Yoshinori Ohsumi, Nobelio premijos laureatas

Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje įteikta už autofagijos – ląstelių „savivalgos“ – tyrimus. 2016 metų laureatu tapo japonas Yoshinori Ohsumi, rašomapremijos puslapyje.

Y.Ohsumi dvidešimt metų tyrinėjo ląstelių viduje vykstantį irimą. Jam pavyko išskirti genus, reguliuojančius autofagiją mielėse, ir aprašyti panašius procesus kitų organizmų ląstelėse.

Vėlesni tyrimai parodė, kad autofagija daro įtaką ne vienos ligos vystymuisi: Parkinsono, Alzheimerio ligų, diabeto ir kitų.

Siekdamas išskirti genus, lemiančius autofagiją ląstelėje, Ohsumi sukūrė mieles mutantes, kuriose jam pavyko sustabdyti autofagijos procesą. Paskui jis ėmė po vieną „atjunginėti“ genus, kol rado būtent tuos, be kurių autofagija nevykdavo. Atlikęs daug tūkstančių eksperimentų, jis išskyrė 15 genų, be kurių autofagija neįmanoma.

Ohsumi darbai išpopuliarino autofagijos temą mokslinėje bendruomenėje, ką akivaizdžiausiai demonstruoja šia tema publikuotų darbų skaičiaus dinamika.

Ohsumi darbai išpopuliarino autofagijos temą mokslinėje bendruomenėje

Apie autofagiją, kaip apie ląstelėje vykstantį procesą, pirmą kartą sužinota praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje. Tada belgų biochemikas Christian de Duve aprašė lizosomą – ląstelės dalį, atsakingą už kitų ląstelės komponentų suvirškinimą. Būtent de Duve’as pasiūlė terminą „autofagija“, už savo atradimus 1974 metais irgi buvo apdovanotas Nobelio premija medicinos srityje.

Nobelio premijos dydis – 8 milijonai Švedijos kronų. 2016 metais į premiją fiziologijos ir medicinos srityje pretendavo 273 mokslininkai. Ši premija įteikta 107-ąjį kartą, pirmieji laureatai paskelbti 1901 metais.

Šis straipsnis lietuvių kalba publikuotas portale technologijos.lt

Technologijos.lt

Cukrinio diabeto diagnozę šiandien Lietuvoje išgirsta dvigubai daugiau žmonių nei prieš dešimtmetį. Ypač sparčiai sergamumas šia liga didėja tarp jaunų žmonių.

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu pasaulyje jau yra pasiekęs epidemijos lygį. Šia liga serga daugiau kaip 250 mln. žmonių – apie 6 proc. 20 – 79 metų amžiaus gyventojų.
Daugelyje pasaulio šalių pastaruosius dešimt metų II tipo diabeto atvejų kasmet nustatoma maždaug 7 proc. daugiau. Tad prognozuojama, kad 2025 m. sirgs per 380 mln. žmonių – 7,1 proc. populiacijos.
Lietuvos cukrinio diabeto epidemija taip pat neaplenkia. Šiandien mūsų šalyje su šia neišgydoma liga kovoja apie 5 proc. suaugusiųjų ir kasmet sergančiųjų gretos didėja. Štai 2001 m. tūkstančiui gyventojų teko 10,93 sergančiojo, 2009 m. – 26,6, o 2010 m. – 28,3.
Beje, per dešimtmetį sergamumas II tipo diabetu išaugo visose amžiaus grupėse. 2011 m. Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime skelbiama, kad tarp vaikų iki 17 metų padidėjo daugiau nei 60 proc. Trisdešimtmečiams ir vyresniems nei 65 metų gyventojams diabetas diagnozuojamas daugiau kaip du kartus dažniau nei prieš dešimt metų.
Nors šiuo metu Lietuvoje diabeto diagnozė nustatyta daugiau kaip šešiasdešimčiai tūkstančių žmonių, tačiau medikai skaičiuoja, kad yra dvigubai daugiau sergančiųjų. Mat II tipo diabetas – tyliai snaudžianti liga, kuria sergant žmogus net dešimt metų gali nejausti jokių požymių ir sužinoti apie ją tik išsivysčiusius komplikacijoms, kurios gali labai rimtai sutrikdyti sveikatą. Pavyzdžiui, pažeidžiami inkstai ir vystosi jų nepakankamumas, sutrinka širdies bei kraujagyslių sistemos darbas, pažeidžiama akių tinklainė, o dėl to gali grėsti net apakimas. Tad šią klastingą ligą būtina kuo anksčiau diagnozuoti ir išmokti ją valdyti.

