Dėl nuo šių metų sausio įsigaliojusios Vištų gerovės direktyvos kiaušiniai tapo deficitine preke, o jų kaina galutiniam vartotojui išaugo daugiau nei dvigubai.

Sausio ir vasario mėnesiais, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, kiaušiniai Lietuvoje pabrango 10 proc., o vien kovo mėnesį – net 51 proc. Mažmeninė kiaušinių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 6–7,5 Lt už dešimt vienetų.
Šių metų priešpaskutinės kovo savaitės duomenimis, Lietuvoje kiaušinių kaina siekia 189 eurus už šimtą kilogramų, t.y. 3,8 proc. mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau viršija kiaušinių kainas kitose Baltijos šalyse (Latvijoje – 165 eurai, Estijoje – 132 eurai už 100 kg).
Toks brangimas – neatsitiktinis ir taip yra ne vien Lietuvoje. ES valdžiai nusprendus paukščių fermose taikyti naujus sanitarinius reikalavimus, vištų augintojai jų skaičių dėl likusių paukščių gerovės sumažino 30 proc., tad sumažėjo ir kiaušinių pasiūla – šie tapo deficitine preke.
Taigi vištų kiaušiniai kovą pabrango beveik visose ES šalyse, iš viso, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, jų kaina šoktelėjo net 76,5 proc.
Nuo 2012 m. pradžios kiaušinių kainos kilo 21 ES šalyje, didžiausias augimas fiksuotas Čekijoje, kur dešimt kiaušinių šiuo metu kainuoja apie 2,07 euro. Lenkijoje kiaušiniai pabrango 89 proc., Slovakijoje – 79 proc. Kiaušinių kainos Europoje dabar didžiausios Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Belgijoje ir Slovakijoje, o mažiausios – Didžiojoje Britanijoje. Pastarojoje ir dar trijose šalyse – Švedijoje, Suomijoje ir Maltoje kiaušiniai šiemet netgi atpigo, nors ir nedaug, 0,3–4,1 proc.
Taigi kodėl naujoji ES direktyva, kurios tikslas – gerinti ne tik vištų gyvenimo, bet ir jų dedamų kiaušinių kokybę, tapo tokia našta galutiniam vartotojui?

Kainas reguliuoja prekybininkai?

Tiek kiaušinių gamintojai, tiek mažmenininkai aiškina, kad rinkoje ėmė trūkti kiaušinių, padidėjo jų savikaina, dėl to jie brango ir galutiniam vartotojui.
Iš tiesų kiaušinių trūkumas visai tikėtinas, mat ne visi kiaušinių gamintojai atitinka naujuosius ES reikalavimus, todėl bus priversti stabdyti gamybą. Didžiausias trūkumas dėl šios priežasties prognozuojamas Ispanijai, taip pat kitoms šalims, kurių ūkininkai nebuvo tokie klusnūs. Pavyzdžiui, Lenkijoje iki sausio 1-osios direktyvą įgyvendino tik pusė ūkių, Pietų Europos šalys Prancūzija, Italija, Portugalija į vištų gerovę investavo menkai ir direktyvos iki šių metų pradžios neįgyvendino. Tad kai ateis laikas skaičiuoti viščiukus, tiksliau, kiaušinius, jų pasiūla ES sumažės 1 proc., ir labiausiai tai bus juntama birželio mėnesį, mat Europos Komisija šioms šalims ims taikyti sankcijas.
Gali būti, kad direktyvą ignoravusios šalys kiaušinių negalės tiekti tiesiogiai į rinką, joms bus taikomas kiaušinių eksporto apribojimas ar net draudimas. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis neatmeta, kad dėl to kiaušiniai gali dar labiau pabrangti, o kiaušinių pertekliaus Europoje tikrai nebus.
Tiesa, Lietuvoje deficitas pasijus labiausiai ne dėl gamybos stabdymo, o dėl uolaus direktyvos vykdymo vos jai įsigaliojus. Paukštininkystės asociacijos vadovas teigia, kad mūsų šalies paukštynai vieni pirmųjų Europoje įvykdė ES reikalavimą laikyti vištas pagerintuose narvuose. Dėl to kiaušinių savikaina padidėjo, o gamyba mažėjo jau nuo 2007 metų, kai tik buvo pradėtas įgyvendinti ES reikalavimas laikyti dedekles naujuose erdvesniuose narvuose.
Dauguma direktyvą įgyvendinusių paukštynų dedeklių skaičių sumažino trečdaliu. Beje, dar blogesnis scenarijus grėstų, jei direktyvos įgyvendinimo terminas būtų pratęstas. Tokiu atveju į direktyvos įgyvendinimą neinvestavusios šalys išloštų konkurencinėje kovoje, o stropieji Lietuvos paukštynai liktų it musę kandę. Pavyzdžiui, viena priežasčių, atvedusių prie kritinės ribos Vievio paukštyną, buvo kaip tik milijoninės investicijos pritaikant gamybą prie ES gyvūnų gerovės reikalavimų.
Tačiau atmetus visus šiuos niuansus vis dėlto kyla pagrindinis klausimas: kodėl naujoji direktyva turėjo taip smarkiai padidinti kiaušinių kainas ir ar tuo nepiktnaudžiaujama?
Lietuvoje, remiantis ŽŪMPRIS duomenimis, kiaušinių kainos struktūroje 2011 m. gruodžio mėn. 68 proc. sudarė gamintojo dalis, 15 proc. – prekybininkų dalis, 17 proc. – PVM.
Tiesa, didesnių paukštynų vadovai tvirtina kiaušinių kainų nekėlę, jos esą pašokančios parduotuvėse. Tačiau jei lyginsime mažmeninės ir didmeninės kainos pokyčius, matysime, kad dalį didmeninės kainos augimo labiausiai brangusiose pozicijose (L dydžio kiaušiniai) mažmenininkai amortizuoja mažiau brangusių produktų (M dydžio kiaušinių) arba pelno sąskaita.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė primena, kad jų tinklo parduotuvėse nuo metų pradžios kiaušiniai brango 30 proc.: pigiausių kaina pakilo beveik vienu litu, tačiau šiuo metu jos kelti neplanuojama.
Beje, didelė kaina laikosi ir dėl to, kad pirkėjai kiaušinius tiesiog šluoja, nepaisydami jų brangimo. O.Malaškevičienė patvirtino, kad kiaušinių paklausa tinklo parduotuvės milžiniška. „Šiemet kovo mėnesį, nepaisant padidėjusių kiaušinių kainų, jų nupirkta net 10 proc. daugiau nei pernai metų kovą. Be to, praėjusį savaitgalį kiaušinių pardavėme net trečdaliu daugiau negu praėjusių metų paskutinį savaitgalį prieš Velykas“, – teigia O.Malaškevičienė.
Panašiai tvirtina ir kito prekybos tinklo „Iki“ atstovas Valdas Lopeta: „Kiaušiniai mūsų tinklo parduotuvėse pabrango apie 50 proc., tačiau jų kasdien nuperkama apie keliolika procentų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.“
V.Lopeta taip pat nepraleido progos pasigirti, kad kiaušiniai būtų dar labiau pabrangę, jei bendrovė nebūtų jų brangimo iš dalies kompensavusi savo sąskaita: „Tiekėjai kiaušinius nuo kovo pradžios brangino jau kelis kartus, šiuo metu juos iš tiekėjų perkame iki 75 proc. brangiau negu vasarį. O lentynose kainos padidėjo apie 50 proc.“

