Nežinia, ar dėl to, kad lietuviai tampa tolerantiškesni ir kultūringesni, ar įžeistieji – mažiau linkę ieškoti teisybės, tačiau per metus Lietuvoje bylų dėl diskriminavimo, tautinio ir rasinio nepakantumo kurstymo ar šmeižto sumažėjo daugiau nei per pusę.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010-aisiais per 10 mėnesių su komentarais internete susijusių nusikalstamų veikų buvo užregistruota 280, o šiemet – tik 110.
Tiesa, į šią statistiką nepatenka privataus kaltinimo bylos dėl įžeidimo ar šmeižto, nes pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas. Jis gali būti inicijuojamas tik tokiu atveju, kai įžeidimas ar šmeižimas padaromas internete ir kai nėra žinoma tokią veiką padariusio asmens tapatybė. Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Jūratės Žemaitytės, vos tik tapatybė paaiškėja ir nustatomi nusikalstamos veikos požymiai bei pareiškiami įtarimai, baudžiamoji byla nutraukiama, o procesą nukentėjusysis, jei tik pats nori, toliau tęsia teisme privataus kaltinimo tvarka.
Statistiniai duomenys liudija, kad iš viso tokių bylų šiemet per 11 mėnesių buvo 213, o daugiausia – dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens garbei ir orumui (135 bylos) ir šmeižto (78 bylos).
Priminsime, kad asmenys, kurie viešais veiksmais, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, gali būti baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu iki vienų metų, o jei tokie nusikaltimai padaromi internete, tai, atsižvelgiant į komentarų turinį, gali grėsti ir didesnė atsakomybė.
Viena garsesnių tokių šiemet iškeltų bylų – Kauno rajono policijos komisariato pradėtas tyrimas dėl teisėjos Neringos Venckienės prašymo surasti ją internete apšmeižusius ir įvairius grasinimus komentaruose skelbusius asmenis.

Europos Komisija pranešė ketinanti analizuoti, ar kai kurių Lietuvos įstatymų nuostatos nediskriminuoja seksualinių mažumų.

“Komisija labai nedviprasmiškai atmeta homofobiją, nes tai labai ryškiai pažeidžia žmogaus orumą”, – vėlų antradienio vakarą pareiškė teisingumo eurokomisarė Viviane Reding (Vivjan Reding).

Europos Parlamente surengtoje diskusijoje ji pranešė, kad bus analizuojama Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostata, jog turi būti ribojama informacija, “kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata”.

V.Reding užsiminė, kad įstatymas gali kirstis su direktyvomis dėl audiovizualinių paslaugų teikimo ir nediskriminavimo.

“Šio įstatymo paskelbimas gali kelti problemų dėl elektroninės prekybos ir audiovizualinių paslaugų teikimo direktyvos, taip pat dėl nediskriminavimo principo. Taigi Komisija ketina pasigilinti į šį klausimą”, – kreipdamasi į europarlamentarus Strasbūre sakė V.Reding.

Šis įstatymas anksčiau buvo labai kritikuotas dėl nuostatos, draudusios vaikams skleisti informaciją, kuria “propaguojami” homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai. Vėliau šios normos buvo atsisakyta, tačiau uždrausta skatinti “kitokią” šeimos sampratą.

V.Reding taip pat komentavo Visuomenės informavimo įstatymą, kuris draudžia reklamoje “seksualinės orientacijos apraiškas ar skatinimą”. Nors Lietuvos pareigūnai teigia, kad ši nuostata atsirado per klaidą, kalbininkams taisant tekstą, eurokomisarė sakė mananti, kad ji gali neatitikti Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių chartijoje numatyto nediskriminavimo principo.

“Jeigu šios nuostatos išliks įstatyme, tai iškils tokių pačių problemų dėl audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos laikymosi ir galbūt bus nustatyta, kad yra pažeistas ES Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis”, – kalbėjo V.Reding.

Eurokomisarė teigė, kad Europos Komisija nagrinėja svarstomą įstatymo projektą, kuris numatytų baudas už “homoseksualių santykių propagavimą”. Ji teigė šiuos klausimus pernai lapkritį aptarusi lankydamasi Lietuvoje, tačiau plačiau kol kas nepriimto įstatymo nuostatų nekomentavo.

Iki vidurnakčio užsitęsusi diskusija Europos Parlamente surengta dėl Lietuvos Seime svarstomo įstatymo projekto, kuris numatytų, jog jog “viešas homoseksualių santykių propagavimas užtraukia baudą nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų”. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai.

Prezidentė ir Vyriausybė pareiškė nepritariantys tokiam įstatymui. Projekto autorius Petras Gražulis savo ruožtu sako, kad priėmus įstatymą vaikai būtų apsaugoti nuo žalingos informacijos, tokios kaip gėjų eitynės.

Europos Parlamentas trečiadienį ketina paskelbti rezoliuciją, raginančią Lietuvos parlamentus atsisakyti idėjos numatyti tokias baudas.

Balandžio 21 d. Žmogaus teisių komitetui pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 metų ataskaita. Ją pristatė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. Pasak kontrolierės, 2009 metais skundų skaičius tarnyboje nežymiai sumažėjo, galimai krizės sąlygomis nedrįsta skųstis diskriminaciją patiriantys darbuotojai.

Komiteto narius nustebino tai, kad vyrų skundų buvo rekordiškai daug – 61 proc.. A.Burneikienė paaiškino, kad vyrai atsikrato stereotipų ir aktyviau kovoja už savo teises. Jie nebemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys, o vyrams skųstis yra gėdinga.

2009 m. gerokai daugiau nei anksčiau į tarnybą kreipėsi nėščių moterų. Būsimos mamos skundėsi, kad kai kurie darbdaviai, sužinoję apie nėštumą, savavališkai mažina joms atlyginimus, ragina savo noru išeiti iš darbo, neišleidžia atostogų, nemoka priedų ir premijų. Įsikišus Lygių galimybių kontrolieriui, dauguma atvejų darbdaviai diskriminacijos faktą pripažino, buvo sudarytos taikos sutartys ir, arba išmokėta prašoma išeitinė kompensacija, arba atstatomos anksčiau susitartos darbo sąlygos. Tyrimų dėl diskriminacijos dėl lyties bendrai atlikta panašiai kaip ir ankstesniais metais – jie sudaro 44 proc. visų tyrimų.

2009 metais padaugėjo ir skundų dėl diskriminacijos dėl amžiaus. Šiuo aspektu tarnyba atliko 22 tyrimus, tokie skundai sudarė 13 proc. visų tyrimų (2008 metais buvo atlikta 15 tyrimų – 7 proc. visų tyrimų.) Manoma, kad skundų pagausėjimą lėmė krizės padariniai: didėjant nedarbui daugėjo ir dėl amžiaus diskriminuojamų darbuotojų.

Lygių galimybių tarnyba taip pat nagrinėjo skundus patiriančių diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės (19 tyrimų – 11 proc. visų tyrimų); dėl negalios (15 tyrimų – 9 procentai visų tyrimų); religijos ar įsitikinimų (4 tyrimai – 2,4 proc. visų tyrimų). Pažymėtina, kad sumažėjo skundų dėl lytinės orientacijos (2009 m. 4 tyrimai – 2 proc. visų tyrimų, tuo tarpu 2008 metais – 8 tyrimai – 4 procentai visų tyrimų).

Komitetas teigiamai įvertino tai, kad pradėjo formuotis teismų praktika, atitinkanti Lygių galimybių tarnybos pozicijas. Įvertinta ir tarnybos konsultacinio darbo reikšmė teikiant pagalbą prokuratūrai ir teismams. Komitetas gerai įvertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. atliktą darbą ir parengs Seimo nutarimo projektą dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. veiklos ataskaitos.