"Veido" archyvas

Galutinį tašką diskusijose dėl pagalbinio apvaisinimo Seimui pavyks padėti tik rudenį.

“Aš manau, kad tikrai aistros iki rudens turėtų nurimti, ir blaivia galva, pailsėję turėtume priimti tokį įstatymą, kokio laukia žmonės”, – sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Parlamento vadovės įsitikinimu, kertinė diskusija svarstant šį įstatymo projektą kyla iš skirtingų suvokimų, nuo kada prasideda gyvybė.

“Pirmiausia visi turime suvokti, kad nevaisingumas yra liga, ligą reikia gydyti. Kitas dalykas yra bioetikos klausimas ir suvokimas apie gyvybę. Embrionas tai yra jau gyvas organizmas, ir kada mes kalbame apie embriono naikinimą, mes kalbame apie gyvybės naikinimą. 10 straipsnis ir buvo tas esminis straipsnis, kuriame kalbama, kiek turi būti embrionų, kiek jų galima užšaldyti, kad jų nereikėtų naikinti. O yra kita pusė, turbūt įsitikinusi, kad embrionas nėra gyvybė ir ją gali kiek nori užšaldyti ir po to kiek nori, ką nori daryti ir naikinti”, – sakė I. Degutienė.

BFL

Seimas antradienį bendru sutarimu nusprendė iš darbotvarkės išbraukti dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą, nes dėl jo nuostatų yra kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK).

Grupė parlamentarų į EPK kreipėsi tvirtindami, jog priėmimo metu balsuojant pastraipsniui buvo patvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl projektas turi būti grąžintas komitetui svarstyti iš naujo, o ne būtų tęsiamas balsavimas dėl priėmimo.

Praėjusią savaitę pradėjęs įstatymo priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė aukščiau buvusios nuostatos, kurioje reglamentuojama, jog dėl perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.

Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisi embrionų šaldymą. Svarstymo metu parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos. Lemiamą balsavimą praeitą savaitę buvo nuspręsta atidėti.

Liberalias nuostatas teikiantys parlamentarai, ir kreipęsi į EPK verdikto dėl tolesnių procedūrų priimant įstatymą, tvirtina, jog dabartinė, konservatyvioji, įstatymo redakcija naudinga farmacininkams, tiekiantiems vaistus kiaušidžių stimuliacijai, nes leidžiant sukurti tik tris embrionus nesėkmės atveju šią procedūrą teks kartoti.

“Kam yra naudingas dabartinis įstatymo projektas? Jis yra naudingas vaistus tiekiančioms firmoms ir Latvijos bendrovėms, kur Lietuvos piliečiai ir važiuos”, – prieš plenarinį posėdį surengtoje spaudos konferencijoje sakė liberalaus projekto rengėjas Algis Čaplikas.

Šio projekto rėmėjai tvirtina, jog pasirinkus konservatyvų reglamentavimą įstatymas iš viso nebus reikalingas, nes šeimos dirbtinio apvaisinimo procedūras atliks užsienio valstybėse. Taip pat jie stebėjosi, kodėl projektui kategoriškai prieštarauja Bažnyčia, kai toks reglamentavimas veikia kai kuriose Europos šalyse, taip pat ir katalikiškose Lenkijos, Ispanijos, Italijos valstybėse.

“Skęstantis griebiasi ir už šiaudo, taip ir nevaisingos šeimos griebiasi šiaudo, kad yra pasaulyje toks metodas, ir važiuos moterys į Latviją, Estiją ar Sankt Peterburgą. Beveik visur yra įstatymai, visur leidžiamos šitos procedūros, net katalikiškiausiose šalyse”, – sakė Vida Marija Čigriejienė.

Marija Aušrinė Pavilionienė sakė, kad konservatyvusis “Lietuvos piliečius diskriminuojantis įstatymas, įvedantis socialinę atskirtį, neturintis humaniško turinio, nekompensuojantis nevaisingumo ligos gydymo ir keliantis grėsmę moters sveikatai, Lietuvos visuomenei yra nereikalingas”.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.

BFL

Priimdamas įstatymą dėl dirbtinio apvaisinimo Seimas grįžta į konservatyvųjį kelią.

Balsuodamas dėl įstatymo priėmimo pastraipsniui Seimas pritarė grupės Seimo narių siūlymui, kad embrionų leidžiama sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų.

Už tokį pasiūlymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 28, 18 susilaikė.

