Daugiausiai į valstybės biudžetą sumokančių įmonių dešimtukas Lietuvoje keičiasi mažai. Tiek užpernai, tiek pernai, tiek šiemet pirmoje vietoje tvirtai laikosi naftos bendrovė „Orlen Lietuva“, per pirmąjį šių metų pusmetį sumokėjusi 974,2 mln. Lt mokesčių. Pernai per visus metus jos indėlis į biudžetą buvo 1,07 mlrd. Lt.
Toliau rikiuojasi tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, sumokėjusi 390 mln. 158 tūkst. Lt mokesčių. Pernai bendrovė iš viso sumokėjo 432,6 mln. Lt.
Trečioje vietoje atsidūrė didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais bendrovė „Mineraliniai vandenys“, šiemet per šešis mėnesius valstybės biudžetą papildžiusi 326,2 mln. Lt. Pernai per visus metus bendrovė sumokėjo 367,7 mln. Lt mokesčių. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad visų čia paminėtų bendrovių sumokamų mokesčių dalyje didžiausias yra akcizo mokestis, o tai nėra šių bendrovių nuopelnas – tai tiesiog prievolė.
Ketvirtą vietą tarp didžiausių mokesčių mokėtojų užima energetikos akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, šiemet sumokėjusi jau 313,7 mln. Lt mokesčių. O toliau eina vėlgi didieji akcizo mokesčio mokėtojai: „Lietuva Statoil“ valstybės biudžetą papildė 254,3 mln. Lt sumokėtų mokesčių indėliu, UAB „Lukoil Baltija“ – beveik 178 mln. Lt, alkoholinių gėrimų gamintoja AB „Stumbras“ – 135,5 mln. Lt ir didžausių mokesčių mokėtojų dešimtuko naujokė prekybos degalais ir naftos produktais bendrovė „Okseta“ – 122 mln. Lt.
Taigi daugiausiai mūsų šalies biudžetą mokesčiais papildo energetikos ir prekybos degalais bei naftos produktais bendrovės, taip pat tabako ir alkoholio gamyba ar prekyba užsiimančios įmonės. Be jų, dešimtuke tėra dvi bendrovės – šeštoje vietoje esanti „Maxima LT“ su 252,7 mln. Lt sumokėtų mokesčių ir dešimtoje vietoje atsidūrusi sandėliavimo UAB „Ave-Matrox“ (119,4 mln. Lt).
Pasak ekonomikos profesoriaus Jono Čičinsko, toks dešimtukas susidarė todėl, kad šios bendrovės pačios yra stambios, vykdančios didelę apyvartą. Be to, akcizo mokesčiai, palyginti su visais kitais, yra kelis kartus didesni, todėl ir pakelia juos mokančias bendroves į didžiausių mokesčių mokėtojų viršūnę.

BFL

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje, Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 2071,6 Lt. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis 2,4 proc. sumažėjo, o per metus, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, 2 proc. padidėjo. Taigi darbo užmokesčio svyravimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę tebėra labai nedideli ir gerokai atsilieka nuo infliacijos. Įmonėse, kurios nuolat patenka į kasmet sudaromus geidžiamiausių darbdavių sąrašus, padėtis panaši: nors matyti pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai, atlyginimai daugelyje jų išlieka stabilūs arba didėja labai nedaug.
Atlyginimas lietuviams, personalo atrankos įmonės “Grafton Recruitment” apklausos duomenimis, yra pagrindinis kriterijus renkantis darbdavį. Tad kokios įmonės Lietuvoje savo darbuotojams šiandien moka daugiausiai? Nors daugelyje bendrovių darbo užmokesčio dydis yra konfidenciali informacija, “Veidas” pamėgino praskleisti šią paslapties skraistę.

