"Scanpix" nuotr.

2008 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje daugiau nei pusė visų pasaulio gyventojų gyveno miestuose. Urbanizacijos procesas nesustabdomas ir vyksta visuose žemynuose. Miestų įtaka politikai ir ekonomikai vis didėja, o valstybės tampa tik miestų sąjungomis. Pasaulis grįžta prie panašios santvarkos, kokia buvo antikinės Graikijos laikais.

Gytis Janišius, geopolitika.lt

Miestų daugėja ir jie auga

Vis daugiau žmonių iš kaimo vietovių persikelia į miestus. Jie auga, jungiasi ir tampa megamiestais, turinčiais 10 ir daugiau milijonų gyventojų. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2030 m. miestuose jau gyvens 60 proc. žmonijos, tačiau ir tada urbanizacijos plėtra nesustos. Išsivysčiusiose šalyse Vakarų Europoje, Japonijoje ar JAV urbanizacija siekia net 80–90 procentų. O juk dar 1950 m. du trečdaliai žmonių gyveno kaimiškose teritorijose.

Prognozuojama, kad per kitus 15 metų vien Azijoje miestų gyventojų padaugės 250 milijonų.

Dabar sparčiausiai kraustynės į miestus vyksta Afrikoje, Kinijoje ir Pietryčių Azijoje. Prognozuojama, kad per kitus 15 metų vien Azijoje miestų gyventojų padaugės 250 milijonų. Afrikoje šis procesas vyksta labai greitai ir yra mažai kontroliuojamas, nes vargingos vietos vyriausybės nepajėgios suvaldyti srautų ir pasirūpinti tinkamu persikėlimu.

Greičiausiai auganti miestų grupė pasaulyje yra nedideli miestai iki 1 mln. gyventojų, tokie kaip Vilnius. Juose gyvena apie du trečdalius visų gyventojų. Kita įspūdingai auganti miestų grupė yra megamiestai, kuriuose per 10 mln. gyventojų: Londonas, San Paulas, Tokijas, Delis. 1995 m. jų buvo priskaičiuojama 14, dabar šis skaičius padvigubėjo.

Kai kalbame apie ekonomiką, kalbame apie miestus

Gyventojams telkiantis miestuose, jų svarba tampa vis didesnė. Visa valstybės politika pradeda suktis apie miestų plėtrą, jų problemas ir sprendimo būdus. Jau dabar urbanizuotose teritorijose sukuriama per 80 proc. pasaulio BVP, o 600 svarbiausių pasaulio miestų lemia visą žmonijos progresą. Komentuodamas miestų reikšmę valstybėms, Harvardo universiteto profesorius Michaelis Porteris sako, kad nebėra vieningos valstybės ekonomikos, o tik atskirų lokalių ekonomikų sandrauga.

Miestai tapo inovacijų židiniais, o jomis paremta žinių ekonomika kuria daug didesnę pridėtinę vertę nei žemės ūkis, pramonė ir gamyba.

Sparčią urbanizaciją paskatino technologiškai pasikeitęs žemės ūkio verslas ir gerėjančios miestiečių gyvenimo sąlygos, tačiau lemiamas veiksnys miestų naudai tapo aukštosios technologijos – internetas, telekomunikacijos, kompiuteriai. Miestai tapo inovacijų židiniais, o jomis paremta žinių ekonomika kuria daug didesnę pridėtinę vertę nei žemės ūkis, pramonė ir gamyba. Gausėjant inovacijų miestuose, daugėja verslų, daugėja darbo vietų. Miestai įgauna dar didesnį patrauklumą ir dar sparčiau traukia talentus iš kaimiškų teritorijų.

Europa yra vienintelis pasaulio regionas, kuris centralizuotomis pastangomis suvaldė miestų augimą. Vyriausybės skyrė daug lėšų ir pastangų miestietiškai gerovei ir gyvenimo ritmui į mažesnes gyvenvietes įdiegti. Nors Europoje urbanizuotų teritorijų daug, didelių megamiestų – mažai. Net 37 proc. Europos ekonomikos sukuriama mažuose miestuose ir kaimuose. Tokios subalansuotos politikos nepavyko įgyvendinti JAV ar Kinijai, ką jau kalbėti apie Lotynų Ameriką ir kitas pasaulio dalis.

