Kiekvienais metais iš skandinaviško kapitalo įmonių Lietuvoje dividendų pavidalu išteka milijonai litų. Finansų analitikai pastebi, kad vakarietiško kapitalo įmonės dividendus akcininkams linkusios mokėti dažniau nei lietuviškos.
Iš Lietuvos dažniausiai iškeliauja stabiliai ir seniai rinkoje veikiančių įmonių uždirbti pinigai. Banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas vardija, kad didelius dividendus kasmet moka „Teo LT“, taip pat didžiausia Lietuvos alaus darykla „Švyturys-Utenos alus“, priklausanti „Carlsberg“ koncernui.
„Dividendais pelnas išimamas iš tų įmonių, į kurias investicijų pritraukta prieš keliolika metų, kur verslai jau nebeauga, veikia stabiliame sektoriuje. O kadangi skandinavai aktyviai investavo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir šio pradžioje, nemažai tokių verslų jau subrendę, nebereikalauja daugiau investicijų plėtrai, tad pinigai ima kauptis ir pelnas grįžta į užsienio įmones. Ten, kur neseniai investuota ar kur verslai mažesni, dividendai dar nėra mokami“, – komentuoja T.Povilauskas.
UAB „Keystone Advisers“ partneris Karolis Rūkas prognozuoja, kad abi minėtos bendrovės šiemet dividendais akcininkams išmokės panašias sumas kaip ir pernai: „Švyturys-Utenos alus“ – 100 mln. Lt, o „Teo LT“ – 140 mln. Lt.
Tiesa, skandinaviški bankai dividendų motininėms įmonėms nemoka. „Swedbank“ atstovai „Veidui“ tvirtino, kad banko vadovybė šiemet neplanuoja mokėti dividendų. Tačiau iš skandinaviškų bankų Lietuvoje pinigai išjuda kitais būdais – per „motinoms“ grąžinamas paskolas. „Skandinavų bankai lėtina savo apimtis Lietuvoje ir anksčiau suteiktos paskolos Lietuvos bankams grąžinamos, bet ne dividendų pavidalu“, – pastebi T.Povilauskas.
K.Rūkas mano, kad dividendų mokėjimo kultūra būdingesnė vakarietiškoms įmonėms, kurios investavusios nori gauti grąžą, o lietuviams vadovams nepatinka dalytis pelnu su kitais akcininkais. Be to, lietuviškos įmonės pinigus dažniau išsiima kitais būdais – paskolomis akcininkams ar antrinėms įmonėms.
„Finasta“ prognozuoja, kad šiemet iš 33 biržoje kotiruojamų įmonių dividendus gali mokėti 14–16. Tarp jų nemažą dalį sudarys valstybinės įmonės, kurioms dividendus išmokėti liepė Vyriausybė.

Šiemet mokami dividendai už 2011-uosius turėtų būti ne mažesni nei praėjusiais metais

Dividendai – pinigais išmokama akcininkui paskirta pelno dalis. Nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigalios nauja Akcinių bendrovių įstatymo pataisa, leisianti bendrovėms pelną išmokėti keturis kartus per metus. Iki šiol pelnas buvo skirstomas tik vykstant eiliniams visuotiniams akcininkų susirinkimams. Šie turi būti sušaukti per pirmus keturis metų mėnesius.
Susidomėjimas dividendinėmis į NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos sąrašą įtrauktomis bendrovėmis tradiciškai pradeda didėti joms paskelbus metų rezultatus. Nors dauguma įmonių jų dar nėra paskelbusios, jau galima daryti pagrįstas prielaidas, kokių dividendų iš jų laukti.
Praėjusiais metais biržos sąraše esančios bendrovės dividendams už 2010 m. skyrė 506,3 mln. Lt, arba 10,4 proc. daugiau nei už 2009 m. Šiemet mokami dividendai už 2011 m. turėtų būti ne mažesni nei praėjusiais metais, net ir įskaičiavus tai, kad biržoje nebėra „Stumbro“ akcijų, o ši bendrovė būtent jais ir garsėjo.
Būsimi dividendai labiausiai priklauso nuo to, kaip bus vykdomas Vyriausybės nustatytas planas dėl valstybinių bendrovių dividendų mokėjimo. Visoms joms pagal jų pajėgumus pateiktos išmokamų dividendų indikacijos. Prisimindami ankstesnių metų ministerijų atstovų staigius nuomonių pokyčius prieš visuotinius akcininkų susirinkimus, investuotojai nėra tikri, kad valstybės planai tam tikrų įmonių atžvilgiu nepasikeis. Pavyzdžiui, dar spalį teigta, kad „Klaipėdos nafta“ 2012 m. turi papildyti valstybės biudžetą pervesdama 50 mln. Lt. Pačios bendrovės prognozuojamos investicijos iki 2014 m. gali siekti net 532 mln. Lt, tad dividendų išmokėjimo tikslingumas neaiškus. Kita vertus, jis tikrai nudžiugintų smulkiuosius akcininkus.
Energetikai, neįtraukiant LITGRID, akcininkus netrukus vėl palepins dividendais. Nesunku suskaičiuoti, kad „Lietuvos energija“ ir LESTO kartu gali išmokėti apie 145 mln. Lt dividendų už 2011 m. Prieš metus didesnė išmokos akcininkams naštos dalis teko pirmajai bendrovei, bet šiemet veikiausiai daugiau dividendų mokės LESTO. Ši bendrovė neseniai paskelbė ieškanti, kas jai paskolintų 55 mln. eurų, kurių didžioji dalis bus skirta esamoms skoloms refinansuoti, bet kai kas, matyt, bus panaudota ir dividendams.
„Lietuvos dujoms“ 2011-ieji buvo ne prastesni už 2010-uosius ir tik turėtas 20 mln. Lt vertės „Snoro“ indėlio sertifikatas, kurio vertę reikės nurašyti, leidžia prognozuoti, kad dividendai bus šiek tiek mažesni nei praėjusiais metais. Be to, pagrindiniams įmonės akcininkams nėra tikslo laikyti daugiau kaip 100 mln. Lt „Lietuvos dujose“ prieš artėjantį bendrovės skaidymą.
Privačių bendrovių, priešingai nei valstybinių, dirbančių necikliniuose versluose, akcininkai bus atsargesni reikalaudami dividendų, nes matomas ekonomikos augimo sulėtėjimas šiais metais įmonėse verčia palikti likvidumo rezervus. Tai neliečia tų bendrovių, kurios turi sukaupusios santykinai dideles pinigų pozicijas. Pavyzdžiui, „Vilniaus baldai“ 2011 m. pabaigoje turėjo šiek tiek daugiau nei 50 mln. Lt banko sąskaitose ir indėliuose. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė neketina daryti didesnių nei įprasta investicijų, ji nesunkiai galėtų išmokėti 20 mln. Lt, o likusius pinigus palikti atsargai arba paskoloms „Invaldai“.
Tiesa, pati „Invalda“ po „Sanito“ pardavimo turėdama maišą pinigų, veikiausiai pasiliks juos būsimoms investicijoms, o dividendai bus santūrūs. Istoriškai dividendine pozicija laikoma „Teo LT“ jau paskelbė, kad jos nepaskirstytas pelnas sudaro 0,207 Lt vienai akcijai, tad nesunku nuspėti, kad būtent tiek dividendų ir bus. Tai sudaro 9,2 proc. akcijos dividendinį pajamingumą.
Dividendų verta tikėtis ir iš Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių, o jų lyderė tradiciškai turėtų būti „Pieno žvaigždės“. Beje, neseniai priimta Akcinių bendrovių įstatymo pataisa leidžia tantjemas, neviršijančias trečdalio pelno dalies, skirti dividendams. Tai ypač aktualu kai kurioms pieno perdirbimo bendrovėms, kurios ankstesniais metais daugiau lėšų skirdavo tantjemoms, o ne dividendams.
Kai kurių bendrovių dividendiniam pajamingumui viršijant indėlių ar obligacijų pajamingumą, jis negali nelikti nepastebėtas. Kartu laukiant ne prastesnių nei praėjusiais metais dividendų, susidomėjimas tokiomis bendrovėmis per artimiausius tris mėnesius didės.

FB-SZ18441

Danijos “Carlsberg” grupei priklausanti didžiausia Lietuvos alaus darykla “Švyturys-Utenos alus” dividendams išmokėti skirs 100 mln. litų, o likusį nepaskirstytą 45 mln. litų pelną perkels į kitus finansinius metus.

Toks sprendimas priimtas trečiadienį vykusiame įmonės akcininkų susirinkime. “Švyturys-Utenos alaus” generalinio direktoriaus Rolando Viršilo teigimu, dividendams išmokėti bus panaudotas visas pernai uždirbtas 54 mln. litų grynasis pelnas ir dar 47 mln. litų iš anksčiau nepaskirstyto pelno, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Švyturio-Utenos” alaus grynasis pelnas pernai buvo 14,7 proc. mažesnis nei 2009 metais, kai įmonė buvo uždirbusi 63,3 mln. litų grynojo pelno. R.Viršilo teigimu, įmonės grynasis pelnas pernai sumažėjo dėl žaliavų ir energetinių išteklių brangimo.

“Mūsų apyvarta smuko maždaug 5 proc., nes krito vidutinė alaus kaina, mažiau nupirkta alkoholinių kokteilių ir sidro. Pirmųjų trijų mėnesių (šių metų – BNS) rezultatai neguodžia – pardavimai prastesni nei pernai. Tačiau tikimės, kad rinka netrukus atsigaus”, – sakė R.Viršilas.

Anot jo, “Švyturys-Utenos alus” šiemet investicijos ketina skirti apie 20 mln. litų, daugiausia bus investuota į prekybos įrangą ir logistiką.

Pernai bendrovė dividendams išmokėti skyrė 63,2 mln. litų, 2009 metais – 30,68 mln. litų, o 2008-aisiais – 139,9 mln. litų.

Lietuvoje pernai 11 žmonių gavo didesnį kaip 100 tūkst. litų vidutinį mėnesio atlyginimą, o didžiausia suma, kurią vienas žmogus gavo iš dividendų, siekė 34 mln. litų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys.

Didžiausia vidutinė paskaičiuota mėnesio alga pernai buvo 186,8 tūkst. litų, atskaičius mokesčius ji siekė apie 140 tūkst. litų, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Keturi Lietuvos gyventojai, turintys įmonių akcijų, praėjusiais metais gavo daugiau kaip po 10 mln. litų dividendų.

VMI neskelbia kokie asmenys gavo didžiausius atlyginimus ir kokiose bendrovėse jie darbavosi. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad praėjusiais metais net keturios iš penkių didžiausius atlyginimus mokėjusių įmonių buvo uždarosios akcinės bendrovės.

Vienoje įmonėje daugiau kaip 1 mln. litų (įskaičius algą, autoriaus atlygį, dividendus ar kitas pajamas) pernai uždirbo 23 žmonės.

Praėjusiais metais tik 0,5 proc. dirbančių žmonių alga viršijo 10 tūkst. litų.

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadai išspausti daugiau naudos iš valstybinių įmonių bliūkšta – elektros sektoriaus monopolininkų kišenės greičiausiai nepalengvės: jų valdybos siūlo nesižarstyti dividendais.

Išspausti pinigus iš energetikų nėra taip paprasta ir dėl to kaltos ne pačios įmonės, o jų valdybos – daugumą sudaro ministerijų valdininkai, balsuojantys prieš dividendų skyrimą, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Iš sujungtų Rytų skirstomųjų tinklų ir VST įmonių atsiradusi LESTO dividendais žarstytis neskuba: bendrovės valdyba neseniai pasiūlė nemokėti dividendų akcininkams, tarp jų – ir valstybei.

Nors LESTO paskirstytinasis pelnas siekia 939 mln. litų, valdyba mano, kad mokėti dividendus šįmet nebūtina.

LESTO valdyboje iš 5 narių – trys valdininkai: energetikos viceministras Arvydas Darulis, ministerijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas ir finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas.

Bet A.Sekmoko pavaldinių akibrokštas nustebino finansų analitikus. “Tokios įmonės tikrai pajėgios skirti dividendų. Valdybos siūlymas jų nemokėti, švelniai tariant, atrodo keistai”, – teigė “Finasta Asset Management” fondų valdytojas Marius Dubnikovas.

Pasak jo, Vyriausybė užsibrėžė aiškius tikslus gauti daugiau pajamų iš valstybinių įmonių, tačiau šio tikslo link nepajudėta nė iš vietos, jeigu valdybos rekomenduoja neskirti dividendų.

Tiesa, LESTO akcininkai rinksis ir galutinį sprendimą dėl dividendų priims balandžio 25-ąją.

Pelningai dirbanti valstybinė bendrovė “Lietuvos energija” irgi neskuba papildyti biudžeto – valdyba taip pat siūlo nemokėti dividendų, kurie, analitikų vertinimu, galėtų siekti 40 mln. litų.

Praėjusiais metais “Lietuvos energija” uždirbo 45,9 mln. litų grynojo pelno – 59 proc. daugiau nei užpernai.

“Lietuvos energijos” valdyboje valstybei atstovauja tie patys valdininkai kaip ir LESTO: K.Žilėnas ir A.Vitkauskas, o bendrovės valdybos pirmininkas – energetikos viceministras A.Darulis.

Net jei akcininkai nuspręstų pažerti dividendų, šalies biudžeto tiesiogiai jie nepasiektų. Tiek LESTO, tiek “Lietuvos energiją” valdo valstybinė bendrovė Visagino atominė elektrinė. Jai priklauso 82,63 proc. LESTO ir 97,5 proc. “Lietuvos energijos” akcijų.

“Dividendus tiesiai į biudžetą gali mokėti tik tiesiogiai valdomos įmonės. O jų antrinės bendrovės dividendus privalo pervesti pagrindinėms įmonėms”, – paaiškino Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė.

Kitaip tariant, elektros monopolininkų dividendus priglaustų Visagino atominė elektrinė.

Kovą Vyriausybė priėmė nutarimą, kad valstybės valdomų įmonių dividendams skiriama pelno dalis turi būti ne mažesnė kaip 7 proc. jų nuosavo kapitalo, o paskirstytinoji pelno dalis padidinta nuo 40 iki 80 proc.

Premjeras A.Kubilius anksčiau prognozavo, kad valstybės valdomos energetikos ir susisiekimo įmonės biudžetą papildys keliais šimtais milijonų litų.

Energetikos ministras A.Sekmokas yra užsiminęs, jog į šių metų biudžetą iš valstybės valdomų energetikos įmonių turėtų įplaukti apie 70 mln. litų dividendų.

Vyriausybės atstovų deklaruoti tikslai iš valstybės valdomų įmonių šiemet gauti daugiau pajamų žlunga – valstybės valdomų energetikos įmonių vadovybė neketina prisidėti prie biudžeto lopymo ir mokėti dividendų neketina.

“Kartais atrodo, jog dividendų į valstybės biudžetą reikia premjerui, patarėjui ir dar keliems žurnalistams. Energetikos ministro teigimu, energetikos sektoriaus valstybės kontroliuojamos įmonės neplanuoja didinti dividendų pervedimų į biudžetą”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas.

Pasak jo, tai reiškia, kad valstybės turto valdymo reforma neįgauna reikiamo pagreičio.

“Neretai (įmonės – BNS) gąsdina argumentu, jog pelno ir dividendų siekis tiesiogiai pakenks vartotojams. Dar vienas argumentas – reiks statyti atominę, nors tai padaryti be valstybės pagalbos, kuriai ir būtų mokami dividendai, būtų beveik neįmanoma”, – tvirtino M.Majauskas.

Kitą savaitę Vyriausybei turėtų būti pakartotinai pristatytas valstybės valdomų įmonių finansinių rodiklių projektas.

“Tikiuosi, kad nesant racionalių argumentų “prieš” ministrai vis dėlto įpareigos valstybės kontroliuojamų įmonių valdybas prisiimti atsakomybę už ambicingesnius tikslus”, – sakė M.Majauskas.

Vyriausybės atstovai dar pernai lapkritį prabilo apie tikslą šimtais milijonų litų daugiau pajamų į biudžetą gauti iš valstybės valdomų energetikos ir transporto įmonių. Įmonės buvo įpareigotos apgalvoti, kokios jų galimybės į valstybės biudžetą sunešti ne mažiau kaip 300 mln. litų, vėliau galima suma ne kartą keitėsi.

dividendai24

Tikimasi, kad solidžiu dividendiniu pajamingumu išsiskirs pienininkų, bendrovių “Lietuvos dujų”, “Teo LT”, “Aprangosa” akcijos, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Finastos” analitikas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad šių metų dividendų derlius, palyginti su praėjusiais metais, turėtų būti gausesnis. Tiesa, tų bendrovių, kurios kasmet dalį pelno atriekia dividendams, skaičius nepadidės. “Tos bendrovės, kurios periodiškai moka dividendus, šiemet turėtų truputį pakelti dividendų, tenkančių vienai akcijai, dydį. Mat mokančioms dividendus įmonėms praeiti metai buvo sėkmingesni nei 2009 metais,” – aiškina jis.

Tuo tarpu finansų patarėjo įmonės “AJD Capital” direktorius Aurimas Launikonis pažymi, kad atsigaunant ekonomikai bendrovės plės savo veiklos apimtį, joms prireiks papildomų apyvartinių lėšų, “todėl tikėtis itin didelių dividendų nevertėtų”.

Analitikai skaičiuoja, kad “Teo LT”, “Lietuvos dujų”, pieno sektoriaus įmonių dividendų iš 2010 metais uždirbto pelno pajamingumas bus vienas solidžiausių – apie 5-8 proc.

Analitikų požiūris į Vilkyškių pieninės galimybes mokėti dividendus išsiskyrė. Vienų nuomone, praeiti metai bendrovei buvo stipraus augimo laikas, tad balansas sustiprintas, skolų našta nėra slegianti ir įmonė jau gali išmokėti solidesnius dividendus nei pernai. Kiti analitikai laikosi pozicijos, kad įmonė turi nemažai skolų ir jas šiuo metu grąžina, tad dividendus mokėti bus sudėtinga.

Mažmeninės prekybos drabužių bendrovė “Apranga” pernai akcininkams dividendų neskyrė, tačiau šiemet, kaip patvirtino bendrovės vadovas Rimantas Perveneckas, mokės.

Analitikai skaičiuoja, kad “Aprangos” dividendai būtų labiau simboliniai, anot A. Launikonio, “jie galėtų siekti apie 0,03 euro už akciją ir tai yra apie 1,5 proc. dividendinis pajamingumas nuo dabartinės akcijos kainos rinkoje”.

Analitikai prognozuoja, kad šiemet solidaus, iki 8 proc., dividendinio pajamingumo gali tikėtis “Lietuvos dujų” akcininkai.

Lūkesčiai dėl valstybinės bendrovės “Klaipėdos nafta” mokamų dividendų prastėja. Rinkos dalyviai tikisi, kad įmonė tikriausiai aktyviai prisidės prie Klaipėdos gamtinių dujų terminalo statybos, todėl nemenka bendrovės lėšų dalis bus nukreipiama į šį projektą.

“Klaipėdos nafta” turi daug grynųjų pinigų ir jie gali būti skirti dividendams. Tačiau manome, kad nemažai lėšų bus palikta Klaipėdos gamtinių dujų terminalo statybai. Dėl to tikėtina, kad dividendai bus menkesni nei praėjusių metų”, – aiškina T. Povilauskas.

Finansų specialistai sutaria, jog šiemet bankų sektorius dividendų tikrai nemokės. Mat jau pernai Lietuvos komerciniai bankai gavo iš Lietuvos banko rekomendacijas ne mokėti dividendus, o, priešingai, stiprinti bankų kapitalą.

+370 5 2396414

Banko “Finasta” analitikai prognozuoja, kad dividendais valstybės iždą kitąmet papildys 4 įmonės, iš viso į biudžetą jos suneš apie 127 mln. litų (jei dividendus mokės ir įmonė “Lesto”). Tai reiškia, kad bendra dividendams skiriama suma sieks 216 mln. litų.

Tiek “Finastos”, tiek kiti analitikai prognozuoja, kad didesniais nei įprasta dividendais kitąmet, labiausiai tikėtina, pamalonins “Klaipėdos nafta”, kurioje valstybė valdo 70,63 proc. akcijų paketą. Jie, “Finastos” prognozėmis, sieks apie 0,11 lito už akciją (palyginti, už 2009 metus mokėta 0,05 lito, už 2008 metus – 0,04 lito už akciją).

“Turint omenyje, kad jau dabar įmonė turi apie 63 mln. litų grynųjų pinigų, toks dividendų mokėjimas nesukeltų sunkumų, juolab kad pinigų srautai ateinančiais metais turėtų būti gana dideli. Beje, įmonė, skirstydama 2010 metų. pelną, gali mažinti kitus rezervus ir taip didinti mokėtinų dividendų sumą. Tokiu atveju būtų galima kalbėti ir apie 50-60 mln. litų 2010 metų dividendus”, – sakė “Finastos” finansų analitikas Tadas Povilauskas.

Investuotojų asociacijos valdybos narys Vytautas Plunksnis taip pat teigė, kad “Klaipėdos nafta” turi sukaupusi grynųjų pinigų daugiau nei šiemet uždirbs pelno, todėl teoriškai galėtų išmokėti šią sumą akcininkams.

“Tačiau dividendai gali būti ir mažesni, nes įmonei reikia lėšų finansuoti planuojamas susirūstintų dujų terminalo statybas”,- mano jis.

“Finasta” prognozuoja, kad “Lietuvos energija” 2010 metų dividendams skirs apie 40 mln. litų (0,08 lito akcijai), o “Lesto” – 60 mln. litų (0,1 lito).

Pasak T.Povilausko, visai tikėtina, kad LE dividendus mokės, kadangi įmonė po atskyrimo liks su ganėtinai nemažu 1,6 mlrd. litų sukauptu nepaskirstytuoju pelnu ir turės gana nemenką pinigų rezervą.

Valstybei priklausantys “Lietuvos geležinkeliai” kitąmet valstybės biudžeto įplaukas žada padidinti apie 150 mln. litų. Vien iš antrinių įmonių akcijų pardavimo tikimasi gauti iki 50 mln. litų.

Pirminiais geležinkelių skaičiavimais, įplaukas į biudžetą planuojama padidinti mokant dividendus, privatizuojant nekilnojamo turto objektus ir nepagrindinės veiklos įmones. Anksčiau skaičiuota, kad visos Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės už 2010 metus sumokės apie 15,9 mln. litų dividendų, tačiau dabartiniais skaičiavimais, ši suma gali būti kur didesnė.

Nepriklausomų vertintojų duomenimis, nekilnojamojo turto, kuris nepriklauso viešajai geležinkelių infrastruktūrai ir nėra būtinas komercinei veiklai, rinkos vertė gali siekti 15 mln. litų, pranešė “Lietuvos geležinkeliai”.

“Lietuvos geležinkeliai” taip pat siūlo parduoti dalį antrinių geležinkelių statybos ir remonto įmonių akcijų. Priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis – nuo 30 iki 100 proc. – būtų parduota, didžiausia pardavimo kaina galėtų siekti iki 50 mln. litų.

Galimų sprendimų sąrašas pateiktas remiantis siekiu nepažeisti “Lietuvos geležinkelių” gyvybingumo ir sėkmingos veiklos funkcijų, pranešė geležinkeliai.

Siūlymus dėl geležinkelių premjerui Andriui Kubiliui pirmadienį pateikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Anksčiau, pasak žiniasklaidos, premjero patarėjas Mykolas Majauskas iš “Lietuvos geležinkelių” vadovo pareikalavo didesnio indėlio – 250 mln. litų.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį bus svarstoma geriausia tarptautine įmonių valdymo praktika vadovaujantis parengta valstybės turto valdymo reforma.

Vyriausybė pirmadienį nurodė Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti apie 300 mln. litų papildomų pajamų.