Antsvoris – pagrindinė II tipo diabeto priežastis

Gydytojas vaikų endokrinologas Robertas Kemežys pabrėžia, kad labai svarbu atskirti I ir II tipo diabetą. Mat I tipo diabetas, kuriuo dažniausiai serga vaikai ir žmonės iki 40 metų amžiaus, yra nulemtas genetinių priežasčių arba išsivysto persirgus virusinėmis ligomis. Tuomet kasa nesugeba gaminti insulino. Sergantieji I tipo cukriniu diabetu sudaro tik apie 10 proc. visų, kuriems diagnozuota ši liga.
Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje I tipo diabetu serga apie aštuonis šimtus vaikų. Anot R.Kemežio, tai gana reta liga ir ryškus sergamumo didėjimas ja nepastebimas.
Tuo tarpu II tipo diabeto, kai kasa gamina insuliną, tačiau dėl pakitusios organizmo ląstelių apykaitos jo nepasisavina, atvejų sparčiai daugėja. Mat pagrindinė šią ligą lemianti priežastis yra antsvoris – jam didėjant apkraunama kasa ir jos funkcija sutrinka.
„Nors tai vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių liga, tačiau kasmet vis daugėja vaikų ir jaunimo, kuriems diagnozuojamas II tipo diabetas. Kadangi dėl netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo visose amžiaus grupėse didėja antsvorio turinčių žmonių skaičius. Jeigu kūno svorio perteklius yra 30 proc., po dvidešimt penkerių metų žmogus tikrai sirgs diabetu“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto profesorius Antanas Norkus.
„90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis, – antrina Vilniaus Antakalnio poliklinikos gydytoja endokrinologė Ona Jurkauskienė. – Vaikų tarpe II tipo diabetu dažniausiai suserga keturiolikos penkiolikos metų paaugliai. Dažną jų prie ligos atveda daug angliavandenių turintis maistas: saldumynai, sumuštiniai iš greito maisto restoranų, bulvių traškučiai ir gazuoti saldūs gėrimai, nuo kurių smarkiai auga svoris“.
Anot VUL Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovo prof. Vaidoto Urbanavičiaus, gazuoti gėrimai – tai skystos kalorijos. Mat viename jų grame yra net 50 kilokalorijų. „Vos vieną stiklinę per dieną galima išgerti ir gėrimų, kuriuose cukrūs pakeisti sacharinu, ciklomatais ar kitomis medžiagomis. Nors jie kalorijų neturi, tačiau tai cheminiai junginiai, kurių dideli kiekiai taip pat pavojingi“, – primena V.Urbanavičius.
Jis sako, kad į diabetą veda ir rafinuotas, perdirbtas maistas, ypač „paskanintas“ įvairiais skonio stiprikliais, dažikliais, tirštikliais, nes skatina daugiau suvalgyti. „Dėl išpopuliarėjusio greitojo maisto Amerikoje kilusi nutukimo epidemija kartu sukėlė ir diabeto epidemiją. Amerika – viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal sergamumą cukriniu diabetu“, – teigia VUL Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas.

