Nuolat didėjančios maisto, degalų, komunalinių patarnavimų kainos vis didesnę dalį lietuvių varo į neviltį.

Net 36,2 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia, kad maistui privalo skirti jau didžiąją dalį šeimos pajamų, o 19 proc. brangesnius produktus pakeitė pigesniais ir renkasi nukainotas prekes. Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Degalų brangimas žmones skurdina kiek mažiau, bet automobilių atsisakė jau 10 proc. respondentų, 13,8 proc. jais mažiau važinėja, o 4,4 proc. prisipažįsta perką kontrabandinius degalus. Taigi kainų didėjimas pakeitė daugiau nei trečdalio šeimų vartojimo įpročius.

Kokią įtaką jūsų šeimos biudžetui padarė pastarųjų metų maisto produktų brangimas? (proc.)

Išlaidos padidėjo, bet mūsų šeimos vartojimo įpročių tai nepakeitė    43,4
Didžiulę – pravalgome jau didžiąją dalį šeimos pajamų    36,2
Tenka vis labiau taupyti – brangesnius produktus pakeitėme pigesniais, renkamės nukainotas prekes    19
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4

Kaip jūs asmeniškai elgiatės kylant degalų kainoms? (proc.)

Degalų brangimas piktina, bet automobiliu naudojuosi tiek pat kiek ir anksčiau     54,8
Neturiu automobilio    14,2
Mažiau važinėju automobiliu, daugiau naudojuosi viešuoju transportu, dviračiu    13,8
Nusprendžiau visiškai atsisakyti automobilio arba naudotis juo tik būtiniausiais atvejais    10,6
Perku kontrabandinius degalus    4,4
Nežinau / nesakysiu    2,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. balandžio 10–11 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Verslo tendencijos pramonėje mažai keitėsi, tačiau artimiausiais mėnesiais daugiau įmonių prognozuoja gamybos didėjimą, parodė vasario mėnesio pramonės įmonių apklausa.

Pramonės produkcijos gamyba per mėnesį liko beveik to paties lygio: kad gamyba padidėjo, teigė 23 proc. apklaustųjų, sumažėjo – 24 procentai.

Per mažą gaminamos produkcijos paklausą nurodė 38 proc. respondentų, pakankamą – 61 proc. Tačiau artimiausiems mėnesiams daugiau įmonių prognozuoja gamybos didėjimą: 21 proc. įmonių vadovų numato gamybą didėsiant, 18 proc. – mažėsiant (prieš mėnesį -atitinkamai 17 ir 27 proc.).

Vasario mėnesį daugiau – 19 proc. – įmonių prognozuoja ir produkcijos eksporto didėjimą (prieš mėnesį – 14 proc.), 11 proc. mano, kad eksportas mažės.

Artimiausiais mėnesiais dauguma (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketina, 11 proc. – žada didinti.

Kainų didėjimą pramonėje artimiausiu metu prognozuoja trečdalis įmonių vadovų, du trečdaliai mano, kad kainos nesikeis.

Baltijos valstybių uostuose 2010 metais perkrauta 147,3 mln. tonų krovinių – 7,7 proc. daugiau nei užpernai, pranešė Latvijos centrinė statistikos valdyba.

41,5 proc. viso krovinių srauto teko Latvijos, 31,1 proc. – Estijos, 27,4 proc. – Lietuvos uostams.

Krova Lietuvos uostuose padidėjo 11,1 proc. iki 40,295 mln. tonų, Latvijos – sumažėjo 1,3 proc. iki 61,16 mln. tonų, Estijos – išaugo 19,1 proc. iki 45,854 mln. tonų.

2009-aisiais Baltijos valstybių uostuose perkrauta 1,5 proc. mažiau nei 2008 metais.

Lietuvoje išperkamosios nuomos būdu pernai parduotas 2781 naujas lengvasis automobilis – 11 proc. daugiau nei 2009 metais.

