Turbūt nesuklysiu rašydamas, kad didžioji dalis žmonių svajoja apie kitokį kūną. Tokį, kokį jie įsivaizduoja gražiu. Yra tikrai ne vienas ir ne du būdai tai pasiekti. Vienas galbūt geresnis už kitą, tačiau viskas įmanoma, jei to labai norėsi.

Arnas Slėnys, asportas.lt

Iš didelio noro kartais išplaukia drastiškos priemonės. Pavyzdžiui: norintysis pokyčių pradeda praktiškai nevalgyti. Atsisako pusryčių ar kurio nors kito maisto dienos metu, valgo tik salotas, stengiasi valgyti visai mažytes porcijas ir panašiai. Prisėdus ir protingai paskaičiavus maistinių medžiagų balansą, sumažintos porcijos gali būti itin naudingos. Visgi, desperatiškai siekiant kuo greičiau atsikratyti svorio, tokie skaičiavimai dažniausiai būna palikti antrame plane. Griebiamasi „bado“ strategijos.

Kiek kalorijų per dieną galima pavadinti „bado streiku“?

Rekomenduojama paros kalorijų norma svyruoja nuo 2000 iki 2800 vyrams ir nuo 1600 iki 2400 moterims. Viskas priklauso nuo fizinio aktyvumo.

Norint atsikratyti nereikalingų kilogramų, idealiausia paros kalorijų norma būtų ~1800 vyrams ir ~1200 moterims.

„Bado streikas“ yra mažiau nei 800 kcal per dieną. Tai jokiu būdu nėra naudinga žmogaus sveikatai. Negali būti jokių argumentų ar sėkmės istorijų. Kokių pasekmių galima sulaukti?

1. MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ TRŪKUMAS

Nevalgydamas, žmogus smarkiai apriboja kalorijų skaičių. Tai reiškia, kad organizmas negali normaliai funkcionuoti.

Esant maistinių medžiagų trūkumui, atsiranda visas sąrašas sveikatos sutrikimų. Keletas pavyzdžių:

• Geležies trūkumas gali sukelti anemiją. Pasireiškia nuovargis, silpnumas ir panašūs simptomai.
• Vitamino D trūkumas gali pakenkti kalcio pasisavinimui – kentės kaulai ir dantys.
• Omega riebalų rūgščių trūkumas ko gero pats blogiausias. Gali pasireikšti tokie sutrikimai kaip depresija, artritas, diabetas ar net esant itin dideliam trūkumui bei kitiems sutrikimams – vėžys.

Žinoma, visa tai neatsitiks per savaitę. Galbūt atrodo, jog ši informacija yra neteisinga ir juokinga. Tačiau garantuoju vieną – piktavališkas nevalgymas visada smarkiai ir skaudžiai atsiliepia.

2. NUOVARGIS

Nevalgant ilgą laiko tarpą, cukraus lygis kraujyje sumažėja. To pasekoje sumažėja ir energijos lygis. Kodėl? Energijos organizmas gauna iš kraujotakoje cirkuliuojančios gliukozės. Iš gliukozės gaminama adenozino trifosfatas (ATP) – kuras smegenims, raumenims ir praktiškai kiekvienai tavo organizme esančiai ląstelei.

Viskas pakankamai paprasta. Pagalvok: ar gali mašina važiuoti be kuro? Ne. Ar tu gali funkcionuoti be maistinių medžiagų? Gali, iki kol organizmas išnaudos esamus riebalų ir raumenų audinius energijai. O vėliau – pradėsi kenkti savo sveikatai.

3. RAUMENŲ MASĖS PRARADIMAS

„Raumenų masė“ galbūt kai kuriam skambės gąsdinančiai. Galbūt kažkas pagalvos „juk kam, pavyzdžiui, merginai raumenų masės?“ arba „Aš nenoriu per daug raumenų, kam man tos masės“. Šiuo atveju kalbu ne apie kultūristo raumenų masę, o sveiko žmogaus raumenų masę.