Patikros programa sustabdyta

Per trisdešimt keturiasdešimt metų pasikeitęs gyvenimo būdas taip pat viena iš priežasčių, kodėl daugėja sergančiųjų II tipo diabetu. „Tokie buities palengvinimai kaip mobilusis telefonas ar televizoriaus nuotolinis pultelis, taip pat sėdimas darbas gana smarkiai sumažina fizinį judėjimą. O tai kiekvienų metų pabaigoje atsiliepia papildomais kilogramais“, – pastebi V.Urbanavičius.
Tiesa, diabetui atsirasti įtakos turi ir genetiniai faktoriai. Didesnė rizika susirgti kyla žmonėms, kurių tėvai gyvena su šia liga. Taip pat sergantiems hipertoninėmis ligomis, patyrusiems infarktą ar insultą. „Didelė rizika susirgti diabetu yra moterims pagimdžiusios didesnio nei 4 kg svorio naujagimį. Ir pačiam vaikui ateityje“, – atskleidžia O.Jurkauskienė.
Ir primena, kad patenkantiems į rizikos grupę, turintiems antsvorio ir vyresniems nei 45 metų amžiaus žmonėms būtina profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų. „I tipo diabetas greitai progresuoja, todėl jau po savaitės pastebimi tokie požymiai kaip mieguistumas, staigus svorio kritimas. Tuo tarpu antro tipo diabetas neretai diagnozuojamas tik po trejų ar ketverių metų. Dažnai pacientai kreipiasi pas okulistą, nes pradeda skaudėti akis, liejasi vaizdas. Arba turi problemų dėl inkstų, sutrikusios kraujotakos. Tai cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos“, – dėsto O.Jurkauskienė.
Beje, jos labai rimtos. Štai 27-40 metų amžiaus grupėje dažniausi apakimo atvejai fiksuojami dėl cukrinio diabeto. Inkstai dažniausiai persodinami taip pat dėl šios tyliai snaudžiančios ligos. Kojų galūnių amputavimo dažniausia priežastis po traumų irgi cukrinis diabetas. „Net 15 proc. sergančiųjų diabetu, kuriems išsivysto kojų opos, yra amputuojamos galūnės. Nekontroliuojat cukrinio diabeto, yra pakenkiama kraujagyslėms, kurios maitina visus organus, o pakankamai jų neaprūpinant maistu, išsivysto kitos ligos: beskausmis miokardo infarktas, sutrinka virškinimo sistema, susiaurėja širdies kraujagyslės, atsiranda šlapinimosi ir potencijos sutrikimų“, – aiškina A.Norkus.
Ir priduria, kad tik aktyviai tikrinant žmones, esančius rizikos grupėje, išaiškinama daugiau diabetikų. Tiesa, tada Valstybinės ligonių kasos turi didesniam skaičiui pacientų kompensuoti vaistus, tačiau, anot A.Norkaus, taip reikia mažiau lėšų skirti komplikacijų gydymui, kuris yra kur kas brangesnis nei vaistai, padedantys reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Tačiau šiandien Lietuvoje dėl lėšų trūkumo prevencinė patikros programa, padedanti diagnozuoti cukrinį diabetą, visu Lietuvos mastu vykdyta nuo 1998 m., yra sustabdyta.