Tik gruodį, palyginti su 2009 metų gruodžio mėnesiu, lizingu parduotų naujų lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 82 proc. iki 264-ių, pranešė rinkos tyrimų bendrovė “AutoTyrimai”.

Įmonės duomenimis, išperkamosios nuomos būdu Lietuvoje įsigytų automobilių dalis per metus – nuo 2009-ųjų gruodžio iki 2010 metų gruodžio – padidėjo nuo 19 proc. iki 25 procentų.

Daugiausia automobilių išperkamosios nuomos būdu pernai pardavė įmonė “Swedbank lizingas”, antroje vietoje buvo “SEB lizingas”, trečioji vieta teko “Nordea Finance Lithuania”. Anot bendrovės, gruodį pagal mėnesio pardavimus į pirmąją vietą tarp lizingo bendrovių išsiveržė “SEB lizingas”, aplenkęs “Swedbank lizingą” ir “Nordea Finance Lithuania”.

Šioms trims įmonėms gruodį teko 84 proc. rinkos. Pranešime teigiama, kad pernai gruodį naujų klientų pritraukė aštuonios lizingo bendrovės.

Praėjusį mėnesį lizingu daugiausiai nupirkta “Volkswagen”, “Toyota” ir “Škoda” automobilių, o per visus 2010 metus lyderių išsidėstęs kiek kita tvarka – “Volkswagen”, “Škoda” ir “Toyota”.

“AutoTyrimų” duomenimis, iš viso Lietuvoje pernai buvo parduoti 9747, o vien gruodį – 1077 nauji automobiliai – atitinkamai 11 proc. ir 40 proc. daugiau nei per tą patį 2009-ųjų laikotarpį.

Vadovaujančias pareigas einantiesiems darbo užmokestis, anot ekonomistų, šiemet jau turi galimybių ūgtelėti. Atlyginimai turėtų kilti ir kvalifikuotiems specialistams, kurių Lietuvoje vis labiau trūksta, rašo “Verslo žinios”.

Tačiau nekvalifikuotų darbuotojų užmokestis, prognozuojama, pastebimiau nekils dar bent dvejus metus.

“Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, ypač tam tikros srities specialybių, kurių trūksta Lietuvoje, atlyginimai augs greičiau. Mažesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotos darbo jėgos atlyginimai šiemet ir, tikėtina, 2012 metais nesikeis”, – sakė “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu, anot jo, jaučiamas informacinių technologijų, kitų aukštųjų technologijų specialistų trūkumas. Gerų inžinierių, technologų stygių jau jaučia ir atsigaunančios statybų bei gamybos bendrovės.

Geresnius metus ir daugiau galimybių gauti kiek didesnį atlyginimą ekonomistai mato ir vadovaujančias pozicijas užimantiems darbuotojams, bent jau dirbantiems tose įmonėse, kurių rezultatai 2010 metais sparčiai augo.

Esą nemaža dalis įmonių Lietuvoje teigia pasiekusios prieš nuosmukį turėtas pajamas, taigi šiemet jos jau turėtų kompensuoti per pastaruosius dvejus metus sumažintus atlyginimus.

“Šiemet aukštesnio lygio vadovų atlyginimai turėtų gerokai išaugti. Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis Europoje, vadovų atlyginimai buvo ir įšaldyti, ir sumažinti, taigi ta skylė po truputį bus lopoma. Šiemet atėjo tam laikas”, – teigė “DnB Nord” banko grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Pasak ekonomistės Jurgitos Pumpalavičiūtės, aukščiausio lygio vadovų atlyginimai Lietuvoje šiuo metu yra pakankami, ir šiemet jie esą neturėtų pastebimai didėti.

“Žemesnio rango vadovų poreikis dar yra mažas. Jų labiau reikės, kai pradės ekonomika atsigauti”, – sako J.Pumpalavičiūtė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2011 metais vidutinis darbo užmokestis turėtų kilti 2,2 proc., o paslaugų ir prekių kainos – 2,6 procento.

