BFL

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas laikosi nuomonės, kad Vyriausybė negali svarstyti biudžeto ir balsuoti, kol valdančioji koalicija šiuo klausimu nerado bendro politinio sutarimo.

„Liberalų ir centro sąjungos pozicija tokia – kol nerastas bendras politinis sutarimas tarp koalicijos partnerių, mūsų ministrai nedalyvaus biudžeto svarstyme“, – sakė LiCS lyderis, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.

A.Čaplikas taip pat kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių ir Liberalų sąjūdžio deleguotus ministrus: Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių ir Remigijų Šimašių, kviesdamas ieškoti bendros pozicijos.

Valdančiosios koalicijos partneriams konservatoriams pradėjus svarstymus, apie tai, kad galimai žadama didinti pridėtinės vertės mokestį dviem punktais iki 23 procentų, LiCS pirmininkas A. Čaplikas trečiadienį pareiškė, kad tokių siūlymų nepalaiko nei jo vadovaujama partija, nei LiCS frakcija Seime.

Jis taip pat apgailestavo, kad viešumoje aptarinėjami biudžeto siūlymai sunkinti mokesčių naštą nebuvo pagrįsti nei argumentais, nei detaliais skaičiavimais.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis taip pat pabrėžė, kad sutarimo dėl PVM didinimo nėra – konservatoriai tą siūlo, abeji liberalai nesutinka.

Kitų metų biudžeto projektas po pirmo svarstymo Seime šiuo metu yra grąžintas Vyriausybei. Finansų ministerija sumažino bendrojo vidaus produkto augimo prognozes, todėl ieškoma būdų, iš kokių šaltinių padengti suplanuotas išlaidas.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, PVM didinimas būtų vienas iš greitai įgyvendinamų sprendimų. Svarstoma galimybė PVM didinti 2-3 procentiniais punktais – iki 23-24 proc.

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienio rytą Prezidentūroje surengtas valdančiosios koalicijos pasitarimas su prezidente Dalia Grybauskaite dėl kitų metų biudžeto projekto. Apie šį susitikimą viešai nepranešta.

Seimas po svarstymo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamam Baudžiamojo kodekso pataisų projektui, kuriuo numatoma didinti baudas fiziniams asmenims už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus.

Minėtoms pataisoms po svarstymo antradienį pritarė 71 Seimo narys, vienas buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė. Pasiūlymams įtvirtinti dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pataisomis už nesunkų nusikaltimą siūloma nustatyti baudą iki 500 MGL dydžio (šiuo metu iki 100 MGL), už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL (šiuo metu iki 200 MGL), už sunkų nusikaltimą – iki 1500 MGL dydžio (šiuo metu iki 300 MGL). Vienas MGL siekia 130 litų.

Pataisas svarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) koregavo prezidentės pateiktą projektą, atsisakydamas didinti baudas už baudžiamuosius nusižengimus bei neatsargius nusikaltimus.

Komiteto teigimu, baudų didinimas būtų neproporcingas pastarųjų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad nutarė baudos dydį diferencijuoti priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo – griežtesnes baudas nustatyti tik už nusikaltimus, baudžiamajame įstatyme priskiriamus pavojingiausių kategorijai.

Nuo kovo 1 d. įsigalioja nemažai Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, sugriežtinantys administracinę atsakomybę už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

Visų pirma sugriežtinama ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems (išskyrus nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės) nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku. Už šiuos pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų (iki šiol buvo numatyta nuo 50 iki 100 litų bauda).

Už KET nustatytos sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą (ATPK 124¹ str. 2 ir 4 d.), nuo 2011 m. kovo 1 d. bus skiriama nuo 100 iki 300 litų bauda (iki 2011 m. kovo 1 d. – 40-80 litų bauda).

Gerokai sugriežtinta atsakomybė už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą (ATPK 124¹ str. 2 d.). Jei iki šiol buvo skiriama nuo 20 iki 40 litų bauda arba įspėjimas, nuo 2011 m. kovo 1 d. – nuo 100 iki 300 litų bauda.

Be to, už daugelį paminėtų KET pažeidimų, t. y. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymą, važiavimą esant draudžiamajam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą, griežtesnės nuobaudos nei kitiems vairuotojams bus skiriamos asmenims, vežantiems keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais (ATPK 124¹ str. 6 d.). Tokiems vairuotojams numatyta nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų bauda arba (ir) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių.

Sugriežtinama atsakomybė ir labiausiai pažeidžiamai eismo dalyvių grupei – pėstiesiems, taip pat dviratininkams, vadeliotojams, mopedų ir keturračių motociklų vairuotojams (ATPK 131 str.).

Už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą bus skiriama nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų bauda (iki šiol buvo skiriama nuo penkiasdešimt iki vieno šimto litų bauda).

Tokia pati bauda (nuo 80 iki 140 Lt) bus skiriama už KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimą ar važiavimą neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo. Iki 2011 m. kovo 1 d. už šiuos pažeidimus buvo skiriama nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų bauda.

