Š.Mažeikos nuotr.

Gytis KAPSEVIČIUS

Per pastaruosius metus bent keli garsūs užsienio vardai pasirinko kitas šalis gamybai ir verslui plėtoti. Tai gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“, susijungę „Nordea“ ir DNB bankai, norvegų bendrovei „Orkla Foods“ priklausanti „Suslavičius-Felix“ grupė bei „Estrella Baltics“. Šių įmonių planai visuomenėje sukėlė rezonansą ir paskatino kalbas, kad padus pustyti iš Lietuvos pradėjo ir užsienio kapitalas.

Kas įvyko?

Iš Dzūkijos sostinėje esančios uždaromos „Coca-Cola“ gamyklos atleistiems apie 80 darbuotojų teks ieškotis naujo darbo. Kitais metais dar bent 24 darbuotojus atleis ir buvusi „Suslavičius-Felix“ įmonė (dabar „Orkla Foods Lietuva“), nutraukianti padažų gamybą ir perkelianti ją į Austriją, Švediją bei Latviją. „Estrella Baltics“ ir jos užsakymu bulvių traškučius gaminusi įmonė „Mondelez Lietuva Production“ anksčiau portalui „Delfi“ teigė, kad darbuotojų neatleis, vis dėlto gali nukentėti bulves bendrovei tiekę ūkininkai. Susijungus bankams, buvo prognozuojamas šio sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažėjimas, tačiau dar nelinksmesne naujiena tapo tai, kad naujai sujungtas bankas savo būstine pasirinko Estiją.

Tiesa, būtina pridurti, kad bendrovės nenutraukia savo veiklos Lietuvoje – „Coca-Cola“ turi logistikos centrą Kaune, veiklą planuoja tęsti ir naujasis „superbankas“. Kita vertus, naujieji bendrovių planai padidins bedarbių gretas ir atsilieps ekonomikai.

Panašiu metu paskelbus apie „Coca-Cola“ gėrimų ir „Estrella“ traškučių gamybos perkėlimą (nuo 1995 m. veikusios „Suslavičiaus-Felix“ padažų gamyklos atvejis sukėlė mažiau šurmulio) viešojoje erdvėje pradėta gausiai spekuliuoti Darbo kodeksu, politika ir demografine šalies padėtimi, tačiau kai kuriais atvejais gamintojus vedė ne pirminis motyvas pasprukti iš Lietuvos, o globalesnės priežastys.

Nuo 1994 m. Alytuje veikusios „Coca-Cola“ gamyklos uždarymas galėjo būti inicijuotas bendrovės pertvarkos. Pastaruoju metu krintantis pasaulinis produkcijos pardavimas skatino paskelbti naują reorganizavimo planą regionams, o vadovybė pasidalijo planais pertvarkius bendrovę sumažinti jos darbuotojų apie tris kartus (nuo 120 tūkst. iki 40 tūkst.). Dėl pasikeitusių planų anksčiau buvo laimėjusi ir ta pati lietuviškoji „Coca-Cola“ gamykla: prieš šešerius metus uždarius gamyklą Estijoje, padidėjo bendrovės Alytuje darbuotojų skaičius.

Norvegijos milžinas „Orkla Foods Group“ taip pat išgyvena reorganizacijos laikotarpį – uždaro gamyklas ir perkelia gamybą. Maisto pramonę apžvelgiantis portalas just-food.com skelbia, kad prieš porą metų „Orkla Foods“ žadėjo uždaryti 19 gamyklų ir iki šiol uždarė jau 11.

Tiesa, „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės manymu, esamos sąlygos, kaštai ir darbo santykiai galėjo prisidėti prie sprendimo, kodėl pertvarkos figūromis pasirinktos būtent Lietuvoje, o ne kitur esančios gamyklos. „Pagalvokime: jei Lietuvoje būtų mažesnės energetinės išlaidos, mažiau apmokestinama darbo jėga, geresnės holdingų valdymo sąlygos, mažesnės biurokratinės kliūtys, leidžiančios plėsti verslą, atsivežti darbuotojų, galbūt tuomet tie kaštai, dėl kurių „Coca-Cola“ išėjo, ir būtų mažesni.

Jei Lietuvoje būtų mažesnės energetinės išlaidos, mažiau apmokestinama darbo jėga, geresnės holdingų valdymo sąlygos, mažesnės biurokratinės kliūtys, leidžiančios plėsti verslą, atsivežti darbuotojų, galbūt tuomet tie kaštai, dėl kurių „Coca-Cola“ išėjo, ir būtų mažesni.

Netgi įvertinus produkcijos transportavimą į tą pačią Lenkiją ir ES“, – svarsto R.Skyrienė.

Finansų sektoriaus darbuotojų skaičių greičiausiai sumažinsiantis DNB ir „Nordea“ bankų susijungimas taip pat buvo nulemtas išorinių veiksnių, tačiau galimybę pritraukti kompanijos būstinę į Vilnių praleido pati Lietuva. Tą pripažino ir minėtų bankų atstovai, pabrėždami, kad Estijoje palankesnė ne tik mokestinė aplinka, į kurią jau kuris laikas pirštu rodo ekspertai, bet ir administracinė bei teisinė aplinka.

Ar tai pabaigos pradžia?

Keturi dideli prarasti šansai tapo visuomenėje gausiai apkalbamais įvykiais dar ir dėl to, kad išeina senbuviai: trys gamybos įmonės pradėjo čia dirbti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Tačiau, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovo Žilvino Šilėno nuomone, būtina suprasti, kad nesvarbu, kiek įmonė dirbo Lietuvoje, – jei sąlygos jos netenkins, verslas gali pasitraukti.

Lietuvos politikai įsivaizduoja, kad jei jau įmonė čia yra, tai ji niekur nepabėgs. Tą patį galima pasakyti ir apie paslaugų centrus, kuriais džiaugiamasi: kaip atsikėlė į Lietuvą, taip gali ir išsikelti. Dabar mes norime pritraukti investuotojų būdami nedidelė valstybė su nedidele rinka, tačiau tam pas mus situacija turi būti nuolat geresnė nei kitur.

„Apskritai kalbant, grėsmė egzistuoja. Lietuvos politikai įsivaizduoja, kad jei jau įmonė čia yra, tai ji niekur nepabėgs. Tą patį galima pasakyti ir apie paslaugų centrus, kuriais džiaugiamasi: kaip atsikėlė į Lietuvą, taip gali ir išsikelti. Dabar mes norime pritraukti investuotojų būdami nedidelė valstybė su nedidele rinka, tačiau tam pas mus situacija turi būti nuolat geresnė nei kitur. Dideli valstybėje investavę vardai kažkiek veikia kaip investicijų trauka, bet jų išėjimas prideda neigiamo viešumo“, – teigia Ž.Šilėnas.