Baltijos šalyse vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus labiausiai pabrango Estijoje, kukliausiai – Latvijoje, kurioje vienintelėje iš trijų valstybių 2010-aisiais užfiksuota vidutinė metinė defliacija.

Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija (gruodį, palyginti su 2009 metų gruodžio mėnesiu) siekė 3,8 proc., Estijoje – 5,7 proc., Latvijoje – 2,5 procento.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2010-aisiais buvo 1,3 proc., Estijoje – 3,0 procentai. Latvijos vartotojų kainų indeksas pernai buvo 1,1 proc. žemiau nei 2009 metais.

Gruodį mėnesio infliacija užfiksuota visose trijose valstybėse: Lietuvoje – 0,8 proc., Latvijoje – 0,1 proc., Estijoje – 0,5 procento.

Tiek gamintojai, tiek prekybininkai mano, kad vasarį brangs aliejus, majonezas, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

2011-ųjų pradžia nepasėjo prekybos tinklams vilčių atsigriebti už pastaruosius dvejus metus.

“Pernai buvo juntama sunkmečio įtaka, tačiau šiemet jau tikimės stabilumo. Nesitikime reikšmingo ekonomikos atsigavimo, tačiau gyventojų pajamos turėtų po truputėlį augti. Šiais metais 2007-ųjų lygio nepasieksime, tačiau gyventojų perkamoji galia turėtų šiek tiek padidėti”, – sako “Iki” atstovas Valdas Lopeta.

Pasak “Rimi” atstovės Jovitos Bagdonaitės, tikėtina, kad Lietuvos pirkėjų apsipirkimo įpročiai šiemet išliks panašūs į praėjusių metų.

Optimizmą žlugdo aukštas nedarbo lygis Lietuvoje ir dėl to sumenkusios galimybės pirkti.

“Pasaulinėse rinkose toliau kalbama apie maisto brangimą. Tuo tarpu mes dedame daug vilčių į ekologiškos produkcijos pirkėjus, plečiame šios produkcijos pasiūlą, nes šių produktų pardavimas sunkmečiu išlieka stabilus ir auga iki 30 proc.”, – sakė J.Bagdonaitė.

Didelio optimizmo nepuoselėja ir “Norfos” prekybos tinklas. Pasak šio tinklo atstovo Dariaus Ryliškio, svarbiausia, kad padėtis dar nepablogėtų.

Per visus praėjusius metus augusios daugumos būtiniausių maisto produktų kainos 2011-ųjų pradžioje pasivijo ir aplenkė tas, kurios buvo 2009-ųjų pradžioje.

Krovinių vežimo įmonės skaičiuoja nuostolius, nes pamažu iš finansinės duobės lipanti sektorių užgriuvo nauja neganda – iš dangaus krintantis neįprastai gausus sniegas.

Dėl itin gausių kritulių, šalčio, prastų eismo sąlygų vilkikų degalų sąnaudos išauga mažiausiai 15-20 proc., pirmadienį informuoja dienraštis “Kauno diena”.

“Sausį ir vasarį, ypač sausį, transportininkai visada turi planuotų nuostolių. Tuo metu užsakymų gerokai sumažėja. Kaimynai Rytuose iki sausio vidurio dar švenčia. Tačiau išlaidos nedingsta: atlyginimus žmonėms mokėti reikia, išperkamosios nuomos įmokas mokėti reikia, remontuoti techniką reikia. Dėl tokios žiemos nuostoliai gali tik padidėti”, – skundėsi gyvenimą kartinančia žiema asociacijos “Linava” prezidento Algimantas Kondrusevičius.

Vežėjai pripažįsta, kad sąnaudos didėja kiekvieną žiemą, tačiau kai taip dažnai ir daug sninga, neįprasta žiema, pinigų degalams, technikos priežiūrai tenka atseikėti kur kas daugiau.

