Kokia nors senolė, kuri kaupė kojinėje pinigus, kad ką nors nusipirktų, galbūt atsidūsėdama klausėsi nesenų Eligijaus Masiulio poringių: kaip jis su giminaičiais žvalgęsis į nekilnojamąjį turtą pajūryje, kaip grynuosius pasiskolinęs, ir… še tau, kad nori.
Arūnas BRAZAUSKAS
Prieš kamerą E.Masiulio prisipažinimai atrodė kaip gerai išmokto teksto kartojimas. Įdomu, kokios intonacijos iš jo sklinda, kai jis kalbasi su artimiausiais politiniais bendražygiais? Juk tai viską suprantančių žmonių būrelis.
Pavydas – viena stipresnių aistrų, nors ir kenkianti sveikatai. Piktdžiūgystė dėl kito žmogaus nesėkmių savaip tą pavydą neutralizuoja – kaip šarmas rūgštį. Tada galima ir ašarą nuvarvinti, ir iš E.Masiulio besityčiojančius nenuoširdžiai sugėdinti – nesidžiauk dėl to, kad kitas turi nemalonumų „per valdiškus namus“, nes ir pats gali būti iškviestas į Generalinę prokuratūrą, tą namą su kreivais langais.
E.Masiulio bylojimai – politinės tautosakos kūrinėliai. Jie apaugę komentarais, šnabždesiais, galvų lingavimais… Taip, visi ima, kad finansuotų rinkimų kampanijas… Tą pagavo, o anų nepagavo… O kainos krito, ir politikams duoda vis mažiau… Ar tu matei, kaip toks ir toks drebėjo, kai buvo pasakyta, kad visi pokalbiai įrašyti?
Bet ir šimtą kartų girdėtos liaudies pasakos įdomu klausytis. Juolab kad beveik aišku, kas bus toliau. Veikiausiai bus nutekintos telefoninių įrašų išklotinės. Gal net ir teismas bus. Ir truks jis veikiausiai ne vienus metus. O rezultatas greičiausiai bus toks: ir kas galėtų paneigti, kad žmogus išties kaupė pinigus kojinėje ir skolinosi grynaisiais? Juk negalima net ir išmaniam politikui uždrausti elgtis kaip neišmaniam senoliui. Kas laisvalaikiu puodus žiedžia, kas vyžas pina, o kas, žiūrėk, susilieja su liaudimi, laikydamas kokiame nors plyšyje grynuosius pinigus.
Užtat pats šios istorijos herojus gali guostis, kad tapo panašus į Dominique’ą Straussą-Kahną. Pastarąjį visi beveik pamiršo, o juk jis galėjo būti Prancūzijos prezidentas vietoj Francois Hollande’o. Niujorko viešbutyje D.Straussas-Kahnas kažkada atsidūrė vienoje erdvėje su kambarine. Kaip vėliau paaiškėjo, D.Straussas-Kahnas veikiausiai nedarė to, kuo jį apkaltino kambarinė. Tačiau šis veikėjas dabar ne šalies prezidentas, o tiktai paskaitininkas, kartais patariantis Pietų Sudano vyriausybei.
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Loading ...