Mopedų ar lengvųjų keturračių motociklų vairavimas neturint teisės jų vairuoti užtrauks nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų baudą (buvo nuo 20 iki 40 litų).

Griežtėja atsakomybė ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nevykdymą (ATPK 133¹ str.). Fiziniam asmeniui numatyta nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų bauda, o įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iki 2011 m. kovo 1 d. transporto priemonių savininkams (valdytojams) galėjo būti skiriama bauda iki penkių šimtų litų.

Policija primena, kad tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame siūloma asmeniui per dešimt darbo dienų nuo šių dokumentų išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, bus siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) ne tik už sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus bet ir už nustatyto greičio viršijimą.

Europos Sąjunga (ES) galiausiai padidins euro zonos gelbėjimo fondo biudžetą 260 mlrd. eurų, prognozuoja agentūros “Reuters” apklausti analitikai.

Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) sukurtas pernai siekiant finansiškai paremti sunkumų slegiamas euro zonos šalis.

Dauguma apklaustų analitikų (38 iš 46) sutiko, kad EFSF disponuojamą sumą, kuri šiuo metu sudaro 440 mlrd. eurų (586 mlrd. JAV dolerių), reikės padidinti iki, vidutinėmis prognozėmis, 700 mlrd. eurų.

Prognozės dėl bendro fondo dydžio svyruoja nuo 500 mlrd. iki 2 trln. eurų.

Euro zonos finansų ministrai pirmadienį aptars galimybes padidinti fondo skolinimo pajėgumą, nors Prancūzija teigia, kad tvirtas planas bus parengtas ne

260 mlrd. eurų, prognozuoja ekspertai

Londonas, sausio 17 d. (“Reuters”-BNS). Europos Sąjunga (ES) galiausiai padidins euro zonos gelbėjimo fondo biudžetą 260 mlrd. eurų, prognozuoja agentūros “Reuters” apklausti analitikai.

Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) sukurtas pernai siekiant finansiškai paremti sunkumų slegiamas euro zonos šalis.

Dauguma apklaustų analitikų (38 iš 46) sutiko, kad EFSF disponuojamą sumą, kuri šiuo metu sudaro 440 mlrd. eurų (586 mlrd. JAV dolerių), reikės padidinti iki, vidutinėmis prognozėmis, 700 mlrd. eurų.

Prognozės dėl bendro fondo dydžio svyruoja nuo 500 mlrd. iki 2 trln. eurų.

Euro zonos finansų ministrai pirmadienį aptars galimybes padidinti fondo skolinimo pajėgumą, nors Prancūzija teigia, kad tvirtas planas bus parengtas ne

Bankrutavusios įmonės sparčiai tuština Garantinį fondą, po metų jis gali pritrūkti lėšų bankrutavusių bendrovių darbuotojams kompensuoti negautą uždarbį. “Verslo žinios” rašo, kad to neatsitiktų, kitąmet veikiančių subjektų įmokos į šį katilą greičiausiai bus padidintos nuo 0,1 iki 0,2 proc. darbo užmokesčio fondo.

Rimantas Žylius, ūkio viceministras, dar neteigia, kad įmokos tikrai didės, tačiau neoficialiai kalbėdami valdininkai buvo įsitikinę, kad tokio sprendimo išvengti nepavyks.

“Svarstėme šį klausimą fondo taryboje ir nusprendėme grįžti prie jo ankstyvą pavasarį. Tuomet įvertinsime bankrotų tendencijas ir priimsime sprendimą”, – aiškino ūkio viceministras.

Anot dienraščio, neišvengiamai didėsiantį įmokų dydį pranašauja ir Seimui pateikta tvirtinti Garantinio fondo 2011 metų sąmata. Ji rodo, kad kitąmet fondas dar pajėgs vykdyti savo funkcijas, tačiau jeigu nieko nebus daroma, vėlesniems metams liks tuščias.

2011 metų pradžią fondas pasitiks sąskaitoje turėdamas 70,5 mln. litų.

Seimas šiais metais nebesvarstys pensijų didinimo – ketvirtadienį parlamentarai nesutiko iš naujo svarstyti galimybės kitais metais vėl didinti sumažintas pensijas.

Už socialdemokratų pataisas, kuriomis siūlyta pensijas didinti nuo kitų metų balandžio 1-osios – balsavo 40 Seimo narių, prieš – 25, o susilaikė 22 parlamentarai. Vėliau Seimas pataisas atmetė – už tai balsavo 45 Seimo nariai, o už tobulinimą pasisakė 44.

Parlamentarų Broniaus Paužos ir Broniaus Bradausko parengtos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisos Seimui buvo teikiamos svarstyti be eilės, nes savo parašais pensijų didinimą parėmė 50 parlamentarų.

Jeigu Seimas būtų apsiėmęs pataisas svarstyti, socialdemokratai būtų siūlę sumažintas pensijas mokėti iki 2011 metų liepos 1-osios, o vėliau atstatyti jas į 2009 metų lygį.

“Dabrbietis” Kęstutis Daukšys priekaištavo, kad valstybės biudžeto skylės kamšomos pensininkų sąskaita.