Neįprastai gausi kritulių žiema ne tik didina degalų sąnaudas, bet ir pailgina krovinių pristatymo laiką. “Pristatymo laikas ilgėja labai įvairiai, nuo 10 iki 50 proc., kai kuriais atvejais net dukart pailgėja”, – skaičiuoja bendrovės “Evekas” generalinis direktorius Valdas Miliukas.

Pasak jo, užsakovai pakantūs ir supranta, kad oro sąlygos šią žiemą ypač prastos, ir užsakydami prekes į galimus vėlavimus atsižvelgia, baudų netaiko.

Tačiau išaugusios išlaidos gula išimtinai ant transporto įmonių pečių, kainų didinti jos nesiryžta: konkurencija rinkoje dar didelė, užsakovai dar negali daugiau mokėti už paslaugas.

Europoje ir Rusijoje dirbančios Kėdainiuose įsikūrusios bendrovės “Transporto vystymo grupės” vadovas Albertas Sitavičius sako, kad Lietuvoje jau būtų pats laikas skelbti nepaprastąją padėtį dėl itin gausaus sniego keliamų pavojų.

Sprendimą 40-yje rajonų paskelbti nepaprastąją padėtį praėjusią savaitę priėmė Latvijos vyriausybė per neeilinį posėdį.

Kritikos kelių priežiūros įmonėms negaili ir A.Kondrusevičius, manantis, kad Lietuvoje keliai valomi blogiausiai. “Anksčiau mes didžiuodavomės prieš Lenkiją, kad pas mus keliai nuvalyti. Šiandien situacija atvirkščia. Lenkijoje keliai nuvalyti, pabarstyti, danga sausa. Įvažiuoji į Lietuvą, kaip į kaimo šunkelį. Kelyje nuo Alytaus iki Vilniaus, kurį galime laikyti tarptautiniu, sąlygos buvo labai blogos”.

Praėjusių metų rudenį kaip ant mielių pradėjusios kilti maisto produktų kainos nežada sustoti ir šiemet – ekspertai ir perdirbėjai prognozuoja, kad apie 10 proc. ir daugiau kils kiaulienos, paukštienos, žuvies kainos, nors už pieną tikriausiai mokėsime mažiau, o duona, tikėtina, bent jau nebebrangs.

Jau senokai maisto kainų kilimas buvo sukėlęs tokią įsiūčio ir kritikos bangą iš visuomenės ir politikų pusės, kaip 2010 m. rudenį, kai tebekrintantis vartojimas vis dar liudijo, kad vidaus rinka tebegrimzta žemyn. Lietuvos prekybos tinklai dėl kainų kėlimo kaltino perdirbėjus, o šie skundėsi, kad taip elgtis priversti dėl brangstančių žaliavų – grūdų, pieno supirkimo kainų ir kitų. Šių žaliavinių produktų brangimą esą paskatino gerokai padidėjusi paklausa dėl prasto derliaus Rusijoje, laikino draudimo iš šios šalies išvežti grūdus ir atsigaunančio vartojimo užsienio rinkose. Ir nors dėl kainų didėjimo piktinosi prezidentė Dalia Grybauskaitė, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, būtiniausių maisto produktų kainos iš lėto, bet užtikrintai kilo toliau.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro surinkta statistika rodo, kad per metus labiausiai išaugo pieno produktų kaina – 2010 m. gruodį liesa varškė kainavo 33 proc. brangiau negu prieš metus, juoda duona – 15 proc. brangiau, sviestas ir pienas – 13–17 proc. brangiau. O Statistikos departamento sudaryto dažniausiai įsigyjamo 32 maisto prekių krepšelio duomenys atskleidžia, kad 2010 m. spalį, palyginti su 2009 m. gruodžiu, pabrango 19 prekių, iš kurių labiausiai – bulvės (40 proc.), pomidorai (28,8 proc.), obuoliai (25 proc.), kava, daugelis pieno produktų. Tad kokių su kainomis susijusių staigmenų mums žada 2011-ieji?

