JAV astronautus pirmadienį pažadino aktoriaus Williamo Shatnerio (Viljamo Šatnerio) balsas ir muzika iš serialo “Žvaigždžių kelias” (Star Trek). Taip prasidėjo paskutinė diena Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS), prieš leidžiantis į kelionę namo – į Žemę.

“Kosmosas, galutinė riba. Tokios buvo erdvėlaivio “Discovery” kelionės”, – kalbėjo W.Shatneris, įrašytame įvade į kūrinį “Theme from Star Trek,” kuris buvo sugrotas astronautų pažadinimui 2 val. 23 min. (9 val. 23 min. Lietuvos laiku).

“Erdvėlaivio 30-metė misija – ieškoti naujo mokslo. Statyti naujas stotis. Sutelkti tautas prie galutinės ribos. Narsiai žengti ir daryti tai, ko nė vienas erdvėlaivis anksčiau nedarė”, – kalbėjo W.Shatneris, populiariame televizijos ir kino seriale vaidinęs kapitoną Kirką.

Muziką astronautams pažadinti buvo parinkta visuotinu balsavimu NASA konkurse.

“Discovery” – seniausias ir daugiausia kosminių kelionių atlaikęs JAV erdvėlaivis atsiskyrė nuo TKS, išbuvęs prijungtas prie jos aštuonias paras ir 16 valandų.

“8 val. 37 min. JAV rytų (15 val. 37 min. Lietuvos) laiku “Discovery” įjungė variklius ir atsiskyrė nuo Tarptautinės kosmoso stoties paskutinį kartą”, – pranešė NASA.

Numatytas erdvėlaivio tūpimas Kenedžio centre Floridoje – trečiadienį – 11 val. 58 min. (18 val. 56 min. Lietuvos laiku).

Pirmadienį dar numatyta “Discovery” apsaugos nuo karščio skydą pradėti tikrinti apie 11 val. 13 min. (18 val. 13 min.), o 13 val. 30 min. (20 val. 30 min. Lietuvos laiku) surengti spaudos konferenciją.

Kai “Discovery” baigs šį skrydį, jis bus seniausias ir daugiausiai misijų atlikęs iš išlikusių JAV erdvėlaivių, nuskraidinęs į kosmosą 180 žmonių, tarp kurių buvo pirmoji įgulai vadovavusi moteris ir pirmasis į atvirą kosmosą išėjęs afroamerikietis.

“Discovery” ne kartą įsiamžino istorijoje nuo pirmojo starto 1984 metais. Šis erdvėlaivis iškėlė į orbitą kosminį teleskopą “Hubble”, taip pat pirmasis susijungė su Rusijos orbitine stotimi “Mir” ir atskraidino į TKS dalį Japonijoje sukurtos kosminės laboratorijos “Kibo” modulio.

Šis erdvėlaivis taip pat pirmasis startavo po tragiškai pasibaigusių kitų dviejų erdvėlaivių misijų – kai 1986 metais kildamas sprogo “Challenger”, o 2003 metais grįždama iš orbitos sudegė “Columbia”.

“Discovery” per 352 kosmose praleistas dienas yra apskriejęs mūsų planetą daugiau nei 5 600 kartų, o bendras jo įveiktas atstumas – apie 230 mln. kilometrų.

Vėliau šiemet į orbitą planuojama paskutinį kartą paleisti kitus du erdvėlaivius: “Endeavour” turėtų startuoti balandžio 19 dieną, o “Atlantis” – birželio 28 dieną.

“Endeavour” įgulos vadas bus S.Kelly identiškas dvynys Markas. Jis yra demokratės Atstovų Rūmų narės Gabrielle Giffords (Geibriel Gifords), sveikstančios po pasikėsinimo, per kurį jai buvo peršauta galva, vyras.

Užbaigus programą “Space Shuttle”, JAV kosminėje programoje atsivers didelė spraga, kurios nepavyks užpildyti diržų veržimo ir lėšų įšaldymo laikotarpiu. Dėl šios priežasties žmonės į TKS ir iš jos galės būti skraidinami tik Rusijos kosminiais laivais.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) erdvėlaivis “Discovery” ketvirtadienį paskutinį kartą pakilo į orbitą, pažymėdamas tris dešimtmečius vykdytos Amerikos kosmoso programos pagrindinės misijos pabaigą.

Daugiausiai kartų startavęs NASA erdvėlaivis paskutinį kartą pakilo 16 val. 53 min. vietos (23 val. 53 min. Lietuvos) laiku ir nuskriejo Tarptautinės kosminės stoties (TKS) link. Šią misiją “Discovery” baigs ateinantį mėnesį ir taps pirmuoju iš trijų šio tipo erdvėlaivių, kuris bus nurašytas.

“Gera čia būti”, – “Discovery” vadas Steve’as Lindsey (Stivas Lindsis) pranešė per radiją, kai erdvėlaivis įskriejo į orbitą.