Tik nepradėk džiaugtis. Kartu su riebalais sudeginama ir raumenų masė.

Kaip ir minėjau aukščiau, nevalgydamas žmogus neduoda organizmui energijos. Taigi, organizmas pradeda jos ieškoti raumenyse ir riebaluose. Iš čia išplaukia vienas pliusas: sudeginami riebalai. Tik nepradėk džiaugtis. Kartu su riebalais sudeginama ir raumenų masė.

Nepaisant bendro silpnumo, gali ilgainiui pastebėti suglebusią odą, negalėjimą užsiimti fizine veikla, nugaros skausmą, sunkumą ilgai vaikščioti.

Galų gale, tavo kūnas tikrai neatrodys taip, kaip planavai.

4. GALVOS SKAUSMAS IŠ ŠIRDIES PROBLEMOS

Jeigu pastebi, kad dažnai spaudžia ar skauda galvą ir vaistai, kava ar miegas nepadeda, problema slypi tavo „bado streike“. Staigus svorio kritimas yra tiesus kelias į varginančius galvos skausmus. Juos sukelia sumažėjęs cukraus, o tiksliau gliukozės lygis kraujyje. Prie to taip pat prisideda ir magnio bei vitamino B9 trūkumas.

Desperatiškos priemonės, tokios kaip badavimas, tik privers tave blaškytis pirmyn ir atgal, niekada taip ir nepasiekiant jokio apčiuopiamo bei naudingo rezultato.

Galiausiai, nevalgymas paliečia vieną svarbiausių tavo organų – širdį. Ilgalaikis trūkumas gali sutrikdyti širdies ritmą ar net privesti prie širdies smūgio. Širdis geriausiai savo darbą atlieka esant normaliam kraujospūdžiui. Taip yra kuomet tinkamai maitinamės, esame fiziškai aktyvūs ir išsimiegame.

KOKIA IŠEITIS?

Yra tikrai nemažai šaunių ir išsamių straipsnių apie sveiką svorio kontroliavimą bei riebalų deginimą. Atmink – nevalgydamas ne tik neatrodysi gražiai, bet ir smarkiai pakenksi savo sveikatai. Straipsnyje paminėjau keletą esminių problemų, tačiau ilgainiui jų atsiranda vis daugiau. Suprantu, kad norisi spjauti ant visų „patarimų“, nieko neklausyti ir tiesiog užsiimti tuo, kas tau atrodo teisinga.

Visgi manau, kad tau patraukliau skamba ilgalaikiai rezultatai, kurie atsilieps ne tik tavo grožiui, bet ir savijautai. Tavo kūnas turi puikią atmintį, tad vieną kartą jį pripratinus prie sveiko rėžimo, reikalui esant sugrįžti bus žymiai lengviau.

Desperatiškos priemonės, tokios kaip badavimas, tik privers tave blaškytis pirmyn ir atgal, niekada taip ir nepasiekiant jokio apčiuopiamo bei naudingo rezultato.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tiklaraštyje asportas.lt 2016 m. birželio 1 d.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Pamenate dramatiškus televizijos realybės šou, kuriuose nutukusiems amerikiečiams širdis ima daužytis, kai raumeningi treneriai netikėtai atveža svarstykles?

Kokia baisi akistata buvo to centnerio kito matavimas energinius gėrimus gurkšnojantiems, iš skardinių mintantiems herojams. Televizija mokė juos gaminti maistą namie, paprastai, kaip dukart du, kad neišsigąstų: kuo lengviau nuskusti bulves (aišku, su instrukcija ant maišelio, kaip jas išvirti), vištieną nebūtinai paskandinti gruzdintuvėje, bet kepti suvilgius lašu aliejaus, pjaustyti pomidorą ir agurką lengvoms salotoms, o ne prisimaišyti esą vienintelių egzistuojančių – Cezario salotų.

