Renata BALTRUŠAITYTĖ

Liko trys savaitės iki stambiausios Baltijos šalyse šiuolaikinės meno mugės. Kviestiniais jos svečiais šįmet taps Lenkijos meno galerijos ir muziejai.

Netrukus parodų ir kongresų centrą „Li­tex­po“ vėl užplūs tūkstantinės lankytojų minios: pa­sigėrėti menininkų kūrybine fantazija skubės šiuolaikinio meno gerbėjai. Pernai mugę aplankė 18 tūkst. žmonių. Nors septintąkart rengiama „Art Vilnius“ Lietuvos kul­tūriniame žemėlapyje nebėra naujiena, susidomėjimas šiuo vasaros renginiu neslūgsta. Ypač juo domisi kūrybingas jaunimas.

Muziejai, kurių galime pavydėti

Šįmet turėsime progą nuodugniau pažinti Lenkijos šiuolaikinį meną, į kurį, kaip į vakarietiško avangardo atspindį, prieš keturis penkis dešimtmečius buvo nekreiptos visų pažangesnių Lietuvos menininkų akys. Nesuklysime sakydami, kad būtent iš lenkiškų žurnalų, festivalių, pa­rodų, radijo ir televizijos laidų informacijos apie naujausias vakarietiškojo meno tendencijas sėmėsi ištisa dabar senjorais save vadinančių lietuvių menininkų karta. Lenkiškai sovietmečiu buvo galima skaityti literatūros autorius, kurių knygos į lietuvių kalbą nebuvo verčiamos, lenkų šiuolaikinės muzikos festivaliai buvo neoficiali mokykla mūsų jauniems kompozitoriams, o dailininkams prie kavos aptarti naujausius lenkiškus meno leidinius būdavo tiesiog garbės reikalas. Gabiausi menotyrininkai netgi vykdavo Lenkijon į stažuotes.

Galerija „Art Vilnius“ mugėje pristatys skandalingos len­kų menininkės feministės Natalia LL, arba Natalijos Lach-Lachowicz, kūrybą.

„Įspūdinga šiuolaikinio meno scena Lenkija pasižymi ir šiandien: joje veikia daug specializuotų centrų ir muziejų, kuriuose verda intensyvus gyvenimas. Be to, šios šalies muziejams galime pavydėti sukauptų vertingų šiuolaikinio me­no kolekcijų, ir ne vien vietos autorių darbų. Štai Krokuvos šiuolaikinio meno muziejui MOCAK, įsikūrusiame buvusioje gamykloje, priklauso per 4,5 tūkst. eksponatų, kurių autoriai – 235 menininkai iš Lenkijos ir kitų pasaulio šalių. Tarp jų – ir tokių įžymybių, kaip Marinos Abramovič, Sarah Lucas, Ai Weiwei, Mirosławo Bałkos, Paweło Althamerio bei lietuvio menininko Ar­tūro Railos videodarbai“, – vardija mugės „Art Vilnius“ vadovė Diana Stomienė.

Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad privačios me­no galerijos Lenkijoje gali pasigirti išskirtiniu ko­lekcininkų dėmesiu ir gyvena klestinčios šiuolaikinio meno rinkos sąlygomis. Lankydamiesi Var­šu­vos ir Krokuvos meno galerijose, Lietuvos mugės atstovai pastebėjo, kad daugelis tokių įs­taigų įsikūrusios ne pirmuosiuose pastatų aukštuose: konkuruoti dėl patalpų su kavinėmis ir parduotuvėmis galerijos Lenkijoje paprasčiausiai neišgali.

Į Vilniaus mugę atveš vieną naujausių kūrinių – milžiniškus dronus, kuriuos sukonstravo iš automobilio „VolvoV70 Cross Country“.

