BFL

„Universitetai rengia specialistus visam šalies ūkiui, kurio sudėtinė dalis ir yra patys universitetai. Natūralu, specialistų negali rengti tie, kurie patys nėra specialistai“, – lakoniškai įvardija Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.
Aukštojo mokslo ateities šviesa priklauso nuo dėstytojų kompetencijos. Toks šūkis suformuluotas ir strategijoje „Europa 2020“, o įvairiuose tyrimuose duomenys apie dėstytojus pasitelkiami kaip universitetų kokybės indikatorius. Tačiau objektyvių skaičiais išreiškiamų kriterijų, koks dėstytojas – tobulas, nėra daug.
Vis dėlto vienas – neabejotinas: ne tik besigilinantys į mokslo naujoves, bet ir jas kuriantys dėstytojai mokslininkai gali ne tik išmokyti amato (kas yra labiau kolegijų ir amato mokyklų misija), bet ir išugdyti proveržį valstybėje galinčių padaryti intelektualių specialistų.
Tad šįsyk universitetų reitinge vertindami akademinio personalo prabą svarbiausiu rodikliu ir pasirinkome tai, kokia dalis jo turi mokslo laipsnį. Tam skyrėme net 90 proc. vertės „svorio“. Dešimtadalis vertinimo priklausė nuo universitetų gebėjimo pasikviesti dėstyti kolegų iš užsienio, nes tokie naujausių mokslo žinių ir dėstymo metodų mainai globaliame šiandienos pasaulyje labai reikalingi.
Vilniaus universitetas pagal šiuos parametrus – lyderis. Tačiau yra ir tokių universitetų, kuriuose dėstytojai be mokslo laipsnio štampuoja absolventus, beje, gana paklausius rinkoje.
Galima ploti katučių: kokia paklausa – tokia pasiūla. Tačiau labiau motyvuoti jauni protai gal todėl ir veržiasi studijuoti į prestižinius Didžiosios Britanijos universitetus, kurie todėl ir prestižiniai, kad ir savo pačių kuriamų naujausių mokslo žinių pagrindu ugdo ne kokioje smulkioje, bet pasaulinėje rinkoje konkurencingus specialistus, visuomenės lyderius.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą
kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m

Pernai Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbo keturi šimtai dėstytojų iš užsienio – tai dvigubai daugiau nei 2011 m.

Kembridžo universitete studijuojantys lietuviai apie Nobelio premijos laureatų paskaitas kalba beveik kaip apie kasdienį dalyką. Taip yra todėl, kad Kembridže Nobelio premijos laureato paskaita nėra išskirtinis įvykis – pagal Nobelio premijų laureatų skaičių tai pirmas universitetas pasaulyje.
Lietuvos universitetuose Nobelio premijos laureatai kol kas nedėsto, tik lietuvių profesoriai skaito paskaitas apie Kembridže ir kitur dirbančius nobelistus. Tiesa, teigti, kad Nobelio premijos laureatų Lietuvos universitetai apskritai nėra regėję, nebūtų teisinga. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitete lankėsi ir paskaitą skaitė 1986 m. Nobelio premijos laureatas, šveicarų fizikas Heinrichas Rohreris. Tačiau Kembridže nobelistų paskaitos yra kasdienybė, o Lietuvos universitetuose – išimtiniai atvejai.
Lygintis su geriausiais pasaulio universitetais negalime, nes skirtumai pernelyg dideli. Kita vertus, negalima nepastebėti ir to, kad Lietuvos aukštosios mokyklos pastaruoju metu deda dideles pastangas mėgindamos eiti Vakarų universitetų seniai pramintu keliu: jau ir Lietuvos universitetuose sparčiai daugėja ne tik užsienio studentų, bet ir užsieniečių dėstytojų. Pasaulyje pripažintų mokslininkų, išskirtinių verslo, politikos ir kultūros asmenybių dėstyti į Lietuvą atvyksta vis daugiau.