Išskirtinės algos – tik išrinktiesiems

Atlyginimų burbulas subliūško. Priešingai nei iki krizės, dabar daugelyje įmonių nusistovėjo, anot “Grafton Recruitment” vadovės Dianos Mečanecaitės, protingi atlyginimai. “Atlyginimai tapo proporcingi keliamiems reikalavimams”, – lūžį apibūdina D.Mečanecaitė.
Tai galima pasakyti ir apie tokias tarptautines bendroves, kaip “Barclays”, kuri pernai Vilniuje atidarė technologijų centrą, ar grynųjų pinigų perlaidų bendrovę “Western Union” – garsias įmones, kuriose, apklausų duomenimis, dirbti svajoja dauguma lietuvių. Vidutiniai atlyginimai jose gerokai didesni nei šalies vidurkis, bet ne tokie dideli, kad iškreiptų rinką. “Veido” šaltinių duomenimis, “Barclays” technologijų centre dirbantys lietuviai IT specialistai uždirba po 6–8 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių. Taigi dalis “Barclays” specialistų uždirba iki keturių kartų daugiau nei vidutinis lietuvis. Viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Mantas Nocius teigia, kad “Barclays” specialistų atlyginimai didesni nei daugelyje Lietuvos IT įmonių.
Didžiausi IT specialistų atlyginimai Lietuvoje svyruoja ties 5–7 tūkst. Lt riba. “Veido” žiniomis, iš IT įmonių didžiausias specialistų atlyginimų vidurkis yra “Barclays” technologijų centre, bendrovėse “Alna”, “Atea” (buvusi “Sonex”), “Baltic Amadeus”.
Tiesa, mūsų šaltinių teigimu, keletas lietuvių, gavusių taip trokštamą darbą “Barclays”, jau spėjo nusivilti: jie tikina, kad didžioji IT specialistų dalis atlieka monotonišką darbą pagal instrukcijas, todėl grįžo pas lietuvių darbdavius, nors ir už mažesnę algą.
IT, finansų, naftos, farmacijos, alkoholio ir tabako sektorių įmonės paprastai siūlo didžiausius atlyginimus rinkoje, tačiau visose egzistuoja didelės atlyginimų “žirklės” tarp žemiausios ir aukščiausios grandies darbuotojų. Tai reiškia, kad sėkmingiausia veikla užsiimančių šių sektorių įmonių vadovai uždirba po keliolika tūkstančių litų, o eiliniai darbuotojai – porą tūkstančių litų per mėnesį. “Tai sektoriai, kuriuose tos pačios pozicijos atlyginimai šiek tiek didesni nei kitur. Tačiau paprastai itin gerai įmonėje uždirba tik keli žmonės, o daugumos darbuotojų atlyginimai neišsiskiria”, – teigia “Search Group” tiesioginės personalo paieškos konsultantė Ingrida Vitkienė.
Pavyzdžiui, kažin ar SEB banką geidžiamiausiu darbdaviu šiemet išrinkę lietuviai labai trokštų dirbti banko klientų aptarnavimo srityje: aptarnaujančio personalo vidutinis atlyginimas 2010 m. pabaigoje buvo ne itin įspūdingas ir siekė 2069 Lt prieš mokesčius. Vidutinis specialistų atlyginimas – 3341 Lt, tad irgi neatrodo pribloškiamai. Tačiau būti banko vadovais turbūt norėtų daugelis: vidutinis vadovaujančių darbuotojų atlyginimas SEB yra 9921 Lt neatskaičius mokesčių.
Šiaulių bankas į geidžiamiausių darbdavių dvidešimtuką nepatenka, nors čia vidutinis vadovų atlyginimas yra dar didesnis ir praėjusių metų gale siekė 14 910 Lt. Krizė apkarpė ir šio banko vadovų algas, nes, pavyzdžiui, 2008 m. vidutinis jų darbo užmokestis siekė net 23 039 Lt. Tiesa, tokius atlyginimus Šiaulių banke gauna vos aštuoni asmenys, o visų kitų banko tarnautojų vidutinis atlyginimas praėjusių metų pabaigoje sudarė 1967 Lt – tai netgi šiek tiek mažiau už dabartinį šalies vidurkį (2008 m. buvo 2410 Lt).
Bankai daug investuoja į savo įvaizdį, tad daug kas patiki, kad ten tikros aukso kasyklos. Vadovams – gal ir taip (be to, jie naudojasi ir kitomis privilegijomis, pavyzdžiui, važinėja tarnybiniu automobiliu), bet jų yra nedaug, o kai kuriems žemiausios grandies bankų tarnautojams, pavyzdžiui, vos per tūkstantį litų į rankas gaunantiems klientų aptarnavimo vadybininkams, net gėda kam nors prisipažinti, kad dirba banke, o vos suduria galą su galu. Deja, dirbusieji bankuose sako, kad ir karjeros galimybės ten labiau teorinės.
Taigi Lietuvoje dažnai svarbiau ne tai, kur dirbi, o kas esi, – galima būtų paminėti daugybės įmonių pavadinimus, kurie niekam nebus žinomi, bet jose pavieniai darbuotojai, kuriantys didžiausią pridėtinę vertę, uždirba milžiniškus pinigus.