Seimui buvo pateikti du įstatymų projektai, ir svarstymo metu balsuodamas dėl daugiausiai diskusijų keliančios nuostatos – leisti ar drausti embrionų šaldymą – Seimas pasirinko liberalųjį kelią, leidęs sukurti iki 10 embrionų ir nuos šaldyti.

Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Ketvirtadienį pritarus jų pasiūlymui, liberaliosios nuostatos atsisakyta.

Seimas dar turės balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.

Scanpix

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė laikosi nuostatos, kad gyvybė prasideda nuo užuomazgos, ir pasisako už konservatyvesnį dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įteisinimo modelį. Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti, ar pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką.

“Manau, kad pirmiausia visi turime suprasti ir sutarti, kad nevaisingumas yra liga ir reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip tą ligą gydyti ir, kad toms šeimoms, kurios negali susilaukti, reikia padėti medicininiu keliu”, – trečiadienį interviu “Žinių radijui” kalbėjo I. Degutienė.

Parlamento vadovė teigė nepritarianti toms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatoms, kurios numato embrionų šaldymą, selekciją arba jų sunaikinimą.

“Gal taip kalbu, nes pagal profesiją esu gydytoja, man tai labai suprantama, kada prasideda žmogaus gyvybė. Ji prasideda nuo apvaisinimo momento, kai susidaro žmogaus organizme genomas, ir iš tikrųjų jau tai yra gyvybė. Ir bet koks embriono naikinimas tai yra gyvybės naikinimas”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės vertinimu, dirbtinis apvaisinimas yra ir iššūkis tėvams, o ypač vaiko teisė į biologinį tėvą, kurią reglamentuoja ir Lietuvos priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.

“Tie, kas yra įsigilinę ir į biomediciną, ir į kitus biologijos mokslus, tai turbūt turėtų suvokti, nes tai labai svarbus dalykas, ir tie, kurie šiandien labiausiai ginčijasi, kad čia dar ne žmogus, nėra jokios gyvybės, nežino, yra paviršutiniško mąstymo. (…) Sakiau ir sakysiu, kad reikėtų daugiau pasiskaityti tos literatūros, kurioje rašoma apie gyvybės pradžią”, – komentavo Seimo Pirmininkė ir šioje situacijoje paralelių ieškojo su eutanazija.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo liko vienas žingsnis. Birželio 14 d. Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, primena ELTA.

Už projektą po svarstymo balsavo 61 Seimo narys, prieš – 37, susilaikė 15. Tam, kad įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Vieną įstatymo projektą teikia liberalcentristas Algis Čaplikas, kitą – “darbiečiai” Dangutė Mikutienė ir Vytautas Gapšys. Pagrindinis teikiamų projektų skirtumas – tas, kad A. Čaplikas siūlo leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, o “darbiečiai” – tai drausti.

“Darbiečių” projektas numato, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3.

A. Čapliko projekte numatyta, kad embrionai būtų laikomi ir naudojami pagal partnerių raštu pareikštą valią ne ilgiau kaip 5 metus. Vieno pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą gali būti įdedama ne daugiau kaip 3 embrionai.

“Darbiečiai” embrionų šaldymo draudimą grindžia tuo, kad atšildžius embrionus nemaža dalis jų žūva. Įstatymo projektas kaip alternatyvą embrionų šaldymo atsisakymui siūlo įtvirtinti normą, kad valstybė skatina kiaušialąsčių šaldymą.

BFL

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį siekdamas įstatymu įtvirtinti dirbtinį apvaisinimą – po svarstymo pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui.

Už projektą po svarstymo balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 37, susilaikė 15. Seimas dar turės balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo.

Už projektą buvo socialdemokratai, liberalcentristai, liberalai, prieš – didžioji dalis konservatorių, “darbiečiai” susilaikė. “Tvarkiečių” balsai pasiskirstė perpus abejose pusėse.

Seime svarstymo metu laimėjo liberalųjį dirbtinio apvaisinimo reguliavimą remiantys parlamentarai. Balsuodamas dėl daugiausiai diskusijų keliančios nuostatos – leisti ar drausti embrionų šaldymą – Seimas pasirinko liberalųjį kelią.

Už projekto straipsnio nuostatą, kuri leidžia sukurti iki 10 embrionų, balsavo 62 Seimo nariai. Už nuostatą, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų, balsavo 52 Seimo nariai.