Chaosą sukelia ir kitos direktyvos

Ir nors gamintojai bei mažmenininkai nesutaria, kurie labiausiai prisidėjo prie kainų didėjimo, įspūdingas kiaušinių brangimas išlieka nepaneigiamas faktas. O kartu darosi akivaizdu, kad labiausiai kiaušinių kainos didėjimą lėmė net ne reali situacija, nes kiaušinių tikrai nestinga, o tik būsimo trūkumo nuojauta ir priešvelykinis laikotarpis. Taigi rinkoje (tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose kitose ES šalyse) stebimas kiaušinių brangimas yra neadekvatus teisinės bazės pokyčiams bei reikalavimų gamintojams sugriežtinimui.
Dėl įsigaliojusios Vištų gerovės direktyvos kiaušinių gamybos savikaina didės, o galutinė kaina mažmeninės prekybos pirkėjui priklausys nuo rinkos dalyvių veiksmų, susijusių su kainų pokyčių amortizavimu.
Jau dabar kai kuriose ES šalyse pasigirsta iniciatyvų prekybos tinkluose riboti kiaušinių pasiūlą, tačiau mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas atkreipia dėmesį, kad prekių kiekio ribojimas prekybos vietoje yra vienas labiausiai paplitusių pardavimo skatinimo būdų. Potencialus pirkėjas, prekybos vietoje pamatęs, kad prekių kiekis ribojamas, yra linkęs jų įsigyti daugiau, taip dar labiau didindamas prekių trūkumą ir skatindamas kainų didėjimą.
Beje, panašus chaosas rinkoje ir kainų didėjimas lydi kone kiekvieną naują ES direktyvą. Pavyzdžiui, sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 proc. kilstelėjo degalų kainas.
Visuomenė buvo įtikinta, kad didesnė biodyzelino dalis dyzeline pabrangino šiuos degalus keturiais centais už litrą. „Mokantiems skaičiuoti akivaizdu, kad pabrangimas gali sudaryti tik apie pusantro cento, ir jį iš esmės lemia akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai. Jeigu privalomai biodegalų daliai nebūtų taikomas akcizas, ją didinant dyzelino kaina atpigtų maždaug vienu centu“, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Tačiau faktas lieka faktu: degalai įsigaliojus minėtai direktyvai tuo metu labiausiai pabrango būtent dėl šios priežasties.

Naujosios direktyvos reikalavimai

Pagal naujus gerovės reikalavimus paukštidėse vienai vištai dedeklei tenkantis plotas turi būti padidintas nuo 550 iki 750 kvadratinių centimetrų;
Pagerintuose narvuose turi būti įrengtas lizdas kiaušiniams dėti, vieta kapstytis, nagams galąsti, lakta tupėti.

Kiaušinių (10 vnt.) kainos ES

Šalis    Kiek pabrango 2012 m., proc.    Galutinė kaina Lt
Lietuva    61    7,5
Latvija    55    6,3
Estija    58    6,8
Čekija    90    7,8
Lenkija    89    6,9
Didžioji Britanija    –0,4    4,2
Šaltinis: Europos Komisija