Lietuviai juokėsi iš apvalainų amerikiečių ir pagal tukimo tempus juos lenkiančių britų. Juk lietuviai niekada nevalgė mėsainių ir dešrainių. Tačiau kai sveiko gyvenimo būdo ir mitybos mados bei patarimai pasiekė ir mus, jie čia pasirodė esantys ne tik reikalingi, bet ir stebuklingi, kartais net balansuojantys ties sveiko proto riba.

Lietuviai visada gamino namie, kartais, ne iš gero gyvenimo, virtuvėje neįtikėtinai improvizuodami, todėl elementoriaus, kaip elgtis su puodais, nereikėjo. Tik kad gamybos rezultatas dažnai buvo kotletas su bulvėmis, neišsemiamas sriubos puodas savaitei, o ypatingomis progomis ar bent savaitgaliais – sodrus spirgučių padažas, jei ne ant cepelinų, tai bent ant kito bulvinio patiekalo.

Tad atprasti nuo „buterbrodų“ visais gyvenimo atvejais ir bet kuriuo paros metu užsikepė ir lietuviai: subalansuoti mitybą, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių.

Bet atsirado ir kitokių, legendinių patarimų, kurie kai kam užvaldo visas gyvenimo sritis ir labiau primena fanatizmą nei siekį puikiai jaustis.

„Pasitaiko, kad svorio ir mitybos idėjomis pradedama „sirgti“. Svorio metimas tampa azartu. Aišku, reikia stebėti, ką valgome kasdien, mityba yra svarbi, bet negerai, kai žmogus pradeda gyventi tik tuo“, – perspėja Vilniaus dietologijos centro vadovė gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

Sporto treneriai taiko paprasčiausią formulę: jei nori lieknėti – 80 proc. sėkmė priklauso nuo maisto, penktadaliu – nuo sporto. Bet, pasirodo, gali būti paprasčiau – tereikia mėnesį badauti ir negerti vandens ar pasikliauti užkalbėjimais, atgrasančiais nuo netinkamo maisto.

JAV išpopuliarėjo asmeniniai treneriai, jogos mokytojai, greitai pagalbininkų kariauna išaugo iki mediumų. Dalies amerikiečių sąmonės lūžį paskatino ta pati televizija, pavyzdžiui, daktaro Ozo laidos, kai kuriems tapusios ir savigydos informacijos šaltiniu, nors medikai apskaičiavo, kad 36 proc. žavaus gydytojo patarimų neturi mokslinio pagrindo, o 15 proc. tiesiogiai prieštarauja mokslui. Na, ir kas: 2011–2012 m. dr. Ozo laidą žiūrėjo 3,8 mln. amerikiečių.

O Lietuvoje apie gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius ėmė kalbėti specialistai, kurie išsiūbavo tradicinės maisto piramidės pagrindus ir įpročius, patarę stokojantiesiems fizinio aktyvumo miltus keisti daržovėmis ir panašiai. Kaipmat išpopuliarėjo sporto klubai, įvairiausios treniruotės, į keliasdešimt bėgimų per metus kviečia ir vaistinės, ir bankai, ir sportbačių gamintojai, o populiariausių knygų sąrašuose atsidūrė mitybos ir sporto balansavimo patarimų rinkiniai.

Pamokos, kaip sveikai gyventi, atskira verslo šaka tapo ir įvairiausiems guru, siūlantiems kraštutinumų: galima pasitikėti užkalbėjimais, gerti eliksyrų, badauti egzotiškuose kraštuose. Medikai tvirtina, kad informacijos apie sveiką ir nesveiką maistą gausa – į naudą, bet kraštutinumai gali atvesti ir į paribį, kai, užuot tapus sveikesniam, galima prisidaryti žalos.