Nepaisant garsių vardų praradimo, per šiuos metus Lietuva sulaukė pranešimų ir apie naujus investicinius užsienio kapitalo projektus (bene stambiausias iš jų yra būtent gamybinis – „Dovista Group“ su 100 mln. eurų plyno lauko investicija Marijampolėje), naujų paslaugų centrų

atidarymą (Suomijos plieno bendrovė „Outokumpu“, „Turkish Airlines“) ir plėtrą („Swedbank“). Papildomų darbo vietų sukūrė ir šiais metais veiklą Lietuvoje pradėjęs prekybos tinklas „Lidl“.

Kita vertus, jei nekreiptume dėmesio į garsius vardus, o pažvelgtume į skaičius, praėję metai buvo ypač dosnūs užsienio investicijų. Statistikos departamento duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas buvo 775,47 mln. eurų ir sudarė 2,1 proc. BVP, t.y. fiksuotas rekordinis augimas.

Tiesa, šie metai prasidėjo mažiau optimistiškai: Lietuvos banko duomenimis, TUI srautas Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį šiek tiek padidėjo, nors prieš tai buvo gerokai sumažėjęs (2016 m. I ketvirtis – 405,54 mln., 2016 II ketvirtis +33,85 mln. eurų.)

Vis dėlto bendrame Baltijos šalių kontekste likome praktiškai ten, kur buvome: nors padėtis šiek tiek geresnė, vis dar atsiliekame ne tik nuo estų, bet ir nuo latvių. Lietuvos banko ir Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. kovo 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 12,9 mlrd. eurų. Vienam šalies gyventojui jų teko vidutiniškai 4477 eurai.

Latvija jau 2015 m. galėjo pasidžiaugti 13,4 mlrd. eurų sukauptosiomis investicijomis. Estijos sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos 2015-ųjų pabaigoje siekė 17,373 mlrd. eurų. Skaičius būtų dar įspūdingesnis, jei palygintume su Lietuvos TUI vienam gyventojui: Estijoje vienam gyventojui tenka beveik tris kartus daugiau TUI nei Lietuvoje – 13 262 eurai.

Ko mums trūksta?

Neseniai Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame naujausiame tarptautiniame konkurencingumo indekse Lietuva užima 35 vietą iš 138 pasaulio valstybių. Mus aplenkė Estija, užėmusi 30 vietą, Lenkija ir Latvija atsiliko, užėmusios atitinkamai 36 ir 49 vietas.

Lietuva šiame reitinge įvertinta geriausiais pažymiais mokymų ir aukštojo mokslo bei technologinio pasirengimo srityse, tačiau prasčiau už kaimynus atrodome pagrindinėse darbo rinkos veiksmingumo – 59 vieta (Estija – 15, Latvija –34, Lenkija – 79), finansų rinkos išsivystymo – 60 vieta (Estija – 22, Latvija – 52, Lenkija – 46), institucijų kategorijose – 51 vieta (Estija – 23, Latvija – 64, Lenkija – 65). Galima prisiminti ir minėtą Darbo kodeksą. Pavyzdžiui, pagal samdymo ir atleidimo santykius užimame tik 116 vietą (Estija – 17, Latvija – 67, Lenkija – 89).

R.Skyrienė pabrėžia, kad Lenkija turi didelį pranašumą prieš kitas Baltijos regiono šalis – didelę, beveik 40 mln. gyventojų vidinę rinką, todėl ir mažesnė vieta tokiame ar panašiuose reitinguose vis tiek pernelyg nesutrukdytų pritraukti investicijų. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka sekti bendrovių „Coca-Cola“ ir „Estrella“ pėdomis – gamyba perkelta būtent į Lenkiją.

Lyginant Lietuvą su pirmaujančiais estais, dažniausiai bedama pirštu į mokestinę aplinką, ypač į jos taikomą 0 proc. tarifą reinvesticijoms. Tiek Lietuva, tiek Latvija taiko 15 proc. mokestį. Tiesa, įmonėms, besikuriančioms Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose, pirmuosius šešerius metus taikomas nulinis tarifas.

Ž.Šilėnas mano, kad naujoji Lietuvos valdžia, kad ir kaip susiklostytų derybos dėl koalicijos, gali priimti sprendimą tokį tarifą taikyti visoje šalyje. „Iš visų mokestinių pasiūlymų neapmokestinimas reinvestuojamas pelnas yra būtent tai, kam pritaria daugiausiai partijų. Tai logiška: pripažįstama, kad laisvoji ekonominė zona pritraukia

verslą, ten kuriasi įmonės, mokami atlyginimai. Jei pagalba užsienio investuotojams – mokesčių sumažinimas – duoda gerų rezultatų, kodėl netaikyti tokių mokesčių ir kitoms įmonėms, veikiančioms Lietuvoje?“ – svarsto Ž.Šilėnas.

Be apčiuopiamų ir apskaičiuojamų rodiklių, kartais, R.Skyrienės nuomone, trūksta ir paprasčiausios iniciatyvos: „Dabar ir Alytuje, ir kituose regionuose atsilaisvina darbo vietos, jas reikia užimti. Čia nebūtinai turi ateiti užsienio investuotojai, Lietuvos gamintojai irgi ieško, kur galėtų plėstis, todėl regionams tiesiog reikėtų dirbti ir domėtis. Bet regionuose ne visada matomas tas noras ir entuziazmas pritraukti investicijų. Kartais valdininkai neturi tinkamų gebėjimų, kartais nėra suinteresuotumo – regionuose valdžia ir verslas glaudžiai susiję, todėl vietos verslininkas gali ir nenorėti atsivesti sau konkurentų.“

V.Skaraičio nuotr.

Neretai minima ir dar viena problema: investuotojai garsiai ar tyliai skundžiasi nestabilumu ir nenuspėjamumu. Vienas naujausių pavyzdžių, kai neseniai į Lietuvos prekybos rinką įsiliejęs „Lidl“ skundėsi dėl Vilniuje įsigyto buvusio kelių policijos pastato statuso likimo. Pirkusi pastatą tam, kad nugriautų, vokiečių kapitalo įmonė to padaryti negalėjo netikėtai kilus keblumų dėl objekto architektūrinės apsaugos.