Uždarbis rinkoje suvienodėjo

Po krizės nebeliko ir itin didelių atlyginimų skirtumų tarp panašaus dydžio bei apyvartos bendrovių. Atlyginimai mažėjo net ir tose įmonėse, kuriose jie buvo gerokai didesni nei vidurkis, o lig šiol buvę skirtumai jau nebe tokie ryškūs. Taigi didžiausiose ir žinomiausiose bendrovėse atlyginimai šiandien labai panašūs.
Jei kalbėsime apie visus darbuotojus apskritai, o ne vien apie einančius išskirtines vadovaujamas pareigas, šiek tiek didesnėmis algomis, tarkime, telekomunikacijų srityje, pasižymi bendrovė “Teo LT”. 2010 m. vidutinis “Teo” darbuotojų darbo užmokestis siekė 3500 Lt. Beje, bendrovės personalo skyriaus direktorius Edis Kasperavičius teigia, kad pastaruosius kelerius metus, nepaisant ekonomikos nuosmukio, visas įmonės darbuotojų atlygis – darbo užmokestis, priedai, sveikatos draudimas ir pan. – iš esmės nesikeitė.
Tarp gamybos įmonių atlyginimais išsiskiria tabako pramonės milžinė “Philip Morris Lietuva”, taip pat patenkanti tarp geidžiamiausių darbdavių. Pavyzdžiui, gamybos darbuotojų, dirbančių pamainomis, vidutinis atlyginimas siekia 3700 Lt. “Mažiausias atlyginimas gamykloje yra du kartus didesnis nei oficialus minimumas. Taip pat turime ir socialinių priedų sistemą, apimančią įmokas į kaupiamuosius pensijų fondus, sveikatos draudimą, visi darbuotojai apdrausti gyvybės draudimu, jiems kompensuojamos sportinės veiklos ir sveikatingumo paslaugos. Rūpindamasi darbuotojų patogumu bendrovė organizuoja jų atvežimą į darbą ir parvežimą”, – vardija “Philip Morris Baltic” korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Gintautas Dirgėla.
Tarp gamybininkų algomis išsiskiria ir apie 1400 darbuotojų turinti AB “Achema” – čia vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį pusmetį buvo 3384 Lt. Kaip sako “Achemos” generalinis direktorius Jonas Sirvydis, sunkmečiu vidutinis darbo užmokestis buvo nukritęs į 2004 m., o šiemet priartėjo prie 2007 m. lygio – pirmąjį metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, jis padidėjo 58 proc. “Deja, galimybes darbuotojams uždirbti dar daugiau riboja nuolat kylanti pagrindinės žaliavos – gamtinių dujų kaina bei mūsų valstybei diktuojamos vienintelio dujų tiekėjo sąlygos”, – teigia J.Sirvydis.
Daugiau už šalies vidurkį uždirba ir kai kurių baldų pramonės įmonių darbininkai, pavyzdžiui, “Vilniaus balduose” vidutinis jų atlyginimas 2010 m. pabaigoje siekė 2637 Lt. Specialistai čia uždirba vidutiniškai 4101 Lt per mėnesį. Na, o vidutinis vadovų atlyginimas “Vilniaus balduose” – 16 184 Lt.
Didesnių atlyginimų galima tikėtis ir energetikos sektoriuje. Pavyzdžiui, “Lietuvos energijos” darbininkų vidutinis darbo užmokestis siekia 2683 Lt, o specialistų – 4054 Lt. Tiesa, įmonės vadovo Daliaus Misiūno atlyginimas yra daugiau nei keturiskart didesnis – 19,9 tūkst. Lt. Tiek pat uždirba ir “Lesto” generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius, o darbuotojų atlyginimai čia šiek tiek mažesni nei “Lietuvos energijoje”.
Taigi gerai uždirbti įmanoma ir Lietuvoje, bet tam reikia išskirtinių gebėjimų ir, žinoma, sėkmės. O bendro atlyginimų šuolio rinkoje, koks buvo iki krizės, šiandien nežada joks ekspertas. Kaip sako atlygio tyrimus atliekančios įmonės “Consulteam Baltics” direktorius Žilvinas Akelis, metinis algų kilimas šiemet turėtų siekti tik 2–3 proc. “Be to, jau aišku, kad artėja nauja recesija ir atlyginimams tai tikrai atsilieps”, – prognozuoja Ž.Akelis.

Prieš dvidešimtmetį smarkiai kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė. Aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam.

Didžiausia Europos teršėja nevyriausybinė Aplinkosaugos investicijų organizacija šiemet paskelbė Vokietijos energetikos milžinę E.ON AG. Ji kasmet išmeta šešis kartus daugiau CO2 negu visa Lietuva.
Į didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių Lietuvoje viršūnę be konkurencijos iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Jos į šį sąrašą patenka todėl, kad į atmosferą išleidžia ir daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų, ir teršalų, tiesiogiai kenkiančių žmonių sveikatai (sieros ir azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksidų ir t.t).
Nors išmetamų teršalų kiekiai Lietuvoje vis dar skaičiuojami šimtais tūkstančių tonų (2009 m. bendra teršalų emisija į atmosferą, be šiltnamio dujų, siekė 392 tūkst. tonų), didžiausios įmonės teršalų kiekį nuo sovietmečio yra sumažinusios kartais. Paisyti aplinkosaugos reikalavimų jas privertė investuotojai iš užsienio, griežti europiniai aplinkosaugos reikalavimai ir noras eksportuoti į Europos Sąjungos šalis – aplinkosaugos reikalavimus ignoruojanti įmonė paprasčiausiai nerastų klientų Europos rinkoje.
Didžiausia Lietuvos teršėja “Orlen Lietuva”, buvusi “Mažeikių nafta”, 1991 m. į atmosferą išmetė 54 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o pernai – 23,9 tūkst. tonų. Kone perpus sumažėjo teršalų kiekis milijonui tonų naftos pagaminti. Mažiau teršalų išmetama ir į vandenį, nes šiemet “Orlen Lietuva” išbraukta iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo – vienintelė šiame sąraše dar juoduojanti Lietuvos pramonės įmonė yra “Lifosa”.
Kita vertus, ir “Lifosa” išmeta į orą jau gerokai mažiau teršalų. Kauno rajono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas Kazys Mikalauskas pamena, kad iš gamybą pradėjusios “Lifosos” 1965 m. į orą patekdavo per 10 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o pernai šis rodiklis siekė 2,3 tūkst. tonų.
“Matote, koks skirtumas. Viskas pradėjo smarkiai keistis, kai 15 proc. “Lifosos” akcijų įsigijo viena JAV bendrovė ir gerokai patobulino technologijas. Po to įmonę nupirko rusai, bet amerikiečių pradėti taikyti principai išliko. Tai viena jautriausiai reaguojančių ir daugiausiai į aplinkosaugą investuojančių mūsų rajono įmonių”, – bendrovę giria K.Mikalauskas.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros vedėjas Augustinas Lenkutis priduria, kad ketvirtoje sąrašo vietoje esantis “Akmenės cementas” taip pat teršalų dabar išmeta perpus mažiau, nors gamybos apimtys išlikusios tokios pačios: 1997 m. įmonė išmetė 8 tūkst. tonų teršalų (be CO2), o 2010 m. – 3,4 tūkst. tonų. Be to, pasak A.Lenkučio, įmonė iki 2013 m. planuoja baigti statyti naują cemento gamybos liniją ir vietoj šlapiojo įsisavinti sausą gamybos būdą, kuris leis sumažinti kuro sąnaudas, o kartu ir anglies monoksido, azoto oksidų, šiltnamio dujų, kietųjų dalelių išmetimą.
“1990-aisiais Akmenės rajone kadagių – švaraus oro indikatoriaus – niekur nesimatė, o dabar jų pilna. Aišku, gyvendami pramoniniame rajone negalėtume norėti, kad oras būtų toks kaip vidury Labanoro girios, bet oro kokybė stipriai gerėja”, – neabejoja aplinkosaugininkas.
Tokios pat tendencijos ir antroje teršėjų sąrašo vietoje esančioje “Achemoje”: sovietmečiu įmonė į aplinką išmesdavo apie keliolika tonų teršalų (be CO2), 1994 m. – 5,9 tūkst. tonų, o 2010 m. – 1,9 tūkst. tonų. Į antrą didžiausių teršėjų sąrašo vietą šią įmonę iškelia didelis šiltnamio dujų kiekio išmetimas.

Dėl mažesnio teršimo dėkingi krizei

Nors nepriklausomybės atkūrimo pradžioje nemaža dalis taršios pramonės įmonių žlugo, o kitos persitvarkė, išmetamų teršalų kiekį sumažindamos keliais kartais, vėlesniais metais šis rodiklis mažėjo gana nuosaikiai, o per ekonominį pakilimą net ėmė didėti. Nepaisant naujų aplinkosaugos technologijų diegimo, didesnį teršimą skatino kylantis vartojimas ir gamyba. Be to, smarkiai didėjo automobilių tarša. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vyriausiojo patarėjo Liutauro Stoškaus, pastaraisiais metais tarša iš transporto sektoriaus aplenkė ilgą laiką šiuo požiūriu pirmavusį energetikos sektorių ir sudarė arti 45 proc. visų į aplinkos orą išmetamų teršalų. Pramonės tarša 2009 m. tesudarė 20 proc.
Vis dėlto ekonomikos augimo laikotarpiu stebėtą išmetamų teršalų didėjimą pristabdė atslinkusi krizė. “Pagrindinis oro teršalų emisijos sumažėjimas įvyko paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje. Šio šimtmečio pradžia pasižymėjo tolesniu silpnu emisijos mažėjimu, bet nuo 2005 m. buvo stebimas silpnas didėjimas. Jį pakoregavo ekonominė krizė: 2009 m. teršalų išmetimas sumažėjo 4 proc. ir nukrito į 2004 m. lygį”, – tvirtina L.Stoškus. Labiausiai sumažėjo tarša iš transporto sektoriaus – beveik 6,8 proc.
Sumažėjo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (ŠESD), išmetamas į atmosferą. Deja, ne tiek, kiek mažėjo BVP: Lietuvoje išmetamų į atmosferą ŠESD kiekis 2009 m. buvo 21,6 mln. t – 10 proc. mažiau nei prieš metus, o BVP sumažėjo 15 proc.
Nepaisant teigiamos tendencijos, Aplinkos apsaugos politikos centro konsultantas Romas Lenkaitis svarstė, kad ši tendencija ilgai neišsilaikys, nes vartojimas atsigaus ir įmonės vėl gamins daugiau, taigi ir išmes daugiau teršalų. Šią prognozę pagrindžia ir pirmieji praėjusių metų statistikos duomenys. Nors bendros šalies statistikos dar nėra, šimtas didžiausių CO2 išmetėjų, didžiausios pramonės ir energetikos įmonės, 2010 m. į atmosferą išleido 6,4 mln. tonų CO2, kai 2009 m. – 5,7 mln., o 2008 m. – 6,1 mln. tonų. Tiesa, pernai stebėtą padidėjimą aplinkosaugininkai sieja ne tiek su pramonės gamybos apimtimis, kiek su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, nes Lietuvos elektrinės išmetamas CO2 per metus padidėjo beveik du kartus.

Visą publikacijos tekstą su didžiasių gamtos teršėjų sąrašu jau nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, įsigykite elektroninę žurnalo versiją “veidas.lt” svetainėje (http://www.veidas.lt/332011) arba skaitykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

2010 metų sausio-spalio mėnesiais didžiausi Lietuvos mokesčių mokėtojai sumokėjo beveik 398 mln. litų (6,4 proc.) mokesčių ir kitų įmokų mažiau nei per tą patį 2009 metų laikotarpį.

Didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje pernai išliko Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdoma Lietuvos naftos bendrovė “Orlen Lietuva” – ji 2010 metų sausį-spalį valstybei sumokėjo 865,463 mln. litų, rašo žurnalas “Versus”, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis.

Tabako gamybos bendrovė “Philip Morris Baltic” pernai per dešimt mėnesių į valstybės iždą pervedė 342,141 mln. litų, Rusijos ir Vokietijos koncernų “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas” valdoma bendrovė “Lietuvos dujos” – 306,411 mln. litų.

Toliau rikiuojasi bendrovės “Mineraliniai vandenys” ir “Maxima LT”, kurios sumokėjo atitinkamai 294,829 mln. litų ir 271,005 mln. litų.

Už penketuko ribų liko “Lietuva Statoil” (249,034 mln. litų), “Lukoil Baltija” (196,745 mln. litų), “Ave-Matrox” (149,07 mln. litų), “Stumbras” (139,555 mln. litų), “Ekoenergija (110,762 mln. litų).

“Šimto 2010 metais didžiausių įmonių veiklos rezultatai rodo, kad per dešimt 2010 metų mėnesių jų pardavimų apimtis Lietuvoje buvo 4,7 proc. didesnė nei šimto 2009 metais per dešimt mėnesių daugiausia sumokėjusių įmonių, o eksporto (pardavimų, apmokestinamų nuliniu PVM tarifu) per lyginamąjį laiką mastai išaugo net 27,6 procento”, – teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Per 2010 metų dešimt mėnesių labiausiai mokesčių mokėtojų sumažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių įmokų – jos sudarė 88,5 proc. 2009 metų to paties laikotarpio įmokų sumos.

Mažėjo ir informacinių technologijų bei ryšio paslaugų veiklos sektoriaus įmonių įmokos – 102,1 mln. litų – ir sudarė 71,8 proc. 2009 metų to paties laikotarpio įmokų sumos.

Finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje šie rodikliai buvo atitinkamai 96,8 mln. litų ir 59,6 proc., nekilnojamojo turto operacijų veikloje – 30,8 mln. litų ir 88,6 procento.

2010 metais daugelyje ekonominės veiklos sektorių vyko mokesčių mokėtojų rotacija. Pavyzdžiui, kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonės pernai nepateko į šimto daugiausia sumokančių mokesčių mokėtojų sąrašą.