“Nemanau, kad tie žmonės savo kailiu turi mokėti, kad Vyriausybė neskatina verslininkų kurti darbo vietas jėgas, pigiai pasiskolinti”, – kalbėjo K.Daukšys.

Seimas jau yra balsavęs ir nesutikęs nuo kitų metų padidinti sumažintų pensijų – valdantiesiems pavyko surinkti pakankamai balsų, kad tokios pataisos nebūtų priimtos.

Vyriausybės skaičiavimais, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų. Antra tiek lėšų reiktų pensijų kompensavimui 2012 metais.

Teigiama, kad pensijų didinimas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.

Opozicijos siūlymai nuo kitų metų atstatyti sumažintas pensijas gali būti žingsnis link prarajos, mano šalies prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas. Jis neatmeta, kad padidinus biudžeto išlaidas, Lietuvai gali tekti kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

“Mes turėjome tikrai sudėtingą ekonominę situaciją. Mes, kaip alpinistai kalnuose, susitelkėme ir ištiesėme vienas kitam ranką ir sugebėjome atsilaikyti prieš tokią krizę susitelkę. Dabar gali būti, kad papildomos išlaidos, kurios siūlomos, gali būti žingsnis ne į tą pusę, link prarajos. Kas tada būtų, jeigu mums niekas neskolintų? Dabar mes ir taip turime didžiulį biudžeto deficitą ir kol kas sugebame įrodyti pasaulio rinkoje, kad mes valdome situaciją, priimame išmintingus sprendimus”, – Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėjas.

Jo vertinimu, padėtis pasaulio ekonomikoje išlieka prieštaringa – kai kurios šalys rodo neblogus ekonominius rodiklius, o kitur finansinės problemos tik gilėja.

“Viena vertus, kai kurios pasaulio šalys – Vokietija, Švedija, JAV – rodo neblogus ekonominius rodiklius, jau tarsi ima atsigauti, bet kartu mes turime problemų kitose šalyse – Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje”, – teigė N.Udrėnas.

Todėl Lietuvai padidinus išlaidas, jo manymu, gali teikti kreiptis į TVF: “Situacija būtų tokia, kad mes turėtume sutikti su labiau karčiomis piliulėmis, jų receptais. Jie fokusuojasi pakankami trumpu laiku, siekiant suvaldyti biudžeto įplaukas”.

“Reikia labai atsakingai elgtis prieš siūlant didinti valstybės skolą. Prieš siūlant tokias išlaidas didinančias priemones, reikėtų įvertinti visą kompleksą. Kiek aš žinau, nėra pasiūlyta alternatyvaus biudžeto projekto, kaip valstybė galėtų gyventi. Tokie pasiūlymai yra populistiniai, į kuriuos sunku argumentuotai atsakyti. Tas pats žmogus kartais pasiūlo didinti išlaidas ir kartu kritikuoja Vyriausybę dėl per didelio deficito”, – kalbėjo N.Udrėnas.

Vyriausybės skaičiavimais, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų, tuo tarpu norint nedidinti valstybės skolos ir mažinti fiskalinį deficitą, laisvų lėšų didesnėms pensijoms esą nėra.

Teigiama, kad pensijų atstatymas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.

Vyriausybės teigimu, pensijas padidinti galima būtų tik iš tokių šaltinių, kurie nedidintų valstybės skolos ir leistų laikytis įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų – nuolatinių mokestinių pajamų ar atsisakius kitų suplanuotų išlaidų.

Dalies parlamentarų iniciatyva, nepasibaigus sunkmečiui imtis pensijų didinimo yra tokia pat reali, kaip skrydis į mėnulį, pareiškė Lietuvos premjeras.

“Yra labai aiškios Seimo statuto ir konstitucinės nuostatos, kad negalima priimti įstatymų, kuriuose numatomos išlaidos, nepagrindžiamos realiais pinigais. Tai galima priimti ir įstatymą, kad rytoj turėtume skristi į mėnulį. Na, ir kas iš to? Kas į tą mėnulį skris, jeigu nėra galimybių? Tai kaip galima priimti įstatymą ir numatyti išlaidas, kai nėra tokių galimybių tokias išlaidas finansuoti?”, – interviu Lietuvos radijui sakė premjeras.

Valdantiesiems praėjusią savaitę nepavyko atmesti pataisų, kuriomis siūloma nuo 2011 metų vėl padidinti valstybines ir senatvės pensijas. Seimas po svarstymo vieno balso persvara pritarė parlamentaro Vidmanto Žiemelio siūlymui vieneriais metais sutrumpinti sumažintų valstybinių ir senatvės pensijų mokėjimą.

Seimas dar kartą balsuos dėl pataisos priėmimo. Jei sprendimas būtų priimtas, nuo kitų metų pensijos vėl turėtų būti padidintos, nors to nenumato nei 2011 metų “Sodros”, nei valstybės biudžetų projektai.

A.Kubiliaus skaičiavimais, nuo kitų metų atstačius pensijas, tai biudžetui kainuotų 600 mln. litų.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.