Valstybės komercinė “paslaptis” – nebe paslaptis: Finansų ministerija “Veidui” atsiuntė atsakymą, kokias palūkanas valstybė, tai yra mes, mokesčių mokėtojai, mokame už skolas. Tiesa, “Veidas” oficialų paklausimą raštu ministerijai išsiuntė 2009 m. sausio 8 d., o atsakymą gavo po metų, dešimties mėnesių ir devynių dienų.
Iš oficialaus ministerijos rašto paaiškėjo, kad 2008 m. gruodžio mėnesį valstybės vardu buvo paimta 92 mln. eurų paskola, kurios metinė palūkanų norma – net 10,65 proc. Šią “Credit Suisse International” banko suteiktą paskolą privalėsime grąžinti iki 2015 m. gruodžio 9 d.
Belieka priminti, kad tuo pačiu metu, kai Lietuva skolinosi su beveik 11 proc., Latvija iš Tarptautinio valiutos fondo pasiskolino 589,57 mln. eurų su 3,87 proc. palūkanomis.
Tačiau kodėl atsakymas apie viešuosius finansus vėlavo beveik dvejus metus? Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis motyvuoja, kad dabar atėjo tinkamas laikas, nes situacija finansų rinkose stabilesnė ir jau galima skelbti informaciją apie paskolos sąlygas. “Šiuo metu informacijos apie paskolas suteikusius asmenis, paskolų terminus, palūkanas ir kitas paskolos sąlygas pateikimas nebesudarys palankių sąlygų kitiems tiek vidaus, tiek užsienio kreditoriams derybų metu turėti geresnę derybinę poziciją, dėl kurios Finansų ministerijai būtų sudėtinga susitarti dėl geresnių skolinimosi sąlygų (ypač dėl palūkanų dydžio)”, – rašoma ministerijos rašte.
Tačiau yra ir kita priežastis, kodėl pagaliau atsakyta į “Veido” paklausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas “Veido” skundą dėl atsisakymo suteikti informaciją, konstatavo: “Toks teisės aiškinimas, kad valstybė civilinėmis sutartimis gali bet kokią informaciją pripažinti komercine paslaptimi, nesiderintų su valstybės vykdomų funkcijų prigimtimi, kurių vienas iš pagrindinių principų yra viešumas”.
Valstybės kontrolė taip pat yra priminusi Finansų ministerijai, kad Lietuva yra pasirašiusi susitarimą laikytis Tarptautinio valiutos fondo nustatyto Fiskalinio skaidrumo kodo, kuriuo vadovaujantis šalis turi laiku skelbti visą fiskalinę informaciją – informaciją apie Vyriausybės veiklą ir sprendimus praeityje, dabar, ateities prognozes ir galimas fiskalines rizikas.