I tipo diabetas greitu laiku gali būti išgydomas

Nors Lietuvoje pusei sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu liga laiku nediagnozuojama, tačiau medikai net ir išsivysčius rimtoms komplikacijoms vis daugiau žmonių išgelbėja nuo mirties. Šuntuojant širdies kraujagysles ir įstačius stentą, atstatoma sutrikusi kraujotaka, esant didelio laipsnio nutukimui specialiu žiedu mažinamas skrandis. Tokia chirurginė intervencija, anot V.Urbanavičiaus, padeda net 70 proc. ligonių suvaldyti ligą. Be to daugelyje gydymo įstaigų veikia diabetinės pėdos kabinetai, kuriuose sergantiems cukriniu diabetu nemokamai atliekamos pėdos priežiūros procedūros: pašalinamos nuospaudos ir suragėjusi oda, gydomos opos, atliekamas gydomasis pedikiūras. „Tai labai svarbu, nes net įaugus nagui ir supūliavus odai, gali išsivystyti opa, vėliau gangrena“, – teigia O.Jurkauskienė.
V.Urbanavičius sako, kad pacientams skiriami ir naujos kartos vaistai, kurie leidžia individualizuoti gydymą, pritaikant juos pagal žmogaus medžiagų apykaitos sistemą. Be to, kuriami nauji, dar veiksmingesni.
„Europos Sąjungoje didelis dėmesys ir finansavimas skiriamas mokslinėms programoms, naujų gydymo metodų paieškoms. Šiuo metu vyksta eksperimentinio pobūdžio tyrinėjimai bandant dirbtines kasos ląsteles įsodinti į organizmą. Jau po kelių metų šį metodą bus bandoma taikyti žmogaus organizme. Tad netolimoje ateityje I tipo diabetas gali būti išgydomas“, – prognozuojama V.Urbanavičius.
Tuo tarpu vilčių, kad artimiausiu metu bus išgydomas II tipo diabetas medikai kol kas nesuteikia. „Liga yra nesunkiai kontroliuojama geriant vaistus, tinkamai maitinantis ir gyvenant aktyvų fizinį gyvenimą. Norint nesusirgti, taip pat būtina valgyti natūralius produktus, kuo daugiau grūdinių kultūrų, daržovių, produktų, turinčių skaidulų ir vengti perdirbto maisto. Be to, kuo daugiau judėti“, – apibendrina V.Urbanavičius.

Sergamumas cukriniu diabetu 20-79 metų amžiaus grupėje (proc.)
Vokietija    8,9
Lenkija    7,6
Prancūzija    6,7
Italija    5,9
Danija    5,6
Lietuva    5
Norvegija    3,6
Šaltinis: Pasaulinė sveikatos organizacija

Suaugusiųjų sergamumas cukriniu diabetu Lietuvoje (tūkstančiui gyventojų)
2001 m.    10,93
2006 m.    21,8
2009 m.    26,6
2010 m.    28,3
Šaltinis: Higienos institutas

Vaikų (0-17 m.) sergamumas cukriniu diabetu Lietuvoje (tūkstančiui gyventojų)
2004 m.    0,8
2006 m.    1
2009 m.    1,1
2010 m.    1,1
Šaltinis: Higienos institutas

Scanpix

Diabetu sergančių suaugusiųjų skaičius visame pasaulyje padvigubėjo nuo 1980 m., medicinos žurnale “The Lancet” aprašytą tyrimą cituoja BBC.

Londono imperatoriškojo koledžo ir Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai išanalizavo 2,7 milijono žmonių iš viso pasaulio duomenis ir pateikė tokius skaičius.

Jie tvirtina, kad žmonių, sergančių diabetu, galinčiu tapti netgi mirties priežastimi, visame pasaulyje padaugėjo nuo 153 iki 347 milijonų. Tyrinėtojai ragina rasti geresnius ligos diagnozavimo ir gydymo metodus, kad galima būtų pažaboti tokį sergančiųjų augimą.

Diabetu labai daug sergama Ramiojo vandenyno salose: štai Maršalo Salų Respublikoje trečdalis visų moterų kenčia nuo šios ligos.

Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkas Madžidas Ezatis (Majid Ezzati) kalbėjo: “Diabetas tampa vis dažnesne liga visame pasaulyje. Jeigu nerasime būdų, kaip diagnozuoti ligą žmonėms, kurių cukraus kiekis kraujyje padidėjęs, ir padėti jiems kontroliuoti savo svorį, diabetas ir toliau bus didžiulė našta sveikatos apsaugos sistemoms visose pasaulio šalyse”.

Dėl diabeto ir cukraus kiekio kraujyje svyravimo gali būti pažeisti inkstai, taip pat liga gali tapti aklumo priežastimi. Diabetas gali sukelti širdies ligas ir išprovokuoti insultą.

Antrojo tipo diabetas glaudžiai siejamas su nutukimu.

