„Darbdaviai, ypač verslo sektoriuje, vis daugiau dėmesio kreipia ne į formalias kompetencijas įrodantį išsilavinimo diplomą, o į pasitikėjimą savimi, entuziazmą, komunikabilumą, praktinius sugebėjimus.

Tai yra tuos įgūdžius, kurių žmonės įgyja neformaliojo ugdymo metu, dalyvaudami mokymuose, seminaruose, nevyriausybinių organizacijų veikloje, tarptautinių mainų programose ir pan.“, – tendencijas darbo rinkoje apžvelgia Žilvinas Gailius, neformaliojo ugdymo ekspertas.
Apie neformaliojo ugdymo svarbą ir reikšmę darbo rinkai bus diskutuojama ir spalio 22–25 dienomis Kaune vyksiančiame pirmajame Rytų partnerystės Jaunimo forume. Jame dalyvaus jauni žmonės ir dirbantys su jaunimu iš Europos bei Pietų Kaukazo šalių.
Pasak Ž. Gailiaus, šiuo metu darbo rinka nori atsakingų, pasitikinčių savimi ir gebančių dirbti komandoje žmonių, dažnai jau turinčių ir praktinių įgūdžių. Įmonės, ypač tos, kurių veikla aprėpia visą pasaulį, mėgsta kandidatams pateikti praktines užduotis, susijusias su būsimo darbo specifika.
„Dažniausiai žmonės, kurie buvo susidūrę su neformaliuoju ugdymu, tas užduotis atlieka kūrybiškiau, greičiau. Jie ir per pokalbius elgiasi laisviau, moka save pristatyti, lengviau atsakinėja į klausimus, aiškiau supranta, ką jie iš tikrųjų sugeba. Darbdavys šiuos privalumus pokalbio metu puikiai pastebi. Jam svarbiau, kiek gali prisiimti atsakomybės ir ar pasitiki savimi, o ne turimas diplomas“, – teigia VšĮ „Kitokie projektai“ partneris, konsultantas Ž. Gailius.
Tarptautinis bendradarbiavimas – privalumas
Pastebima, kad darbo rinkai vis labiau globalėjant vienu iš esminių reikalavimų darbuotojams tampa patirtis tarptautinių mainų programose, tarptautinio bendradarbiavimo srityje.
Pasak Ž. Gailiaus, tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimai šiuo metu darbo rinkoje yra vieni iš prioritetinių neformaliojo ugdymo veiklos sričių. Jam pritaria ir Lilija Gerasimienė, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA) direktorė.
„Jaunam žmogui tiesiog būtina nors kartą gyvenime sudalyvauti tarptautinėje mainų programoje, savanoriauti ar išbandyti kitą neformalią veiklą. Tai leidžia kitu kampu pažiūrėti į save ir supantį pasaulį, išmokti dirbti komandoje, patobulinti užsienio kalbą. Į neformaliojo ugdymo metu įgytas kompetencijas jau atkreipia dėmesį ir darbdaviai, tačiau norėtųsi, kad į jas būtų atsižvelgiama vis dažniau“, – pripažįsta JTBA direktorė.
Neformaliajame ugdyme jaunimas dalyvauja projektuose, mokymuose ar seminaruose ir ten įgauna patirties, kuri reikalinga darbdaviams. Jie išmoksta organizuoti savo veiklą, valdyti krizes, savarankiškai priimti sprendimus ir įvertinti jų reikšmę.
L. Gerasimienės teigimu, bet kokia kita veikla ir kiti įgūdžiai labai vertinami tiek darbdavių, tiek eilinių darbuotojų, politikų ar švietimo sektoriaus atstovų tokiose šalyse kaip Belgija, Liuksemburgas, Olandija. „Deja, bet Lietuvoje požiūris dar šiek tiek abejingas“, – sako L. Gerasimienė.
Apie neformalųjį ugdymą – tarptautiniame forume
Neformaliojo ugdymo svarbos ir darbo su jaunimu klausimai bus aptariami kitą savaitę, spalio 22–25 dienomis Kaune vyksiančiame pirmajame Rytų partnerystės Jaunimo forume, kurį organizuoja JTBA. Tai – vienas svarbiausių jaunimui skirtų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių.
Planuojama, kad forume dalyvaus apie 240 jaunimo lyderių, jaunimo organizacijose dirbančių darbuotojų, jaunimo politikos atstovų iš Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ ir šešių Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Pernai užsimojusi anuliuoti ekspremjero, Seimo nario Gedimino Kirkilo aukštojo mokslo diplomą Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinio verslo mokykla (TVM) per pusę metų neparengė skundo teismui.

Nuo šių metų vasario, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, TVM rengia teisinę išvadą dėl galimo G.Kirkilo diplomo anuliavimo.

“Informuosime tuomet, kai viskas bus sutvarkyta”, – BNS sakė VU TVM direktorius Julius Niedvaras.

Balandžio mėnesį TVM pasamdė teisininkus teisinei išvadai dėl galimybės anuliuoti buvusio premjero diplomą parengti.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbta, jog mažos vertės pirkimo objektas yra teisinė išvada dėl priėmimo tvarkos į magistrantūros studijas sąlygų ir jos reikalavimų nesilaikymo pasekmių, magistro kvalifikacinio laipsnio suteikimo, panaikinimo, diplomo pripažinimo negaliojančiu sąlygų, procedūrų ir galimybių.

VU TVM skelbtą konkursą laimėjo advokatų profesinė bendrija “KSP group”. Teisinė išvada turėjo būti parengta per 21 dieną nuo sutarties su TVM pasirašymo, tačiau terminas pratęstas iki rugsėjo pradžios.

Birželį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius BNS yra sakęs, kad ministerija teigiamai vertina VU TVM iniciatyvą “pasitelkti patyrusius advokatus ieškiniui dėl diplomo panaikinimo parengti”.

“Išduoto diplomo anuliavimas yra pirmas atvejis Lietuvos aukštojo mokslo praktikoje, teisine prasme neturintis precedento. Todėl teisiškai visos aplinkybės turi būti išnagrinėtos iki smulkmenų, kad proceso metu nebūtų padaryta klaidų”, – tuomet nurodė G.Steponavičius.

Apie ketinimus inicijuoti G.Kirkilo įgyto vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį liudijantį diplomo anuliavimo procedūrą VU TVM Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) informavo pernai lapkritį.

2009 metų gruodį aukštoji mokykla kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti rektoriaus įsakymą, kuriuo remiantis, G.Kirkilas, neturėdamas bakalauro laipsnio, buvo priimtas į magistrantūros studijas.

Tačiau tiek šis, tiek atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad šią bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos, o ne administracinis teismas.

TVM Švietimo ir mokslo ministerijai yra nurodžiusi, kad priėmimo komisijai vertinant G.Kirkilo pateiktus dokumentus ir priimant sprendimą dėl priėmimo į magistrantūros studijas, buvo pažeista priėmimo į VU 2002 metais tvarka, pagal kurią į antrosios pakopos studijas galėjo būti priimti asmenys, baigę pagrindines universitetines studijas ir įgiję Lietuvos pripažįstamą aukštąjį išsilavinimą.

Pats G.Kirkilas, komentuodamas ketinimus anuliuoti jo įgytą vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, yra sakęs, jog vertina tai kaip politinį žingsnį.

G.Kirkilas 1982 metais baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, bet jos diplomas šiuo metu nepripažįstamas kaip aukštojo mokslo diplomas. 2004 metais socialdemokratas VU TVM įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinio verslo mokykla (TVM) viešojo konkurso būdu ketina pirkti teisinę išvadą įvertinti galimybes anuliuoti buvusio premjero, socialdemokrato Gedimino Kirkilo diplomą.

“Vyksta juridiniai procesai, vyksta viešieji pirkimai”, – BNS patvirtino VU TVM direktorius Julius Niedvaras.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiama, jog mažos vertės pirkimo objektas yra teisinė išvada dėl priėmimo tvarkos į magistrantūros studijas sąlygų ir jos reikalavimų nesilaikymo pasekmių, magistro kvalifikacinio laipsnio suteikimo, panaikinimo, diplomo pripažinimo negaliojančiu sąlygų, procedūrų ir galimybių.

Ketinama pirkti konkrečios situacijos analizę, išvadas bei rekomendacijas.

Pasak aukštosios mokyklos Pirkimų ir aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotojo Rolando Budrio, kol kas laimėtojas dar nėra aiškus.

Aukštoji mokykla anksčiau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), prašydama panaikinti rektoriaus įsakymą, kuriuo remiantis, G.Kirkilas, neturėdamas bakalauro laipsnio, buvo priimtas į magistrantūros studijas.

Vis dėlto tiek šis teismas, tiek atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad šią bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos, o ne administracinis teismas.

TVM Švietimo ir mokslo ministerijai yra nurodžiusi, kad priėmimo komisijai vertinant G.Kirkilo pateiktus dokumentus ir priimant sprendimą dėl priėmimo į magistrantūros studijas, buvo pažeista priėmimo į VU 2002 metais tvarka, pagal kurią į antrosios pakopos studijas galėjo būti priimti asmenys, baigę pagrindines universitetines studijas ir įgiję Lietuvos pripažįstamą aukštąjį išsilavinimą.

Anot švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, iš mokslo institucijų gauta informacija “leidžia teigti, kad VU TVM pripažįsta, jog priimant G.Kirkilą į magistro studijas buvo nusižengta įstatymų reikalavimams”.

Pats G.Kirkilas, komentuodamas ketinimus anuliuoti jo įgytą vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, yra sakęs, jog vertina tai kaip politinį žingsnį.