Studijos be užsienio dėstytojų – neįmanomos

Privačiame ISM vadybos ir ekonomikos universitete šiuo metu dėsto 68 dėstytojai iš Lietuvos ir 29 – iš užsienio šalių. Užsienio dėstytojų personalą ISM sudaro 22 vizituojantys ir septyni pagal darbo sutartis dirbantys dėstytojai.
ISM ypač didžiuojasi, kad pavyko prisikviesti dėstyti į Lietuvą tokių autoritetų, kaip dr. Johnas Clinebellas, – finansus dėstantis Šiaurės Kolorado universiteto profesorius yra įkūręs studentų investavimo fondą, kurio vertė dabar siekia daugiau nei milijoną JAV dolerių. Iš užsieniečių dėstytojų galima išskirti ir verslo strategiją dėstantį dr. Hemantą Merchantą iš Pietų Floridos universiteto, užimantį dešimtą vietą tarp produktyviausių tarptautinės vadybos mokslininkų pasaulyje.
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto akademinių darbuotojų dekanas dr. Šarūnas Abramavičius sako nelabai įsivaizduojantis, kaip būtų galima organizuoti verslo studijas be užsienio dėstytojų. Pasak dekano, ISM universiteto vidiniai dėstytojai taip pat beveik kasmet išvyksta dėstyti arba pristatyti savo tyrimų rezultatų užsienyje.
„Be stiprios tarptautiškumo dimensijos – užsienio studentų, dėstytojų ir administracijos darbuotojų, užsienio mokymosi išteklių, užsienio kalbos ir t.t. – verslo studijų tiesiog neįmanoma suorganizuoti, – teigia Š.Abramavičius. – Tuo labiau kad mūsų universiteto strategija yra tapti regiono lyderiu tarp verslo universitetų. Na, o tarptautinio pripažinimo standartai yra aukšti ir jų daug: vienas jų kaip tik ir yra ne tik nuolat kviestis gerus ar geriausius dėstytojus iš gerų ar geriausių užsienio institucijų, bet ir savo vidinių dėstytojų sąraše turėti užsieniečių. Tik taip galima ne tik įtikinti tarptautinę bendruomenę aukšta studijų kokybe, bet ir tą kokybę pasiekti. Juk joks geras dėstytojas iš gero universiteto nevyks bet kur ir tikrai nevyks į prastą instituciją, nebent per klaidą ar per kieno nors asmeninę pažintį, bet taip tegalima pritraukti vieną kitą užsienietį, o ne dešimtis dėstytojų, kaip yra pas mus.“
Taigi nauda, pasak dekano, yra visapusiška: tai leidžia ir studentams pamatyti tikrai aukštą dėstymo lygį, nes atvykę užsienio profesoriai savo paskaitose demonstruoja aukščiausius standartus, be to, didėja kokybės reikalavimai ir lietuviams dėstytojams.
Beje, dėstyti į ISM vadybos ir ekonomikos universitetą užsienio mokslininkai važiuoja labai mielai – taip yra todėl, kad universitetas kviestiniams dėstytojams pasiūlo visą rinkinį paslaugų (nuo ekonomiškai išsivysčiusioms šalims gal ir neprilygstančio, bet esą gana neblogo atlyginimo bei visų išlaidų apmokėjimo iki didžiulio dėmesio ir visapusiško administracinio aptarnavimo).
Užsieniečių dėstytojų daugėja ir kituose universitetuose – dauguma jų atvyksta pagal mainų ir Vyriausybės rėmimo programas, ambasadų projektus. Taip pat vis daugiau užsieniečių įsidarbina universitetuose pagal darbo sutartis.
Štai į Vilniaus Gedimino technikos universitetą per mainų programas dėstyti kasmet atvyksta apie 150 užsieniečių. Šiemet VGTU buvo įdarbinti 28 užsienio dėstytojai iš Honkongo, JAV, Švedijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Rusijos, Taivano ir kt., paskaitas skaitė per 50 kviestinių dėstytojų. Tarp jų – pasaulinio lygio mokslo žvaigždė pastatų konstrukcijų srityje Hjustono universiteto profesorius Abdeldjelilas Belarbi. „Užsienio dėstytojų vizitai ypač praplečia akiratį tiems studentams, kurie nebuvo išvykę studijuoti ar atlikti praktikos užsienyje“, – tvirtina tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.