Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, šaliai rengiantis įtemptoms deryboms dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, netikėtai sušaukė pirmalaikius visuotinius rinkimus. Britai prie balsadėžių rinkti naujos valdžios eis ne 2020-aisiais, o jau šiemet – birželio 8 dieną.

Rima JANUŽYTĖ

„Mums reikia visuotinių rinkimų, ir mums jų reikia dabar. Šią akimirką turime vienintelį šansą tai padaryti – turime spėti, kol neprasidėjo išsamios derybos“, – savo netikėtą ir gana drąsų žingsnį aiškina Th. May, anksčiau neleidusi nė pamanyti, kad galėtų priimti tokį sprendimą. Netgi priešingai – ji kelis kartus patikino, kad jai vadovaujant pirmalaikių rinkimų tikrai nebūsią.

Taigi Th.May ir, regis, visos Konservatorių partijos vadovybės sprendimas dėl pirmalaikių rinkimų buvo netikėtas. Iškart po pernykščio referendumo, prieš pat užimdama vyriausybės vadovo postą, Th.May teigė, kad jai einant premjero pareigas išankstinių rinkimų nebus, – ji konkrečiai atmetė tokią galimybę savo kalboje birželio 30 dieną.

Tuomet jau rugsėjį, duodama interviu laidoje „Andrew Marr Show“, Th.May tvirtino, kad Jungtinei Karalystei reikalingas stabilumo laikotarpis po netikėtų referendumo rezultatų. „Neskelbsiu pirmalaikių rinkimų. Esu aiškiai sakiusi, kad manau, jog mums reikia stabilumo ir laiko susitvarkyti su problemomis, o tada paskelbti rinkimus 2020 metais“, – tada sakė vyriausybės vadovė.

Tokią pat žinią ji skelbė ir savo kalėdiniame sveikinime. Pastebima, kad dar praėjusį mėnesį Dauning Strytas teigė, jog pirmalaikių rinkimų nebus. Tiesa, antradienį Th.May pripažino dėl balsavimo apsisprendusi tik neseniai. „Noriu paaiškinti savo sprendimo priežastį. Praėjusią vasarą, kai šalis balsavo referendume, Britanijai reikėjo stabilumo, garantijos ir stiprios lyderystės. Man tapus premjere vyriausybė būtent tai ir suteikė“, – pareiškė premjerė ir pridūrė sprendimą priėmusi neseniai, kai jos lyderystei ir pasiūlymui dėl išankstinių rinkimų nepritarė kiti parlamentarai.

Tikisi daugiau galių

Pagrindinė priežastis, paskatinusi ją surizikuoti ir rinkėjus vėl pakviesti prie balsadėžių, – siekis išvengti „susiskaldymo Vestminsteryje, kuris keltų pavojų mūsų gebėjimui paversti „Brexit“ sėkme“.

„Leiboristai grasina balsuoti prieš galutinį susitarimą, Škotijos nacionalinė partija nepritaria mūsų veiksmams, liberaldemokratai siekia paralyžiuoti parlamento darbą. Nesu pasiruošusi leisti oponentams trukdyti „Brexit“ deryboms“, – sakė Th.May.

Tokią premjerės iniciatyvą surengti pirmalaikius rinkimus kitą dieną palaikė ir šalies parlamentas. Priminsime, kad pagal Didžiosios Britanijos įstatymus ministras pirmininkas gali sušaukti rinkimus, jei už tai balsuoja du trečdaliai parlamentarų.

Labiausiai rinkimų tikėjosi konservatoriai – jie jaučia gyventojų palaikymą ir tikisi, kad po naujų rinkimų turės kur kas daugiau įtakos ir galios.

Lygiai taip pat konservatorių sėkme per būsimus rinkimus kliaujasi ir pati Th.May – ji puikiai supranta, kad jai itin praverstų tvirta dauguma parlamente, derantis dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos. Juolab kad kai kurie parlamentarai iš Konservatorių partijos yra užsiminę, jog dėl svarbių „Brexit“ aspektų gali balsuoti prieš vyriausybės poziciją.

Pasak Th.May, jeigu jos vadovaujama Konservatorių partija laimės rinkimus, ji turės mandatą nuspręsti dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos tvarkos.

Kita priežastis – Didžiosios Britanijos premjerės veiksmus ribojantis 2015 m. partijos manifestas, prie kurio ji neprisidėjo ir kurio mielai atsikratytų. Jame kalbama apie tokius prioritetus, kaip žūtbūtinis pasilikimas bendrojoje rinkoje ir perteklinis biudžetas.

Dar viena priežastis – galimybė atsikratyti pagrindinio opozicinės Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyno, kurio reitingai sparčiai smunka.

J.Corbynas su leiboristų kairiojo sparno parama 2015 m. rugsėjį, partijai pralaimėjus visuotinius rinkimus, buvo išrinktas jos lyderiu. 67 metų socialistą veteraną J.Corbyną remia eiliniai kairiojo sparno nariai, bet dauguma labiau centre esančių partijos parlamentarų jam nepritaria sakydami, kad jo vadovaujama partija nepatinka viduriniam gyventojų sluoksniui.

Konservatoriai po ankstesnių 2015 m. vykusių rinkimų turi vos 17 vietų daugumą, o dabar, kai kurių analitikų vertinimu, per naujus rinkimus konservatoriai gali laimėti net šimto mandatų dauguma.

Analitikų vertinimu, nenumaldomai artėjant metinei karalienės kalbai, kurioje neabejotinai didžiausias dėmesys bus skiriamas „Brexit“ klausimams, nauji rinkimai Th.May pasitarnaus ne tik pačioje Didžiojoje Britanijoje, bet ir Europoje. Premjerei surengti pirmalaikius rinkimus ir taip derybų partneriams įrodyti, kad žmonės ja pasitiki, yra viešai pataręs ir konservatorių lyderis Williamas Hague’as.

Ekspertai sako, kad dabar tikrai pats palankiausias metas: premjerės reitingai aukšti, aktyvuotas Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis, be to, iki rinkimų Vokietijoje ir Prancūzijoje dar yra laiko. Rinkimų kampanija pasitarnaus kaip savotiškas Th.May „Brexit“ strategijos išbandymas, tačiau yra tikimybė, kad ir vėl ims gilėti visuomenės susiskaldymas. Pasak ekspertų, pagrindinis politikės rankose esantis koziris – teiginiai, esą kitos partijos prieštarauja žmonių valiai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2017-m