Tarp išsivysčiusių šalių Jungtinėse Amerikos Valstijose diabetas yra labiausiai paplitęs, tuo tarpu Vakarų Europoje sergamumas diabetu yra santykinai mažas.

"Veido" archyvas

Diabetu sergančiu vaiku tolydžio didėja, nes katastrofiškai daugėja nutukusių berniukų ir mergaičių

Nesveika mityba, nejudrumas ir nuolatinis stresas – štai priežastys, kurios sukėlė naują epidemiją. Diabeto epidemiją. Pasaulyje diabetu serga 250 mln. žmonių. Lietuvoje sergamumas diabetu taip pat didėja.

Kasmet nuo diabeto pasaulyje miršta per 1,1 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030-ųjų mirštančiųjų nuo šios ligos padvigubės. O medikai įsitikinę, kad daugiau nei pusė žmonių šios ligos galėtų išvengti, juk aštuoni iš dešimties ja suserga dėl nutukimo.

Priminsime, kad cukrinis diabetas – tai liga, kurią sukelia medžiagų apykaitos sutrikimai. Jo yra net trys rūšys. Būsimas mamas gali varginti nėščiųjų diabetas, kuris padidina nėštumo komplikacijų riziką.

Sergant pirmojo tipo diabetu, antikūnai visiškai suardo kasos ß ląsteles, kurios gamina insuliną. Manoma, kad tai autoimuninė liga, kurią gali paskatinti virusinė infekcija. Šio tipo diabetu paprastai suserga vaikai ir jauni žmonės.
90–95 proc. žmonių serga antrojo tipo cukriniu diabetu, kurį sukelia nesveika mityba. Jų kasa gamina insuliną, bet ląstelės negali jo pasisavinti.

Slapta liga

Šešiasdešimties metų ribą perkopusiai vilnietei Aldonai Jančienei diabetas buvo nustatytas prieš dvejus metus. “Jei nebūčiau įsidarbinusi Lietuvos diabeto asociacijoje, ir šiandien nežinočiau, kad sergu”, – tikina ligonių bendrijos buhalterė.

Moteris pasakoja, kad diabetu sirgo jos mama ir du broliai, o ji pati turi nemažą antsvorį: nors turėtų sverti 65 kg, sveria net 97. “Labai mėgau bandeles ir saldumynus. Ir dabar retkarčiais neištveriu ir jų paragauju”, – atsidūsta ponia Aldona.

Iš tiesų antrojo tipo diabetas – klastinga liga: kad juo sergate, galite sužinoti net po dešimties metų, kai pajusite, kad silpsta rega ar streikuoja inkstai. Tada, deja, jau nebus įmanoma atkurti pažeistų organų veiklos. PSO duomenimis diabetas yra dažniausia aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis.

Šiai ligai ir jos komplikacijoms gydyti išsivysčiusios šalys skiria net iki 10 proc. sveikatos priežiūros biudžeto. Deja, šiandien šios ligos išgydyti neįmanoma, nors galima gana efektyviai palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Įrodyta, kad tinkamai sureguliavus gliukozės kiekį komplikacijų rizika sumažėja iki 70 proc. Dėl to labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą.

Kauno medicinos universiteto profesorius Gintautas Kazanavičius visiems, turintiems antsvorio ar diabetu sergančių giminių, primygtinai pataria bent kartą per metus išsitirti gliukozės kiekį kraujyje. Normaliai jo turi būti 5,2–6,2 mmol/l. Tik reikia žinoti, kad pavalgius jo kiekis gali padidėti, todėl tirtis reikėtų nevalgius.

Storas vaikas – gražus

Atkreiptinas dėmesys, kad dar prieš keliolika metų antrojo tipo diabetas buvo išimtinai vyresnių žmonių rūpestis, o dabar turime jau 45 šia liga sergančius vaikus. “Jų gali būti gerokai daugiau, nes ne visiems nustatyta liga”, – mano Vilniaus universiteto vaikų ligoninės endokrinologė Gražina Mickūnaitienė ir pabrėžia, kad diabetu sergančių vaikų tolydžio daugėja, nes katastrofiškai daugėja nutukusių berniukų ir mergaičių. Beje, pasaulyje diabetu sergančių vaikų kasmet padaugėja 3 proc. Tragiškiausia padėtis, žinoma, JAV.

