Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova kasmet didėja apie 7 proc. ir tai uostui leidžia veržtis į lyderių pozicijas. Apie uosto perspektyvas ir unikalų ryšį su miestu kalbamės su Uosto direkcijos vadovu Arvydu Vaitkumi.

VEIDAS: Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – Lietuvos simbolis, mūsų jūros vartai į pasaulį. Koks ekonominis uosto indėlis į šalies ūkį?
A.V.: Klaipėdos uostą galime vadinti ne tik šalies įvaizdį formuojančiu akcentu, bet ir vienu esminių šalies ekonomikos variklių. Vien iš uosto krovos valstybės biudžetas vidutiniškai papildomas po pusę milijardo litų per metus, o uosto įmonių pajamos siekia apie 1,5 mlrd. Lt.
Su uosto veikla susijusios 800 bendrovių, kuriose dirba 23 tūkst. žmonių. Tačiau jeigu suskaičiuosime ir tiesiogines, ir netiesiogines darbo vietas, matysime įspūdingą darbuotojų skaičių: uostas sukuria apie 185 tūkst. indukuotų darbo vietų – tai iki 10,5 proc. visų šalies dirbančiųjų. Be to, uostas susijęs net su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP. Uosto įtaka visai Lietuvai – didžiulė.
VEIDAS: Iš esmės antram Lietuvos ekonominiam centrui – Klaipėdai turėti tokią įmonę yra tikra dovana. Kodėl miestui kasmet padovanojate apie 9,2 mln. Lt?
A.V.: Esame Klaipėdos miesto bendruomenės dalis, todėl skiriame ypatingą dėmesį miestui ir jo gyventojams. Norisi pasidžiaugti, kad pavyksta palaikyti vis sklandesnį dialogą su Klaipėdos miesto valdžia. Miestas ir uostas turi dirbti ranka rankon, juk sėdime vienoje valtyje, todėl tarpusavio supratimas plėtojant ir miestą, ir uostą yra labai svarbus.
Ypač daug lėšų skiriama Klaipėdos miesto infrastruktūros projektams – gatvių tiesimui ir remontui, paminklų statybai. Šventės, festivaliai, kultūriniai renginiai ir projektai, knygų leidyba, sporto sektorius – visa tai sulaukia svaraus Uosto direkcijos dėmesio. Per pastaruosius 14 metų vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į Klaipėdos miesto gerovę investavo 129,2 mln. Lt.
VEIDAS: Klaipėdos uostas nuolat konkuruoja su Rygos uostu. Kaip sekasi šioje sveikoje kovoje? Kurie regiono uostai kvėpuoja jums į nugarą?
A.V.: Džiaugiamės, kad mūsų uostas – greičiausiai augantis Baltijos jūros uostas: per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uosto krova kasmet didėja apie 7 proc. Didžiausi Klaipėdos uosto konkurentai – uostai, esantys į šiaurę nuo Klaipėdos. Nuolat vykdomos investicijos, modernizuojami ar statomi nauji terminalai leidžia sėkmingai konkuruoti su kaimyniniais uostais ir veržtis į lyderių pozicijas. Jau dabar Klaipėdos uostas išsiskiria įspūdingu ro-ro krovinių srautu ir yra tokių krovinių lyderis regione.
Pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas uosto pajėgumą krauti tokio tipo krovinius padidins dvigubai. Baltijos uostų kainos patrauklios užsienio turistams, o operatyvesnis ir modernesnis keleivių aptarnavimas Klaipėdai suteiks pranašumų konkuruojant su kitais regiono turizmo traukos centrais.
Klaipėda taip pat pirmauja pagal mineralinių trąšų krovos rezultatus (pernai regione trąšų krova didėjo 19 proc.). Taip pat Klaipėdos uostas yra konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos uostų. Klaipėdos uosto konkurencingumas išaugs ir Klaipėdos uoste pradėjus veikti tarptautiniam konteinerių paskirstymo centrui.
VEIDAS: Kokie artimiausiu metu numatomi uosto investiciniai projektai ir į ką jie bus labiau nukreipti – į krantinių gilinimą, krovos ar keleivių pervežimo didinimą?
A.V.: Viena svarbiausių uosto konkurencingumo savybių – galimybė priimti į uostą ir pakrauti kuo didesnės grimzlės laivus, nesukeliant pavojaus laivybos saugumui. Todėl nuolat giliname uostą ir rūpinamės, kad prie krantinių būtų užtikrintas reikiamas gylis.
Gilinant uostą svarbus kiekvienas centimetras. Apskaičiuota, kad vienas metras papildomai leidžia krauti į “Panamax” tipo laivą apie 150 tūkst. t krovinių. Šiuo metu prie tų krantinių galima švartuoti laivus su 13,2–13,4 metro leistina maksimalia laivų grimzle. Siekiamybė – Klaipėdos uosto vidiniame kanale užtikrinti 17 metrų gylį, kad įplauktų laivai, turinys 15,5 metro grimzlę. Tai yra didžiausi laivai, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą.
Praėjusius metus galima vadinti proveržio metais dėl įgyvendintų investicijų masto. Pernai jos siekė daugiau kaip 300 mln. Lt. Pasiektas visų laikų rekordas, kuris didina Klaipėdos uosto konkurencingumą, sudaro dar geresnes sąlygas krovinių srautų judėjimui. Šio rezultato nebūtų pavykę pasiekti be puikios ir profesionalios komandos.
VEIDAS: Šie metai jums buvo sėkmingi ne tik ekonomiškai, bet ir įvaizdžio požiūriu. Ką reiškia jums suteikti apdovanojimai už investicijų proveržį, bendruomeniškumą bei svarų indėlį įgyvendinant Klaipėdos miesto bendruomenei reikšmingus projektus?
A.V.: Šiuo metu Uosto direkcija vykdo ir yra suplanavusi investicinių projektų, kurių vertė siekia 1,149 mlrd. Lt. Džiaugiamės, kad uosto direkcija buvo įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos Metų eksportuotojo apdovanojimu už įgyvendinamas investicijas.
Mums svarbus ir kitas įvertinimas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtas bendruomeniškiausios įmonės apdovanojimas už indėlį įgyvendinant Klaipėdos miestui svarbius projektus. Ypač svarus yra direkcijos indėlis tvarkant uostamiesčio infrastruktūrą, tačiau mes rūpinamės ne tik gatvių tvarkymu – esame neabejingi ir socialiniams, kultūriniams projektams. Simboliška, kad bendruomeniškiausios įmonės apdovanojimą gavome po Klaipėdos Pilies džiazo festivalio – šventės, prie kurios gyvavimo Uosto direkcija, kaip socialiai atsakinga įmonė, prisideda jau daugybę metų. Šis festivalis – tai tik vienas iš gausybės pavyzdžių, bylojančių, kad esame neabejingi viskam, kas vyksta Klaipėdoje. Drąsiai galima teigti, kad jeigu nebūtų uosto, ir Klaipėdos miestas būtų kitoks.