„Kraštutinumai gąsdina, nes pokyčiai visada prasideda nuo mąstymo keitimo, tai yra svarbiausia. Dažniausiai kiekvienas gali pasakyti, kad pats žino, kaip maitintis, todėl neieško rimtų specialistų. O kartais amžini ieškojimai tampa ir mados reikalu: vieną kartą skelbiami vieni superproduktai, kitą kartą jau kiti. Pavyzdžiui, badavimas yra priimtinas tik su griežta medikų kontrole, specialiose klinikose. Bet atsiranda žmonių, kurie badauja savavališkai, namie“, – alternatyvius, bet neaiškius metodus aptaria E.Kliukaitė.

Išpopuliarėjus iki tol neregėtai, bet svetur jau gerai pažįstamai programai – mitybos ir sporto konsultavimui internetu, kurio sumanytojas treneris Andrius Pauliukevičius jau išleido kelias bestseleriais tapusias knygas apie sveiką gyvenimo būdą – sportą ir mitybą, atsirado ir daugiau norinčiųjų perimti jo idėją. Atseit tokio pat veikimo principo programų ar valgiaraščių „dėliotojų“, savo paslaugas siūlančių už simbolinę kainą, – per akis, tik neaišku, kuriais jų, sutiktais interneto forumuose, galima pasitikėti.

Gydytoja E.Kliukaitė primena, kad tokie mentoriai dažniausiai pasikliauna savo asmenine patirtimi, kuri nebūtinai yra pagrįsta mokslu, todėl nežinia, ar taip pat puikiai tiks visiems.

„Be to, kiekvienas, stebėdamas savo organizmą, pats gali ką nors suprasti. Pavyzdžiui, jei prisivalgome riebaus ar saldaus maisto, nė vienas nesijausime gerai“, – svarsto dietologė ir priduria, kad verta pasitikrinti sveikatą dar iki pradedant eksperimentuoti. Polinkio storėti nepanaikinsi, ir jei nesirinksi tinkamo maisto, rezultatai bus trumpalaikiai – grįši prie senų įpročių.

Kalendoriniam pavasariui prasidėjus sunku išsirinkti „stebuklingą“ dietą, nes juk tai įmanoma neva akimirksniu: svorio numesite dar iki reikės nusimesti storą paltą, slepiantį jūsų mėgstamus žiemos užsiėmimus. Tokio iššūkio rimtai galite ir nepriimti – savaitė kita, ir gausite dar daugiau patarimų: kaip neprisivalgyti prie Velykų stalo ir kaip baltą mišrainę išmaišyti be majonezo, nes koks gi švenčių stalas be jos.

 

Artėjant egzaminų maratonui abiturientai bei studentai susiduria ne tik su organizmo išsekimu ir miego trūkumu, bet ir skrandžio bei galvos skausmais, dėmesio sutrikimu, svorio svyravimais. Tam nemažai įtakos turi ilgas ir įtemptas protinis darbas, nedidelis judrumas, neteisinga mityba, pagrįsta riebiu maistu, užkandžiais ir gaiviaisiais ar energiniais gėrimais arba priešingas veiksmas – organizmą sekinantis badavimas. Norintiems pagerinti savijautą, padidinti darbingumo lygį bei išlaikyti svorio balansą, mitybos specialistai pataria susidaryti dienos meniu ir jo laikytis.
„Mokslininkai įrodė, jog ne tik fizinis, bet ir protinis darbas sekina organizmą ir priverčia jį reikalauti maisto. Mūsų praktika rodo, kad dažniausiai – greitų ir sočių bei nesveikų užkandžių, – sako Saugios mitybos fondo ekspertas, Vaikų gastroenterologas profesorius Liutauras Labanauskas. – Nors tokie užkandžiai, kaip bulvių traškučiai, saldumynai ar energiniai gėrimai suteikia staigų energijos pliūpsnį, netrukus organizmas apsunksta, žmogui tampa sudėtinga susikaupti bei koncentruoti dėmesį, gali prasidėti galvos ir skrandžio skausmai.“ Mitybos specialistas teigia, kad dažniausiai protinį darbą dirbančių žmonių klaida – „vienkartinis maitinimasis“, kuomet vieną kartą per dieną valgoma itin sočiai. Šis blogas įprotis apkrauna organizmą, maistas sunkiau virškinamas, kaupiasi riebalai.
L. Labanauskas dirbantiems įtemptą protinį darbą nurodo tris svarbiausias maitinimosi taisykles: valgyti sočius, daug maistinės vertės turinčius pusryčius, pvz., jogurtą, dubenėlį vaisių ar neskaldytų grūdų duonos sumuštinį su daržovėmis ir vištiena; aktyvumą palaikyti reikėtų ne energiniais gėrimais, o, pavyzdžiui, šviežiais vaisiais, daržovėmis ar riešutais, taip pat – saldžiuosius gėrimus pakeisti vandeniu, kadangi dirbant 8 val. jo reikėtų išgerti bent 1-2 litrus. Svorio priaugti nenorinčioms moterims specialistas pataria atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos patarimus, mat jų medžiagų apykaita maždaug 10 proc. lėtesnė nei vyrų.

Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė atkreipia dėmesį, jog itin svarbu maitintis reguliariai, kas 3-4 valandas, kad nebūtų jaučiamas alkis, kuris reiškia ne ką kitą, kaip badą smegenims ir slopina protinę veiklą. Tam, kad būtų aktyvinama smegenų veikla, L. Viniarskaitė pataria į mitybos sąrašą įtraukti įvairiaspalvius vaisius bei uogas (ypač smegenų veiklą gerinančias mėlynes), daržoves, omega-3 riebalų rūgštis (pvz. silkė, lašiša, kiaušiniai), B grupės vitaminus (vištiena, žuvis, įvairios kruopos bei grūdai ir kita), riešutus ir sėklas, juodąjį šokoladą, kurio dienos norma turėtų būti apie 25 g.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog net ir maitinantis sveikai būtina įtemptas darbo valandas paįvairinti trumpomis, judesio reikalaujančiomis pertraukėlėmis – tokiu būdu ne tik sugrąžinamas darbingumas, bet ir geriau ir greičiau įsisavinamas maistas.

Įvairiausioms dietoms pasaulyje per metus išleidžiama net 100 mlrd. JAV dolerių. Deja, lietuvius jau irgi galima priskirti prie šios įtaigios pramonės aukų: ir mūsų šalyje nuolat daugėja besivaikančiųjų stebuklingų žaibiško sulieknėjimo receptų bei išleidžiančių tam didžiules sumas pinigų.

Šiais laikais pasaulyje turime galimybę stebėti vieną paradoksą: viena vertus, daugėja žmonių, besilaikančių dietų ir išleidžiančių daugybę pinigų jų patarimų knygoms, paskaitoms bei konsultacijoms, taip pat specialioms liekninamosioms procedūroms, preparatams ir maisto priedams, riebalus be jokių valios pastangų tirpdinančiai įrangai bei juos maskuojančiai aprangai, kita vertus, išsivysčiusiose valstybėse kiekvienas metais lygia greta gausėja nutukusių žmonių.
Taigi šiuo metu itin įnirtingai, įtaigiai ir profesionaliai dėl vartotojų dėmesio kaunasi dvi pramonės: viena, siūlanti perdirbtą ir jau paruoštą maistą, kurio galima greitai prikimšti skrandį, ir kita, raginanti tuoj pat kokiomis nors ypatingomis dietomis atsikratyti tokios netaisyklingos mitybos sukeltų padarinių. Ir jau nebereikia pirštais baksnoti į visos šios ydingos sistemos pradininkes JAV (čia, finansinių naujienų agentūros “Bloomberg” duomenimis, kasmet išleidžiama didžioji dalis dietų vartotojų pinigų – 55 mlrd. dolerių): šiuo metu neapgalvotą ir besaikį maisto vartojimą skatinanti greitojo maisto pramonė jau visiškai suklestėjusi ir Lietuvoje, o nutukusių mokyklinio amžiaus vaikų, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius keliolika metų Lietuvoje nuo 10 proc. padaugėjo iki 22 proc.
Tokie duomenys stebinti neturėtų: dažnas vaikas Lietuvoje nebevalgo pusryčių; mokykloje per pietų pertrauką jis kokiu nors saldžiu sintetiniu gėrimu užsigeria bandelę arba gabalėlį picos (nes juk sriubą su kotletu mokyklos valgykloje valgo tik mokytojai ir kokie nors “lūzeriai”), ir jau labai gerai, jei bent vakare namie jo laukia subalansuoto, visus mitybos elementus siūlančio maisto lėkštė. Tačiau ir į ją neretai būna įdėtas koks nors maisto pramonės jau prieš kelias dienas sukurptas pusfabrikatis, kurį darbuose nusiplūkusiai mamai tereikia pašildyti.

