Pernai Lietuvoje daugiau baldų pardavė septynios iš devynių asociacijai „Lietuvos mediena“ priklausančių gamintojų. Darbuotojų padaugėjo net aštuoniose iš devynių įmonių, daugiausiai – „Klaipėdos balduose“ (nuo 489 iki 721), o vidutinis darbo užmokestis šoktelėjo penkiose įmonėse. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas, baldų gamintojus labiausiai džiugina pagrindinių eksporto rinkų atsigavimas, nes pardavimas vidaus rinkoje, nors pamažu ir didėja, bet tebėra menkas. „Eksportas – mūsų verslo pagrindas, nes didžiulio baldų pirkimo šuolio pačioje Lietuvoje tikrai nėra“, – pripažįsta R.Beinortas.
Tiesa, kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Siguldos baldai“, šiuo metu vos spėja gaminti lietuvių užsakomus virtuvės baldus. „Prie mūsų virtuvių – eilės, beveik prieškrizinis laikotarpis. Reikia gerokai palaukti, kol pagaminame“, – tvirtina direktorė Dalia Markevičienė. Tačiau ir ši įmonė apie 70 proc. savo produkcijos eksportuoja.
Na, o prekybininkai džiaugtis kol kas neturi kuo. „Lietuviai baldų kiekvieną mėnesį nuperka vis mažiau, – sako „Baldų rojuje“ baldais prekiaujančios įmonės „Baldeksita“ vadybininkė Asta Bendikaitė. – Maistas, pirmo būtinumo prekės vis labiau brangsta, tad baldams pinigų jau nebelieka.“
Beje, kyla ir baldų kainos. Pasak A.Bendikaitės, prekybininkų antkainiai minimalūs, tačiau brangstant žaliavoms kainų didėjimo nepavyksta išvengti.

Klaipėdos jūrų uoste ir toliau fiksuojami rekordai – prie to prisidėjo ir iš Jungtinių Valstijų konteineriuose plukdomi naudoti automobiliai.

Siekiant privilioti daugiau laivų, ketinama 30 proc. sumažinti uosto rinkliavas automobilius gabenantiems laivams ir šį sprendimą turi patvirtinti Vyriausybė, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Tokius rezultatus iš dalies lėmė augantis naudotų automobilių importas iš JAV į Europą, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Pasak jo, iš už Atlanto plaukiančios naudotos mašinos dažniausiai skirtos Rytų šalims, kuriose liepos 1-ąją įsigalios didesni muito mokesčiai įvežamiems automobiliams. “Tad iki liepos krovinių konteineriuose netrūks”, sako uosto direkcijos vadovas.

Kovo mėnesį uoste perkrauta beveik 3 mln. tonų krovinių ir pasiektas geriausias konteinerių krovos rezultatas per visą uosto istoriją.

Per ketvirtį surinkta daugiau kaip 36,2 mln. litų uosto rinkliavų. Tai – 6 mln. litų daugiau negu pernai.

Palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu, krova uoste padidėjo 13,3 proc. – nuo 2,597 mln. iki 2,943 mln. tonų. Kovą perkrautų jūrinių konteinerių skaičius šoktelėjo iki 38, 6 tūkst. – net 60,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Sunku suprasti valdžią. Tai mažina PVM lengvatas, tai jas didina, tai priveria vartus šešėlinei ekonomikai, tai juos praveria.

Kasmet aršiai diskutuojama dėl PVM mažesnių tarifų panaikinimo. Beliko nepanaikintos lengvatos tik šiluminei energijai, vaistams ir knygoms. Bet štai ES komisaras A. Šemeta pranešė, kad Europos Sąjungos komisija patenkino Lietuvos prašymą ir leido padidinti nuo 100 (29 tūkst. EU) iki 155 tūkst. litų (45 tūkst. EU) pajamų ribą, kurią pasiekus prekių ir paslaugų pardavėjai turi registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) rinkikais, imti iš pirkėjų šį mokestį ir sumokėti biudžetui. O tai leistų gerokai daugiau parduoti neapmokestintų pridėtinės vertės mokesčiu prekių ir paslaugų. Ši lengvata, apie kurią visiškai nekalbama viešumoje, prilygsta, o gal ir didesnė už PVM įstatymu nustatytas lengvatas vaistams, knygoms ir šiluminei energijai.

