Į Lietuvos oro uostus per šių metų sausio-lapkričio mėnesius atvyko ir išvyko 2,123 mln. keleivių – 22,6 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009-ųjų laikotarpį.

Vien lapkričio mėnesį, palyginti su 2009 metų lapkričiu, į šalies oro uostos atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius išaugo 20,9 proc. iki 172,3 tūkst., pranešė Statistikos departamentas.

Daugiausiai keleivių šiemet atvyko ir išvyko į Didžiąją Britaniją (434,2 tūkst., arba 20,5 proc. visų keleivių), Vokietiją (253,5 tūkst., arba 11,9 proc.), Daniją (194,4 tūkst., arba 9,2 proc.), Latviją (183,8 tūkst., arba 8,7 proc.) ir Airiją (157,3 tūkst., arba 7,4 proc.).

Šiemet, palyginti su 2009-ųjų sausiu-lapkričiu, daugiau keleivių išvyko į ir atvyko iš Jungtinės Karalystės – 51,8 proc., Vokietijos – 48,9 proc., Danijos – 26,4 proc., Airijos – 9 proc., o sumažėjo keleivių į ir iš Latvijos – 16,3 procento.

Didžioji dalis keleivių (1,9 mln., arba 88,1 proc.) atvyko ir išvyko reguliariais skrydžiais – 32,1 proc. daugiau nei 2009 metų sausio-lapkričio mėnesiais.

Oro uostuose šiemet pakrauta ir iškrauta 11 tūkst. tonų krovinių ir pašto, arba 68,2 proc. daugiau nei pernai sausio-lapkričio mėnesiais. Lapkritį oro uostuose pakrauta 1,2 tūkst. tonų krovinių ir pašto – 37,3 proc. daugiau nei pernai lapkričio mėnesį.

Šiemet Lietuvos oro uostuose pakilo ir nutūpė 35 tūkst. Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvų – 21,6 proc. daugiau nei per vienuolika 2009 metų mėnesių.

Per praėjusius penkerius metus išlaidos socialinei apsaugai išaugo dvigubai, antradienį pranešė Statistikos departametnas.

Socialinės apsaugos išlaidos 2009 metais siekė 19,5 mlrd. litų ir, palyginti su 2008 metais, išaugo 8 procentais, o palyginti su 2005 metais, – padvigubėjo.

2009 metais socialinės apsaugos išlaidos sudarė 21,3 proc. BVP, ir tai buvo vienas mažiausių rodiklių ES, teigia departamentas.

Vienam šalies gyventojui tenkančios socialinės apsaugos išlaidos 2009 metais siekė vidutiniškai 5,8 tūkst. litų ir, palyginti su 2008 metais, išaugo 9 procentais. 2009 metais sparčiausiai didėjo išlaidos išmokoms, susijusioms su nedarbu (87 proc.), socialinės atskirties sumažinimu (59 proc.) ir išmokoms šeimoms ir vaikams (24 proc.).

Išlaidos su senatve susijusioms išmokoms ir paslaugoms ir toliau dominavo – 2009 metais jos buvo 7,7 mlrd. litų, arba 40 proc. visų išlaidų socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms.

Pagrindinis socialinės apsaugos finansavimo šaltinis yra darbdavių socialinės įmokos. 2009 m. jos sudarė 49 proc. visų socialinės apsaugos pajamų. Valdžios sektoriaus įmokos sudarė 33 procentus.

Lietuvos pramonės įmonių investicijos šiemet, palyginti su 2010 metais, mažėjo, tačiau jau kitąmet laukiama investicijų augimo, rodo Statistikos departamento atliktos pramonės įmonių vadovų apklausos duomenys.

Kad investicijos 2011 metais didės teigė 37 proc. apklaustų įmonių vadovų, kad mažės – 8 proc., 12 proc. investicijų nenumatė, teigiama Statistikos departamento pranešime.

37 proc. įmonių vadovų kitąmet planuoja investuoti į gamybinių pajėgumų plėtimą, 35 proc. – į senų įrengimų pakeitimą, 23 proc. – į gamybinio proceso mechanizavimą ir automatizavimą, 20 proc. – į naujų technologijų diegimą.

Kad investicijos šiemet mažėjo teigė 40 proc. įmonių vadovų sakė (prieš metus – 55 proc.), 36 proc. – kad didėjo (prieš metus – 22 proc.) ir 10 proc. visai neturėjo investicijų (prieš metus – 15 proc.).

Pasak įmonių vadovų, investicijoms didžiausios įtakos turi gaminamos produkcijos paklausa (taip teigė 84 proc. įmonių vadovų). Be to, didelę įtaką investicijoms turi ir finansiniai ištekliai arba numatomas pelnas bei techniniai veiksniai – taip mano 74-77 proc. įmonių vadovų.

Šiemet pagrindinės investavimo kryptys buvo gamybinio pajėgumo plėtimas ir senų įrengimų pakeitimas. Didžioji įmonių vadovų dalis investavo į senų įrengimų pakeitimą (39 proc.) ir į gamybinių pajėgumų plėtimą (34 proc.).

Seimas antradienį priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, kuriomis padidintos baudos vairuotojams už kelių eismo taisyklų pažeidimus.

Kai kurie kelių eismo taisyklių pažeidimai užtrauks nebe 50-100, o 100-300 litų baudą. Tokios baudos laukia už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio ar vejos, kalbėjimą mobiliuoju už vairo, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, važiavimo automagistralėse bei žmonių vežimo taisyklių pažeidimus.

Kiti kelių eismo taisyklių pažeidimų užtrauks nebe 40-80, 100-300 litų baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Tai – vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimas draudžiamose vietose, sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje, geležinkelio pervažose ir 100 metrų prieš jas, kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, pėsčiųjų perėjose.

Taip pat – lenkimas kelyje, turinčiame važiavimui ta kryptimi dvi ir daugiau eismo juostų, arba stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas automagistralėse.