kartą sau pažadėjote, kad nuo pirmadienio – nė kąsnelio jokių saldumynų. Tačiau ranka, ypač rudenį, pati tiesiasi prie saldėsių ir taip sunku atsispirti saldžiajai pagundai. Nekankinkite savęs! Juk galima pasigaminti sveiką, nekaloringą, bet saldų ir gardų desertą.
Kodėl taip norisi ko nors skanaus?
Kad ir kaip stengtumėmės visai atsisakyti saldumynų, dažniausiai nepavyksta to padaryti. Kodėl taip sunku atsispirti šokoladui ar burnoje tirpstančiam pyragėliui?
- Noras pasmaguriauti – natūralus. Taip sutvarkė motulė gamta, kad pasmaguriavus saldumynais iškart pagerėja nuotaika. Mat kasa išskiria daugiau insulino ir tam tikri baltymai, triptofanas, iš kraujo patenka į smegenis. O čia ši medžiaga virsta serotoninu – geros nuotaikos ir laimės hormonu.
- Saldumynai pakelia nuotaiką. Serotoninas reguliuoja miego ir būdravimo ritmą, lytinį potraukį, agresyvumą, atmintį, apetitą, nerimą ir apskritai – gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Tad kuo daugiau išsiskiria šio hormono, tuo geriau jaučiamės.
- Rudenį ir žiemą skanėstų norisi dažniau. Tamsiuoju metų laiku dėl saulės trūkumo laimės hormono, serotonino, pasigamina mažiau, todėl norisi dažniau pasmaližiauti. O kai gomurys pajaučia dievišką saldumo skonį, lyg ranka nuima skausmą, atlėgsta įtampa, pasimiršta barnis su sutuoktiniu ar kolege, gardus kąsnelis padeda net užmigti. Tačiau nuotaiką pakelia ne tik pyragai ar šokoladai. Gardus desertas gali būti ne tik kaloringas, bet ir sveikas.
Saldumynai, kurių reikėtų vengti
Užsinorėjus gardaus kąsnelio nereikėtų skubėti saldumynų alkio malšinti tuo, kas pasitaikė po ranka. Kai kurie gardėsiai pavojingi ne tik kalorijų skaičiumi.
- Sausainiai – nėra geras pasirinkimas. Daugelis užsinorėję greitai ir saldžiai užkąsti renkasi įvairius pramoniniu būdu pagamintus tešlainius, sausainius, suteptus vaflius. Tačiau tai nėra sveikas desertas. Mat sausainiuose, vafliuose daug cukraus ir gyvulinės kilmės riebalų, juose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių. Jos skatina toksinų kaupimąsi organizme. Dažnai valgant šių kepinių padidėja cholesterolio kiekis kraujyje. Dėl to didėja rizika susirgti širdies ligomis.
- Apgaulingas batonėlių gardumas. Įvairūs šokoladiniai batonėliai yra skanūs, greitai numalšina alkį. Tačiau sotumo jausmas apgaulingas, nes yra labai trumpalaikis. O kalorijų suvalgę batonėlį gauname labai daug. Mat juose gausu cukraus ir riebalų. Juk šokoladiniai batonėliai gaminami iš kakavos sviesto, trintos kakavos, pieno ar išrūgų miltelių, miltų, augalinių riebalų, kiaušinių baltymų miltelių, laktozės, riešutų.
- Guminukai, ledinukai – beverčiai. Juose nėra jokių maistingųjų savybių. Tačiau pridėta labai daug konservantų, aromatizuojančių medžiagų ir dažų, kurie, manoma, gali sukelti vėžį, yra vaikų hiperaktyvumo priežastis. Tokie saldumynai nesuteikia organizmui nieko, išskyrus daug kalorijų.
Ne visų skanėstų reikia bijoti
Yra tokių saldumynų, kuriais pasmaguriavus organizmas nepatirs jokios žalos. Žinoma, saiko nereikėtų prarasti, nes visi saldumynai yra kaloringi.
- Tiramisu – naudingas gardėsis. Pagal tikrąjį receptą pagamintame Tiramisu deserte yra daug kalio ir magnio, mat pagrindinė šio skanėsto sudedamoji dalis – sūris. Tiramisu desertas suteikia energijos ir išvaiko miegus, nes jame yra nemažai kavos. Šiame deserte nėra daug riebalų, todėl jis lengvai virškinamas ir paimamas. Vis dėlto tai gana kaloringas skanėstas, nes gaminamas iš riebaus maskarponės sūrio.
- Nepavojingas zefyrų gardumas. Vieni iš nedaugelio saldumynų, kuriuos galima drąsiai skanauti, yra zefyrai. Jie gaminami iš vaisių tyrės, cukraus, baltymų ir agaro – augalinės kilmės želatinos, gaunamos iš dumblių. Tačiau rinkdamiesi atkreipkite dėmesį, ar nepridėta nenatūralių priedų.