Tenka pastebėti, kad kitos valstybės yra nustačiusios 3-9 kartus mažesnę pajamų ribą, kurią pasiekus, reikia registruotis PVM rinkiku ir rinkti PVM. Pavyzdžiui, Graikija – 5000, Belgija – 5580, Danija – 6705, Latvija – 14347, Estija – 15978, Vokietija – 17500 eurų. Tenka priminti, kad Lietuvoje iki 1994 m. vidurio riba buvo 15 (4350 EU), po to padidinta iki 50 (17250 EU), nuo 1998 m. vidurio iki 100 (29000 EU), o dabar – norima padidinti iki 155 tūkst. litų (45000 EU).

Šiuo metu turgaus prekeiviai labai priešinasi įvedamiems kasos aparatams. O priežastis yra tai, kad jais fiksuojamos pajamos, kurių nenori atskleisti prekeiviai. Mat, pasiekus nustatytą pajamų ribą, reikia užsiregistruoti PVM rinkiku, imti iš pirkėjo šį mokestį ir sumokėti biudžetui. Ypač tai neparanku prekiaujantiems kontrabandinėmis ir neapmokestintomis PVM prekėmis, kurios įsigyjamos iš ne PVM mokėtojų. Mat, tuomet reikia sumokėti visą mokesčio sumą. Padidinus pajamų ribą trečdaliu, leistų jiems vėliau registruotis rinkiku ir vėliau pradėti rinkti PVM. Taigi, pirmuoju veiksmu valdžia priveria, o antruoju – praveria vartus šešėlinei ekonomikai.

Pajamų ribos padidinimo faktas pateiktas visuomenei kaip žymus valdžios pasiekimas lengvinant verslo sąlygas. Bet ar tai tiesa ir kokia iš to nauda valstybei?

Paimti iš pirkėjo mokestį nėra sunku. Tai automatiškai atlieka kasos aparatas. Surinktą mokestį reikia nustatytu terminu sumokėti biudžetui. Terminas labai palankus mažiesiems verslininkams, kurie gauna iki 200 tūkst. Lt pajamų per metus. Jie turi sumokėti biudžetui surinktą iš pirkėjų PVM kas pusmetį. Taigi 6 mėnesius gali naudotis surinktu PVM nemokant palūkanų. Tai ar labai yra sunkios sąlygos? Suprantama, šiek tiek pabrangsta parduodamos prekės ir paslaugos ir netenkama pranašumo prieš PVM rinkikais įsiregistravusius pardavėjus.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų pabaigoje veikė 63,8 tūkst. ūkio subjektų ir ekonominę veiklą vykdė 124 tūkst. fizinių asmenų. Įsiregistravusių PVM rinkikais buvo 70,5 tūkst. asmenų. Suprantama, daug neįsiregistravusių rinkikais subjektų, ypač fizinių asmenų, gauna mažai pajamų ir būtų neprotinga reikalauti, kad jie iš pirkėjų imtų PVM. Bet yra ir tokių, kurie gauna 100 ir daugiau tūkst. litų pajamų, bet nėra įsiregistravę PVM rinkikais ir neima iš pirkėjų PVM parduodami prekes bei suteikdami paslaugas. O padidinus pajamų ribą iki 155 tūkst. Lt, dar daugiau atsirastų tokių asmenų.

Neapmokestintų pridėtinės vertės mokesčių prekių ir paslaugų apimtį apytikriai parodo sumokėtos biudžetui PVM sumos santykis su šio mokesčio objektu – apmokestinama pridėtine verte. 2010 metais santykis buvo 13,3 proc., esant PVM tarifui 21 proc.

Todėl ne laikas didinti pajamų ribą, kai valstybė nesuduria galą su galu. Geriau būtų sugrįžti į praeitį ir lygiuotis į kaimynus.