Grūdai pigs, bet duonos kainos nesikeis?

Vieninteliai šiemet prognozuojantys kainų kritimą – pienininkai. Pieno perdirbėjai “Veidui” tvirtino, kad šiais metais nustos kilti žaliavinio pieno kainos, vadinasi, nebebrangs ir pieno produkcija parduotuvėse. 2009–2010 m. atsigaunančiose užsienio rinkose imta vartoti daugiau pieno produktų, todėl pasijuto pieno trūkumas, lėmęs kainų šuolį ir Lietuvoje. Metų pabaigoje žaliavinio pieno kiekis padidėjo, o gruodį paklausa beveik susilygino su pasiūla. Pieno perdirbėjai prognozuoja, kad šių metų pradžioje kainos stabilizuosis, o vasaros link susidarys pieno perteklius, todėl ims mažėti tiek žaliavinio pieno supirkimo, tiek pieno produktų mažmeninės kainos.
Pro didinamąjį stiklą stebėti duonos produktai vargu ar atpigs – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai juoda duona per metus pabrango beveik 15 proc. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, remdamasis ankstesnių metų patirtimi, prognozuoja, kad sausį–vasarį grūdų kainos turėtų stabilizuotis, o kovą–balandį net ims šiek tiek mažėti, tačiau tai greičiausiai turės nedaug įtakos duonos kainoms parduotuvėse.
“Grūdų kaina sudaro ne itin didelę duonos ar batono kainos dalį, todėl kaina laikysis tokia pati tol, kol arba sumažės vartojimas, arba atsiras kitų priežasčių jai mažėti. Juo labiau kad reikia atsižvelgti ir į brangstančius energijos išteklius, nuo šiemet apie 12 centų pabrangusį dyzeliną”, – komentuoja ekspertas. Žinoma, grūdams pingant duonos gamintojai dažniausiai mosuoja šiuo argumentu norėdami kelti kainą, o pingant prisimena, kad grūdai – ne vienintelė sudėtinė kainos dalis.
A.Gapšys taip pat prognozuoja, kad pernai stipriai sukilusios daržovių kainos išsilaikys iki gegužės, kol mūsų ūkininkai užaugins naują derlių. Daržovės pernai smarkiai pabrango, nes nuo sausros nukentėjusi Rusija didžiuliais kiekiais supirkinėja produkciją iš Lietuvos ūkininkų.