Urbanizacijos iššūkiai

2007–2013 m. Lietuva į provinciją investavo daugiau nei 3,5 mlrd. eurų, tačiau gyventojų sumažėjo beveik 0,5 milijono.

Sparti urbanizacija kelia visuomenės ir politikų susirūpinimą. Kartais priemonės tampa radikalios. Raudonųjų khmerų režimas Kambodžoje jėga bandė sunaikinti miestus ir visus žmones priversti gyventi agrarinėse komunose. Tai pareikalavo milijonų žmonių aukų, tačiau nieko nebuvo pasiekta, dauguma Kambodžos gyventojų vis tiek gyvena miestuose. Kitų šalių vyriausybės nenaudoja tokių brutalių priemonių, bet leidžia labai daug pinigų, siekdamos išlaikyti gyventojus provincijoje, nors dauguma bandymų nepasiteisina. 2007–2013 m. Lietuva į provinciją investavo daugiau nei 3,5 mlrd. eurų, tačiau gyventojų sumažėjo beveik 0,5 milijono.

Daugėjant gyventojų, miestai susiduria su naujais iššūkiais, tokiais kaip tarša, spūstys ir nevienoda atskirų miestų dalių plėtra. Kai kurie miesto rajonai tampa prestižiniais, ir juose kuriasi pasiturintys žmonės, o kituose, priešingai, susidaro skurdo getai.

Viena svarbiausių miestų plėtros problemų yra būsto trūkumas. Net šį klausimą aktyviai sprendžiančioje Švedijoje trūksta 436 tūkst. būstų.

Sprendžiant tokius iššūkius atsiranda naujos ekonomikos rūšys – išmaniųjų miestų programos, elektromobiliai, dalinimosi ekonomika, daiktų internetas ir kt., kurių nebūtų be miesto kultūros.

Valstybių sėkmė priklauso nuo miestų sėkmės

Pasaulio banko studija parodė, kad ryšys tarp urbanizacijos ir BVP yra, tačiau išlieka dideli skirtumai tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Besivystančios valstybės neišnaudoja viso miestų potencialo. Tokiuose miestuose dažnai yra nepakankama infrastruktūra, ypač gatvių, neefektyviai naudojama teritorija, trūksta kompetentingos administracijos.

Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 200 tūkst. lūšnynų. Indijoje ar Brazilijoje tai jau galima vadinti pasauliniu fenomenu.

Dėl greito gyventojų gausėjimo ir procesų nevaldymo besivystančiose valstybėse aplink miestus susikuria dideli lūšnų kvartalai su savo neigiamomis socialinėmis ir kriminogeninėmis problemomis. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 200 tūkst. lūšnynų. Indijoje ar Brazilijoje tai jau galima vadinti pasauliniu fenomenu.

Profesorius Johnas Friedmannas teigia, kad miestų sėkmė ir ekonominė plėtra priklauso nuo to, kiek jie yra integruoti į pasaulio ekonomiką. Sugebėjimas konkuruoti, stiprybių išgryninimas, greitas inovacijų įsisavinimas ir naujų kūrimas traukia talentus, kuria naujas geriau mokamas darbo vietas, o tai užtikrina ne tik miesto, bet ir viso regiono ar šalies augimą. Plačiai išgarsėjęs bankrutuojančio Detroito miesto JAV atvejis iliustruoja, kad nesugebėjimas diegti inovacijų ir prisitaikyti prie pasaulio tendencijų veda į ekonominę depresiją ir gyventojų išsikėlimą. Tačiau svarbu pažymėti, kad gyventojai iš tokių žlungančių miestų beveik visada kraustosi ne į kaimo vietoves, o į kitus miestus.

Besivystančiose šalyse net 40 proc. žmonių gyvens lūšnynuose, todėl skurdo, vandens trūkumo, taršos, nusikalstamumo problemos niekur nedings, tačiau visų šių procesų centre bus miestai.

Prognozuojama, kad 2050 m. daugiau nei du trečdaliai viso pasaulio žmonių gyvens urbanizuotose teritorijose. Jose bus sukuriama absoliuti dauguma pasaulio paslaugų ir gaminių. Visos planetos ir valstybių gerovė bus visiškai priklausoma nuo miestų ekonomikos. Besivystančiose šalyse net 40 proc. žmonių gyvens lūšnynuose, todėl skurdo, vandens trūkumo, taršos, nusikalstamumo ar socialinės problemos niekur nedings, tačiau visų šių procesų centre bus miestai.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. birželio

Apklausos rodo, kad maždaug pusė mūsų šalies gyventojų visiškai nesportuoja. Tad aktyvia fizine veikla lietuvius planuojama sudominti siūlant dalyvauti nemokamose mankštose, kurios šią vasarą organizuojamos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje. Mokytis pilateso ir kalanetikos pratimų, užsiimti klasikine aerobika, šokti Lotynų Amerikos šokius sostinėje galima kiekvieną sekmadienį nuo 13 val. Vingio parke arba pievoje prie Baltojo tilto. Tuo pačiu laiku mankštos vyksta ir Kaune Santakos parke, o Panevėžyje (parke Parko g.) ir Šiauliuose (Beržynėlio parke) nemokamai mankštintis galima ketvirtadieniais nuo 18 val.
Vilniuje taip pat organizuojamos MTB kalnų dviračių pamokėlės, taiči mankštos prie Baltojo tilto, Vingio parke keturis kartus per savaitę – bėgimo treniruotės. Kaune ir Klaipėdoje bėgioti kartu su bendraminčiais kviečiama rečiau. Uostamiestyje ir Palangoje siūlomos kalanetikos mankštos, Nidos paplūdimyje galima išmokti jogos pratimų.
„Žmonėms labai reikėjo tokių masinių mankštų. Į treniruotes sostinėje susirenka po 50–60 vilniečių. Dažnai prie būrio sportuojančiųjų prisidėjęs vienas žmogus kitą kartą jau atsiveda penkis draugus. Sportas suteikia puikių emocijų, tad, pradėjęs nuo nemokomo užsiėmimo, vėliau žmogus tikrai mankštinsis savarankiškai“, – neabejoja vienas iš nemokamų mankštų organizatorių VšĮ „Sveikas miestas“ direktorius Mantas Paulauskas.
Kitas masinių treniruočių iniciatorius sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis sako, kad sportuoti su bendraminčiais kur kas smagiau nei po vieną, todėl tokios mankštos, jo nuomone, formuoja sveiko gyvenimo įpročius.

Visoje Lietuvoje – tiek didmiesčiuose, tiek provincijoje – vyrauja tų pačių prekybos tinklų parduotuvės, užtat pirkėjų poreikiai skirtinguose miestuose ir miesteliuose labai skiriasi.

Panagrinėjus pirkinių krepšelius miestuose ir provincijoje matyti, kad gerokai skiriasi tiek perkami būtiniausi produktai, tiek ir pirkėjų išlaidos.
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vidutinis pirkinių krepšelis Vilniuje daugiau kaip 22 proc. brangesnis nei, pavyzdžiui, Panevėžyje. Be to, vilniečių vidutiniame krepšelyje yra 14 proc. daugiau prekių nei panevėžiečių.
„Palyginome savaitgalio apsipirkimą Vilniuje, Panevėžyje ir visoje Lietuvoje sausio pabaigoje–vasario pradžioje ir pastebėjome, kad sostinės gyventojai šiuo laikotarpiu pirko maždaug 6 proc. brangesnius produktus nei panevėžiečiai. Taip pat paaiškėjo, kad vidutinis sostinės gyventojo pirkinių krepšelis yra maždaug 5 proc. brangesnis nei visos Lietuvos pirkėjo krepšelis“, – kad vilniečiai išleidžia daugiau, tvirtina prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė.
Panašias tendencijas atskleidžia ir kitų didžiųjų prekybos tinklų duomenys. Pavyzdžiui, „Norfos“ pirkėjai sostinėje, palyginti su mažesnių miestelių pirkėjais, išleidžia apie 15 proc. daugiau. „Vilniuje gyvenantys pirkėjai yra išrankesni, perka brangesnes, geresnės kokybės prekes, o mažesniuose miesteliuose paklausesni pigesni ir paprastesni produktai“, – pagrindinius skirtumus nurodo „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Prekybininkai taip pat pastebi, kad daugelyje miestų ir miestelių labiau perkami vietos gamintojų maisto produktai, tokie kaip duona ar pienas. Taigi klaipėdiečiai labiau perka Klaipėdos duoną, biržiečiai – Biržų duoną, o Rokiškio gyventojų pieno produktų krepšelį atitinkamai sudaro daugiausia „Rokiškio pieno“ gaminiai.

Praėjusią savaitę Vilniaus meras Artūras Zuokas per radijo stotis ir kitus informacijos sklaidos šaltinius kvietė susirinkti visus turinčiuosius originalių verslo idėjų. Žinoma, šis žingsnis apkaišytas viešųjų ryšių plunksnomis, bet iš esmės tai gera idėja ir sveikintinas projektas.
Tačiau jo nepakanka. A.Zuokui reikėtų prasukti dar vieną reklaminę kampaniją ir sukviesti visus turinčiuosius idėjų bei žinių, kaip valdyti miestą ir kaip miesto plėtrą įkišti bent į kažkokius civilizuotumo rėmus. Nes tai, kas Vilniuje (ir ne tik jame, bet ir Kaune bei kituose didesniuose šalies miestuose) vyko per pastaruosius dvidešimt metų, galima pavadinti penkiais negatyviais žodžiais: chaosas, eklektika, savivaliavimas, profanizmas ir gėda.
Iš esmės Vilniaus plėtra niekuo nesiskyrė nuo kokio nors Brazilijos San Paulo lūšnynų kvartalų plėtros: statė kas kur norėjo, ką norėjo ir kaip norėjo. Praktiškai visi Vilniaus priemiesčiai (gal su kokiomis dviem išimtimis) atrodo kaip kažkoks nesusipratimas, kur nei pačiam yra ką pažiūrėti, nei svečiui iš užsienio parodyti.
Net nežinai, kaip elgtis, kai svečias iš užsienio paprašo parodyti Vilnių. Na, pavedžioji po Senamiestį ir tenka sakyti: “Tai beveik ir viskas, ką turime parodyti.” Nejaugi veši svečią į Žirmūnų “chruščiovkes”, “Perkūnkiemį” (tiksliau, “kartonkiemį”), Balsių individualių namų masyvą ar į Kairėnus. Na, nebent turi tikslą ką nors išgąsdinti, atgrasyti ar parodyti, kad Lietuva yra trečiojo pasaulio šalis.
Taigi, nors formaliai ir nesame tokia šalis, tačiau pažvelgus į pastarojo dvidešimtmečio statybas kyla tik viena išvada: esame necivilizuota, atsilikusi trečiojo pasaulio valstybėlė, kurioje miestai plečiasi ir namai kyla be jokios sistemos ir be jokių taisyklių.
Pasižvalgykime po Liuksemburgą ar Austriją. Ten centimetrų tikslumu nurodyta, kur kokį namą galima statyti, kokia spalva dažyti, kokio jis turi būti aukščio, kokie jame galimi langai ir garažo vartai. Taip formuojama architektūrinė vienovė ir darna su aplinka. O pas mus? Mes kuriame savo lietuvišką tvarką. Tiksliau, netvarką. Pas mus kvartalai statomi pagal vieną taisyklę: nesvarbu, kad nežmoniškai, svarbu kitoniškai. Štai pasistato vilnietis namą, ir nepasakysi jam, kad statinys visiškai iškrinta iš konteksto, bjauroja bendrą vaizdą. “Ne tavo reikalas, – tuoj atskrieja replika. – Kaip noriu, taip statau, kur noriu, ten gyvenu.”
Arba pokšt, iškyla Kauno Laisvės alėjoje “stiklainis” arba Vilniaus Gedimino prospekte “Novotelis”, ir nieko. O juk už visas tas nesąmones, už visą tą anarchiją statybose, už visus tuos gėdingus projektus yra atsakingi žmonės. Bet jų pavardės – tabu, o apie bausmes jiems apskritai šventvagiška galvoti.
Taigi ilgainiui atsakomybė kris visai mūsų kartai. Vaikščios mūsų vaikai bei anūkai ir stebėsis: štai mūsų proproseneliai prisidėjo prie gražių senamiesčių suformavimo, mūsų seneliai statė ir gyveno “chruščiovkių” miegamuosiuose mikrorajonuose, bet jie nekalti, nes tai buvo prievartinė sovietinė sistema, o ką čia mūsų tėvai 1990–2020 m. pristatė? Liūdna, ir tiek.

JAV energetikos sekretorius Stevenas Chu (Stivenas Ču) sekmadienį pripažino, jog dėl Japoniją apėmusios branduolinės krizės gali būti atsisakyta planų statyti naujus atominius reaktorius netoli didžiųjų Amerikos miestų.

Šis ir kiti komentarai demonstruoja smarkiai pakitusį JAV pareigūnų požiūrį į atominių jėgainių saugumą, kuris šiuo metu yra kruopščiai tikrinamas.

“Be abejo, dabartinis ir būsimas reaktorių išdėstymas bus kitoks negu galėjo būti anksčiau, – S.Chu atsakė į klausimus apie Indian Pointo atominę elektrinę, esančią netoli Niujorko. – Visuomet, kai įvyksta rimta avarija, turime pasimokyti iš šių nelaimių ir judėti į priekį.”

Tuo tarpu JAV Branduolinio reguliavimo komisijos (NRC) pirmininkas pareiškė, kad jo agentūra peržiūrės Amerikos atominių jėgainių panaudoto branduolinio kuro saugojimo procedūras.

Padėtis panaudoto kuro saugyklose avarijos ištiktoje Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje kelia didžiausią susirūpinimą Japonijos pareigūnams, mėginantiems išvengti radiacijos nuotėkio ir atkurti reaktorių valdymą.

“Prieš penkias dienas visi buvo susirūpinę dėl žemės drebėjimų, cunamių ir reaktorių aušinimo, – NRC pirmininkas Gregory Jaczko (Gregoris Jačkas) sakė naujienų agentūrai “The Associated Press”. – Šiandien visi jaudinasi dėl panaudoto kuro saugyklų. Kol ši (problema) nebus išspręsta, nežinosime, į kokius svarbiausius veiksnius reikia atsižvelgti”.

Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas) siekia, kad būtų iš naujo peržiūrėtos saugumo sąlygos Indian Pointo jėgainėje, esančioje už 65 kilometrų į šiaurę nuo Niujorko.

80 kilometrų atstumu nuo šios elektrinės gyvena daugiau nei 21 mln. žmonių.

S.Chu, kuris davė interviu televizijų “Fox News” ir CNN laidoms, nurodė, kad pareigūnai įsitikinę, jog Indian Pointo jėgainė yra saugi, tačiau atsižvelgiant į nelaimę Japonijoje bus atliktas tyrimas, ar ši elektrinė gali būti toliau eksploatuojama.

+370 5 2058525

Lietuvos miestų savivaldybės šiemet skiria gerokai daugiau lėšų socialinėms pašalpoms nei pernai, rodo BNS surinkti duomenys.

Sostinėje per devynis šių metų mėnesius socialinėms pašalpoms skirta 5,5 karto didesnė suma nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Praėjusiais metais per tris metų ketvirčius socialinių pašalpų išmokėta už 5 mln. litų, o šiais metais – už beveik 28 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybė pašalpoms šiais metais skyrė 2,5 karto didesnę sumą negu pernai. Praėjusių metų lapkritį išmokėta 1,2 mln. litų socialinių pašalpų, šiais metais – 3,1 mln. litų.

Klaipėda pašalpoms skyrė beveik 4 kartus didesnę sumą nei per tą patį laikotarpį pernai. 2009 metais lapkritį ši suma siekė 3,87 mln. litų, o 2010 metais – 14,5 mln. litų.

Šiaulių miesto savivaldybei šiais metais pašalpoms teko skirti 3 kartus didesnę sumą negu praėjusiais metais. Pernai rugsėjį išmokėta pašalpų už 2 mln. litų, šiemet – už beveik 6 mln. litų.

Išaugus pašalpų skaičiui, savivaldybės prašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos papildomų lėšų. Anot šios ministerijos ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Burbaitės, lėšų socialinei paramai reikia daugiau dėl išaugusio nedarbo ir sumažėjusių gyventojų pajamų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius BNS sakė, kad kol kas pinigų pašalpoms nestinga, jos mokamos laiku. Tačiau baiminamasi dar didesnio prašančiųjų kompensacijų už šildymą antplūdžio.

Jau dabar šiauliečiai skundžiasi, kad eilėse tenka pralaukti ne vieną dieną. Šiaulių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojos teisinasi nespėjančios aptarnauti klientų, nes sumažinta etatų.

Vilniaus Socialinės paramos centre eilės ne tokios ilgos, kadangi asmenys gali būti aptarnaujami išankstinės registracijos tvarka. Į priėmimą pas Socialinių išmokų skyriaus specialistus dėl kompensacijų skyrimo šių metų lapkričio mėnesiui jau užsiregistravo beveik 7 tūkst. žmonių.