BFL

„Snoro“ žlugimas, sumaištis tarptautinėse rinkose, priklausomybė nuo energetinių žaliavų, žmonių bei pinigų emigracija šiemet valstybės skolą išaugins dar 4 mlrd. Litų

Net per 100 proc. BVP perkopusios kai kurių Europos Sąjungos valstybių skolos iki praėjusių metų niekam pernelyg neužkliūdavo ir netrukdomai kasmet augo, patręštos gero gyvenimo apetitu. Tačiau ne pagal išgales gyvenusių graikų, italų problemos pernai prispaudė visą euro zoną ir privertė praregėti, kokios pražūtingos gali būti valstybės skolos.

Sumaištis euro zonoje skatina atidžiai sekti ir Lietuvos skolos dinamiką. Finansų ministerija ramina, kad Lietuva yra tarp šešių mažiausią valstybės skolą turinčių ES valstybių. 38 proc. BVP siekianti Lietuvos valstybės skola neatrodo labai grėsmingai, tačiau nerimą kelia jos didėjimo tempai: ES senbuvės prasiskolino per daugelį metų, o mes vien per pastaruosius ketverius skolą padidinome daugiau nei dvigubai (2008 m. – 15,5 proc. BVP). Jei ją išdalytume visiems šalies gyventojams, šiandien kiekvienam tektų po 12,8 tūkst. Lt – banko „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad per metus ši našta mums padidėjo 1,6 tūkst. Lt. 2012-aisiais kiekvienas būsime skolingi po maždaug 13,3 tūkst. Lt.

Vis dar būsime priklausomi nuo Rusijos diktuojamų energijos išteklių kainų, be to, žadame statytis atominę elektrinę, nors atliekamų pinigų tam neturime. Tad kokia bus valstybės skola 2012 m. ir kokios mūsų galimybės su ja tvarkytis?

Skola padidės 4 mlrd. Lt

2011 m. lapkritį Finansų ministerija buvo patikėjusi, kad 2012 m. valstybės skolą pavyks stabilizuoti ir ji sieks apie 37 proc BVP. Tačiau sumažėjus Lietuvos ekonomikos augimo prognozei ir žlugus „Snoro“ bankui, šias viltis teko palaidoti. 2012 m. mums teks skolintis beveik milijardu litų daugiau, negu planavome, o valstybės skola paaugs 3,4 procentinio punkto – iki 41 proc. BVP. Jei vertinsime nominalia verte – litais, skaičiai dar nepalankesni. Finansų ministerijos prognozėmis, per 2012-uosius valstybės skolą išauginsime net keturiais milijardais litų.

„Skolos lygio prognozę didino ir tai, kad 2012 m. prognozuojamas 6 mlrd. Lt mažesnis nominalus BVP. Dėl to skolos lygis padidėja 2 proc. BVP“, – tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Ministerija viliasi, kad „Snoro“ bankroto įtaka valstybės skolos didėjimui bus laikina – apdraustiems indėliams kompensuoti paskolintas lėšas ji tikisi atgauti, kai tik bankroto administratorius pradės pardavinėti banko turtą.

Tiesa, valstybės skolą kitais metais didins ne tik lėtėjanti ekonomika ar “Snoro” žlugimo aidai, bet ir rinkėjams siekiančio įsiteikti Seimo sprendimai. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad prie skolos padidėjimo prisidės noras kuo greičiau grįžti į prieškrizinį lygį – neturint išteklių ir nepasirengus atkurti senatvės pensijas 100 proc. nuo metų pradžios. „Visuomenė turi suprasti, kad vieni ar kiti veiksmai didinti išlaidas neturint subalansuoto biudžeto – ne kas kita, kaip siūlymas padidinti valstybės skolą“, – atkreipia dėmesį N.Mačiulis.

Beje, kitais metais daugiausiai skolinsimės senoms skolos grąžinti: 2012 m. sueina terminai grąžinti lig šiol nebūto rekordinio dydžio skolą – 6,4 mlrd. Lt.

Kaip aiškiai rodo Pietų Europos valstybių pavyzdžiai, didėjanti valstybės skola pavojinga dėl kelių priežasčių. Pasak N.Mačiulio, kol skolos lygis mažas, trumpuoju laikotarpiu ji gali padėti stimuliuoti ekonomiką. Tačiau Airijos ir Graikijos pavyzdžiai rodo, kad ribą, kai skola tampa nebevaldoma, galima greitai peržengti. O juk Lietuvoje įpročiu tapo turėti per didelį biudžeto deficitą – nė viena Vyriausybė taip ir nesugebėjo biudžeto subalansuoti. O jei vertinant trumpuoju laikotarpiu didėja skolos lygis, kyla rizika, kad bus labai sunku pasiskolinti finansų rinkose.

