Scanpix

Trečdalis dirbančių šalies gyventojų nori, kad jų pensija būtų maždaug tokia pati arba didesnė nei dabartinės pajamos.

Tokius rezultatus rodo naujienų portalo delfi.lt skelbiama apklausa, kurią atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai”. Respondentų buvo klausiama, kokią dabartinių pajamų dalį ateityje turėtų sudaryti pensija, kad jie jaustųsi gaunantys pakankamas pajamas pragyvenimui.

Tyrimo duomenimis, 32,4 proc. dirbančių apklausos dalyvių teigė, jog senatvėje pakankamas pajamas pragyvenimui gaus tokiu atveju, jei jų pensija bus didesnė nei dabartinės pajamos. Dar 26,6 proc. respondentų nurodė, kad jiems senatvėje pakaktų 91-100 proc. dabartinių pajamų sudarančios pensijos.

19,7 proc. apklaustųjų tenkintų 71-90 proc. dabartinių pajamų sudaranti pensija, 51-70 proc. santykis būtų pakankamas 4,6 proc. respondentų, 6,1 proc. nurodė, kad jiems senatvėje pakaktų ir tokios pensijos, kurios dydis siektų iki 50 proc. dabartinių pajamų.

Apklausą atlikusi bendrovė pastebi, kad pageidaujamas pensijos ir dabartinių pajamų santykis atvirkščiai proporcingas dabartiniam dirbančių šalies gyventojų piniginių storiui.

Norą gauti dabartinėms pajamoms prilygstančią ar didesnę pensiją dažniausiai išsakė tie, kurie šiuo metu uždirba ne itin daug. Daugiau kaip 2 tūkst. litų algą gaunantys dirbantieji susitaikytų ir su tokia pensija, kuri už dabartines pajamas mažesnė daugiau nei 10 proc.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” viešosios nuomonės apklausą naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliko balandžio 26-30 dienomis. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Po sėkmingos metų pradžios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prognozuoja, kad šiemet pavyks krauti dešimtadaliu daugiau krovinių nei pernai. Anksčiau uosto direkcija prognozavo, kad šiemet krova augs 5 procentais.

Ketvirtadienį “Verslo žinios” rašo, kad šių metų pradžioje dviženklius krovos augimo rodiklius uostui pasiekti padėjo iš konkurentų perimti kroviniai, ekonomikos augimas ir palankiai jam susiklosčiusios aplinkybės: vežimų keliais leidimų trūkumas ir užšalę šiauriniai Baltijos uostai.

“Sugebėjome nukonkuruoti kitus uostus ir pritraukti dalį krovinių iš mūsų konkurentų”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Krovos bendrovės nurodo, kad augimą pristabdyti gali neaiškumai dėl geležinkelių tarifų ir Rusijos krovinių tranzito per Baltarusiją.

Metų pradžioje Klaipėdai pavyko aplenkti jungtinį Talino uostą ir užimti lyderio pozicijas tarp Baltijos uostų. Šiam šuoliui įtakos turėjo atsigaunanti ekonomika, taip pat Rusijos ir Lenkijos vežėjų problemos dėl gabenimo leidimų. Pritrūkus leidimų vežti krovinius sausuma įmonės krovinius gabeno per Klaipėdos uostą.

Konsultacinės bendrovės iš Vokietijos “Inros Lackner” AG uosto plėtros galimybių studija rodo, kad patobulinus krovos bendrovių technologijas Klaipęs uostas galėtų krauti 52,9 mln. tonų per metus.

“Jei toliau eisime į infrastruktūros tobulinimą, giliavandenio uosto ateitis dar toliau nusikelia. Pirmiau padarykime viską, kas galima šios uosto akvatorijoje ir teritorijoje. Kai čia išsemsime, tada kalbėkime apie išorinio uosto statybą”, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.