Eugenijui Gentvilui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniam direktoriui

VEIDAS: Pagal naują tvarką dalį metinio pelno (33 mln. Lt) pervedusi į šalies biudžetą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šįmet pati bus priversta skolintis 66 mln. Lt. Ilgalaikėms ar trumpalaikėms paskoloms teiksite pirmenybę?
E.G.: Skolintis būtų reikėję bet kuriuo atveju, nes šių metų investicinė programa (291 mln. Lt) labai ambicinga. Tačiau pusę pelno skirdami valstybės biudžetui turėsime skolintis daugiau. Bankų duris pradėsime varstyti pavasarį, nes paspaudus šalčiams statybos ir gilinimo darbų tempai lėtėja ir einamojoje sąskaitoje lėšų kol kas pakanka. Kadangi 2013–2014 m. numatomos kuklesnės investicijos, gali pavykti išsiversti ir trumpalaikėmis paskolomis. Antra vertus, kitų metų investicijos dar gali būti peržiūrėtos. Jeigu krovos kompanija randa perspektyvų krovinį, kuriam būtina pritaikyti krantinę, atidėlioti darbus būtų nuostolinga.
VEIDAS: Kol kas 2013-aisiais Klaipėdos uostas planuoja dvigubai kuklesnę (140 mln. Lt) investicijų programą. Ar atsiras galimybė pradėti šįmet dėl lėšų stokos sulaikytus projektus, tokius kaip mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba?
E.G.: Būtent šis projektas bus atnaujintas pirmiausia. Netrukus skelbsime konkursą ir Vakarų Baltijos laivų statyklai reikalingo slipo (šoninio laivų nuleidimo įrenginio) techniniam projektui parengti bei rangos darbams atlikti – jo statyba irgi vyks 2013-aisiais. „Klasco“ gyvybiškai būtina krantinių rekonstrukcija, nes pati bendrovė aktyviai investuoja į naujus sandėlius ir krovos įrenginius krante.
VEIDAS: Dalį iš uosto direkcijos gautų lėšų Vyriausybė pažadėjo skirti klaipėdiečių gerovei didinti. Ar tokia uosto paramos miestui forma ateityje taps įstatymu, ar tai vienkartinė dovanėlė miestiečiams už numatomą suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą?
E.G.: Uostas ir taip skiria miestui gerokai daugiau lėšų negu anksčiau: 2009-aisiais Klaipėdos savivaldybei buvo pervesta 2,1 mln., 2010 m. – 3 mln., 2011 m. – 8 mln. Lt, šįmet irgi planuojame 7 milijonus. Bet jos apetitai, kai nevykdomas miesto biudžetas, vis didėja. Susisiekimo ministerija yra parengusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisą, kurios esmė – leisti uosto uždirbto pelno dalį skirti miesto socialiniams ir ekonominiams projektams. Konkretų tam skiriamo pelno procentą dar nustatys Vyriausybė.
Vis dėlto šių lėšų nereikėtų painioti su kompensacijomis už SGD terminalo statybą. Premjeras jau padėjo parašą ant protokolo, kuriuo pritariama trijų Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcijos ir pietinio išvažiavimo iš uosto statybos finansavimui nuo 2014 m. Argumentuojant būsimu terminalu, dar buvo gautas pritarimas piliavietės teritorijos sutvarkymui ir naujo miesto baseino statybai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigia, jog uosto direkcijoje yra žmonių, su kuriais jis nenori dirbti.