Netgi į vieną žymiausių Lenkijos galerijų „lo­cal_30“, dalyvaujančią pagrindinėse pasaulio me­­no mugėse, smalsuoliams tenka lipti gražaus sece­sinio Varšuvos namo laiptais. Ši galerija „Art Vilnius“ mugėje pristatys skandalingos len­kų menininkės feministės Natalia LL, arba Natalijos Lach-Lachowicz, kūrybą. Nors kūrėjai jau 79 metai, ji iki šiol dalyvauja tarptautiniame meniniame gyvenime.

Pati galerijos „local_30“ įkūrėja Zuzanna Ja­nin į Vilniaus mugę atveš vieną naujausių kūrinių – milžiniškus dronus, kuriuos sukonstravo iš automobilio „VolvoV70 Cross Country“.

„Šis automobilio modelis dažnam asocijuojasi su pasiturinčia šeima, saugumu, XX amžiaus pabaigos žmogaus svajone. Supjausčiusi mašiną sukonstravau sraigtasparnius primenančius dronus, kurie atspindi nebe tokią saugią epochą. Į ją ateina dronai, kurie bando žmogui padėti, ta­čiau kartu tampa pavojingi, o kartais netgi virsta karo priemonėmis“, – pasakoja menininkė Z.Janin.

Šešerius metus veikianti galerija „Czulosc“ ne­seniai persikėlė į Varšuvos senamiestį. Jos sa­v­ininkas menininkas Janekas Zamoyskis sako, kad naujoji vieta yra savotiškas eksperimentas, nes pati galerija dirba su šiuolaikine fotografija. „Czulosc“ pristatys tarptautinę autorių komandą, kurioje, be paties J.Zamoyskio, matysime Nam­pei Akaki, Weronikos Lawniczak, Sta­nis­lawo Leguso, Bao Ting, Vovos Vorotniovo, Jo­han­no M.Winkelmanno darbus.

Meno galerija „m2“, kurios savininkė Ma­tyl­da Prus, į Vilnių atveš Marcino Zawickio tapytus natiurmortus ir Grzegorzo Sztwiertnios aliejinės tapybos ciklą „Tarcyce/Targoids“, kuriame menininkas kvadratinio formato drobėse tarsi operuoja šautinės žaizdos vaizdinį.

„Bene prašmatniausiai atrodanti Varšuvos šiuolaikinio meno galerija yra „Le Guern“ – jos sa­vininkė Agata Smoczynska-Le Guern išlaiko pui­kias, erdvias patalpas. Ne ką prasčiau įsikūru­si ir galerija „Raster“, tačiau jos atstovai į Vil­nių šįkart neatvyks, nes tą pačią savaitę buvo nu­matę dalyvauti kitoje mugėje. Geromis patalpomis galėtų pasigirti ir keliose Vilniaus mugėse savo ekspozicijas jau rodžiusi galerija „Stalowa Art“. Tiesa, ji įsikūrusi atokiau nuo centro stovinčiame Varšuvos mikrorajone. Šįmet ji mums pristatys Lenkijos menininkų kūrybos panoramą“, – pasakoja D.Stomienė.

Pamatysime Vilniuje gimusio A.Wroblewskio darbus

Dauguma Krokuvos miesto šiuolaikinių me­no galerijų įsikūrusios daugiabučiuose ir neturi ryškių iškabų gatvėse. Nepaisant to, į tokių galerijų parodų atidarymus susirenka šimtai žmonių. Netradicines erdves galerininkai išnaudoja kūrybiškai, o pačios galerijos veikia kaip socialinis tinklas.

Galerijos F.A.I.T savininkai Magdalena Kow­nacka ir Gawełas Kownackis pasakoja, kad bute įrengta galerija turi daug pliusų. Ji ne tik išnaudoja netradicinio eksponavimo galimybes, bet ir tampa įvairių susitikimų vieta, o galerijoje esan­tis baras yra vienas iš lankytojų traukos židinių.