Aktyvi rotacija buvo būdinga ir kitoms įmonėms. “Versus” skelbtą 2009 metų sausio-spalio mėnesių didžiausių mokesčių mokėtojų šimtuką baigė “Ericsson Lietuva”, tačiau 2010 metų to paties laikotarpio sąraše šios bendrovės iš viso nėra. Toks pat likimas ištiko ir “IBM Lietuvą” bei SEB banką.

“Aptariamas sąrašas yra netikslus, nes jis sudaromas remiantis tuo, kiek konkreti įmonė kalendoriniais metais pervedė pelno mokesčio. O ne pagal tai, kiek įmonė iš tikrųjų turi sumokėti ir yra sumokėjusi pelno mokesčio, nes dalis pelno mokesčio yra pervesta kaip avansinė permoka 2009 metais. SEB bankui už 2010 metų sausio-spalio mėn. buvo apskaičiuota sumokėti 28 mln. litų. Bankas juos realiai sumokėjo dar 2009 metais avansu, tad 2010 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromame sąraše banko ir neturi būti”, – sakė SEB banko Ryšių su žiniasklaida atstovas Arvydas Žilinskas.

Vietoje į sąrašą nepatekusių bendrovių atsirado naujų įmonių, per 2010 metų sausio-spalio mėnesius šimtuke pelniusių didžiausių mokesčių mokėtojų vardą.

Tai Ispanijos energetikos bendrovė “Iberdrola Ingenieria y Construccion”, “ALSO Lietuva”, “EVD”, “Litgrid”, “Gelsva”, Nordea Finance Lithuania”, Electrolux” ir kitos.

Banko “Finasta” analitikai prognozuoja, kad dividendais valstybės iždą kitąmet papildys 4 įmonės, iš viso į biudžetą jos suneš apie 127 mln. litų (jei dividendus mokės ir įmonė “Lesto”). Tai reiškia, kad bendra dividendams skiriama suma sieks 216 mln. litų.

Tiek “Finastos”, tiek kiti analitikai prognozuoja, kad didesniais nei įprasta dividendais kitąmet, labiausiai tikėtina, pamalonins “Klaipėdos nafta”, kurioje valstybė valdo 70,63 proc. akcijų paketą. Jie, “Finastos” prognozėmis, sieks apie 0,11 lito už akciją (palyginti, už 2009 metus mokėta 0,05 lito, už 2008 metus – 0,04 lito už akciją).

“Turint omenyje, kad jau dabar įmonė turi apie 63 mln. litų grynųjų pinigų, toks dividendų mokėjimas nesukeltų sunkumų, juolab kad pinigų srautai ateinančiais metais turėtų būti gana dideli. Beje, įmonė, skirstydama 2010 metų. pelną, gali mažinti kitus rezervus ir taip didinti mokėtinų dividendų sumą. Tokiu atveju būtų galima kalbėti ir apie 50-60 mln. litų 2010 metų dividendus”, – sakė “Finastos” finansų analitikas Tadas Povilauskas.

Investuotojų asociacijos valdybos narys Vytautas Plunksnis taip pat teigė, kad “Klaipėdos nafta” turi sukaupusi grynųjų pinigų daugiau nei šiemet uždirbs pelno, todėl teoriškai galėtų išmokėti šią sumą akcininkams.

“Tačiau dividendai gali būti ir mažesni, nes įmonei reikia lėšų finansuoti planuojamas susirūstintų dujų terminalo statybas”,- mano jis.

“Finasta” prognozuoja, kad “Lietuvos energija” 2010 metų dividendams skirs apie 40 mln. litų (0,08 lito akcijai), o “Lesto” – 60 mln. litų (0,1 lito).

Pasak T.Povilausko, visai tikėtina, kad LE dividendus mokės, kadangi įmonė po atskyrimo liks su ganėtinai nemažu 1,6 mlrd. litų sukauptu nepaskirstytuoju pelnu ir turės gana nemenką pinigų rezervą.