Tag Archive | "dietos"

Badas vardan grožio? 4 neigiamos pasekmės

Tags: , , , ,


BFL/A.Ufarto nuotr.

Turbūt nesuklysiu rašydamas, kad didžioji dalis žmonių svajoja apie kitokį kūną. Tokį, kokį jie įsivaizduoja gražiu. Yra tikrai ne vienas ir ne du būdai tai pasiekti. Vienas galbūt geresnis už kitą, tačiau viskas įmanoma, jei to labai norėsi.

Arnas Slėnys, asportas.lt

Iš didelio noro kartais išplaukia drastiškos priemonės. Pavyzdžiui: norintysis pokyčių pradeda praktiškai nevalgyti. Atsisako pusryčių ar kurio nors kito maisto dienos metu, valgo tik salotas, stengiasi valgyti visai mažytes porcijas ir panašiai. Prisėdus ir protingai paskaičiavus maistinių medžiagų balansą, sumažintos porcijos gali būti itin naudingos. Visgi, desperatiškai siekiant kuo greičiau atsikratyti svorio, tokie skaičiavimai dažniausiai būna palikti antrame plane. Griebiamasi „bado“ strategijos.

Kiek kalorijų per dieną galima pavadinti „bado streiku“?

Rekomenduojama paros kalorijų norma svyruoja nuo 2000 iki 2800 vyrams ir nuo 1600 iki 2400 moterims. Viskas priklauso nuo fizinio aktyvumo.

Norint atsikratyti nereikalingų kilogramų, idealiausia paros kalorijų norma būtų ~1800 vyrams ir ~1200 moterims.

„Bado streikas“ yra mažiau nei 800 kcal per dieną. Tai jokiu būdu nėra naudinga žmogaus sveikatai. Negali būti jokių argumentų ar sėkmės istorijų. Kokių pasekmių galima sulaukti?

1. MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ TRŪKUMAS

Nevalgydamas, žmogus smarkiai apriboja kalorijų skaičių. Tai reiškia, kad organizmas negali normaliai funkcionuoti.

Esant maistinių medžiagų trūkumui, atsiranda visas sąrašas sveikatos sutrikimų. Keletas pavyzdžių:

  • Geležies trūkumas gali sukelti anemiją. Pasireiškia nuovargis, silpnumas ir panašūs simptomai.
  • Vitamino D trūkumas gali pakenkti kalcio pasisavinimui – kentės kaulai ir dantys.
  • Omega riebalų rūgščių trūkumas ko gero pats blogiausias. Gali pasireikšti tokie sutrikimai kaip depresija, artritas, diabetas ar net esant itin dideliam trūkumui bei kitiems sutrikimams – vėžys.

Žinoma, visa tai neatsitiks per savaitę. Galbūt atrodo, jog ši informacija yra neteisinga ir juokinga. Tačiau garantuoju vieną – piktavališkas nevalgymas visada smarkiai ir skaudžiai atsiliepia.

2. NUOVARGIS

Nevalgant ilgą laiko tarpą, cukraus lygis kraujyje sumažėja. To pasekoje sumažėja ir energijos lygis. Kodėl? Energijos organizmas gauna iš kraujotakoje cirkuliuojančios gliukozės. Iš gliukozės gaminama adenozino trifosfatas (ATP) – kuras smegenims, raumenims ir praktiškai kiekvienai tavo organizme esančiai ląstelei.

Viskas pakankamai paprasta. Pagalvok: ar gali mašina važiuoti be kuro? Ne. Ar tu gali funkcionuoti be maistinių medžiagų? Gali, iki kol organizmas išnaudos esamus riebalų ir raumenų audinius energijai. O vėliau – pradėsi kenkti savo sveikatai.

3. RAUMENŲ MASĖS PRARADIMAS

„Raumenų masė“ galbūt kai kuriam skambės gąsdinančiai. Galbūt kažkas pagalvos „juk kam, pavyzdžiui, merginai raumenų masės?“ arba „Aš nenoriu per daug raumenų, kam man tos masės“. Šiuo atveju kalbu ne apie kultūristo raumenų masę, o sveiko žmogaus raumenų masę.

Tik nepradėk džiaugtis. Kartu su riebalais sudeginama ir raumenų masė.

Kaip ir minėjau aukščiau, nevalgydamas žmogus neduoda organizmui energijos. Taigi, organizmas pradeda jos ieškoti raumenyse ir riebaluose. Iš čia išplaukia vienas pliusas: sudeginami riebalai. Tik nepradėk džiaugtis. Kartu su riebalais sudeginama ir raumenų masė.

Nepaisant bendro silpnumo, gali ilgainiui pastebėti suglebusią odą, negalėjimą užsiimti fizine veikla, nugaros skausmą, sunkumą ilgai vaikščioti.

Galų gale, tavo kūnas tikrai neatrodys taip, kaip planavai.

4. GALVOS SKAUSMAS IŠ ŠIRDIES PROBLEMOS

Jeigu pastebi, kad dažnai spaudžia ar skauda galvą ir vaistai, kava ar miegas nepadeda, problema slypi tavo „bado streike“. Staigus svorio kritimas yra tiesus kelias į varginančius galvos skausmus. Juos sukelia sumažėjęs cukraus, o tiksliau gliukozės lygis kraujyje. Prie to taip pat prisideda ir magnio bei vitamino B9 trūkumas.

Desperatiškos priemonės, tokios kaip badavimas, tik privers tave blaškytis pirmyn ir atgal, niekada taip ir nepasiekiant jokio apčiuopiamo bei naudingo rezultato.

Galiausiai, nevalgymas paliečia vieną svarbiausių tavo organų – širdį. Ilgalaikis trūkumas gali sutrikdyti širdies ritmą ar net privesti prie širdies smūgio. Širdis geriausiai savo darbą atlieka esant normaliam kraujospūdžiui. Taip yra kuomet tinkamai maitinamės, esame fiziškai aktyvūs ir išsimiegame.

KOKIA IŠEITIS?

Yra tikrai nemažai šaunių ir išsamių straipsnių apie sveiką svorio kontroliavimą bei riebalų deginimą. Atmink – nevalgydamas ne tik neatrodysi gražiai, bet ir smarkiai pakenksi savo sveikatai. Straipsnyje paminėjau keletą esminių problemų, tačiau ilgainiui jų atsiranda vis daugiau. Suprantu, kad norisi spjauti ant visų „patarimų“, nieko neklausyti ir tiesiog užsiimti tuo, kas tau atrodo teisinga.

Visgi manau, kad tau patraukliau skamba ilgalaikiai rezultatai, kurie atsilieps ne tik tavo grožiui, bet ir savijautai. Tavo kūnas turi puikią atmintį, tad vieną kartą jį pripratinus prie sveiko rėžimo, reikalui esant sugrįžti bus žymiai lengviau.

Desperatiškos priemonės, tokios kaip badavimas, tik privers tave blaškytis pirmyn ir atgal, niekada taip ir nepasiekiant jokio apčiuopiamo bei naudingo rezultato.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tiklaraštyje asportas.lt 2016 m. birželio 1 d.

XXI a. mada – A.Agatstono dieta

Tags: ,


"Veido" archyvas

Įvedę i “Google” paiešką žodį “dieta”, rasite net 3,6 mln. rezultatų vien lietuvių kalba

JAV kardiologas Arthuras Agatstonas Majamio klinikoje padarė atsitiktinį atradimą. Kurdamas dietą savo pacientams pats nustebo: “Mano ligonių kraujo tyrimai smarkiai pagerėjo. Apie antsvorio mažinimą net negalvojau, nors daugelis maniškių buvo apkūnūs”. Kai širdininkai pastebėjo, kad A.Agatstono patarimai tirpdo ir kilogramus, gandas apie dietos formulę, pavadintą Pietų paplūdimio dieta, pasiekė žiniasklaidą. A.Agatstono knyga tapo bestseleriu: visiems paliko įspūdį tie 6–10 kg per mėnesį.

Suskubo pasipelnyti ir fermeriai, ir maisto pramonė: jautiena beregint pabrango perpus, o kiaušiniai dukart – iki aukščiausio lygio per dvidešimt metų. Dešimtmečiais peiktas vištos kiaušinis po A.Agatstono knygos tapo kone idealiu maisto produktu. Užtat tikrą katastrofą patyrė Floridos sulčių pramonė (pagal apelsinų auginimą Floridai tenka antra vieta pasaulyje) – patyrė 450 mln. dol. nuostolių vien dėl A.Agatstono teiginio apie “nemadingą” cukrų, kurio esama apelsinų sultyse. Didžiausias JAV sulčių gamintojas “Tropicana” skubiai sukūrė “becukrias” sultis (pagal mados žodį – mažiau angliavandenių!) ir reklamą “sultis gerti sveika”.

Tyrimai ar mokslinė fantastika?

“Moksliškai patikrinta”, “Ekspertai rekomenduoja”, “Aš valgau, kad lieknėčiau”… Rizikinga tikėti šitokios reklamos vilionėmis: ten daug kas jeigu ir nesuklastota, tai bent pagražinta – pradedant vaizdeliais “prieš” ir “po” ir baigiant baltais netikrų medikų chalatais.

Net ir mokslinės studijos dažnai padailinamos manipuliacijomis: netinkami tyrimų rezultatai nutylimi arba paskelbiami tik antraeiliai duomenys, nauji lieknėjimo preparatai gretinami su netinkamai dozuojamais senais, nauja dieta tiriama tik trumpą laiką, neatsižvelgiama į konkrečios šalies mitybos įpročius arba nenurodomas tirtų asmenų skaičius. Arba primygtinai cituojami rezultatai būna paimti iš studijų, kurių autoriai tyrė tik diabetikus arba žmones po infarkto – o tai nebūtinai galioja sveikiesiems.

Arba studijos pristatomos aptakiai, kad prisitaikytum sau tarsi horoskopą. Todėl mitybos specialistai ir pagrindžia priešingus požiūrius, remdamiesi to paties tyrimo duomenimis. “Būtent tyrimai yra esminė bėda”, – sako kritikai. Būta vos kelių rimtesnių studijų, kur dietų poveikis stebėtas ilgesnį laiką – juk tai brangiai kainuoja. Kartais tyrimus apmoka farmacijos pramonė, maisto ir dietinių produktų koncernai. Tik ar be jokios naudos sau?

Lieknėjimas prasideda nuo…

“Aš taip pat laikiausi dietos. Nieko negerdamas ir rimčiau nevalgydamas per keturiolika dienų netekau dviejų savaičių”, – taip kadaise yra pasakęs amerikiečių komikas Joe E.Lewisas.

“Pastaraisiais metais lieknėjimo rinkoje kilęs tikras bumas, – konstatuoja vokiečių mitybos specialistė Marion Breithaupt-Endres iš Bavarijos vartotojų gynimo centro. – Metant svorį pirmiausia reikia asmeninių pastangų, nes lieknėjimas prasideda… galvoje. Bet daugelis nori greičiau ir lengviau, už preparatus mokėdami didelę kainą: gal vis dėlto padės. Beje, kai kurios liekninamosios piliulės turi abejotinų cheminių medžiagų – neatmetant net pavojaus gyvybei”.

“Ta vasara buvo niūriausia iš visų. Negaila tų 1200 Lt – dietologams irgi reikia gyventi. Bet įsivaizduokite: atostogavom prie Viduržemio jūros, visi kirto jūrų gėrybes, o man negalima – dieta. Ir lesiau savo grūdus – tarsi už bausmę…” – šypsosi vilnietė verslininkė Lina Dirsienė.

O ekspertai pataria: geriau jau apkūnus ir sportiškas nei priverstinai lieknas ir nelaimingas. Ilgas badavimas, staigūs svorio pokyčiai ir po dietos bumerangu grįžtantis antsvoris – kenksmingiausi organizmui. Jei laikotės dietos – būtinai sportuokite, nes per mažai judant netenkama iki 25 proc. raumenų (ne riebalų) masės. Nevenkite bent jau palaipioti laiptais.

Valgykite neskubėdami – mėgaukitės. Sotumo jausmas ateina maždaug po 20 min. Jei vakarieniaudami žiūrite televizorių ar skaitote, galite “neišgirsti” signalo, kad esate jau nebe alkanas.

Kaip atskirti nepatikimą dietą

  • Žadama, kad sulieknėsite staigiai ir lengvai, pačiam nieko nereikės daryti.
  • Dietą reklamuoja įžymybės.
  • Reklamoje figūruoja “gydytojas”.
  • Nepakankamai paaiškintas dietos veikimo principas.
  • Privalu įsigyti papildomų reikmenų (prietaisų ir kt.).
  • Platintojai nurodo tik telefoną arba adresą užsienyje.
  • Dieta platinama tik kviestiniuose renginiuose arba agentams vaikštant po namus.

Dietos: liesas verslas, riebūs pinigai

Tags: ,


Ananasų dieta, šokolado, Holivudo, Jėzaus, akmens amžiaus, eskimų, hipnozės, energinių gėrimų. Dietų yra beveik tiek pat, kiek ir storų pilvų. Ar iš tiesų jos daro stebuklus? Taip. Patikliųjų piniginėse…

“Pati jutau, kad tomis savaitėmis pasidariau ypač nervinga. Draugai taip ir pasakė: geriau būk stora, tik ne pikta”, – savo lieknėjimo dietą prisimena 38-erių TV režisierė Jurga P. Kiek pavyko atsikratyti? 800 Lt. Už individualios badavimo programos sudarymą.

Beje, lieknėjimo dietos – jau ne vien moteriška tema. Vakaruose 54 proc. vyrų yra išbandę mažiausiai bent vieną dietą. Visiškai dietoms abejingi vos 19 proc. vyrų.

Isterijos istorija

Masyvios šlaunys, pūpsančios krūtys ir putlūs sėdmenys – tokį moters grožį XVII a. vaizdavo baroko tapybos žvaigždė Rubensas. Iki XVIII a. apkūnumas buvo turto ir aukštos kilmės ženklas. 1820 m. pasirodžiusios pirmosios dietos su mada neturėjo nieko bendra – svarbiau buvo sveikata. Prancūzų gydytojas Paulis Broca 1870 m. paskelbė vadinamąją normalaus svorio formulę: žmogaus ūgis minus 100 (jei 10 proc. mažiau, anot jo, – idealus svoris). XX a. pradžioje Johnas Harvey‘us Kelloggas (pusryčių dribsnių išradėjas) išpopuliarino savo komercinę sanatoriją – amerikiečių elitas pamėgo tirpdyti savo riebalų rinkes. Taip gimė lieknėjimo industrija.

Moteriško grožio idealas iš esmės apsivertė prieš 80–90 metų – kaip tik tada į madą atėjo smulkutė figūra ir laibos kojos. Kai septintojo dešimtmečio ekranus užkariavo aktorė Twiggy (“plonoji šakelė”), “svajonių figūras” imta pardavinėti visoms. Bumas nenuslūgsta iki šiol.

XX a. antrąją pusę taikliai apibūdina Kolumbijos rašytojo Gabrielio Garcios Marquezo replika: “Pirmoje gyvenimo pusėje negalėjau valgyti ką panorėjęs, nes dar negalėjau sau leisti. Antroje pusėje – jau negaliu, nes laikausi dietos”.

“Jau trisdešimt metų porcijų dydis JAV restoranuose tik didėja, o kainos krinta”, – komentuoja amerikiečių mitybos tyrinėtoja Lisa Young. Kadangi nemažai JAV socialinių reiškinių vėliau pasikartoja ir Europoje, įdomi kita L.Young įžvalga: “Prie garsiojo amerikietiško nutukimo prisideda greitai paruošiamas maistas, intensyvi produktų reklama, užkandinės prie kiekvieno kampo. Visi buitiniai prietaisai valdomi nuotoliniais pulteliais – net ir kelių žingsnių nebenueiname. Prekybos centrai turi automobilių aikšteles – važiuok prie durų ir krauk”. Antsvoris esąs natūrali organizmo reakcija į “storinančią” aplinką.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu antsvorio turi milijardas suaugusių planetos gyventojų, Europoje per daug sveria 30–40 proc. žmonių, atskirose šalyse net iki 75 proc. vyrų ir 60 proc. moterų.

Amerikoje garsiai kariaujant su riebalais, pro triukšmą sunkiai prasimuša kritiški balsai. Tarkim, genetikas Jeffrey Friedmanas iš Niujorko Rokfelerio universiteto mano, kad vadinamoji riebalų epidemija – pernelyg politizuotas ir dezinformacijos prikimštas reikalas, o žmonės negirdi mokslininkų, tvirtinančių, kad idealios lieknėjimo dietos nėra! Pagal naujas apklausas net 55 proc. badavusiųjų nepaspruko nuo pirminio svorio, 20 proc. svėrė tiek pat, o 7 proc. po dietos dar labiau papilnėjo.

Riebūs interesai

Ir tarptautinė kovos su nutukimu organizacija “International Obesity Taskforce”, ir Pasaulio sveikatos organizacija turi įdomių finansinių rėmėjų, pavyzdžiui, šveicarų farmacijos koncerną “Hoffmann-La Roche”. Parama gerai organizacijai – gėris. Bet jei esi kone milijardą investavęs į naujųjų “liekninamųjų piliulių” kūrimą, argi nesitikėtum paslaugos už paslaugą? Tarkim, kad tavo remiama organizacija nuolat gąsdintų riebalais. Arba dar geriau: paskelbtų, kad nutukimas jau pasiekė pandemijos mastą – gelbėkitės, kas galit! Gąsdinimai sveikatos versle veikia puikiai. Vieno lietuviško vaistinių tinklo vadovas yra užsiminęs ne spaudai: kas savaitę TV sveikatos laidoje parodai baubą – ir senutės po valandos jau vaistinėje.

Moterų imunitetas grožio temoms silpnesnis – net lieknoms padedama užsikrėsti dietomis. Susidomėjai – yra iš ko rinktis. Įvedę į “Google” paiešką žodį “dieta”, rasite 3,6 mln. rezultatų vien lietuvių kalba… Šimtai pavadinimų, nors dauguma dietų priklauso pagrindinėms dviem grupėms: mažiau angliavandenių (Atkinso dieta, “Glyx”, Pietų paplūdimio dieta, Michelio Montignaco metodas, “Logi” ir kt.) arba mažiau riebalų (senesnės bulvių arba ryžių dietos, Deano Ornisho metodas ir kt.). O skeptikai krizena: jei egzistuotų bent viena tikrai veiksminga dieta, argi išliktų devynios galybės kitų?

Kaipgi nebus devynių galybių, jei riebūs pinigai birte byra? Prieš prasidedant pasaulinei finansų krizei, vien JAV dietinių produktų pramonės apyvarta sudarydavo po 40 mlrd. dolerių per metus, vien kompanija “Weight Watchers” susižerdavo 200 mln. dol. pelną. Dėl apkūniųjų piniginių varžosi institutai, įmonės, interneto parduotuvės, moterų žurnalai, knygos, TV laidos, stebuklingos piliulės ir tikri bei apsišaukę ekspertai: medikai, biochemikai, sporto treneriai. Ir visi žada pritrenkiančius rezultatus per trumpą laiką! Tiesa, kartais madinga dieta pasklinda savaime. Ir pakoreguoja ekonomiką.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...