Planuojama, kad “Discovery” susijungs su TKS šeštadienį 19 val. 16 min. Grinvičo (21 val. 16 min. Lietuvos) laiku, o pati misija truks 11 dienų. Į orbitinę stotį erdvėlaivis skraidina modulį, kuriame bus laikomos atsargos, taip pat pirmąjį į kosmosą pasiųstą žmogaus pavidalo robotą “Robonaut2″ (RB2).

Šios misijos metu astronautai du kartus išeis į atvirą kosmosą.

Paskutinės akimirkos prieš startą prabėgo neramiai: NASA inžinieriams teko skubiai pašalinti gedimą, dėl kurio buvo laikinai paralyžiuoti kai kurie valdymo centro kompiuteriai. Ši problema buvo išspręsta, o misija nebuvo atidėta.

Lapkritį startas buvo atidėtas, kai didžiuliame oranžiniame išoriniame “Discovery” degalų bake buvo aptikta įtrūkimų, dėl kurių priežasties ir galimo remonto inžinieriai suko galvas daug savaičių.

Baigiant programą “Space Shuttle”, JAV kosminėje programoje atsiveria didelė spraga, kurios nepavyks užpildyti diržų veržimo ir lėšų įšaldymo laikotarpiu. Dėl šios priežasties žmonės į TKS ir iš jos galės būti skraidinami tik Rusijos kosminiais laivais.

Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre susirinkę astronautai, inžinieriai ir kosmoso skrydžių gerbėjai pakiliai, tačiau taip pat su širdgėla stebėjo istorinį “Discovery” startą, kuris įvyko praėjus 27 metams nuo šio erdvėlaivio pirmojo skrydžio į kosmosą.

“Neabejotina, kad šis erdvėlaivis yra inžinerijos stebuklas, – sakė NASA technologijų skyriaus vadovas Bobas Braunas. – Tačiau jis jau senstelėjęs – jam 30 metų, o suprojektuotas buvo tikriausiai dar dešimtmečiu anksčiau”.

“Manau, kad visi pripažįstame, jog reikia pradėti naują skyrių. Tačiau visada, kai tenka pradėti naują skyrių, būna malonu, tačiau taip pat liūdna”, – pridūrė jis.

“Discovery” įgula planuoja pritvirtinti prie TKS Nuolatinį daugiafunkcinį modulį, kuriame atsiras papildomos erdvės saugoti atsargoms ir vykdyti moksliniams eksperimentams. Taip pat skraidinama kai kurių atsarginių dalių ir modulis “Express Logistic Carrier” – išorinė platforma didelių gabaritų įrangai.

Erdvėlaivis taip pat pirmąkart atskraidins į TKS žmogaus pavidalo robotą.

“Robonaut 2″, kurį sukūrė NASA ir bendrovė “General Motors”, taps nuolatiniu orbitinės stoties įgulos nariu, kai išskris “Discovery”.

Kai “Discovery” baigs šį skrydį, jis bus seniausias ir daugiausiai misijų atlikęs iš išlikusių JAV erdvėlaivių, nuskraidinęs į kosmosą 180 žmonių, tarp kurių buvo pirmoji įgulai vadovavusi moteris ir pirmasis į atvirą kosmosą išėjęs afroamerikietis.

Vėliau šiemet į orbitą planuojama paskutinį kartą paleisti kitus du erdvėlaivius: “Endeavour” turėtų startuoti balandžio 19 dieną, o “Atlantis” – birželio 28 dieną.

“Discovery” ne kartą įsiamžino istorijoje nuo pirmojo starto 1984 metais. Šis erdvėlaivis iškėlė į orbitą kosminį teleskopą “Hubble”, taip pat pirmasis susijungė su Rusijos orbitine stotimi “Mir” ir atskraidino į TKS dalį Japonijoje sukurtos kosminės laboratorijos “Kibo” modulio.

Šis erdvėlaivis taip pat pirmasis startavo po tragiškai pasibaigusių kitų dviejų erdvėlaivių misijų – kai 1986 metais kildamas sprogo “Challenger”, o 2003 metais grįždama iš orbitos sudegė “Columbia”.

“Discovery” per 352 kosmose praleistas dienas yra apskriejęs mūsų planetą daugiau nei 5 600 kartų, o bendras jo įveiktas atstumas – apie 230 mln. kilometrų.

Kompanijos “Boeing” vyriausioji inžinierė Rachel Wiedemann (Reičel Videman), atsakinga už erdvėlaivio išorinio šiluminio skydo patikrą, sakė, kad starto diena buvo išties jaudinanti.

“Šiam aparatui jaučiuosi esanti artimiausia; su juo dirbdama įgijau daugiausiai patirties, – aiškino R.Wiedemann. – Jis mano kūdikis”.