Dietos – ligoms gydyti

Lietuvos dietologų draugijos prezidentė Edita Gavelienė primena, kad pats žodis “dieta” yra kilęs iš graikų kalbos žodžio “diaita”, reiškiančio gyvenimo būdą. “Ir, tiesą sakant, jo prasmė ir esmė per šimtmečius nepasikeitė: dieta turėtume vadinti žmogaus pasirinktą subalansuotos, jo lytį, amžių ir gyvenimo intensyvumą atitinkančios mitybos sistemą. Ir čia – jokių stebuklų, žaibiško sulieknėjimo pažadų, ypatingų receptų”, – pabrėžia gydytoja.
Atkreiptinas dėmesys, kad dietos, kaip išskirtinės mitybos sistemos, sąvoka pirmiausia paplito medicinoje, gydytojams pastebėjus, kad tam tikrų produktų atsisakymas, o kitų dažnesnis vartojimas padeda kovoti su tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, podagros priepuolių galima išvengti valgant mažiau purinų turinčio maisto, o juos kaupia kepta mėsa ir jos sultiniai. Taigi sąnarių skausmas kamuoja mažiau, jei dažniau pasirenkama žuvis, vaisiai ir daržovės. O štai celiakija pasireiškia tada, kai virškinamasis traktas netoleruoja gliuteno – baltymo, kurio gausu kviečiuose, miežiuose, avižose ir rugiuose, todėl šių kruopų tenka atsisakyti.
Suprantama, nustojus valgyti mėsos kepsnius ar kvietinių miltų pyragus pradeda kristi svoris, tad specialios dietos iš medikų kabinetų dar viduramžiais persikėlė į turtuolių dvarus, kuriuose dėl pertekliaus ir saiko praradimo buvo paplitę antsvoris ir nutukimas. O visuotine panacėja dietos tapo jau pokariu, kai suklestėjusi maisto pramonė nuo badavimo išvadavo Vakarų pasaulį, kurį toji pati pramonės pažanga išlaisvino ir nuo sunkaus fizinio darbo. Geras pusšimtis metų – ir turime klestinčią simbiozę: nebejudančią, persivalgyti linkusią visuomenę ir ne į sveiką protą, bet į vartotojo pinginę apeliuojančią dietų pramonę.
O sveikas protas turėtų prisiminti paprasčiausias ir visiškai nieko nekainuojančias tiesas: per dieną reikia suvalgyti dvi saujas grūdų produktų, tiek pat vaisių ir daržovių, kiek mažiau mėsos bei pieno produktų ir dar saujelę ar šlakelį riebalais aprūpinančio maisto. Bet juk kur kas lengviau valgyti tai ir tiek, kiek norime, ir jau tada, kamuojamiems sąžinės priekaištų ir visuotinio grožio sampratos (gražūs žmonės yra liekni) spaudimo pulti ieškoti stebuklingų liekninamųjų dietų.
E.Gavelienė pabrėžia, kad Lietuvoje taip pat jau susiklostė ydinga padėtis: didžioji dalis žmonių arba turi antsvorio, arba yra per liesi. “Žmonės tarytum ir domisi savo mityba, apie tai diskutuoja, dalijasi patirtimi. Deja, dažniausiai nukrypstama į kokių nors pikantiškų dietų, stebuklingų liesėjimo būdų aptarimus, o ne į blaivią diskusiją apie paprastus žmogaus organizmo poreikius ir paprastus jų patenkinimo būdus”, – pastebi dietologė.
Didžiausi bėda, kad puolus į kraštutinimus ir atsisakius kokių nors vienos rūšies produktų organizmas anksčiau ar vėliau dėl jų stygiaus pradeda sirgti.