Iš Krokuvos atvyksta ir kone seniausiai veikianti šio miesto šiuolaikinio meno galerija „Zder­zak“. Vienas jos atstovaujamų autorių – Vil­niuje gimęs XX a. vidurio dailininkas An­drzejus Wroblewskis (1927–1957), kurio palikimo parodą neseniai pristatė Madrido šiuolaikinio meno muziejus „Reina Sofia“. Trumpai te­gy­venusio A.Wroblewskio kūryba Europoje da­bar atrandama iš naujo, o lenkų menotyrininkai rengia ekspedicijas Lietuvoje, bandydami išsiaiš­kinti kol kas miglotai težinomas jo kilmės šaknis.

Parodą „Vampyrai iš Krokuvos“ rengiantis garsus Lenkijos kuratorius, M.Tarabulos vyras  Janas Michalskis teigia, kad tai bus romantiškiausia ekspozicija visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.

Vilniuje galerija „Zderzak“ pakvies į vieną įdo­miausių mugės parodų. Pasak šios Krokuvos galerijos vadovės Martos Tarabulos, lietuviai galės paklaidžioti ypatingu labirintu, kuriame susidurs su įvairiausiais baugiais veikėjais – nuo vampyrų iki lunatikų. Šiame labirinte bus eksponuojami ne tik A.Wroblewskio, bet ir Mo­ni­kos Szwed, Cyrylo Polaczeko, Piotro Jaros ir Łukaszo Stokłosos kūriniai. Parodą „Vampyrai iš Krokuvos“ rengiantis garsus Lenkijos kuratorius, M.Tarabulos vyras  Janas Michalskis teigia, kad tai bus romantiškiausia ekspozicija visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.

Iš viso Vilniuje birželį pamatysime dešimties Len­­kijos meno galerijų stendus. Kviestiniams sve­­­­čiams dalyvavimas mugėje nekainuoja, be to, ga­­­lerijų darbuotojų kelionės ir apgyvendinimo iš­­­­l­ai­­das prisiėmė Lenkijos kultūros institutas Vil­­niuje ir Adomo Mickevičiaus institutas Len­ki­jo­je.

Taip pat nemokamai dalyvaus ir visų mugės projektais vadinamų stendų rengėjai – tarp jų ir minėtas šiuolaikinio meno muziejus MOCAK. „Tokių žymių muziejų ekspozicijos – visų meno mugių ekspozicijų perlai, tad jiems sudaromos pa­čios palankiausios atvykimo sąlygos. Taip siekia­me, kad mugėje dalyvaujančios galerijos su­domintų savo autoriais muziejus, o šie įsigytų jų dar­bų ir išgarsintų juos pasaulyje“, – aiškina „Art Vilnius“ vadovė D.Stomienė.

Tirpstantys eksponatai

Vienas iš tradicinių lietuviškosios meno mu­gės projektų – visomis jos erdvėmis vingiuojantis skulptūrų, instaliacijų ir performansų TA­KAS. Šįmet jame savo darbus pristatys 25 meninin­kai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Olan­di­jos, Lenkijos, Vokietijos ir Danijos. Vėl išvysime nuolatinių šio projekto dalyvių Jono Aničo, Mo­nikos Dirsytės, brolių Andriaus ir Nerijaus Er­minų kūrinius. Niujorke gyvenančio lenkų me­nininko C.T.Jaspero instaliacija ironizuos mies­čioniško komforto tema, latvis Glebas Pan­te­le­jevas konstruos paukščius primenančias tvirtoves, o jo tautietis Paulas Pudžas pristatys įspūdingą sužmogintos hienos skulptūrą.

O štai ledo skulptūrų meistras Mindaugas Ten­dziagolskis įsikurs „Litexpo“ teritorijos kie­me. Kiek laiko jo šachmatų figūras primenantys kūriniai ištvers vidurvasario saulutę – priklausys nuo permainingų orų, tačiau paskutinieji mugės lankytojai vietoj skulptūrų greičiausiai regės ne­bent saulėje džiūstančias balutes.

„Lankytojai turėtų įsiminti ir populiaraus latvių menininko Aigaro Bikše skulptūrą – didžiulį 9 m ilgio ir 5 m aukščio katiną, į kurio vidų smal­­suoliams bus galima užeiti. Ten irgi lauks staig­­menos“, – pasakoja D.Stomienė.

Taigi Latvija mugėje „Art Vilnius“ neliks pa­mirš­ta: savo dailininkų darbus pristatys keturios šios šalies galerijos. Trijų galerijų sulauksime iš Pran­cūzijos, po dvi – iš Rusijos ir Baltarusijos. O štai iš pernykščio ukrainietiškų galerijų „vajaus“ mugėje beliko vienintelė Kijevo „Bottega“. Mat netrukus patys ukrainiečiai savo sostinėje pirmąkart organizuos galerijų savaitę, todėl neberanda laiko kitiems projektams. Kas žino – gal iš tos ga­lerijų savaitės ilgainiui išsirutulios savarankiška Kijevo meno mugė, kuri pajėgs garbingai kon­kuruoti su mūsiške?

Atokvėpis su džiazu

Vis daugiau erdvės mugėje „Art Vilnius“ išsikovoja kūrybinis jaunimas: šįmet savo stendus turės net keturios Vilniaus dailės akademijai pri­klausančios galerijos. Viena jų – tekstilininkų ga­lerija „Artifex“ – pristatys neseniai Londono „Saatchi“ galerijoje puikiai užsirekomendavusios Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės siu­vinėtus metalinius daiktus. Tarp jų – sentimentaliomis gėlėmis siuvinėtas kareiviškas šalmas, pavadintas „(Nu)Žudyti dėl taikos“.

Edmondo Kelmicko galerija „E.K.Art“ pristatys iš naujo atrandamo fotografo Vito Luc­kaus darbus.

Stasys Eidrigevičius šįmet eksponuos didelių pastele pieštų portretų seriją. O „Lewben Art Foundation“ pratęs savo šiuolaikinio meno kolekcijos pristatymą ir demonstruos Belgijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, JAV, Pietų Af­rikos, Kosovo, Vokietijos, Prancūzijos meninin­kų kūrinius.

Dar vienas mugės senbuvis Vladimiras Ta­ra­sovas nuo mugės šurmulio pavargusiems lankytojams pasiūlys naują nuotaikingą penkių minučių trukmės videosiužetą, kuriame džiazo muzikai pri­tars paukšteliai. O pavargti bus nuo ko, nes šį­met „Art Vilnius“ po ilgesnės pertraukos žada už­pildyti visas tris „Litexpo“ paviljonų sales.

A. Kunciaus nuotr.

Dailė. Vienintelė Baltijos šalyse rengiama tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ paskutinį birželio savaitgalį šeštą kartą visus pakvies į „Litexpo“ parodų ir kongresų centrą.

„Ar pastebėjote, kad Vilniuje jau keletą metų neatvėrė durų nė viena nauja privati galerija? – klausia šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. – Tai nėra geras ženklas, tačiau meno mugė sutraukia gerokai daugiau žmonių, nei visos sostinės galerijos kartu sudėjus. Šįmet tikimės sulaukti apie 20 tūkst. meno mėgėjų.“

Šių metų mugės salėse įsikurs 55 šiuolaikinio meno galerijos iš Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Vokietijos ir Ukrainos. Būtent Ukrainos menui šįmet skiriamas ypatingas dėmesys – iš šios šalies atvykstant laukiama šešių galerijų. Tai ne tik lietuviams jau gerai pažįstamos Kijevo galerijos „Tsekh“, „Bottega“, „Ya“, bet ir pirmąkart atvykstančios „Karas“, „Art‘14“ bei Dniepropetrovske, šalia karo zonos, dirbanti „Artsvit“.

Galerija „Tsekh“ ir energingasis jos vadovas, „ArtVilniaus“ tarybos narys Oleksandras Ščeluščenka mugėje dalyvaus jau šeštą kartą, taigi viešėjo čia nuo pat pirmosios mugės. Šįmet ukrainiečiams suteikiama teisė „ArtVilniuje“ dalyvauti nemokamai.

Į Vilnių iš Ukrainos taip pat atvyks beveik šimtas kolekcininkų, kritikų bei žurnalistų. Tarp jų – ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba seniai besižavintis Konstantinas Dorošenka, tradiciškai vieną viešnagės Lietuvoje dieną skiriantis kelionei iš Vilniaus į Kauną aplankyti Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus.

Mugės ypatingasis partneris – tarptautinė įmonė „Lewben Group“ pirmą kartą visuomenei pristatys dalį meno fondo „Lewben Art Foundation“ valdomos šiuolaikinių tarptautinių menininkų darbų kolekcijos. Joje – devynių autorių, gerai žinomų pasaulyje, kūriniai. Pavyzdžiui, išvysime vieną iš trijų svarbiausių škoto Charleso Avery „Salų gyventojų“ ciklo paveikslų: šio dailininko vaizduotės sukurtame Onomatopėjos mieste gyvena noumenokai – gyvūnai, kurių nėra sumedžiojęs joks medžiotojas…

Austras Markusas Schinwaldas ant bydermejerio laikotarpiu (1815–1848 m.) kūrusių dailininkų pavaizduotų žmonių tapo įvairiausius protezus ar kaukes. O jauna tapytoja Tala Madani iš Irano šokiruoja žiūrovą atvirai seksualiu turiniu: kupini ironijos jos paveikslai perteikia tamsiai komiškus epizodus.

Taip pat „Lewben Art Foundation“ stende bus galima išvysti brazilo Jonathaso de Andrade instaliaciją, kurioje spalvotos figūros siejamos su žodžiais, bei garsių britų menininkų Tony Craggo ir Thomo Houseago skulptūras. Jų darbus į savo kolekcijas įtraukia žymiausi muziejai, tokie kaip „MoMA“ ir „Tate“, taip pat jie eksponuojami pagrindinėse galerijose, bienalėse ar parodose, tokiose kaip „Documenta“. Tikimasi, kad pristatoma kolekcija taps geru pavyzdžiu mūsų kolekcininkams, kurių šiuolaikinio meno rinkoje stinga.

„Tačiau ne kaupimas šiuo atveju yra esminis – daug kas prisiperka kūrinių ir juos laiko. Svarbus „Lewben Group“ noras dalytis sukauptais turtais su visuomene, jų nuolat rengiamos išskirtinės parodos“, – pabrėžia D.Stomienė.

Mugės metu „Lewben Art Foundation“ ekspozicijoje periodiškai vyks performansas: smuikininkas Kęstutis Pleita grieš meksikiečio Pedro Reyeso iš šaunamųjų ginklų sukurtu smuiku. P.Reyeso „IX smuikas“ – tai projekto  „Visuomenė be ginklų“ (angl. „Disarm“) dalis. 2013 m. šis menininkas Meksikos vyriausybės paprašė 6700 pistoletų, kad galėtų iš jų sukurti menines kompozicijas.

Tradicinė „ArtVilnius“ mugėje didelių gabaritų skulptūrų bei instaliacijų paroda „Takas“ šiais metais tapo tarptautinė: joje, be lietuvių, savo kūrinius pristatys Latvijos, Rusijos bei Ukrainos menininkai. Vienas išskirtiniausių „Tako“ kūrinių pasitiks mugės lankytojus toje vietoje, kur pernai kabojo didelis Sauliaus Vaitiekūno darbas „Žalia giria – balta jūra“. Tai bus taip pat ekologine tema bylojanti ukrainiečio architekto Nikitos Shalenny instaliacija „Siberija“, o jai pagaminti prireiks net 6 tūkst. žalių medžiaginių kiniškų rankšluostukų.