Seimui anksčiau buvo pateikti du dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys projektai – konservatyvusis Dangutės Mikutienės bei liberalusis Algio Čapliko. Iš pradžių pritaręs D.Mikutienės sprojektui, Seimo Sveikatos reikalų komitetas vėliau pakeitė poziciją ir pritarė projektą liberalizuojantiems siūlymams.

Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, projektas leidžia sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti iki penkerių metų, tačiau dėl kompromiso atsisakyta lytinių ląstelių donorystės.

Seime po svarstymo pritarta liberalizuotam projektui, tačiau priėmimo metu balsuodamas dėl pasiūlymų Seimas dar turi galimybę vėl grįžti prie konservatyvaus reglamentavimo.

“Darbietės” D.Mikutienės teiktas konservatyvusis projektas leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.

Scanpix

Seime ketvirtadienį užvirė aršus mūšis dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo – parlamentarai ėmėsi svarstyti šį nevaisingoms šeimoms taikomą gydymo būdą įtvirtinantį įstatymo projektą.

Parlamente svarstant dirbtinio apvaisinimo procedūras susidūrė dviem ideologijoms atstovaujantys parlamentarai – remiantys konservatyvų projektą pabrėžė gyvybės išsaugojimo svarbą, tuo metu liberalaus projekto rėmėjai ragino išgirsti šeimų, niekaip negalinčių susilaukti vaikų, balsą.

Konservatyvusis reglamentavimas leistų sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkeliama į moters gimdą, ne daugiau trijų, ir draustų jų šaldymą, liberalusis – leistų sukurti iki dešimties embrionų ir leistų juos šaldyti.

“Šiame įstatyme, kurį vadiname liberaliuoju, neišlaikoma žmogiškos gyvybės samprata. Yra sena samprata, kai buvo galvojama, kad žmogaus gyvybė atsiranda po kelių savaičių, po kelių mėnesių, kai jau širdelę galima konstatuoti vaisiuje, bet iš tiesų dviejų ląstelių susijungimas jau yra gyvybė, ir, reikia sakyt – žmogiška gyvybė, iš jos vėliau vystosi kūdikis”, – sakė konservatorius Arimantas Dumčius.

“Kai kalbam apie perteklinius embrionus – ar tai moralu, ar nemoralu, manau, kad tai yra nemoralu, kai dalis, tarkime, trys embrionai panaudojami, kiti yra praktiškai nereikalingi ir savo laiku tiesiog išmetami”, – kalbėjo parlamentaras.

Konservatorius Valentinas Stundys sakė, jog svarstant šį projektą susiduriama su fundamentaliausiu klausimu – požiūriu į gyvybę. “Tai žmogaus kišimosi į gyvybės paslaptį ribų klausimas, tos ribos peržengimas paneigia pačią gyvybę ir žmogaus prigimtinę esmę”, – sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas.

“Mūsų pozicija esminė – žmogaus gyvybė šventa nuo pat pradėjimo, žmogaus orumas ir neliečiamumas – pirmiausia ir, vadinasi, gyvybės neliečiamumu, vaisiaus ar embriono, vaiko ar suaugusio, senyvo žmogaus ar kenčiančio nuo ligos, ar mirštančio žmogaus gyvybės neliečiamumas yra išeitinė konceptuali mūsų pozicija”, – frakcijos poziciją pristatė konservatorius.

“Tvarkietis” Algimantas Dumbrava tvirtino, kad įtvirtinus konservatyvų įstatymo variantą reikėtų eiti dar toliau – uždrausti abortus.

“Po šito įstatymo priėmimo turi sekti ir kitas, tai abortų draudimas”, – pareiškė Seimo narys.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas konservatyviojo projekto šalininkus tokiu siūlomu reglamentavimu sakė proteguojant katalikų Bažnyčios poziciją ir priminė valstybę esant pasaulietinę.

“Mes einame klerikaliniu keliu, kai Bažnyčia pradeda diktuoti pasaulietinei valstybei, kaip reikia elgtis. Šiuo atveju aš negaliu sutikti. Jei daugelis ES valstybių pasirinkę šiek tiek kitokį kelią, tai leiskime tą dalyką ir Lietuvos piliečiams tą daryt Lietuvoj. Kodėl norime įsprausti į tam tikrus rėmus ir taikyti tokius metodus, kuriuos rekomenduoja Bažnyčia? Jauskitės laisvi žmonės, o ne bijokite pamokslų iš sakyklų”, – ragino A. Sysas.

Tik pradėjęs svarstyti projektą ir išklausęs kalbėtojus, Seimas dėl pasiūlymų jau nebalsavo – padarė pertrauką iki kito posėdžio.

Seimui buvo pateikti du dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys projektai – konservatyvusis Dangutės Mikutienės bei liberalusis Algio Čapliko. Iš pradžių pritaręs D. Mikutienės sprojektui, Seimo Sveikatos reikalų komitetas vėliau pakeitė poziciją ir pritarė projektą liberalizuojantiems siūlymams.

Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, projektas leidžia sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti iki penkerių metų, tačiau dėl kompromiso atsisakyta lytinių ląstelių donorystės.

Seime jau svarstomas komitete liberalizuotas projektas, tačiau balsuodamas dėl pasiūlymų Seimas turi galimybę vėl grįžti prie konservatyvaus reglamentavimo.

“Darbietės” D. Mikutienės teiktas konservatyvusis projektas leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.

BFL

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), trečiadienį apsvarstęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui pateiktus siūlymus, lieka prie liberalesnio varianto, leidžiančio embrionų šaldymą.

“Buvo pasiūlymų, kurie būtų projektą keitę iš esmės, grįžtant prie pirmosios versijos, bet jiems nepritarta. Pagaliau, Seimas balsuodamas apsispręs, kurį variantą rinktis. Komitete pritarta vieninteliam pasiūlymui – kad finansavimas būtų skiriamas ne atskira, o bendra ministerijos nustatyta tvarka, kaip ir kitoms ligoms”, – BNS sakė SRK pirmininkas Antanas Matulas.

Apsvarsčius komitete, projektas keliaus į plenarinių posėdžių salę, kur pateiktų pasiūlymų balsuodami apsispręs Seimo nariai.

Seimui buvo pateikti du dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys projektai – konservatyvusis Dangutės Mikutienės bei liberalusis Algio Čapliko. Po pateikimo jiems abiems pritarta parlamente. SRK, pagrindiniu nusprendęs svarstyti konservatyvųjį projektą, vėliau pritarė daugumai Agnės Zuokienės pasiūlymų, kuriais projektas pakeistas iš esmės.

Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, projektas leidžia sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti iki penkerių metų, tačiau dėl kompromiso atsisakyta lytinių ląstelių donorystės. “Darbietės” D.Mikutienės teiktas projektas būtų leidęs sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.

BFL

Dabar svarstomame dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančiame įstatymo projekte numatyta šių paslaugų apmokėjimo tvarka privilegijuos nevaisingas poras prieš kitus ligonius, teigia specialistai. Be to, įstatymo rengėjai kritikuojami dėl esą per mažo dėmesio paslaugos saugumui.

“Siūlomas iš viso atskiras finansavimas. Šiandien sveikatos paslaugos finansuojamos per draudimo fondą, ir nėra nė vienos paslaugos, kuri būtų kitaip finansuojama (…). Yra siūlomas išskirtinis finansavimas, ko neturėtų būti – kad praktiškai turi būti įsipareigojimas duoti tuos pinigus. Tai yra problema. Ir tie pinigai yra skaičiuojami pagal visas procedūras – ne už tai, ar teigiamą efektą gausime atlikus procedūrą”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Mykolo Romerio universiteto Bioteisės katedros docentė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad pagal dabar svarstomą įstatymo variantą, dirbtinio apvaisinimo paslaugą būtų galima atlikti ne tik būtinais atvejais, nes nebus reikalaujama pažymos apie nevaisingumą.

“Tai būtų beprecedentis atvejis Lietuvoje, kada nereikėtų įrodyti paciento ligos ir jam būtų galima teikti paslaugą”, – sakė docentė.

Ji taip pat aiškino, kad nusprendus šias paslaugas finansuoti bendra tvarka, lėšų skyrimą galėtų sustabdyti tikėtinai maža sėkmingų paslaugų dalis – Lietuvoje tikimybė pagimdyti po dirbtinio apvaisinimo esą būtų apie 7 procentai.

“Šiuo atveju aš matyčiau, kad norima paslaugos vertinimo išvengti ir norima gauti finansavimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Vertinimo išvengimo gali būti siekiama sąmoningai, nes, kaip suprantate, turime gana mažus dirbtinio apvaisinimo paslaugų sėkmės rezultatus. (…) Kada paslauga patektų į įprastinį vertinimą, tokia sėkmės tikimybė taip pat būtų vertinama vertinant kompensavimo būtinumą”, – pasakojo ji.

A. Širinskienė, be kita ko, išsakė susirūpinimą, kad įstatymo rengėjai nepakankamai atsižvelgė į numatomų paslaugų poveikį sveikatai.

“Visų pirma mane neramina, kad visų svarstymų Sveikatos reikalų komitete metu nebuvo vertinamas dirbtinio apvaisinimo paslaugos saugumas vaiko atžvilgiu (…). Antra vertus, projekte išliko visa eilė spragų, kurios keli klausimų ir dėl projekto realizavimo saugumo motinai. Pavyzdžiui, dėl neaiškių priežasčių buvo atsisakyta taikyti procedūrų saugos užtikrinimo mechanizmą lytinių ląstelių paėmimo metu. Kaip žinia, lytinių ląstelių paėmimo metu kyla daugiausiai komplikacijų”, – teigė ji.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų genetikas Danielius Serapinas spaudos konferencijoje sakė, kad kalbant apie vaiko sveikatą saugesnis yra kiaušialąsčių, o ne embrionų šaldymas.

“Atsakymas medicinine prasme būtų gan paprastas – jeigu užšaldant kiaušialąstę įvyktų kažkoks ląstelės defektas, vėliau jinai dažniausiai negalėtų sudalyvauti apvaisinime ir tiesiog embrionas neužsimegztų. Jeigu užšaldytame embrione įvyksta pokytis – embrionas dažniausiai tuo metu susideda iš kokių penkių – aštuonių ląstelių, tai tarkime jei vienoje iš aštuonių ląstelių įvyksta pokytis, o likusiose septyniose ląstelėse yra normali struktūra, embrionas auga, tačiau vienoje ląstelėje įvykęs pokytis gali sąlygoti embriono defektą, o ne embriono žūtį”, – sakė D. Serapinas.

Genetiko teigimu, nevaisingos šeimos turi būti geriau informuojamos, koks variantas sveikesnis jų vaikui, – pavyzdžiui, kad didesnė sutrikimų tikimybė yra auginant šaldytus embrionus nei šviežius.

L. Labanausko teigimu, per metus nevaisingumo gydymas valstybei atsieitų apie 240 mln. litų per metus.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė alternatyviems įstatymo projektams, kuriais reglamentuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros.

Seimas dėl dirbtinio apvaisinimo teisinio reguliavimo apsispręs, kai projektai bus apsvarstyti parlamento Sveikatos reikalų komitete, kuriam pavesta svarstant abu projektus sujungti.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas antradienį pateikė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuris leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą.

Kaip sakė projektą pristatęs parlamentarams, toks įstatymas leistų “kuo mažiau žalojant moterį padėti šeimai susilaukti kūdikėlio”.

Už šį projektą balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 23. Už vieningai balsavo socialdemokratai ir liberalcentristai, prieš – konservatoriai, kitų frakcijų atstovų balsai pasiskirstė abejose pusėse.

Taip pat Seimas antradienį po pateikimo pritarė ir konservatyviajam, “darbiečių” Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio teikiamam Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui.

Už projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 3, susilaikė 30. Vieningai už balsavo konservatoriai ir “darbiečiai”, kitų frakcijų atstovų balsų buvo abejose pusėse.

Pristatydama projektą D.Mikutienė teigė, jog jų teikiamas projektas remiasi tuo, jog “vaikas yra dovana, o ne produktas, kurį galima pirkti, parduoti ir už tai mokėti pinigus”.

Esminis skirtumas tarp projektų, pasak D.Mikutienės, tai, jog jie siūlo įstatymą su pozicija, jog “embrionas yra gyvybė”.

Darbo partijos frakcijos atstovų teikiamu Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektu apvaisinimo sąlygos būtų reglamentuotos kur kas griežčiau nei numatoma A.Čapliko pateiktame projekte.

“Darbiečių” siūlomas projektas draudžia tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų.

A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu leidžiama ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o embrionai galėtų būti laikomi iki penkerių metų.

Skiriasi ir maksimali moters amžiaus, kuriai gali būti atliktas dirbtinis apvaisinimas, riba – A.Čapliko teikiamu įstatymo projektu dirbtiniu būdu pastoti būtų leidžiama ne vyresnei kaip 50 metų moteriai, “darbiečių” – ne vyresnei kaip 45 metų.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.

Anot eksministro A.Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų – kas penkta ar šešta pora – yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų.