Kurortai

Kurortai

Druskininkų bei Palangos pavyzdžiu pasekusi Birštono savivaldybė nuo šių metų pradžios taip pat pradėjo rinkti pagalvės mokestį – po du litus už nakvynę. Tokia rinkliava Druskininkuose įvesta dar 2011 m. birželį, o nuo praėjusios vasaros pradžios po litą renkama Palangoje.
Pasak Druskininkų mero Ričardo Malinausko, rinkliavos įvedimas pasiteisino šimtu procentų, mat per pusantrų metų šio kurorto savivaldybės biudžetas pasipildė daugiau nei 2 mln. Lt, o turistų naujasis mokestis neatbaidė. Iš pagalvės mokesčio surinktos lėšos buvo panaudotos gėlynams įrengti ir miesto teritorijoms apželdinti, mobiliajam tentui ir mugių paviljonui įsigyti, taip pat parodoms, Kalėdų renginiams organizuoti, M.K.Čiurlionio ekspozicijos stendams miesto erdvėse bei informaciniams stendams įrengti.
„Iki rinkliavos įvedimo tvarkėme miestą, prižiūrėjome ir puoselėjome gėlynus vietinių gyventojų sąskaita, o kurorto rinkodarai galėjome skirti vos keletą tūkstančių litų. Dabar nebereikia maldauti verslininkų skirti pinigų važiavimui į vieną ar kitą parodą, kurioje populiarinamas kurortas“, – pabrėžia R.Malinauskas.
Palanga taip pat džiaugiasi iš kurortinės rinkliavos puse milijono litų padidėjusiu miesto biudžetu. Palangos savivaldybės Rinkliavų skyriaus specialistė Asta Mordvinukienė nurodo, kad pagalvės mokestis bus skirtas projektui „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė“, tiesioginio skrydžio iš šio Lietuvos pajūrio į Londoną rinkodarai, taip pat miesto infrastruktūrai gerinti.
O Birštono merė Nijolė Dirginčienė tikisi, kad pradėjęs rinkti pagalvės mokestį ir šis miestas pajus ženklią paramą. Pirmaisiais metais planuojama surinkti apie 200 tūkst. Lt., kurie bus skiriami viešajai infrastruktūrai tvarkyti, kurortui reklamuoti, įvairioms rinkodaros priemonėms.

Didžiausias bazinis darbo užmokestis yra Klaipėdoje – 3 proc. didesnis nei rinkos vidurkis.

Vilniuje bazinis darbo užmokestis yra 1 proc. didesnis nei rinkos vidurkis, Kaune – 5 proc. mažesnis, parodė tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” atliktas tyrimas.

“Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė teigia, jog uostamiesčio įmonės, konkuruodamos su užsienio bendrovėmis, darbininkams moka iki 40 proc. didesnį bazinį atlyginimą nei bendras rinkos vidurkis.

“Tokį skirtumą lemia didelis darbuotojų poreikis uoste ir laivybos sektoriuje bei didelė darbininkiškų profesijų atstovų migracija į Švediją ir Norvegiją”, – pranešime teigė N.Songinaitė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad įmonės, kurios veikia keliuose miestuose, taiko skirtingus bazinio užmokesčio koeficientus, atsižvelgdamos į vietos pragyvenimo lygį. Pavyzdžiui, Panevėžyje ir Šiauliuose baziniai atlyginimai 18 proc. mažesni negu rinkos vidurkis.

Pasak “Hay Group” ekspertų, norinti išlaikyti žemiausios grandies darbuotojus, svarbu jiems pasiūlyti gerą finansinį atlygį, tuo tarpu aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams svarbu ne tik atlyginimas, bet ir karjeros galimybės, statusas organizacijoje, papildomos nepiniginės naudos, pavyzdžiui, automobilis.

“Atliktas tyrimas rodo, kad kuo darbuotojo pozicija yra aukštesnė, tuo mažesni regioniniai skirtumai tarp įvairių miestų, nes darbuotojai gali vykti dirbti į kitą miestą, pavyzdžiui, keliauti į darbo vietą iš Kauno į Vilnių ir panašiai”, – teigė N.Songinaitė.

“Hay Group” šiemet apklausė 214 Lietuvos įmonių iš įvairių veiklos sektorių ir išanalizavo daugiau nei 59 tūkst. darbuotojų atlyginimus.

+370 5 2058521 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058521