Šiuo metu Niujorke gyvenantis pasaulinio garso menininkas bei muzikantas Vladimiras Tarasovas mugėje pristatys dar niekada Lietuvoje nerodytą videoinstaliaciją „Šešiasdešimtieji“. Joje lankytojai galės atsipalaiduoti nuo mugės šurmulio, stebėdami ant sienų siūbuojantį aguonų lauką ir klausydamiesi anais laikais populiarių Jimi Hendrixo bei Janis Joplin įrašų. Taip pat bus eksponuojamas šiuo metu Venecijos bienalėje Lietuvai atstovaujančio autoriaus Dainiaus Liškevičiaus kūrinys „Labyrinthus“, anksčiau pristatytas Šiuolaikinio meno centre.

Vieno seniausių Europoje šiuolaikinio videomeno festivalio „Videonale“ (Vokietija) kuratorės specialiai lietuviškajai mugei atrinko geriausius festivalio kūrinius, kuriuos sieja bendra tema – „Laukinis šauksmas“. O galerija iš Vokietijos miesto Acheno „ArtCo“ pristatys iš Afrikos kilusių, tačiau dabar Europoje įsikūrusių menininkų darbus.

Fotografijoms šiųmetėje mugėje nebebus skiriama tiek dėmesio, kiek pernai, tačiau savo personalinę parodą ,,Sekmadieniai prie jūros. Palanga 1965–2014 m.“, pristatančią skirtingų laikų populiariausio lietuvių paplūdimio akimirkas, mugėje surengs fotomenininkas Algimantas Kunčius. Kauno fotografijos galerija ją eksponuos ypatingai: žiūrovai nuo vienos nuotraukos prie kitos keliaus ant Palangos smėliuko nutiestu paplūdimį primenančiu mediniu takeliu.

Meniškesniu savo įvaizdžiu pasirūpinti šįmet paskatinti ir mugės rėmėjai, kurie jos svečiams tiekia kavą, mineralinį vandenį, alų ir t.t. Pirmą kartą jų reklaminiai stendai, sekant kitų pasaulio mugių pavyzdžiu, bus paversti meninėmis instaliacijomis.

Tarptautinės meno mugės dažnai samdo autoritetingus kuratorius, dar vadinamus kūrybos direktoriais. Pernykštėje „ArtVilnius“ mugėje toks vaidmuo pirmąkart patikėtas prancūzui Ericui Schlosseriui, tačiau šįmet nuspręsta, kad užsienietis kuratorius – per didelė prabanga. „Tokio žmogaus kvietimas galėtų atsieiti maždaug 10–15 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina sutartas honoraras ir visos kelionių bei nakvynių išlaidos ne tik pačios mugės, bet ir pasirengimo jai metu. O tinkamai ruošiantis kelionių reikia daug“, – neslepia D.Stomienė.

Tiesa, mugės ekspozicijų vertinimo komisijoje vieną užsienietišką pavardę vis dėlto išvysime: tai bus šveicarų žurnalistas ir menininkas, aplankęs daug pasaulio šiuolaikinio meno mugių, Simonas Hewittas.

Jau žinoma, kad kitų metų „ArtVilnius“ mugės viešnia taps Lenkija. Lenkų instituto dėka mugės organizatorės savaitę viešėjo kaimynų šalyje ir lankėsi žymiausiose galerijose bei muziejuose, kviesdamos jų atstovus apsilankyti Vilniuje.

„Tačiau pasikalbėję su lenkų galerininkais įsitikinome, kad jų gyvenimas ne ką lengvesnis nei mūsų, nors šalies rinka, atrodytų, gerokai didesnė. Reprezentacinėse užsienio mugėse dauguma Lenkijos galerijų leidžia sau prabangą dalyvauti tik pasirūpinusios valstybės teikiama parama“, – teigia D.Stomienė.

Renata Baltrušaitytė