Mėsa ir žuvis brangs

Jau šiemet turėtų brangti ir bene vienintelis pernai kainų didėjimo bumui atsispyręs maisto produktas – mėsa. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kiaulienos kumpio kilogramas 2010 m. gruodį, palyginti su ankstesniais metais, pabrango tik 2,2 proc.
“Grūdai – pašarų bazinė dalis. Kai pakilo grūdų kainos, visi tikėjosi, kad į jas sureaguos ir mėsos kainos, bet mėsa Europoje beveik nepabrango, nors brango ir duona, ir miltai. Visoje Europoje sumažėjusi mėsos paklausa buvo tas veiksnys, kuris net pabrangus grūdams neleido brangti šviežiai mėsai. Tačiau ši suspausta spyruoklė ilgai neišsilaikys. Grūdų kaina negali visiškai neveikti kiaulienos kainų, ir mes tą įtaką pajusime šiemet”, – neabejoja Mažeikių mėsinės generalinis direktorius ir mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos narys Remigijus Petraitis.
Pernai stabiliai mėsos kainai įtakos turėjo ir dar keletas priežasčių: Lietuvoje veikia daug mėsos perdirbėjų, tad rinkoje jaučiama didžiulė konkurencija, kurią dar labiau sustiprino išsiplėtusi šešėlinė prekyba turguose. Matydami ir taip menkstantį vartojimą, verslininkai bijojo rizikuoti keldami kainą. O svarbiausia priežastis, kad pernai kiaulės daugiausia buvo šeriamos pašarais, pagamintais iš senojo derliaus grūdų, todėl rudenį nė nebuvo pagrindo branginti mėsą.
Mėsos perdirbimo bendrovės “Biovela” direktorius Virginijus Kantauskas taip pat prognozuoja, kad mėsos kaina kils vasarį–balandį. “Kai kiaulių augintojai pradės pardavinėti kiaules, šertas naujo grūdų derliaus pašarais, kaina turėtų kilti, o jei nekils – įmonės dirbs nuostolingai. Kiaulienos kaina iki šiol tiek nedidėjo, nes ūkininkai šėrė kiaules senojo derliaus grūdais”, – pritaria ir “Biovelos” vadovas.
Šiemet brangti mėsai yra dar viena prielaida: kadangi mėsos kaina nedidėjo, Europoje kiaulių imta auginti mažiau. “Pasiūla bus mažinama daugiau nei paklausa, todėl jau pirmąjį ketvirtį turėsime ne itin ženklų, bet šiokį tokį mėsos brangimą. Švelniausias scenarijus – kad kiaulienos skerdienos supirkimo kainos pakils apie 10 proc.”, – prognozuoja R.Petraitis.
Agrarinės ekonomikos instituto specialisto A.Gapšio nuomone, šiemet mėsos kaina pradės augti antrąjį ketvirtį ir didės ne daugiau kaip 15–20 proc. Jautienos kainos pradėjo didėti pernai gruodį, tačiau ne dėl pabrangusių grūdų, o dėl lietuviškų veršelių paklausos užsienyje ir Europoje didėjančių galvijų supirkimo kainų.
Šiemet kils ir paukštienos kainos. Bendrovės Kaišiadorių paukštyno direktorė Palmyra Rimdeikienė prognozuoja, kad pirmasis ketvirtis paukštininkystės sektoriui bus labai sunkus, o antrąjį ketvirtį kainos turėtų pakilti iki 10 proc. “Manau, kad iki to laiko Lenkijoje turėtų pasibaigti pigi produkcija, o ir Lietuvoje smulkieji ūkininkai, auginantys paukščius, sumažins gamybą”, – komentuoja P.Rimdeikienė.
Pinginę teks paploninti ir žuvies mėgėjams. Žuvų perdirbimo bendrovės “Norvelita” direktorius Jordanas Kenstavičius tvirtina, kad tam turi įtakos pernai stiprokai sumažintos žuvų kvotos Norvegijoje ir Islandijoje. “Kvotos sumažintos, o žuvies vartojimas didėja, tad greičiausiai apie 10–15 proc. kils ir kaina”, – mano verslininkas.

Kainos Vilniuje – kaip Berlyne

Kaip matyti, nemažos dalies prekių kainos kils ir kitąmet, nors maisto produktų kainomis parduotuvių lentynose Lietuva jau dabar beveik nenusileidžia kitoms Europos šalims, pasižyminčioms kur kas aukštesniu gyvenimo lygiu. Daugelį produktų Berlyno, Varšuvos ar Londono prekybos centruose galima nusipirkti už panašią kainą ar net pigiau nei Vilniuje.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugsėjį pienas Varšuvoje kainavo 2,04 Lt, Prahoje – 2,45 Lt, o Lietuvoje – 2,59 Lt (lapkritį – jau 2,69 Lt). Daug pigesnių prekių nei Lietuvoje galima atrasti ne tik šiose dviejose sostinėse, bet ir Berlyne, kur daugiau nei litu pigesnis natūralus jogurtas, 40 ct pigesni kvietiniai miltai, kone perpus pigiau nusipirksi maistinio aliejaus. Vis dar viena pigiausių maisto prekių Lietuvoje – mėsa.
“Veidas” praėjusių metų rudenį sudarė dešimties būtiniausių maisto produktų sąrašą ir palygino kainas dvylikoje Europos šalių. Pirkinių krepšelis, Vilniuje kainavęs 49,42 Lt, Madride atsiėjo tik 6 Lt brangiau, Londone – 7 Lt, o Austrijoje – 11 Lt brangiau. Liūdna žinia lietuviams, gaunantiems keturis penkis kartus mažesnį minimalų atlyginimą nei airiai ar olandai ir pustrečio karto mažesnį – nei ispanai.