Dažniausiai pas gydytoją vaikai patenka dėl nutukimo, o tyrimai greitai parodo, kad jie serga ir diabetu. Negana to, neretai nustatomas ir metabolinis sindromas: nutukimas, diabetas ir aukštas kraujospūdis. Nesunku numanyti, kuo visa tai gresia baigtis. Tiesa, antrojo tipo diabetu sergančioms mergaitėms dažnai randamas ir policistinis kiaušidžių sindromas – dėl to jos negalės susilaukti vaikų.

Kaip jaučiasi tokie ligoniai, “Veidui” pasakojo devyniolikmetė mergina Asta: “Maždaug prieš penkerius metus gydytojai nustatė, kad sergu diabetu. Skyrė vaistų. Ir nors tyrimai rodė pagerėjimą, savijauta negerėjo, svoris ir toliau augo. Iškrypo stuburas, tada nustatė neuralgiją, po jos – osteochondrozę, vartojau vaistus nuo skausmo. Negana to, sutriko mėnesinių ciklas, gydytojai nustatė, kad sergu ir policistiniu kiaušidžių sindromu. Organizmas nustojo toleruoti vaistą nuo diabeto ir kontraceptikus. Sutriko širdies veikla. Vaistus rijau saujomis, bet geriau nesijaučiau, kad ir kur kreipdavausi, sakydavo: “Paauglystė, praeis” ir išrašydavo dar vaistų. Būdama šešiolikos svėriau 103 kg. Dabar 25 kg numečiau, bet geriau vis tiek nesijaučiu: pykina, silpna, svaigsta galva. Šiandien turiu dvi stuburo išvaržas. Skausmas nežmoniškas. Neurochirurgas sakė, kad reikia numesti bent 15 kg, bet kaip tai padaryti?”

Taigi diabetą šiai merginai gydytojai nustatė, kai jai buvo keturiolika, o gydytoja G.Mickūnaitienė prisimena, kad pats jauniausias jos pacientas buvo vos vienuolikos. Jis svėrė 80 kilogramų – daugiau nei dvigubai, nei turėtų sverti!
Vaikus gelbstinti gydytoja įsitikinusi: nors nutukimo priežasčių yra labai daug, dažniausiai nutunkama dėl netinkamos mitybos. Paprastai antsvorio turi ir nutukusių vaikų tėvai, kurie ir patys serga diabetu. O jei ne tėvai, tada seneliai, kuriems storas vaikas – gražus.

Endokrinologai įsitikinę: pagrindinė vaikų nutukimo priežastis – greitai paruošiamas maistas. “Deja, nutukusiems vaikams skaniausi mėsainiai, energiniai ir gazuoti gėrimai, traškučiai, bandelės, sūreliai, saldainiai, picos”, – apgailestauja ponia Gražina.

Gera naujiena tik ta, kad tokie vaikai gali pasveikti, bet tam reikia gydytis ir laikytis itin griežtos dietos. Žinoma, polinkis vėl susirgti diabetu išlieka, bet galima gyventi ir be vaistų. Ir tokių vaikų gydytoja pažįsta.

Ką valgyti?

Iki šiol buvo manoma, kad dėl šios ligos kalti riebalai ir angliavandeniai, todėl ligoniams rekomenduota gerokai sumažinti jų vartojimą – ypač saldumynų ir miltinių produktų. O baltymai – mėsa, žuvis, riešutai, sojų ir pieno produktai į juodąjį sąrašą nepatekdavo. Tačiau JAV Sarah W.Stedman universiteto Maisto ir metabolizmo centro direktorius dr. Christopheris B.Newgardas neseniai paskelbė savo ilgų tyrimų duomenis. Pasirodo, baltymingi produktai turi daug polipetidų BCAA, kurie lėtina ląstelių, skaidančių gliukozę, aktyvumą. Vadinasi, ir baltymai gali sukelti diabetą.