Džiovinti vaisiai – vietoj saldainio
Džiovinti vaisiai – maloniai saldūs, nes juose yra natūralaus cukraus – fruktozės ir gliukozės, todėl skoniu jie nenusileidžia net saldainiams. Be to, yra labai naudingi organizmui.
- Labiausiai vertinami dėl ląstelienos. Džiovinant vaisius išlieka visos naudingosios medžiagos, kurios buvo ir šviežiuose: kalcis, geležis, magnis, kalis, pektinai, įvairūs vitaminai. Bet labiausiai džiovinti vaisiai vertinami dėl juose esančios virškinimą gerinančios ląstelienos, kuri sugeria vandenį ir dalyvauja maistui judant organizme.
- Razinos stiprina širdį. Taip pat nervų sistemą, nes jose daug kalio, magnio, natrio. Maistinės skaidulos, esančios razinose, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
- Džiovintos slyvos stiprina regėjimą. Be to, reguliuoja medžiagų apykaitą, laisvina vidurius, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms. Mat džiovintose slyvose gausu vitaminų A ir C.
- Abrikosai šalina įtampą. Iš visų džiovintų vaisių jie turi daugiausia kalio, fosforo ir geležies, todėl, dažnai valgant džiovintų abrikosų, pagerėja medžiagų apykaita, širdies darbas, sumažėja fizinė ir emocinė įtampa.
- Datulės – energijos šaltinis. Ypač daug jos sukaupia vitamino B5, kuris gerina darbingumą ir padeda susikaupti. Datulėse yra medžiagų, savo struktūra labai panašių į aspiriną.
Gaivus, nekaloringas desertas – želė
Želės desertais galima mėgautis net laikantis dietos. Ji puikiai numalšina saldumynų norą, bet neprideda nereikalingų kilogramų.
- Greitai paruošiama, bet… Nesusiviliokite žele iš pakelio. Nors toks desertas ir greitai paruošiamas, tačiau spalvą želei suteikia pavojingi sveikatai dirbtiniai dažai, o kvapą – nenatūralios aromatinės medžiagos.
- Natūrali želė – pagaminta namie. Želės pasigaminti visai nesudėtinga iš natūralių uogų ir želatinos. Nedideliame kiekyje šalto vandens pamerkite želatiną. Palaukite, kol išbrinks ir nereikalingą vandenį nupilkite. Sutrinkite mėgstamas šaldytas uogas ir išspauskite per marlę. Išspaudas sudėkite į puodą, berkite cukraus pagal skonį ir sukrėskite išmirkytą želatiną. Viską kelias minutes pavirinkite ir nukelkite nuo ugnies. Kai atvės, supilkite išspaustas sultis, išmaišykite, perkoškite, išpilstykite į indus ir padėkite į šaldytuvą, kad sustingtų.
Traškus ir sveikas užkandis
Kai norisi ką nors kramsnoti žiūrint televizorių ar skaitant, puikus saldumynų pakaitalas – duoniukai, trapučiai ar paplotėliai. Jie turi nedaug kalorijų. Be to, labai skanu juos valgyti užtepus lydyto sūrio, varškės ar uogienės. Tinka ir gaminti sumuštinius su mėsa, vaisiais.
- Paplotėliai iš rupiai maltų miltų. Jie kepami nenaudojant nei mielių, nei druskos. Bet yra skanūs, o svarbiausia – sveiki.
- Duoniukai – nekaloringas užkandis. Duoniukai mažai kaloringi, todėl puikiai tinka kovojantiems su kilogramais. Tai – ekologiškas produktas, tad juos gali drąsiai kirsti visi, kurie stengiasi išvengti kenksmingų priedų. Vaikams juos graužti kur kas naudingiau nei riestainius ar sausainius. Duoniukai gaminami iš įvairių grūdų: kviečių, miežių, rugių. Juose daug vitaminų, ląstelienos.
- Duonos traškučiai. Lietuvos gamintojai siūlo ir plonų duonos traškučių, kurie skanūs ir kaip užkandis, ir su kitais patiekalais. Galima paskanauti traškučių su kmynais, česnakais, įvairiais grūdais, be mielių. Vienoje tokioje traškioje duonos riekelėje yra tik 20 kalorijų.
Saldi šiluma iš keptų vaisių
Keptų vaisių desertas sotus, skanus ir mažai kaloringas. Be to, kai šalta, gomurį užliejanti saldi šiluma – labai maloni.
- Sušildys ir papildys organizmą vitaminais. Saldus patiekalas iš vaisių ypač tinka rudenį ir žiemą, kai švieži vaisiai ne tokie sultingi ir saldūs. Be to, trumpai kepant vaisius daugelis juose esančių medžiagų išlieka. Pavyzdžiui, bananuose esantis itin organizmui naudingas manganas ir kalis, kaitinamas nežūsta.
- Desertas garuos po kelių minučių. Jam pagaminti puikiai tiks ir kriaušė, ir obuolys, ir bananas. Vaisių apibarstykite ruduoju cukrumi arba aptepkite medumi, užberkite cinamono, juodojo šokolado ar kokoso drožlių, suvyniokite į foliją ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių.