Negalutiniais duomenimis, per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) pajamos buvo 7 mlrd. 968,2 mln. Lt, t.y. 1,8 proc., arba 137,7 mln. Lt didesnės nei planuotos ir 5,8 proc., arba 435,7 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. Apie tai praneša naujienų agentūra ELTA.

“Sodros” vadovo Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, didžiausią įtaką “Sodros” trijų ketvirčių biudžeto surinkimo rezultatams turėjo stipriai išaugusi draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų įmokų suma.

Draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos sudarė didžiąją dalį (93,5 proc.) “Sodros” biudžeto įplaukų ir per devynis šių metų mėnesius pasiekė 7 mlrd. 458,1 mln. Lt. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos įmokos išaugo 5,8 proc. arba 411 mln. Lt.

“Sodros” biudžeto pajamas augino ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, kurios per sausį-rugsėjį pasiekė 140,9 mln. Lt ir buvo 24,2 mln. Lt, arba 20,7 proc. didesnės nei pernai tuo pat metu ir 58 mln. Lt, arba 1,7 karto didesnės nei planuota.

Preliminariais duomenimis, per 2011 metų sausį-rugsėjį į darbą priimta 71,1 tūkst. daugiau žmonių nei atleista, kai pernai per tą patį laikotarpį priimtų į darbą žmonių buvo 28,4 tūkst. daugiau nei atleistų, o per tris 2009 m. ketvirčius atleistų iš darbo žmonių skaičius buvo 101,4 tūkst. didesnis nei priimtų.

Per devynis šių metų mėnesius priskaičiuotos “Sodros” išlaidos buvo 9 mlrd. 711,6 mln. Lt, tai yra 369,8 mln. Lt, arba 3,7 proc. mažesnės nei planuota ir 135,1 mln. Lt, arba 1,4 proc. mažesnės nei pernai sausį-rugsėjį.

Didžiausią “Sodros” biudžeto išlaidų dalį sudarė pensijų socialinis draudimas, kuriam per tris šių metų ketvirčius priskaičiuota 5 mlrd. 744,2 mln. Lt, kas yra 38,3 mln. Lt mažiau nei planuota, bet 2,6 mln. Lt daugiau nei tuo pat metu pernai.

“Sodros” biudžeto deficitas per tris šių metų ketvirčius sudarė 1 mlrd. 743,4 mln. Lt ir buvo 507,5 mln. Lt arba 22,6 proc. mažesnis nei planuota. Pernai tuo pat metu “Sodros” biudžeto deficitas siekė 2 mlrd. 314,2 mln. Lt.

Įvertinus trijų ketvirčių rezultatus, manoma, kad 2011 m. “Sodros” biudžeto pajamos bus 11,1 mlrd. Lt, kai buvo planuota, kad pajamos bus mažesnės ir sudarys 10,9 mlrd. Lt. Tuo tarpu išlaidos sieks 13,3 mlrd. Lt, kai planuota, kad jos bus 13,5 mlrd. Lt. Tikimasi, kad šių metų “Sodros” biudžeto deficitas sudarys 2,2 mlrd. Lt ir bus 405 mln. Lt geresnis nei planuota ir 552,9 mln. Lt geresnis nei pernai.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis smarkiai didinamos baudos už nusikaltimus, priėmimo.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamos pataisos, kurios Seime koreguotos, siūloma didinti baudas fiziniams asmenims už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus.

Pataisomis už nesunkų nusikaltimą siūloma nustatyti baudą iki 500 MGL dydžio (šiuo metu iki 100 MGL), už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL (šiuo metu iki 200 MGL), už sunkų nusikaltimą – iki 1500 MGL dydžio (šiuo metu iki 300 MGL). Vienas MGL siekia 130 litų.

Seime yra registruotų siūlymų, kuriais norima baudas didinti šiek tiek mažiau, nei pasiūlė prezidentė.

“Tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio siūlymu, bauda už sunkų nusikaltimą augtų ne iki 1500, o iki 800 MGL dydžio, kitas “tvarkiečių” frakcijos seniūnas Julius Veselka siūlo už nesunkų nusikaltimą baudą didinti ne iki 500, o iki 200 MGL dydžio, už apysunkį nusikaltimą – ne iki 1000, o iki 400 MGL dydžio.

Pataisas svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK)prezidentės pateiktą projektą jau pakeitė šiek tiek sušvelnindamas – atsisakė nuostatos didinti baudas už baudžiamuosius nusižengimus bei neatsargius nusikaltimus.

Komiteto teigimu, baudų didinimas būtų neproporcingas pastarųjų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad nutarė baudos dydį diferencijuoti priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo – griežtesnes baudas nustatyti tik už nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme priskiriamus pavojingiausių kategorijai.

Seimas nesutiko padidinti sumažintų pensijų iki 2009-ųjų lygio – valdantiesiems pavyko surinkti pakankamai balsų, kad tokios pataisos nebūtų priimtos.

Už pensijų grąžinimą į 2009 metų lygį antradienį balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 34, o susilaikė 37 parlamentarai. Norint pataisą priimti, reikėjo paprastos balsų daugumos.

Liberlsąjūdietė Dalia Teišerskytė, kuri balsuodama susilaikė, vylėsi, kad dilema dėl pensijų taps atsvaros tašku abiem pusėms paieškoti verslo skatinimo taškų, nes verslas “rieda į bedugnę”.

“Ieškoti pinigų ir sudaryti verslui sąlygas uždirbti pinigus valstybei ir pensijoms yra būtina. Ir prie jo reikia nedelsiant sugrįžti ir spręsti tas pagrindines lėšų suradimo problemas”, – teigė parlamentarė.

Konservatorius-krikdemas Saulius Pečeliūnas pasidalijo savo receptu, kaip išgyventi gaunant mažas pajamas: “Neprisiimkite nepamatuotų paskolų, neplanuokite savo gyvenimo pajamų ir išlaidų tik savaitei ar mėnesiui, o mažiausiai penkeriems metams į priekį ir užteks ir tų pensijų, ir tų išmokų”.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys priekaištavo, kad papildomas lėšas reikės paimti iš sveikatos, švietimo ir socialinės sferų, nes 70 proc. biudžeto išlaidų atitenka šioms sritims.

Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė siūlė įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius ir papildomai į biudžetą gauti 250 mln. litų – juos būtų galima skirti pensijų padidinimui.

Konservatoriaus-krikdemo Valentino Stundžio teigimu, tie, kurie siekia pensijų atstatymo, gyvena įsivaizduojamame pasaulyje: “Tie, kurie kategoriškai ir be atodairos stumia šį įstatymo projektą, stumia žmones į nepagrįstų lūkesčių pasaulį”.

Pasak “tvarkiečio” Valentino Mazuronio, nepritariantys sprendimui atstatyti pensijas daro didžiulį moralinį nusikaltimą prieš pensininkus, bet ne prieš ekonomiką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad Seimo opozicijos siūlymai jau nuo kitų metų atstatyti sumažintas pensijas yra “ekonomiškai nusikalstami”. Vyriausybė pirmadienį nepritarė pasiūlymams, kaip galima būtų finansuoti didinamas pensijas.

Vyriausybės skaičiavimais, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų.

Teigiama, kad pensijų atstatymas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.