“Nesubalansuotas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis – tai ėjimas prieš gamtą, – tvirtina prof. G.Kazanavičius, paklaustas, ką mano apie tokias naujienas iš Amerikos. – Iš tiesų pagrindinę maisto dalį turi sudaryti angliavandeniai. Tačiau ne greitai pasisavinami, tokie kaip vaisių, medaus, cukraus ar bandelių, nes jie priverčia kasą labai greitai išskirti insuliną ir todėl nėra sveiki, o lėtai pasisavinami – iš kruopų, rupios duonos ir kt. O baltymai tik priedas – organizmas jų panaudoja tik 10 proc.”

Taigi prieš imdamiesi laikytis dabar labai madingos Kremliaus dietos, kuri susideda vien iš daug baltymų turinčių produktų, geriau kelis kartus pagalvokite.

Insulinas iš daržo

1923 m. Nobelio medicinos premija buvo skirta mokslininkams, kurie iš karvių kasos išskyrė insuliną. Vėliau insulinas buvo išgautas iš kiaulių. Nors tai buvo labai pažangios technologijos, deja, ir vienas, ir kitas nevisiškai atitiko žmogaus insuliną. Diabeto gydymo revoliucija įvyko, kai mokslininkai gaminti insuliną privertė genetiškai pakeistas bakterijas. Bėda ta, kad šitaip gaunamas insulinas labai brangus, todėl mokslininkai vis ieško kitų būdų, kaip išgauti šio unikalaus hormono.

Štai Kanados specialistai insuliną gaminti išmokė dažinį dygminą – į augalo ląsteles jie įsodino kitų ląstelių, verčiančių augalą gaminti proinsuliną, kurį laboratorijose galima paversti analogišku žmogaus insulinui. Tyrimai su pelėmis ir beždžionėmis buvo sėkmingi ir dabar naują vaistą bando savanoriai. O Veronos (Italija) universiteto tyrėjai giriasi, kad jiems pavyko išvesti naują tabako veislę, kurioje yra baltymo interleukino-10. Tie, kurie serga diabetu, turi gerokai mažiau šio baltymo nei sveikieji. Mokslininkai mano, kad jei šio baltymo organizme būtų normalus kiekis, sergantiesiems pirmojo tipo diabetu būtų galima sustabdyti kasos ląstelių žūtį. O patekti į organizmą šiam baltymui padės revoliucinis švedų išradimas – skiepai nuo diabeto!

O, tarkime, jau sergantiesiems pirmojo tipo diabetu gali padėti rusų išradimas: gyvūnų kasos ląstelių persodinimas. Transplantacijos ir dirbtinių organų instituto profesorius Nikolajus Skaleckis sukūrė unikalų metodą, kaip iš gyvūnų paimti ląsteles ir jas išvalyti taip, kad nesukeltų atmetimo reakcijos. Į ligonio organizmą suleistos ląstelės gyvena 8–10 mėnesių, po to vėl reikia naujos injekcijos. Daugumai ligonių pavyksta sumažinti insulino poreikį, o kai kuriems – ir iš viso jo nebereikia. Bet, svarbiausia, tokia transplantacija apsaugo kitus organus nuo pažeidimų.

Beje, sergančiuosius diabetu nuo komplikacijų ar net mirties gali apsaugoti ir dar vienas išradimas: su gyvūnais jau tiriamos specialios tatuiruotės. Ligonis ištatuiruojamas iš nanodalelių padarytais dažais. Kelių milimetrų oranžinė tatuiruotė tampa skaisčiai raudona, jei ligonio kraujyje padaugėja gliukozės, jei sumažėja – ji nusidažo geltonai. Taigi tampa aišku, kada vartoti insuliną.