Ž.Šilėnas sutinka, kad tai problema: „Jei pavyks susitvarkyti – nuostolių nebus, tačiau jei tai išaugs į bylą dėl nuostolių atlyginimo, didesnė žala bus ne tiek dėl atlyginamos sumos, kiek dėl neigiamo viešumo. Reguliacinė rizika atbaido – verslas nebepasitiki valstybe arba pradedi bijoti, kad ji, pasikeitus politiniams vėjams, gali priimti neracionalius sprendimus. Visus ateinančius verslus reikia vertinti, nesvarbu, ar ateina vietinis, ar išorinis investuotojas, bet tuo pačiu metu reikėtų pripažinti, kad ne kiekviena bendruomenės ar susirūpinusių žmonių pretenzija yra pagrįsta.“

Ar nepradės investuotojai bėgti ateityje?

Lietuva investuotojams tradiciškai patikdavo dėl pakankamai gero darbuotojų parengimo (jau minėtame konkurencingumo reitinge jis įvertintas gana gerai), tačiau taip pat ir dėl mažų atlyginimų bei mažesnių įmonės išlaikymo sąnaudų.

„Turime investuotojų pasitikėjimo indeksą – maži kaštai yra svarbi priežastis, dėl kurios jie ateina. Tačiau su darbo jėgos kaštais nieko nebus – atlyginimai auga sparčiai ir augs dar sparčiau. Kitas dalykas, dėl ko investuotojai ateina, – jie mato konkurencingą darbo jėgą, tai motyvuoti, gabūs ir išsilavinę specialistai, tačiau visi pabrėžia, kad tokių darbuotojų nepakanka“, – teigia R.Skyrienė.

Kylant atlyginimams ir paslaugų kainoms ilgainiui Lietuva šį savo pranašumą gali prarasti. Ž.Šilėnas pastebi, kad jau dabar samdyti daugiau uždirbančius darbuotojus dėl mokesčių nėra pigu net užsienio įmonėms. „Jei kalbame apie mažesnius atlyginimus uždirbančius darbuotojus – taip, kol kas esame pigesnė šalis, bet mes visi norime, kad lietuviai daugiau uždirbtų, ir pigios darbo jėgos šalimi niekas ilgai būti nenori. Ir jei viskas bus gerai, atlyginimai kils, tačiau yra svarbesnis dalykas – kiek našiai mes galime dirbti“, – sako pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad ūkiui norint būti konkurencingesniam reikia gaminti arba greičiau nei kiti, arba našiau. „Lietuvoje gaminti greičiau nei kitose šalyse nėra palanki įstatymų bazė. Lieka dirbti našiau. Kad didėtų našumas, reikia investicijų – modernesnių fabrikų, įrenginių ir taip toliau. Šioje vietoje skaičiuojant, su kiek investicijų dirba vienas darbuotojas, mes nuo visų tragiškai atsiliekame. Jeigu kyla darbo užmokestis, bet nedidėja našumas, ilgainiui tokioje šalyje apskritai nebeapsimoka investuoti. Todėl Lietuvai reikia kilti šitais našumo laipteliais, o tam reikia gerų įstatymų, kurie skatintų įmones čia investuoti. Tai galėtų padėti spręsti neapmokestinamas pelnas, tačiau kol kas apie tai visi kalbėjo, bet niekas nieko nedarė“, – teigia mano Ž.Šilėnas.

Statistikos departamento duomenimis, bendras šalies darbo našumas 2015 m. šiek tiek sumažėjo – 1,1 proc.

Ką darys lietuviškas verslas?

Pastarasis užsienio kapitalo verslo pabėgimas buvo greitai sugretintas su gyventojų emigracija, prisimintas prieš keletą metų statybų magnato Arvydo Avulio į Estiją perkeltas „Hanner“ valdymas arba jau keletą metų aptarinėjamos „VP grupės“ įmonių sąsajos su Nyderlandais ar Kipru. Naujausias šokas – milijonines investicijas pritraukiančio startuolio „Vinted“ sprendimas atleisti penktadalį darbuotojų ir dalį verslo perkelti į Berlyną.

Bendrovių sprendimai gali būti kompleksiniai ir padiktuoti naujų tikslų, tačiau, kaip ir užsienio investuotojai, lietuviškas verslas gali trauktis paprasčiausiai neturėdamas palankių sąlygų savo tikslams įgyvendinti. Daugelyje verslo problemas Lietuvoje nagrinėjančių tyrimų trys didžiausios problemos nesikeičia: tai apmokestinimas, biurokratinis verslo reguliavimas ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Tad galima numatyti, kad daug ką lems naujos Vyriausybės darbas: tai, koks likimas lauks naujojo Darbo kodekso, bei galimi mokesčių politikos pokyčiai.

Kitas, nauju kampu dėmesį į problemą atkreipęs reiškinys – pinigai prarandami dėl pačių verslininkų emigracijos. Įprastinė gyventojų emigracija ieškant darbo – išsamiai aptarta problema, tačiau šiais metais daugiau girdėjome apie žymius verslininkus, tampančius kitų šalių mokesčių rezidentais: verslininkas Gediminas Žiemelis jau moka mokesčius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o turtingiausias Lietuvos žmogus Nerijus Numavičius persikraustė į Jungtinę Karalystę. Tačiau tai tik du ryškiausi pavyzdžiai – teigiama, kad kai kurie specialistai, ypač tie, kurių darbas nėra pririštas prie fizinės vietos, taip pat naudojasi galimybėmis gyventi ir dirbti užsienyje dėl palankesnio mokesčių santykio.

Šių metų pradžioje „Veidui“ aiškindamas savo sprendimą G.Žiemelis teigė, kad Lietuvai ir pačiai būtų naudinga panašiu pagrindu kviestis turtingų rezidentų iš rytinių šalių, tačiau tam reikėtų kur kas palankesnių taisyklių. Nesenai priimtos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos palengvino leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką ir sąlygas. Tiesa, pastebima, kad ji palankesnė informacinių technologijų srityje dirbantiems asmenims.

Ž.Šilėnas pabrėžia, kad Lietuvos patrauklumui svarbios ne tik sąlygos, bet ir reputacija. „Kol kas nematau, kodėl verslininkai turėtų mokėti mokesčius šalyje, kuri tarifų požiūriu mažiau pritaikyta mokesčiams. Žmonės ar įmonės renkasi patikimas šalis, kuriose senos demokratinės tradicijos, kurios tavo verslo nenusavins. Lietuvai šitą reputaciją dar reikia užsitarnauti, o begalinės politikų kalbos, kaip jie apmokestins turtinguosius ir panašiai, reputacijai nepadeda. ES žmonės ir kapitalas gali judėti laisvai, ir galima rinktis Estiją, Kiprą arba tą pačią Olandiją, ką tokiu atveju ir daro lietuviškas verslas“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

BFL nuotr.

Du ekspertai, dvi nuomonės. DNB Baltijos šalių padalinio vadovas Matsas Wermelinas sako, kad kuo didesnis bankas, tuo platesnis skyrių tinklas, didesnė paslaugų įvairovė ir spartesnis paslaugų bei aptarnavimo vystymas. O štai Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nevyniodamas į vatą rėžia, kad jau geriau du bankai iš Švedijos ir Norvegijos, o ne vienas iš Estijos.

DNB Baltijos šalių padalinio vadovas Matsas Wermelinas:

M.Wermelin, deLFI nuotr.

Daugiau nei 70 padalinių Baltijos šalyse turintis DNB šiame regione turi 1800 darbuotojų. Esame stipresni Lietuvoje, tačiau „Nordea“ geriau matomas Estijoje. O Latvijoje ir vieno, ir kito banko pozicijos yra neblogos. Tačiau ir vieni, ir kiti privalome mažinti sąnaudas, kad pasirengtume bankų rinkos ateityje laukiantiems iššūkiams. Tai leis pasiūlyti rinkai konkurencingesnių produktų.

Mastas šiandien bankininkystei yra svarbiausias iššūkis, nes didesni bankai gali efektyviau išnaudoti resursus. Naujasis bankas bus geriau pasirengęs didėjančiai konkurencijai regione ir išnaudoti mastą tam, kad taptų pagrindiniu banku verslui, klientams ir partneriams Baltijos šalyse. Šių bankų verslo, privačios ir mažmeninės bankininkystės klientams veiklos suvienijimas bus naudingas, nes užtikrins platesnį skyrių tinklą, didesnę paslaugų įvairovę ir spartesnį paslaugų bei aptarnavimo vystymą. Naujasis bankas bus savarankiškas, ambicingas ir geriausias šiaurietiško verslo tradicijas išlaikantis bankas. Todėl Baltijos šalių klientams naujo rinkos žaidėjo atsiradimas neabejotinai išeis į naudą.*  n

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas:

S.Kropas, BFL nuotr.

Sunku pasakyti, ar ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos klientai iš naujo banko gimimo turės naudos: viskas priklausys nuo jo pasirinktos strategijos. Šiaip ar taip, vykstantis procesas iš esmės reiškia, kad du dideli ir stiprūs skandinaviški bankai – švedų „Nordea“ ir norvegų „DnB“ – pasitraukia iš Lietuvos. Taigi mūsų klientai nebegalės tikėtis produktų, adekvačių Švedijoje ir Norvegijoje jų siūlomiems produktams.

Praktiškai vietoj dviejų stiprių skandinaviškų bankų Baltijos šalyse atsiranda vienas estiškas, tad lieka mažiau konkurencijos. Kadangi platesniame regioniniame kontekste naujokas bus smulkesnis už abu jo užnugaryje stovėsiančius ir toliau tarpusavyje konkuruosiančius bankus, tikėtis teigiamo sinergijos efekto klientams sudėtinga. Indėlių saugumo garantijų irgi nepadaugės: jas naujojo banko klientams ir toliau teiks Indėlių draudimo fondas. Bet kadangi vietoj vieno banko skyriaus ir kito banko filialo nuo šiol veiks vieno banko filialas, tikėtina, kad mažės įmokos į Lietuvos biudžetą, Socialinio draudimo ir Indėlių draudimo fondus. Nes konsoliduojant aptarnavimo tinklą ir naikinant veiklą dubliuojančius anksčiau veikusių bankų padalinius neišvengiamai sumažės bankininkystės sektoriuje Lietuvoje dirbančių žmonių.

Jekaterina Rojaka / BFL/A.Ufarto nuotr.

Po “Brexit” referendumo rinką apėmė panikos priepuolis ir investuotojai, karštligiškai stengdamiesi atsikratyti rizikos, pradėjo rinktis saugias investavimo priemones. Jų neatbaido itin žemos arba net neigiamos palūkanos. Lietuvos rinkoje gyventojai vis dar turi galimybių taupyti ir šiek tiek užsidirbti, renkantis taupymo lakštus. Bet ar ilgam?

Jekaterina Rojaka, DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims

Teoriškai, žemos palūkanų normos asocijuojasi su paskata vartojimui, investicijoms, ūkio augimui ir yra  interpretuojamos, kaip bauda indėlininkams. Praktikoje, priešingai, nei buvo manoma, žemos palūkanų normos euro zonoje suveikė kaip bumerangas – žmonės pradėjo dar labiau taupyti, o vartojimas ir investicijos vos pajudėjo iš vietos.

Kodėl taip atsitiko? Sumažėjus infliacijai ir palūkanų normoms, „sustreikavo“ grąža, generuojama daugumos pensijų fondų, ir taip paskatino atsargius euro zonos gyventojus susimąstyti apie ateitį. Atitinkamai aptirpo privataus sektoriaus paskolų ir indėlių santykis, pavyzdžiui, euro zonoje rodiklis, palyginti su prieškriziniu piku, susitraukė trečdaliu, o Lietuvoje smuko beveik perpus. Taigi šiuo metu paskolų ir indėlių likučiai Lietuvoje susilygino, ir juda koją kojon.

ECB gali žengti dar vieną neortodoksinį žingsnį, toliau mažinant palūkanų normas.

Tačiau perskaičiavus vienam gyventojui, santaupos nuo įstojimo į ES išaugo 4 kartus ir šiuo metu siekia apie 3672 eurus. Atrodytų, kad ir Lietuvos žmonės pradėjo kur kas rimčiau žiūrėti į taupymo procesą, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė namų ūkių finansiškai nepajėgtų dengti nenumatytas išlaidas ilgiau nei vieną mėnesį.

Šaltinis: LB, Statistikos departamentas, DNB

Žemų palūkanų normų vykdoma centrinių bankų politika gerokai pakeitė investavimo žemėlapį ir net įpročius. Saugiausias užuovėjos, tokios kaip Japonijos, Šveicarijos, Vokietijos vyriausybiniai skolos popieriai, siūlo neigiamas palūkanų normas 10-čiai metų ir net ilgesnio termino investicijoms. Pinigų „įdarbinimas“ kitose išsivysčiusiose šalyse yra tiesiog nepelningas, o besivystančiuose – pernelyg rizikingas, todėl daugeliui nepriimtinas.

Rinkoms įsisiūbavus po “Brexit” atomazgos, domėjimasis saugesniais skolos popieriais smarkiai pakilo. Nors panika pamažu aprims ir rinkos palaipsniui grįš prie įprastinio darbo, tikėtina, kad bendras netikrumas tarp investuotojų išliks dar ilgesnį laiką ir saugumą siūlantys produktai dar labiau atpigs – t.y. jų teikiama grąža bus mažesnė. Juolab, pats Europos centrinis bankas (ECB) prieš referendumą užsiminė, kad yra pasirengęs dar labiau išplėsti pagalbą finansiniam sektoriui.

Taigi jei bus matyti, kad “Brexit” ir prasti lūkesčiai daro neigiamą poveikį trapiam euro zonos ūkio augimui, ECB gali žengti dar vieną neortodoksinį žingsnį, toliau mažinant palūkanų normas. Tokiu būdu, bankų ir taip apgailėtinai mažos indėlių palūkanų normos vargu ar galės konkuruoti su Lietuvos taupymo lakštais, kurie šiuo metu garantuoja bent 0,3 proc. metinių palūkanų ir nemokomą išgryninimą. Bet ir tai gali greitai pasikeisti…

Lietuvos ūkio plėtra tampa tvaresnė ir vis labiau subalansuota, nes eksporto rinkų netektis atsveria auganti vidaus paklausa. Tačiau „meškos paslaugą“ spartesnei šalies ūkio raidai darys stagnuojanti Rusijos ekonomika ir geopolitinės įtampos tarp Rytų ir Vakarų padariniai, tvirtina DNB banko analitikai.

DNB analitikai prognozuoja, kad 2014 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3 proc. ir tempu kiek atsiliks nuo Latvijos (BVP augimo prognozė – 3,5 proc.), bet gerokai lenks Estiją (BVP augimo prognozė – 1,2 proc.)

„Šiemet gerų žinių, ypač gyventojams, matome žymiai daugiau – toliau didės atlyginimai, kainų augimas bus minimalus, tad gyventojų perkamoji galia bus pastebimai geresnė. Tai neabejotinai  turės teigiamos įtakos ir į vidaus vartojimą orientuotam verslui“, – sakė Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko vyriausioji analitikė, pristatydama naujausias trijų Baltijos šalių raidos prognozes.

Analitikė pabrėžia, kad po sunkmečio pastebimai atsigauna vidaus paklausa, kurią skatina geri gyventojų ir verslo lūkesčiai bei augančios pajamos. Šiemet vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei BVP, dėl pingančių energetinių resursų mažės infliacija. Pasiekus susitarimą dėl mažesnės dujų tiekimo kainos, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sudarys 0,7 procento.

Didžiausią neigiamą poveikį spartesnei šalies ekonomikos plėtrai  turės sąstingis Rusijos ūkyje, o taip pat sunkumai svarbiuose Lietuvai naftos perdirbimo, trąšų gamybos bei tarptautinių pervežimų sektoriuose. Tikėtina, kad po dviejų itin gerų metų šiemet mažiau džiugins ir žemės ūkio sektorius.

Iššūkiai eksportuotojams

DNB analitikės teigimu, Rusija išlieka viena didžiausių Lietuvos eksporto rinkų. Jai  tenka 7,1 proc. viso lietuviškos kilmės gamybos eksporto, 25 proc. paslaugų eksporto ir net 43 proc. reeksporto.

„Spartesniam ekonominiam augimui „meškos paslaugą“ darys Rusija. Konfliktas su Ukraina tik dar labiau išryškino opias struktūrines šios šalies ekonomikos problemas, kurios jau šiemet gresia virsti  technine recesija. Be to, dėl nukritusio rublio kurso lietuviškoms prekėms ir paslaugoms tampa sunkiau konkuruoti  su vietiniais gaminiais.  Tai gali tapti papildomu impulsu Lietuvos gamintojams aktyviau ieškoti alternatyvių, nors pradžioje ir mažiau pelningų, eksporto rinkų“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Šių metų sausio-kovo mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai sumažėjo penktadaliu. Daugiausiai dėl prastų „Orlen Lietuva“ rezultatų smuko naftos produktų eksportas – net 48 proc. Tiesa, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas eliminavus mineralinių produktų eksportą, sumažėjo tik 2 proc.

Dėmesys darbo našumui

Prognozuojama, kad šiemet vidutinis mėnesio atlyginimas Lietuvoje augs 4 proc.. Antrus metus iš eilės didėjantis realus atlyginimas skatins vidaus vartojimą, tad vis labiau atsigaunanti vidaus paklausa taps pagrindiniu Lietuvos ūkio plėtros varikliu. Tačiau kartu tai lems ir didesnes sąnaudas verslui. Siekiant išlaikyti konkurencingumą, įmonėms teks ir ateityje daug dėmesio bei resursų skirti našumo didinimui.

„Pernykščiai rezultatai leidžia kalbėti apie ilgai lauktą proveržį šioje srityje -  produktyviosios investicijos į gamybinę įrangą ir technologijas augo dviženkliais tempais. Siekiant neprarasti pozicijų tarptautinėje konkurencingumo arenoje gamybos veiksnių atnaujinimo tempą svarbu išlaikyti ir šiemet,“ – sako I. Genytė-Pikčienė.

Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet mažės toliau, nors ir nežymiai. Metų pabaigoje jis turėtų siekti 10,5 proc.  Įsidarbinimo procesus stabdys opi struktūrinio nedarbo problema, kai bedarbių daug, o reikiamų specialistų darbdaviams sunku rasti. Tai skatins verslą toliau investuoti į mažiau darbui imlią gamybą.

Euro lūkesčiai kaitina NT rinką

Pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius viršijo 10 tūkst. ir buvo 43 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Pagal sandorių skaičių nekilnojamojo turto (NT) rinka pasiekė ikikrizinį 2006-2007 m. lygį.

DNB analitikai sako, kad aktyvesnę NT rinką skatina ne tik augančios gyventojų pajamos, žemos paskolų palūkanos, bet ir lūkesčiai dėl euro įvedimo. Pagrindinės šio būsto rinkos sujudimo priežastys: būsto brangimo lūkesčiai po euro įvedimo ir alternatyvų investicijoms stoka.

„Tai, kad gerokai daugiau nei pusė NT sandorių yra sudaromi nuosavomis lėšomis parodo tiek aukštą gyventojų santaupų lygį, tiek ir šešėlinių pajamų įtaką,“ – sako analitikė.

Pagrindiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai

Prognozė
2012    2013    2014    2015    2016
Realusis BVP, metinis pokytis, %    3.7    3.3    3.0    3.0    4.0
Vidutinė metinė infliacija, %    3.2    1.2    0.7    1.7    2.5
Vid. mėnesinis bruto atlyginimas, metinis pokytis,%    2.6    4.8    4.0    4.0    5.0
Sezoniškai išlygintas nedarbo lygis, %1)    13.0    11.0    10.5    10.0    9.0
Valdžios sektoriaus biudžeto balansas, santykis su BVP, %    -3.2    -2.2    -2.0    -1.7    -1.5
Einamosios sąskaitos balansas, santykis su BVP, %    -0.2    1.5    -0.5    -1.5    -2.0

Siekiant ilgalaikio konkurencinio pranašumo šalies ir užsienio rinkose Lietuvos agroverslui būtina didinti veiklos našumą bei investicijų efektyvumą, teigia DNB analitikai.

„Paskutinieji keleri metai Lietuvos agroverslo sektoriui buvo kaip niekada sėkmingi – palankios oro sąlygos lėmė gerą derlių, o tai užtikrino solidžias pajamas. Be to, nežiūrint barjerų lietuviškiems maisto produktams Rusijoje, pernai Lietuva pasiekė naujas eksporto aukštumas“, – teigia DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak analitikės, Lietuvos agroverslo indėlis į Lietuvos ekonomiką sudaro 8,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir – palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, tai vienas didžiausių rodiklių. Maisto ir gėrimų pramonės dalis BVP struktūroje sudaro 4,6 proc., o žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus dalis – 4 proc. viso šalies BVP (2012 m. duomenimis).

Statistika patvirtina, kad pernai Lietuvos agroverslo eksportas pasiekė naujas aukštumas – bendros maisto sektoriaus eksporto apimtys pasiekė 16,2 mlrd. litų ir buvo 11 proc. didesnės palyginti su 2012 metais. Lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis pernai siekė 10,4 mlrd. litų – 7,2 proc. daugiau nei užpernai.

Tačiau analitikė pabrėžė, kad šiemet žymaus sektoriaus augimo tikėtis sunku vien dėl aukštos palyginamosios bazės – tai reiškia, kad kelerius metus iš eilės agroverslo sektoriaus rodikliams augant rekordiniu tempu, vėl juos pagerinti bus itin sunku, todėl reikėtų ruoštis nuosaikesniam scenarijui.

Be to, pasaulio rinkose šiemet prognozuojamos žemesnės palyginti su 2013-aisias žemės ūkio produkcijos žaliavų kainos, nėra visiškai aiški situacija dėl pieno produktų eksporto į Rusiją, o taip pat – kaip pavyks suvaldyti afrikinio kiaulių maro rizikos pasekmes.

„Tai geras pavyzdys, kaip netikėtai gali pasikeisti ką tik puikiai atrodžiusi situacija ir kokią grandininę reakciją tai sukelia visai vertės grandinei – pradedant nuo gyvulių augintojų, perdirbėjų bei eksportuotojų ir baigiant valstybės biudžetu. Akivaizdu, kad tokiai verslo rizikai reikia ruoštis iš anksto glaudžiau bendradarbiaujant valstybei ir visoms agroverslo grandims,“ – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Siekiant užtikrinti tvarų ir konkurencingą augimą Lietuvos žemdirbiai turėtų daugiau dėmesio skirti veiklos efektyvumo ir našumo didinimui. Pavyzdžiui, po ekonominio sunkmečio 2010-2011 metais našumo rodikliai žemės ūkyje augo dviženkliais skaičiais per metus, tačiau pernai augimas prislopo iki 5,6 procento. Pagal našumo rodiklius (sukurtą pridėtinę vertę vienam užimtajam sektoriuje) Lietuva lenkia tik Lenkiją ir Bulgariją ir kone tris kartus atsilieka nuo euro zonos vidurkio. Palyginti su kitomis ES šalimis, maisto pramonės našumas yra geresnis, tačiau vis dar dvigubai atsilieka nuo Suomijos ir tris kartus nuo Norvegijos ir Nyderlandų atitinkamų rodiklių.

Pasak DNB analitikės, didinti našumo rodiklius žemės ūkio sektoriui padeda ES parama, tačiau siekiant būti konkurencingiems užsienio rinkose, žemdirbiai ir maisto pramonė turi daugiau investuoti ir savų lėšų. Be to, žemdirbiai dar nėra išsėmę visų kooperacijos galimybių – pavyzdžiui, dažnai ūkininkas investuoja į brangų javų kombainą, tačiau sezono metu naudoja jį kelias savaites, kai galėtų kooperuotis su kaimyniniais ūkiais.

Duomenų centrų ir informacinių sistemų valdymo lyderė Baltijos šalyse „Baltic Data Center“ (BDC) pasirašė naują trejų metų sutartį su DNB banku dėl informacinių technologijų (IT) infrastruktūros priežiūros Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

DNB grupės IT infrastruktūrą visose trijose Baltijos šalyse BDC prižiūri jau šešerius metus. BDC diegiami sprendimai leido bankui sėkmingai plėtoti veiklą ir užtikrinti verslo augimą sparčiai kintančioje aplinkoje. Pokyčius įvertino banko klientai, žengiantys koja kojon su IT naujovėmis.

„Mūsų klientai vis aktyviau naudojasi internetine bankininkyste, mokėjimo kortelėmis, išmaniaisiais įrenginiais. Tam, kad užtikrintume kokybiškas paslaugas savo klientams, privalome ne tik nuolat atnaujinti naudojamas IT sistemas, diegti inovatyvius sprendimus, bet ir užtikrinti aukšto lygio klientų duomenų saugumą bei sklandžią visos infrastruktūros veiklą“, – sako DNB banko prezidento pavaduotoja bei už banko verslo procesų aptarnavimo padalinių veiklą atsakinga valdybos narė Vaineta Barevičiūtė.

Pasirašytoje sutartyje apibrėžti nauji banko IT sistemų priežiūros reikalavimai, susitarta dėl pagrindinių ateities projektų. Šiuo metu abi kompanijos jau įgyvendina ypač patikimo tinklo, jungiančio duomenų centrus, atnaujinimo projektą.