Noras liesėti – sutrikimas

Valgymo sutrikimų centre dirbanti psichologė-psichoterapeutė Ilona Kajokienė teigia, kad dauguma valgymo sutrikimų prasideda nuo nepasitenkinimo savo figūra, ir dieta pasirenkama kaip vienas iš metodų, norint pakeisti neatitikimą tarp savo tikrosios išvaizdos ir fantazijos, minčių, kokia ji turėtų būti.
“Labai svarbus ir visuomenės požiūris. Mergina, kuri bet kurioje kitoje Europos ar Amerikos šalyje būtų laikoma liekna ir gražia, Lietuvoje tampa baisia ligone, mat čia ji laikoma stambia. Mūsų visuomenės požiūris į normalius kūno apvalumus yra išsigimęs. Tai būdinga visai Rytų Europai”, – tvirtino gydytoja, duodama interviu tinklalapiui dieta.lt.
Jos įsitikinimu, 97 proc. dietų yra reklamos triukas, didžioji jų dalis – absoliučiai nelogiškos. “Dietų reklama – kablys moterų sąmonei: jūs esate nepakankamai žavios, tai mes jums duosime dietų”, – pabrėžia specialistė.
Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia, kad kruopščiai peržiūrėti savo racioną nepakenktų daugeliui žmonių: ar geras angliavandenių ir baltymų balansas, ar pakanka daržovių. Ir to rezultatai būtų puikūs, nes pasitelkus gerą dietą galima pasveikti net ir nuo įvairių ligų. “Žinoma, turiu omenyje mokslu pagrįstas ir dietologų siūlomas dietas, kurios labai skiriasi nuo pavojingų greito sulieknėjimo metodų”, – primena gydytoja.
Profesionalios gydytojos dietologės, įkūrusios kliniką “Dietos sistema”, perspėja, kad dabar Lietuvoje itin populiarios maisto derinimo, mitybos pagal kraujo grupes dietos, taip pat mechaninis žarnyno valymas, norint suliesėti, tėra moksliškai neįrodyti eksperimentai. “Jie spekuliatyvūs ir manipuliuoja ribotomis mūsų žiniomis apie žmogaus organizmo fiziologiją”, – aiškina klinikos vadovė E.Gavelienė.
Pavyzdžiui, maisto produktų derinimo teorija gydytojams skamba tiesiog juokingai: aiškinimas, kad nesuderinti produktai rūgsta ir pūva skrandyje bei žarnose yra nelogiški, nes rūgimo ir puvimo procesams reikalingų bakterijų skrandyje paprasčiausiai nėra. “Nesvarbu, ką su kuo “derinsite”, – svarbu, kad tų derinamųjų komponentų nebūtų per daug. Kitaip tariant, nereikia persivalgyti”, – ir vėl prie paprastų tiesų sugrąžina specialistė.
O gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė atkreipia dėmesį, jog savarankiškai sudarant savo dietą svarbu įvertinti, kad ji teiktų pakankamą kiekį kalorijų, maistinių medžiagų ir būtų sudaryta iš įvairių produktų. “Žmogaus dienos racioną turi sudaryti 15 proc. baltymų, 35 proc. riebalų ir 50 proc. angliavandenių”, – pabrėžia specialistė.

Box1

Šimtmečiais – tie patys patarimai

Norintiems maitintis saikingai, bet taip, kad organizmas kasdien gautų visų reikalingų medžiagų, Didžiosios Britanijos maisto standartų agentūra (The Food Standards Agency) primena pagrindinius ir per amžius nesikeičiančius subalansuotos mitybos principus: maitintis reikia įvairiai, svarbu kasdien valgyti daug vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų patiekalų, negalima pamiršti bulvių ar ryžių, privaloma yra mėsos ar žuvies bei pieno produktų porcija.
Išskiriami aštuoni pagrindiniai sveikatai palankios ir netukinančios mitybos principai: mitybos pagrindą sudaro grūdinių kultūrų patiekalai; racione daug daržovių ir vaisių; valgoma daug žuvies; ribojami perdirbti riebalai ir cukrus; saikingai vartojama druska (ne daugiau kaip 6 g per dieną); būtinas fizinis aktyvumas; geriama daug vandens; nederėtų praleisti pusryčių.

Užrašai šalia lėkštės
Vaisiai ir daržovės
Duona, ryžiai, bulvės, makaronai
Pienas ir pieno produktai
Maistas, kuriame gausu riebalų ir / arba cukraus
Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės

Šaltinis: food.gov.uk

Box2

Faktai ir skaičiai apie dietas
Vidutinė amerikietė sveria 70 kg ir dėvi 14 dydžio drabužius. Tuo tarpu iš tobulo kasdienio gyvenimo reklamų žvelgiančios manekenės vidutiniškai sveria 50 kg ir nešioja 8 dydžio drabužius.
50 proc. amerikiečių moterų laikosi kokios nors dietos.
Nuo 90 iki 99 proc. dietų neužtikrina, kad svoris sumažės visam gyvenimui.
Tik 30 proc. amerikiečių moterų kaulų masės indeksas yra normalus – dauguma jau serga osteoporoze dėl visiškai klaidingo įsitikinimo, kad pieno produktai tukina, todėl jos jų nevartoja.
Apklausų duomenimis, antsvorį amerikietės moksleivės laiko didesne problema negu atominis karas, vėžys ar tėvų netektis.
Nerimas dėl išvaizdos ir valgymo sutrikimų problemos jaunas amerikietes pradeda kankinti daug anksčiau negu potraukis prie alkoholio ir narkotikų; tačiau alkoholio ir narkotikų prevencijos programas turi visos JAV mokyklos, o valgymo sutrikimų problema garsiai įvardijama vos keliose mokymo įstaigose.
Šaltinis: INDD organizacija

Įkirta
Dietologė E.Gavelienė: “Lietuviai tarytum domisi savo mityba, tačiau dažniausiai nukrypstama į kokias nors pikantiškas dietas, stebuklingus liesėjimo būdus.”

Japonai sukūrė naują priemonę kovai su antsvoriu – mobiliojo telefono priedą, kuris padės suskaičiuoti patiekalo kalorijas pagal jo nuotrauką.

Kitiems priedams reikia, kad vartotojas pats įvestų patiekalo pavadinimą, bei kitokios informacijos, o Japonijos bendrovės “NTT Communications” sukurta programa pati nustato valgio spalvą ir formą, palygina gautus rezultatus su duomenų baze ir automatiškai suskaičiuoja kalorijų kiekį.

Informacija apie maždaug 100 tūkst. patiekalų ir produktų laikoma bendrovės serveryje, prie kurio bet kada gali prisijungti telefonas. Programa net gali nustatyti porcijos dydį ir pagal šį rodiklį apskaičiuoti kalorijas.

“Mes tikimės, kad naudodamiesi programa žmonės galės lengviau nustatyti kalorijų, kurias jie gauna, kiekį, ir tai padės jiems laikytis dietos”, – sakė “NTT Communications” atstovė spaudai.

“Naudodamiesi dabar esamais priedais vartotojai priversti patys įvesti daugybę informacijos. Bet mūsų priedas viską daro pats pagal gautas nuotraukas, todėl lengviau juo naudotis, ir tai padeda tiksliau laikytis dietos”, – pridūrė ji.