"Veido" archyvas

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus. Mokslo ir studijų institucijos nuo šių metų rudens taip pat galės rengti doktorantus drauge su Lietuvos ar užsienio partneriais.

Šiais sprendimais tikimasi sudaryti sąlygas Lietuvos mokslui siekti kuo geresnių rezultatų pagal tarptautinius kriterijus. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl pirmųjų įvertintų doktorantūros teisių suteikimo.

Doktorantūros teisės mokslo ir studijų institucijoms teikiamos pagal mokslo kryptis. Naujoje doktorantūros teisių teikimo tvarkoje numatyti aukšti mokslinės kompetencijos kriterijai. Tai skatina Lietuvos mokslo ir studijų institucijas vienytis bendroms doktorantūroms, kurios atitiktų aukščiausius standartus.

Pasak švietimo ir mokslo viceministrė Nerijos Putinaitės, doktorantų rengimui skiriamas ypatingas dėmesys, nes nuo to, kokie bus šiandienos doktorantai, kokios bus sukurtos jiems studijų sąlygos, kaip jie bus vedami mokslinių tyrimų keliu, priklausys Lietuvos mokslo ateitis.

“Jau dabar matome naujos doktorantūros teisės teikimo tvarkos privalumus. Institucijos, vykdančios panašaus pobūdžio tyrimus, ima glaudžiau bendradarbiauti, siekdamos bendros doktorantūros teisės, teikdamos paraiškas konkursiniam finansavimui. Lietuvai būtų pernelyg didelė prabanga, kad palyginti negausios mokslininkų pajėgos būtų susiskaldžiusios ir nebendradarbiautų, kaip tai buvo ne vieną dešimtmetį”, – sako N. Putinaitė.

Švietimo ir mokslo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos mokslo tarybos ekspertų išvadas, patvirtino pirmąsias 69 doktorantūros teises. Doktorantūros teisei įgyti buvo pateikta daugiau kaip 90 prašymų. Likusios paraiškos dar vertinamos, sprendimus dėl jų ketinama priimti artimiausiu metu.

Suteikiant doktorantūros teisę atsižvelgiama į doktorantūros tematikos aktualumą, institucijos ar institucijų mokslinių tyrimų lygį, pretendentų į doktorantūros komitetą mokslinius tyrimus, doktorantūros reglamento kokybę, turimus išteklius doktorantūrai organizuoti.

Artimiausias žingsnis – įgijusioms doktorantūros teisę institucijoms bus patvirtinti 2011 m. priėmimui į doktorantūrą skirtų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiai.

Doktorantūros kokybės priežiūra bus vykdoma periodiškai. Lietuvos mokslo taryba ne rečiau kaip kas treji metai organizuos doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą ir teiks siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl doktorantūros teisės palikimo ar panaikinimo.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu mokslų daktaro laipsnį Lietuvoje turi daugiau kaip 9 tūkst. žmonių, arba maždaug 0,5 proc. visų 25–70 metų amžiaus gyventojų. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Eugenijaus Butkaus duomenimis, pagal šį parametrą mūsų šalis neatsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio, tačiau parengtų doktorantų žinių kokybė gerokai prastesnė. Mat tik pernai vėl atsirado konkursai norintiems patekti į doktorantūros studijas. “Iki šiol į daugelį universitetų buvo priimami beveik visi norintys, tad ir studijuojančiųjų motyvacija nebuvo pakankama stengtis”, – mano E.Butkus.

Jam antrina Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius: “Sunkmetis paskatino daugiau jaunuolių iškart po magistro studijų žinias gilinti doktorantūroje. Anksčiau trūko darbo jėgos, o dabar didelė konkurencija, todėl turint aukštesnį mokslo laipsnį atsiveria didesnės darbo perspektyvos.” Tačiau jis pastebi, kad dalis studentų mokslus tęsia iš išskaičiavimo, nes doktorantai ketverius metus kas mėnesį gauna po 1500 Lt stipendiją.

E.Butkaus nuomone, doktorantūros studijas verta rinktis, nes į Lietuvą žengia stambios, naująsias technologijas plėtojančios kompanijos, kurioms reikės aukščiausio lygio specialistų. Iki šiol Lietuvoje buvo tradicija, kad mokslų daktarai lieka dirbti aukštojo mokslo sektoriuje. Tačiau ir E.Butkus, ir R.Ginevičius teigia, kad mokslininkai jau žengia ir į gamybos įmones.

Šiemet į doktorantūros studijas iš viso priimti 598 studentai, t.y. 14 mažiau negu pernai. Vien į keturis pagrindinius šalies universitetus šiemet įstojo 376 doktorantūros studentai.

Aukštosios mokyklos tikina, kad doktorantų kasmet mažėja. Ir tai esą lemia mažėjantis valstybės finansavimas. “2010 m. doktorantūros technologijos studijų metinė kaina 28 250 Lt, o VGTU nustatyta – 21 tūkst. Lt. Tai reiškia, kad likusios dalies išlaidų universitetas iš valstybės biudžeto negauna”, – aiškino VGTU Doktorantūros skyriaus vedėjas Šarūnas Mikaliūnas.

Švietimo ministerijos duomenimis, doktorantūros studijoms iš Finansų ministerijos šiemet gauta apie 17 mln. Lt, net 40 proc. doktorantų Lietuvoje studijuoja iš ES fondų skiriamų lėšų.

Vis dėlto pagal naują doktorantūros studijų reglamentavimo tvarką kitais metais gali mažėti ne tik valstybės finansavimas, bet ir pačių doktorantūros studijų programų. Taip nutiktų, jei Vyriausybė nesuteiktų teisės universitetui organizuoti šios krypties studijų. Pasak švietimo viceministrės Nerijos Putinaitės, doktorantūros studijos gali būti nutrauktos, jei anksčiau įgyvendintos šios pakopos studijų programos pasirodys nerezultatyvios ir neefektyvios, bus nepakankamai aukštas mokslinių tyrimų lygis ir pan. “Svarstoma ir universitetų bendradarbiavimo galimybė rengiant trečiosios pakopos studijas. Nebeorganizuojant vienam, atitinkamas studijų kryptis siūlytų kitas universitetas”, – sakė N. Putinaitė.

Universitetai jau šiemet kėlė doktorantūros konkursinio balo kartelę – į vieną doktoranto vietą pretendavo po keletą studentų – bei griežtino stojimo tvarką. Transporto inžinerijos doktorantūros studijas pasirinkusi Laima Miliauskaitė “Veidui” sakė, kad šiemet vienas pagrindinių komisijos reikalavimų buvo užsienio kalba. Taip pat griežtai analizuota disertacijos tema, atliekamo eksperimento reikalingumas ir naudingumas.

Nuo kitų metų visose šalies aukštosiose mokyklose keisis būsimųjų doktorantų priėmimo tvarka: priėmimas bus skelbiamas ne į konkrečią mokslo kryptį, bet pagal siūlomų disertacijų temas.