Būtent dėl to valdžios sektoriaus skolos didėjimas 2012-aisiais yra itin bloga naujiena. DNB banko vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos manymu, šiemet skolinimasis brangs.

O tai reiškia, kad didės skolos aptarnavimo išlaidos.

Vien palūkanoms mokėti – 2 proc. BVP

Jau dabar skolos aptarnavimo sąnaudos milžiniškos: 2012 m. vien palūkanų teks sumokėti 2,1 mlrd. Lt – 187 mln. Lt daugiau nei pernai. „Tai reiškia, kad apie 2 proc. BVP, arba 66 proc. viso šalies deficito, teks skirti tik galui su galu sudurti“, – atkreipia dėmesį J.Rojaka.

Prie to prisidėjo ir šios Vyriausybės sprendimas 2009 m. skolintis didelėmis palūkanomis tarptautinėje rinkoje, užuot kreipusis pigios paskolos į TVF. Juo labiau kad, kaip „Veidui“ tvirtino TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas, Lietuvos įgyvendintos taupymo priemonės labai panašios į tas, kurių imtis TVF įpareigojo paskolos prašiusias šalis. „Skolos aptarnavimo sąnaudos dabar labai didelės. Šimtus milijonų litų esame pasiskolinę siaubingomis, daugiau nei 7–9 proc. palūkanomis“, – primena J.Čičinskas.

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė skaičiuoja: jei Lietuva būtų pasiskolinusi iš TVF Latvijos sąlygomis (už maždaug 3,87 proc. palūkanas), užsienio skolos aptarnavimo sąnaudos būtų mažesnės daugiau kaip 30 proc. „2012 m. už užsienio skolą (ne visą, o tik 2009–2011 m. viešai išplatintas obligacijas tarptautinėse rinkose, neskaičiuojant 2011 m. lapkričio mėn. emisijos) mums reikės mokėti apie 1 mlrd. Lt, o būtų reikėję 670 mln. Lt“, – teigia V.Klyvienė.

Beje, paklausta, ar gali tekti šiemet kreiptis į TVF, I.Šimonytė tokio varianto neatmeta. „Kadangi skolos valdymo išlaidų eilutė mūsų biudžete tikrai nėra maža, TVF svarstytinas kaip alternatyva, jeigu rinkos palūkanų normos staiga pakiltų tiek, kad taptų tiesiog per brangu skolintis finansų rinkose“, – aiškina ministrė. Juolab TVF „drausmingoms“ valstybėms dabar siūlo naujų pagalbos instrumentų – lanksčią kredito liniją, kai be papildomų įsipareigojimų galima skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 proc. palūkanas.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad 2012- aisiais darbo užmokestis augs, tačiau ne tiek, kiek buvo manyta anksčiau. Anot jo, neženklų atlyginimų augimą lems situacija euro zonoje.

„Kaip rodo mūsų prognozės, atlyginimai kitais metais augs, bet augs ne tiek, kiek prognozavome dar rugsėjo mėnesį. Visų tų peržiūrėtų prognozių priežastis yra ta pati – euro zonos krizės. Turime atsiminti, kad esame labai atvira ekonomika, 60 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto yra gaminama eksportui, 65 proc. viso eksporto eina į Europos Sąjungos (ES) šalis. Sunku prognozuoti, kaip susiklostys reikalai ES, kai kas prognozuoja ir gilesnę krizę. Mes pasitvirtinę šalies viešųjų finansų biudžetą su 3 proc. deficitu esame iš esmės neblogai tam, kad esminiai dalykai Lietuvoje atlaikytų ir šitokį išbandymą“, – trečiadienio vakarą LTV laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo Ministras Pirmininkas.

ELTOS pranešimu, finansų ministerija kitais metais yra prognozavusi 2,5 proc., 2013 metais – 4,5 proc. darbo užmokesčio augimą. Tuo tarpu bendrasis vidaus produktas (BVP) 2011 metais turėtų augti 2,8 proc., 2012 metais – 1,2 proc., 2013 metais – 2,4 proc. Prognozuojama, kad 2011 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 1,8 proc., o 2012-2013 metais – 2,5 proc.

Šiais metais komerciniai bankai žada stipriau atsukti paskolų čiaupą ir suteikti finansavimą ne vienam plėtojamam objektui. Dabar bankai gauna daugiau nekilnojamojo turto plėtotojų užklausų dėl naujų projektų kreditavimo, rašo “Verslo žinios”.

Visi dienraščio kalbinti bankų atstovai tvirtina, kad šiemet į jų rankas patenka kur kas daugiau užklausų ir finansuoti jie ruošiasi daugiau.

SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės departamento direktorius Aivaras Čičelis skaičiavo, kad šiuo metu per mėnesį bankas gauna 3-4 užklausas dėl naujų nekilnojamojo turto projektų finansavimo.

“Praėjusių metų pirmąjį pusmetį tokių apskritai nebūdavo. Plėtotojai tapo aktyvesni nuo pernykščio rudens, kai pasirodė pozityvių makroekonominių naujienų ir bendrovių lūkesčiai tapo geresni”, – sakė jis.

SEB bankas pernai finansavo iki 10 naujų nekilnojamojo turto projektų, šiuo metu rimtai analizuoja galimybes kredituoti apie 5 projektus ir planuoja, kad šiemet paskolas suteiks kur kas didesniam skaičiui plėtotojų.

“Swedbank” Ilgalaikio finansavimo skyriaus vadovas Einoras Čiagus teigė, kad bankas kas mėnesį sulaukia vieno-dviejų prašymų finansuoti naujus nekilnojamojo turto objektus.

“Po dvejų metų pertraukos jaučiame padidėjusį plėtotojų ir investuotojų susidomėjimą naujo būsto statybos projektais”, – pažymėjo jis ir taip pat teigė, kad bankas stiprins savo pajėgumą projektų finansavimo srityje.

“Be dominuojančio gyvenamojo būsto, atsiranda biurų projektų, ypač Vilniuje, kur A klasės administracijos pastatų užimtumas didėja. Jaučiame šiokį tokį ir logistikos centrų pagyvėjimą – dalis nori baigti anksčiau pradėtus centrus, kiti dairosi galimybių, kai į rinką ateina naujų dalyvių, kuriems reikia ir naujų patalpų”, – teigė “Nordea bank Lietuva” Verslo klientų departamento vadovas Giedrius Voveris.

Didžioji dalis nekilnojamojo turto rinkos specialistų prognozuoja, kad šiemet būsto kainos pamažu ims kopti į viršų, antradienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš devynių nekilnojamojo turto (NT) agentūrų ir bankų specialistų, pateikusių atsakymus į “Verslo žinių” apklausos klausimus, šeši 2011 metais tikisi teigiamo būstų kainų pokyčio. Nuosaikiausiose prognozėse minimas 2 proc. būsto kainų kilimas, o optimistiškiausiose – 10 procentų.

“Tikėtina, kad 2011 metai bus stabilesni, be to, atrodo, kad ir bankai mieliau nei 2009-2010 metais teiks būsto paskolas, tad atsigaunantis vartojimas turėtų inicijuoti nedidelį kainų augimą, ypač antroje metų pusėje”, – sakė “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros vadovas Saulius Vagonis.

Ši NT bendrovė mano, kad didesnio kainų augimo galima tikėtis sostinėje – čia jis sieks 5-10 proc., o kituose miestuose kainos ūgtels iki 5 procentų.

Kiti specialistai laukia, kad šiemet vieni butai dar pigs, o kitų vertė ims po truputį kilti.

“Paklausūs, nedideli, normalaus planavimo ir gerose vietose esantys butai 2011 m. turėtų brangti apie 5 proc., o senos statybos, nepatrauklūs, didelio ploto ir reikalaujantys didelių išlaikymo sąnaudų butai dar pigs apie 5 proc.”, – teigė “Inreal” Turto vertinimo departamento vadovas Audrius Šešplaukis.

Atsargesni specialistai mano, kad šiemet būstų kainų reikšmingesnių pokyčių nesulauksime ir vidutinės kainos išliks 2010 metų lygio.

“Pagrindine šių metų problema gali tapti vis dar finansinius sunkumus patiriančių žmonių nesugebėjimas išlaikyti piko metais įgytų būstų. Namų ūkių padėtis ims pamažu gerėti, tačiau lėtai. Išliks dabartinės problemos: aukštas nedarbo bei emigracijos lygis, pajamos taip pat nedidės arba kilstels labai nedaug. Šie veiksniai lems ir vangų NT paklausos atsigavimą”, – dėstė “Danske” banko vyresnioji analitike Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Pesimistiškiausią prognozę pateikia bankas “Citadele”. Jo specialistų vertinimu, būstų kainos šiemet galėtų mažėti iki 5 procentų. Šis bankas yra vienintelis, kurio specialistai teigia, kad būstų kainos kris.