Važinėti taksi Vilniuje greitai taps mažai kam įkandama prabanga Dalis taksi bendrovių nuo Naujųjų metų kilstelėjo kainas, kitos tai planuoja padaryti netrukus.

Bendrovė “Martono taksi” nuo Naujųjų metų savo paslaugų įkainius už kilometrą padidino 30 centų. Iki šiol važiuodami šios bendrovės taksi keleiviai mokėdavo 1,5 lito, dabar – jau 1,8 lito.

Tokius pat tarifus taiko ir “Martono taksi” antrinė įmonė “Pigus taksi”.

Įsėdimo mokestis nepakito – tiek iki Naujųjų metų, tiek dabar už įsėdimą tenka mokėti 2 litus, rašo “Vilniaus diena”.

“Pabrango degalai – tai yra pagrindinė priežastis, kodėl taksi tarifai kyla”, – aiškino “Martono taksi” direktorius Valdimantas Rudys.

Jis nesiryžo prognozuoti, kaip ilgai bendrovė išlaikys naująsias kainas: “Nežinome, pagal situaciją žiūrėsime. Niekada negali pasakyti tvirtai, nes nežinai, kas atsitiks”. Jis pridūrė, kad bent artimiausius porą mėnesių bendrovės tarifai turėtų nesikeisti.

Bendrovės “Merseros taksi” dispečerė patvirtino, kad nuo vasario įmonė planuoja didinti kainas – už 1 km reikės mokėti ne mažiau kaip 2 litus.

Bendrovės “Euro taksi” vadybininkas Arūnas Palekas tikino, kad jų taksi tarifai kol kas yra tokie patys, kaip ir iki Naujųjų metų: įsėdimo mokestis – 2 litai ir 1,25 lito už kilometrą.

Tačiau tokios kainos esą bus nebeilgai. Tačiau nuo kada už važiavimą keleiviams teks mokėti brangiau ir kiek brangs jo atstovaujamos įmonės taksi paslaugos, A.Palekas prognozuoti nesiryžo.

Dyzelino kainai pirmadienį pašokus į naujas aukštumas ir viršijus 4 litų ribą, vežėjų automobiliais asociacija “Linava” neskuba protestuoti. Esą pirmiausia turi būti įrodytas kartelinis susitarimas degalų rinkoje, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) pristatė 2010 metų pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti 139 šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą. Tyrimo duomenimis, pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva pakilo iš 53 vietos į 47. Estija tyrime pakilo iš 35 į 33 vietą, o Latvija per dvi vietas leidosi žemyn – užėmė 70 vietą.

Remiantis BKI, valstybės skirstomos pagal ekonominio išsivystymo etapus. Iki 2008-ųjų Lietuva buvo priskiriama šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009-ųjų Lietuva, Latvija ir Estija priskiriamos šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą (žinių) ekonomiką.

“Šis pasaulinio tyrimo vertinimas dar kartą akivaizdžiai rodo, kad mūsų strateginė kryptis – naujovėmis paremtas žinių ekonomikos kūrimas – Lietuvoje pasitvirtina ir pasiteisina. Tai džiugina ir suteikia papildomo ryžtingumo veikti, nes yra dar labai daug sričių, kuriose privalome siekti permainų bei spartesnės pažangos”, – sakė Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

Bendrasis konkurencingumo indeksas sudaromas atsižvelgiant į tris rodiklius: pagrindinių reikalavimų (šalies institucinės aplinkos, infrastruktūros, makroekonominės aplinkos, sveikatos ir pradinio išsilavinimo), efektyvumą skatinančių veiksnių (aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkų našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio) bei inovatyvumo ir verslo sofistikacijos.