Paklaustas, ar yra svarstomi klausimai dėl galimo darbuotojų atleidimo, kuris sietinas su neteisėta veikla, E.Gentvilas interviu dienraščiui “Klaipėda” teigė, jog dalis jų jau nebedirba.

“Uosto direkcijoje dar yra žmonių, su kuriais nenoriu dirbti, ir padarysiu taip, kad bus iškeltas klausimas – arba aš, arba jie. Kai kuriose pozicijose turime laikinai einančius pareigas žmones. Jie labai gerai žino, kas yra padaryta. Ir jie gerai žino, ką žinau aš. Negaliu nuslėpti kai kurių dalykų”, – kalbėjo E.Gentvilas.

Anot E.Gentvilo, įtarimų yra ir dėl jo pirmtako Sigito Dobilinsko.

“Džiaugiausi, kad neradau kokių nors blogų pirmtako veiksmų. Bet jie išlindo pernai gruodžio 15 dieną. Aš matau sąmoningus parašus. Yra 30 dokumentų, kuriuose teigiama, kad geležinkelis “Klaipėdos Smeltėje” yra nebereikalingas, ir jį reikia demontuoti. Vis tiek dedamas parašas, kad reikia statyti geležinkelį ir sumokėti pinigus. Sakyti, kad nežinojo, yra sudėtinga. Tai sakau su apmaudu”, – kalbėjo uosto vadovas.

Nesutarimų, pasak E.Gentvilo, kyla ir su bendrove “Klaipėdos hidrotechnika”.

“Jie paima ir parašo, kad Uosto direkcija jiems skolinga 6 mln. litų, o jie mums – pusę milijono. Pateikdami tokius duomenis, jie apgauna teismą. Vieną kartą jau išvengė bankroto byloje su “Hidroplius” pateikę melagingus duomenis. Kitą kartą ėjo į restruktūrizaciją su tokiais duomenimis, kuriuos mes paneigėme. Mums pavyko susipažinti su restruktūrizavimo bylos metmenimis. Teismas panaikino sprendimą leisti restruktūrizuotis. Jie vėl kreipėsi”, – kalbėjo E.Gentvilas.

Pasak jo, uostas “Klaipėdos hidrotechnikai” skolingas 3,5 mln. litų, o įmonė uostui – apie 12 mln. litų.

“Jei teisėsauga pasižiūrėtų normaliai, tai būtų pripažinta kaip sukčiavimas, dokumentų ir finansinės apskaitos klastojimas”, – sakė E.Gentvilas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo vasario 9 dienos iš užimamų pareigų atleido vyriausiąją finansininkę Beatą Kulevičiūtę, daugiau kaip 9 metus skaičiavusią milijonines uosto pajamas ir išlaidas.

Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigia atleidęs B.Kulevičiūtę todėl, kad vyriausioji finansininkė nevykdė jo nurodymų ir nepateikė paaiškinimų, kodėl vizavo kai kurias sutartis, pirmadienį rašo portalas ve.lt.

Anot E.Gentvilo, B.Kulevičiūtė vizavo sutarčių pakeitimus, pagal kuriuos bendrovėms “Klaipėdos hidrotechnika” ir “Lokys” per kelerius metus buvę išmokėti 9 mln. litų avanso, kai ankstesnėse sutartyse avanso mokėjimas nebuvo numatytas.

B.Kulevičiūtės taip pat buvo prašoma paaiškinti, kodėl ji derino ir vizavo sutartį tiesti geležinkelį bendrovės “Klaipėdos Smeltė” nuomojamoje teritorijoje. Dėl šios sutarties Klaipėdos apygardos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Pasak uosto vadovo, vyriausioji finansininkė atsisakė pateikti paaiškinimus ir pasakė, kad kalbės tik su ikiteisminį tyrimą atliekančiu pareigūnu. Uosto direkcijos vadovas už atsisakymą vykdyti jo nurodymus parašė papeikimą, o nuo vasario 9 dienos B.Kulevičiūtė buvo atleista.