BFL

2011 m. liepos 28 d. uždarame posėdyje Vertybinių popierių komisija (Komisija), remdamasi atlikto sisteminio tyrimo duomenimis, priėjo prie išvados, kad AB DnB NORD bankas (Bankas), neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

Komisijos nuomone, Bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos bei Banko interesų konflikto. Be to, Komisijos manymu, AB DnB NORD bankas apskritai nebuvo pasirengęs teikti tokio pobūdžio paslaugų: neturėjo tam reikiamų procedūrų, tvarkų ir pakankamai kvalifikuoto personalo.

“Piktnaudžiauti žmonių pasitikėjimu negalima – siūlydamas įsigyti itin rizikingą, nepatyrusiam investuotojui įprastai netinkantį, produktą ir, tuo pat metu kurdamas saugios investicijos iliuziją, Bankas elgėsi ne tik neprofesionaliai, bet ir neatsakingai”, – sako VPK pirmininkas Vilius Šapoka.

Šį investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotų už daugiau nei 700 mln. Lt. Galimi AB DnB NORD banko klientų nuostoliai siekia beveik 100 mln. Lt.

“Negalima toleruoti tokio neprofesionalaus požiūrio į investicinių paslaugų teikimą. Finansų rinka yra grįsta pasitikėjimu, kurį pakirsti gali net ir vieno tarpininko netinkami veiksmai. Komisijos nuomone, Bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams”, – teigia V. Šapoka.

VPK tyrimą atliko 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. vasario 4 d. , gavus klientų skundus dėl Banko veiksmų. 2005-2010 metų laikotarpiu klientai buvo skatinami sudaryti sandorius dėl banko išleistų SASO, šį įsigijimą finansuojant iš banko pasiskolintomis lėšomis, o paskolos ir palūkanų mokėjimui užtikrinti buvo įkeičiami klientų nekilnojamasis turtas ir įsigyjamos obligacijos.

AB DnB NORD banko veiksmai neprofesionaliųjų investuotojų atžvilgiu jau buvo bausti: 2009 m. balandžio 30 d. VPK skyrė AB DnB NORD bankui 15 tūkst. Lt baudą už neišsamią informaciją klientams, o 2009 m. lapkričio 26 d. Bankui skirtas įspėjimas už klientei nesuteiktą informaciją. 2011 m. gegužę šie sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracino teismo buvo panaikinti.

VPK pirmininko V. Šapokos teigimu, atlikto tyrimo duomenys, suteikia stiprų pagrindą prašyti teismo atnaujinti teisminius procesus dėl anksčiau Bankui pritaikytų sankcijų.

Šiuo metu Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose dėl Banko išleistų SASO, įsigytų banko paskolintomis lėšomis, jau nagrinėjama ne mažiau kaip 5 bylos, iš kurių 2 yra grupės ieškiniai.

VPK, dėl suėjusio senaties termino, negali taikyti poveikio priemonių AB DnB NORD bankui, tačiau, viešai išreikšti nuomonę dėl Banko veiksmų nutarė vykdydama savo pareigą užtikrinti veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą.

Trečio pagal valdomą turtą komercinio “DnB Nord” banko kliento Justo Musteikio reikalavimą gražinti, pasak jo, neteisėtai apskaičiuotą išankstinio kredito grąžinimo mokestį pagrįstu įvardija ne tik vartotojų gynėjai, bet ir teismas.

Vilniaus antrasis apylinkės teismas praėjusį penktadienį preliminariai nusprendė patenkinti J.Musteikio ieškinį, kuriuo šis prašė priteisti iš “DnB Nord” banko daugiau nei 50 tūkst. litų išankstinio kredito grąžinimo mokestį, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”

Pasak J.Musteikio advokato Alberto Kručkausko, teismas, kaip ir anksčiau savo vertinimą išsakiusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), pripažino, kad bankas elgiasi nesąžiningai, nes iš kredito sutarties negalėjo būti aišku, kokio dydžio ir kokia tvarka turi būti sumokamas sutarties nutraukimo mokestis.

Priėmus preliminarų sprendimą, bankas per tam tikrą laiką teismui gali raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Pasak A.Kručkausko, jei teismo šie neįtikins, sprendimas liks galioti, jei teismas prieštaravimus pripažins svarbiais, abiejų pusių laukia bylinėjimasis teisme.

J.Musteikis sutartį su “DnB Nord” banku pasirašė 2008-ųjų gegužę ir gavo 226, 2 tūkst. eurų kreditą su fiksuotosiomis 5,2 proc. penkerių metų palūkanomis būstui įsigyti.

Po pusantrų metų J.Musteikis banką įspėjo, kad pasunkėjus finansinei padėčiai jis bandys parduoti butą, tačiau bankas pareikalavo sumokėti 13,5 tūkst. eurų (apie 45 tūkst. litų) kredito grąžinimo mokestį. Pervedus pinigus, kitą dieną bankas nurodė, kad per naktį patyrė papildomų nuostolių, ir pareikalavo sumokėti dar daugiau nei 5 tūkst. litų.