„Šiais laikais patikimumas matuojamas ne saugyklos sienų storiu, o tuo, koks yra jose laikomų duomenų saugumo lygis. BDC, plėtodama IT paslaugas, siekia aukščiausiojo lygio saugumo ir kokybės standartų. Tai liudija ir tarptautinio komercinio banko pasitikėjimas mumis. Vertiname šį pasitikėjimą ir keliame sau reikalavimą viršyti lūkesčius, todėl nuolat investuojame į kompetenciją ir paslaugų naujoves“, – teigia BDC generalinis direktorius Aleksandras Samuchovas.

Per šešerius bendradarbiavimo metus BDC DNB bankui įrengė apsaugotą nuo elektromagnetinio spinduliavimo požeminį duomenų centrą, įdiegė specialiai bankui skirtą IT struktūrą, sujungė kelių valstybių IT sistemas į vieną. Įgyvendindama itin svarbius projektus, BDC trumpam laikotarpiui skirdavo iki 16 kartų daugiau darbuotojų nei reikia įprastai DNB banko IT sistemų priežiūrai – bankui nereikėjo rūpintis IT specialistų paieška, buvo garantuojama, kad darbai bus atlikti  kokybiškai ir laiku.

Beveik du trečdaliai per pirmuosius veiklos metus Lietuvos rinkoje įsitvirtinusių jaunų įmonių dirba pelningai ir dauguma jų planuoja ateinančiais metais toliau didinti pardavimus bei priimti naujų darbuotojų.
Tai atskleidžia pirmą kartą DNB banko užsakymu atliktas „Jauno verslo barometras“ rinkos tyrimas. Juo buvo siekiama išsiaiškinti ne tik kaip sekasi įsikūrimo etapą jau praėjusioms įmonėms – kokius verslus jos plėtoja, kas lemia jų sėkmę ir nesėkmes –  bet ir kaip antruosius veiklos metus skaičiuojančios bendrovės vertina savo verslo plėtros perspektyvą.
DNB „Jauno verslo barometras“ apklausos rezultatai parodė, kad net 62 proc. naujai įkurtų bendrovių jau po pirmųjų veiklos metų dirbo pelningai. Palyginti su Statistikos departamento duomenimis, šis rodiklis atitinka pelningai dirbančių šalies įmonių vidurkį.
„Tyrimo rezultatai laužo stereotipus. Mes paprastai dažniau girdime apie sunkumus, su kuriais susiduria pradedantys verslininkai, o apklausa rodo, kad absoliuti dauguma per pirmuosius veiklos metus rinkoje radusių savo nišą dirba pelningai. Jie  ne tik išlaiko save ir kuria naujas darbo vietas, tačiau ir įvertinę savo pačių klaidas ambicingai kuria savo verslo plėtros planus“,- tyrimo rezultatus komentavo DNB banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.
Tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“), kuri reprezentatyvios telefoninės apklausos metu apklausė tūkstantį 12-24 mėnesius įvairiuose Lietuvos regionuose dirbančias įmones.
Jauni verslai – kas jie?
Daugiausiai Lietuvos jaunų verslų pagrindinį dėmesį yra sutelkę į vidaus rinką (72 proc.), tačiau pelningiau dirba į eksporto rinkas orientuotos bendrovės. Į šalies vartotojų poreikius paprastai orientuojasi mažesnės – vieną ar du darbuotojus turinčios įmonės.
Trijose iš keturių (76 proc.) visų tirtų kompanijų dirbo ne daugiau kaip penki darbuotojai, o joms dažniausiai vadovavo asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (72 proc.) bei 30-39 metų amžiaus vadovai (41 proc.).
Tyrimo duomenimis, daugiausiai jaunų verslų (33 proc.) savo veiklą vykdo periodinio vartojimo produktų gamybos ir paslaugų sektoriuje. Antroje vietoje pagal veiklos sektorių populiarumą  atsiduria pramonė (20 proc.). Daugiau nei 13 proc. verslininkų savo veiklą yra susieję su teisinėmis ir apskaitos paslaugomis, įvairiomis konsultacijomis, reklama bei rinkos tyrimais.
Sėkmės ir nesėkmės
Pozityvu, kad dauguma apklaustųjų teigia, jog per pirmuosius veiklos metus visiškai arba bent iš dalies pavyko pasiekti numatytus verslo tikslus. Svarbiausiais pradedančio verslo sėkmei veiksniais, kompanijų atstovai nurodo gerą bendrovės darbuotojų komandą, savo srities išmanymą ir unikalią verslo idėją. Verslo plėtrai trukdančiais faktoriais įvardijama smulkiam ir vidutiniam verslui nepakankama palanki valstybės politika ir infrastruktūra, apyvartinių lėšų stoka bei pasirinkta per daug optimistinė strategija.
„Žvelgiant į perspektyvą yra akivaizdu, kad šiuo metu sėkmės faktorių reitinge žemesnę vietą užimantys veiksniai – vadybos kompetencija, gilesnis verslo specifikos supratimas ir geriau klientų lūkesčius atitinkančių produktų ar paslaugų kūrimas – turėtų sulaukti didesnio dėmesio, ypač jei kalbame apie tvarų verslą“, -  sakė Š. Nedzinskas.
Trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustų įmonių verslo plėtrą ketina finansuoti iš vidinių įmonės resursų. Išoriniai finansavimo šaltiniai jaunoms įmonėms arba nėra prieinami arba mažiau patrauklūs – 24 proc. ketina pasinaudoti specialia mažų verslų finansavimo programa, 23 proc. – imti banko paskolą ar  pasinaudoti lizingu. 22 proc. apklaustųjų planuoja pasinaudoti asmenine savininko vartojamąja paskola, po 20 proc. – pritraukti rizikos kapitalo ar investuotojų bei skolintis iš draugų, šeimos narių.
Kurs darbo vietas
DNB „Jauno verslo barometras“ rezultatai taip pat parodė, kad augant šalies ekonomikai, jaunos bendrovės artimiausias perspektyvas vertina pakankamai optimistiškai –  daugiau nei pusė (56 proc.) jų per artimiausius šešis mėnesius ketina didinti pardavimų apimtis.
Dauguma jaunųjų verslininkų, nurodžiusių, jog įmonės pardavimai didės arba išliks stabilūs, planuoja didinti pardavimus dabartinėje rinkoje (71 proc.), o pusė (52 proc.) vadovų pabrėžė, kad per artimiausius šešis mėnesius pristatys rinkai naujų produktų ar paslaugų.
Mažiau nei trečdalis (31 proc.) visų respondentų tvirtino, kad pardavimų apimtys artimiausioje ateityje išliks stabilios ir tik 8 proc. įmonių prognozuoja, kad pardavimai mažės.
Optimistišką ateities vertinimą rodo ne tik pardavimų prognozės, bet ir planai dėl darbuotojų skaičiaus – net 42 proc. jaunų įmonių ketina priimti daugiau darbuotojų. Kiek daugiau nei pusė planuoja, kad darbuotojų skaičiaus nekeis  ir vos 3 proc. apklaustų įmonių planavo mažinti darbo vietų skaičių.
Dauguma bendrovių, teigiančių, kad jų pardavimai didės, planuoja nuosaikų pardavimų didinimą, tačiau penktadalis progresą planuojančių įmonių planuoja didesnį nei 50 proc. apyvartos pokytį. Pardavimų didėjimą dažniau prognozuoja Vilniuje veikiančios bendrovės, o mažesnių miestų jaunieji verslininkai – kiek santūresni.
Faktai ir papildoma informacija
•    Registrų centro duomenimis, per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje įregistruota 12 611 naujų įmonių, 52 proc. iš jų buvo įsteigta internetu.

•    36,5 proc. visų šiemet savo verslą registravusių įmonių pasirinko DNB savo pagrindiniu banku.

•    Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius veiklos metus rinkoje įsitvirtina 63 proc. naujai įsteigtų  įmonių.

•    DNB „Jauno verslo barometras“ tyrimo duomenimis:

o    Vilnius yra naujo verslo traukos centras –  47 proc. jaunų bendrovių įsikūrusios sostinėje.  Kaune veikia 15 proc., o Klaipėdoje – 8 proc. visų jaunų Lietuvos įmonių.

o    Dauguma (71 proc.) jaunų kompanijų vadovų kompanijos veiklą galinčių komentuoti asmenų yra vyrai, o moterys vadovauja beveik trečdaliui jaunų bendrovių (29 proc.). Dažniausiai verslo iniciatyvos imasi ir įmonėms vadovauja 30-39 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

o    DNB „Jauno verslo barometras“ tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC („Socialinės informacijos centras“). Telefoninės apklausos būdu buvo apklausta 1 000 Lietuvos įmonių iš įvairių šalies regionų.

o    Tyrimo metu buvo apklausiamos 12-24 mėnesius veikiančios įmonės, o tyrimui buvo naudojama nuo 2011 metų spalio iki 2012 metų spalio įsikūrusių įmonių duomenų bazė. Apklausa buvo atlikta 2013 m. spalio – lapkričio mėnesiais.

•    DNB el. programėle ĮKURK VERSLĄ® per 2012 m. – 2013 m. pirmąjį pusmetį parsisiuntė ir pasinaudojo daugiau nei 10 tūkst. besidominčiųjų nauju verslu.

•    DNB banko nemokamų kasdienių paslaugų krepšeliai VITAMINAI STARTUI® per 2012 m. – 2013 m. buvo pritaikyti 2 882 verslo naujokų.

Naujoji DNB pagrindinė buveinė ir modernus finansinių paslaugų centras banko klientams įsikurs Vilniuje naujai statomame šiuolaikiniame verslo centre „Quadrum“, Konstitucijos prospekte 21.

Tai numatyta metų sandūroje pasirašytoje ilgalaikės nuomos sutartyje su konkursą laimėjusia Norvegijos nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Schage Real Estate“.
Planuojama, kad DNB bankas persikels į dešiniajame Neries upės krante besikuriantį ir pagal naujausias architektūros tendencijas suprojektuotą verslo centrą 2015 m. rugsėjį. „Schage“ plėtojamame verslo pastatų ansamblyje DNB bankas įsikurs aukščiausiame 17 aukštų pastate – DNB bokšte – ir užims apie 10 000 kvadratinių metrų plotą. Išrinkti geriausiai klientų ir darbuotojų poreikius atitinkantį sprendimą iš devynių konkursui pateiktų paraiškų bankui padėjo finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Newsec/Re&Solution“.
„Investicija į modernų DNB finansinių paslaugų centrą atspindi ilgalaikius mūsų akcininko planus Lietuvoje. Norime, kad naujoji banko buveinė atitiktų mūsų klientų lūkesčius, būtų patogi efektyviam darbui, organiškai įsilietų į sostinės aplinką ir taptų draugišku traukos centru miesto gyventojams, verslui bei svečiams,“ – sako DNB banko prezidentas ir valdybos pirmininkas Bjornar Lund.
Aukščiausiai biurų klasei priskiriamas verslo centras išsiskirs novatoriškais techniniais sprendimais. Jis taps pirmuoju Baltijos šalyse, turėsiančiu tarptautinį poveikio aplinkai vertinimo sertifikatą BREAAM. Tai – aukštos statinio kokybės garantija, kuri suteikiama įvertinus pastatų konstrukcijų tvarumą, poveikį sveikatai, energijos taupymą, vandens kokybę, medžiagų, atliekų ir žemės panaudojimo efektyvumą.
„Konkursas aiškiai parodė, kad Vilniuje šiuo metu praktiškai nėra prestižinės klasės NT objekto, kuris galėtų visiškai patenkinti stambių verslo įmonių poreikius. Džiaugiamės galėdami užpildyti šią spragą. Simboliška, kad pirmuoju verslo centro „Quadrum“ nuomininku tapo stipri ir patikima įmonė, su kuria mus sieja ne tik norvegiškas kapitalas, bet ir skandinaviškas požiūris į aukštus kokybės standartus bei darnią plėtrą“, – sakė bendrovės „Schage“ direktorius Kjetil T. Hanssen.

Pasirašyta sutartis atvėrė galimybę „Schage“ pradėti verslo centro statybos darbus jau šių metų sausio mėnesį. Naująjį verslo miestą mieste sudarys trys pastatai, kurie kartu su kitomis erdvėmis užims bendrą 70 tūkst. kv. m. plotą. Pagrindiniame pastate, kaip ir kituose, bus naudojamos pažangiausios energiją taupančios technologijos.
„Quadrum“ apims ne tik biuro patalpas, bet ir rekreacinę zoną – apželdintą miesto gyventojams ir svečiams atvirą kiemą, 700 vietų požeminį garažą, taip pat atskiras kultūrines bei paslaugų zonas. Bendra „Schage“ investicijų vertė į projektą – 260 mln. litų.